Civilinė byla Nr. e2-487-196/2017 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02597-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė J. K.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti A. J. ir L. J. 2013 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį, patvirtiną Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės J. K., kuria A. J. L. J. padovanojo pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. gruodžio 14 d. buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis ir prašymas patvirtinti teismui pateikiamą tarp šalių pasirašytą taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovo A. J. ir atsakovo L. J. 2016 m. gruodžio 14 d. sudarytą taikos sutartį
4. Teismas nustatė, kad šalių pateiktos taikos sutarties 1 punkte numato, kad šalys sutinka, jog būtų panaikinta ieškovo ir atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės J. K., kuria A. J. L. J. padovanojo gyvenamąjį namą ir žemės sklypus.
5. Teismas nurodė, kad tam, jog A. J. ir L. J. 2013 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį, patvirtiną Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės J. K. būtų galima panaikinti, įstatymas imperatyviai nurodo, kokios aplinkybės turi būti teismo konstatuotos. Teismas akcentavo, kad nors šalys pateikta taikos sutartimi siekia panaikinti minėtą sandorį, tačiau byloje nebuvo nustatytos CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti A. J. ir L. J. 2013 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį, patvirtiną Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės J. K.. Teismas sprendė, kad nėra galimybės patvirtinti tokios šalių pateiktos taikos sutarties.
6. Teismas padarė išvadą, kad taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl atsisakė ją tvirtinti.
7. Teismas pažymėjo, kad šalims iš esmės susitarus dėl ginčo esmės, t. y. dėl ginčo turto nuosavybės sugrąžinimo ieškovui ir ieškovui siekiant šios teisės įgyvendinimo, yra tikslinga atkreipti ieškovo dėmesį į CK 6.469 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas A. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį tenkinti. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nurodė aplinkybes, leidžiančias dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas L. J. po dovanojimo sutarties sudarymo tapo nemandagus, šiurkštus ir šaltas, pradėjo nuolat priekaištauti, jog ieškovas A. J. skambina atsakovui L. J., nori bendrauti su atsakovo L. J. vaikais, kurie yra ieškovo A. J. anūkai, drausdavo ieškovui A. J. atvykti pasisvečiuoti į Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės kaime esantį gyvenamąjį namą, kuris prieš dovanojimo sutarties sudarymą priklausė ieškovui A. J.. Taip pat ieškovas A. J. savo ieškinyje buvo nurodęs, jog būdavo atvejų kai atsakovas L. J. vadindavo A. J. kitų šeimos narių ar draugų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais, žemindavo bei šmeiždavo jį ir, kad ieškovas A. J. šiai dienai yra visiškai nutraukęs santykius su savo sūnumi L. J.. Šie veiksmai laikytini smerktinais geros moralės požiūriu, todėl remiantis CK 6.472 straipsnio 1 dalimi egzistavo teisiniai pagrindai dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino ieškinyje išdėstytus argumentus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje yra pateikti išaiškinimai, kokie veiksmai laikytini smerktinais geros moralės požiūriu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
2. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, nenurodė, kokiai konkrečiai įstatymo normai prašoma patvirtinti taikos sutartis prieštarauja. Nesant nurodytos įstatymo normos, kuriai esą prieštarauja prašoma patvirtinti taikos sutartis, laikytina, jog skundžiama nutartis yra be motyvų ir egzistuoja absoliutus jos negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
3. Šalys, teikdamos teismui sudaryti taikos sutartį, siekė iškilusį ginčą išspręsti taikiai ir užkirsti kelia analogiškiems ginčams kilti ateityje. Tokią teisę šalims suteikia CK 6.983 straipsnio 1 dalis. Notarine dovanojimo sutartimi šalys iškilusio teisminio ginčo pabaigti nenorėjo, nes atsakovas L. J. norėjo būti užtikrintas, kad vėliau jam nebus pareikšti analogiško pobūdžio reikalavimai. Taip pat šalys siekė, kad visiems būtų aišku dėl ko yra grąžinamas turtas ieškovui A. J., nes atsakovas L. J. yra atlikęs prieš ieškovą A. J. veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Tik esant patvirtintai taikos sutarčiai atsakovas gali būti saugus, kad jam nebebus reiškiami analogiško pobūdžio reikalavimai. 
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
11. Nagrinėjamu atveju CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma tenkinti prašymą patvirtinti taikos sutartį. Be to, teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis yra neskundžiama.
12. Pažymėtina, kad tai, jog nutartis, kuria atsisakoma tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, yra neskundžiama nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-140/2012).
13. CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 315 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodomas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. yra neskundžiama, paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties yra nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, 315 straipsnio penktąja dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties.

Teisėjas                                                                                         Konstantinas Gurinas