Civilinė byla Nr. e2A-917-614/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14000-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.11.6.; 2.6.10.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketavila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketavila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Prime Capital“ dėl automobilių stovėjimo patalpos pirkimo kainos sumažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ketavila“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovei UAB „Prime Capital“ (toliau – ir atsakovė), kuriame prašė sumažinti ieškovės 2020 m. liepos 20 d. iš atsakovės įgyto turto, t. y. 1/191 dalies automobilių stovėjimo patalpos, pažymėtos kaip automobilių stovėjimo vieta Nr. 104, kainą 50 proc. t. y. iki 4500 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė 2020 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-6381 (toliau – sutartis) pagrindu įsigijo iš atsakovės 1/191 dalį automobilių stovėjimo patalpos (parkingo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtos kaip automobilių stovėjimo vieta Nr. 104, už 9 000 Eur kainą. Automobilių stovėjimo patalpos duomenys buvo nurodyti sutartyje bei sutarties priede. Ieškovė pagal sutarties 4.6 punktą įsipareigojo pagal paskirtį naudoti tik jai priklausančią ir pažymėtą parkingo dalį, nurodytą sutartyje.
3. Prieš įsigyjant šią automobilio stovėjimo vietą nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių, jog automobilių stovėjimo vieta gali neatitikti minimalių jai keliamų techninių reikalavimų. Automobilių stovėjimo vietos Nr. 104 pirkimo metu atsakovė ieškovei neatskleidė, kad ieškovės įsigyjama automobilių stovėjimo vieta neatitinka minimalių lengvųjų automobilių stovėjimo vietos matmenų, o būtent, nei sutartyje, nei automobilių stovėjimo vietos plane nėra pažymėta, kad automobilių stovėjimo vietos Nr. 104 plotis tėra 2,17 m, o ne 2,50 m (kaip nustato techniniai reikalavimai), taip pat kad faktinė kolonos padėtis neatitinka sutarties priede pažymėtos padėties.
4. Matininko atlikti matavimai patvirtina, kad kolona, esanti šalia automobilių stovėjimo vietos Nr. 104, yra įsiskverbusi į parkavimo vietos erdvę ir iš esmės neleidžia patekti į automobilių stovėjimo patalpą net ir standartinių gabaritų lengvosioms transporto priemonėms. Šių trūkumų pobūdis yra toks, kad jie tiek neleidžia naudotis automobilių stovėjimo patalpa pagal tikslinę paskirtį (negali įvažiuoti ieškovės turimi automobiliai), tiek sumažina daikto naudingumą – ieškovė sutartimi įsigijo turtą su tikslu jį išnuomoti, tačiau nesant galimybės transporto priemonę laikyti automobilių stovėjimo patalpoje, sumažėja nuomos galimybės. Teigė, kad automobilių stovėjimo patalpos trūkumai laikytini paslėptais trūkumais, kuriuos nustatė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas – matininkas.
5. Atsakovė UAB „Prime Capital“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 yra negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos (parkingo) dalis, kuri, atsižvelgiant į parkingo naudojimosi tvarką, yra numatyta naudoti kaip atskira automobilių stovėjimo vieta ir dėl patogumo yra paženklinta linijomis, bei vietai priskirtu numeriu. Vieta nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jos paskirtis nėra būtent ir tik automobilio statymui. Nei įstatymai, nei kiti teisės aktai nedraudžia automobilių stovėjimo vietų savininkams susitarti, kaip ir kokiems tikslams konkrečiai bus naudojamos tam tikros automobilių stovėjimo vietų dalys, nenustato jokių apribojimų ar reikalavimų automobilio stovėjimui priskirtos vietos dalies plotui, matmenims ir kitiems parametrams, taip pat nenumato jokių draudimų vietą naudoti tiek kaip daiktų saugojimo vietą (sandėliuką), tiek kaip motociklų, valčių saugojimo vietą ir kt.
6. Ieškovė sąmoningai pasirinko ginčo automobilių stovėjimo vietą iš tuo metu buvusių laisvų alternatyvių parkavimosi vietų dėl to, kad siekė ekonominės naudos, t. y. siekė gauti papildomą 1 000 Eur nuolaidą, kuri atitiko 10 proc. pradinės automobilių stovėjimo vietos kainos, dėl to, kad parkavimosi vieta nėra patogi naudotis. Tai, kad automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 turi siauresnį įvažiavimą, yra labai aiškiai matoma vietoje ir negali būti laikoma paslėptu daikto trūkumu. Ši parkavimo vieta sutarties pasirašymo metu buvo visiškai įrengta ir pažymėta linijomis bei skaičiais. Ieškovė, sudarydama sutartį komerciniais tikslais, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą apžiūrėti įsigyjamą automobilių stovėjimo vietą, ją išbandyti. Ieškovė taip pat turėjo galimybę apžiūrėti ir kitas tuo metu buvusias laisvas alternatyvias šalia esančias parkavimosi vietas.
7. Parkingas, kuriame yra automobilių stovėjimo vieta Nr. 104, yra 4923,25 kv. m. bendro ploto patalpa, kuri pagal savo parametrus atitinka visus teisės aktais nustatytus kriterijus tokio tipo patalpoms. Kadangi automobilis neužima viso 2,50 m pločio, kai kuriose vietose į šį plotį išlenda kolonos, tačiau jos esančios stovėjimo vietos priekyje ir gale netrukdo stovėjimo vieta naudotis patogiai, užtikrinama galimybė pravažiavus kolonas atverti automobilio duris ir išlipti.
8. Kadangi automobilių stovėjimo vieta Nr. 104 dėl aplinkui esančių kolonų buvo mažiau patraukli lyginant su kitomis automobilių stovėjimo vietomis ir buvo laisva (nenupirkta) sutarties sudarymo metu, šiai vietai ieškovės prašymu buvo pritaikyta 1 000 Eur nuolaida. Ieškovė tuo metu galėjo rinkis iš daugybės kitų laisvų parkavimosi vietų, kurios nors ir buvo šiek tiek toliau nuo įėjimo į liftą, tačiau buvo gerokai erdvesnės.
9. Ieškovė yra praleidusi 2 metų senaties terminą tokio tipo reikalavimams pareikšti, kas yra laikytina savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Nei sandorio metu, nei po jo, iki 2023 m. kovo 29 d. ieškovė jokių pretenzijų atsakovei neteikė, t. y. daugiau bei 2,5 metų.
10. Ieškinyje nėra pateikta jokio pagrindimo dėl prašomos sumažinti kainos, t. y. kodėl daikto kaina turi būti mažinama būtent 50 proc. (4 500 Eur) suma. Šiai dienai bet kokio nekilnojamojo turto, įskaitant ir parkavimosi vietas, kainos yra ženkliai išaugusios. Ieškovės parkavimosi vietos rinkos kaina apytiksliai gali siekti nuo 15 000 iki 20 000 Eur. Vertinant tai, kad ieškovė vietą ir taip pirko su nuolaida, tai reikalavimas sumažinti parkavimosi vietos kainą dar papildoma 4 500 Eur suma negali būti paaiškinamas jokiais ekonominiais argumentas ar siejamas su jokiais objektyviais kriterijais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 3 630 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. liepos 20 d. sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės tokį nekilnojamąjį turtą: 2 butus, 1/191 dalį automobilių stovėjimo patalpos, G4 (apie 4,83 kv. m ploto); 54/15951 dalis žemės sklypo (apie 0,54 a). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė dėl bendros 156 800 Eur daiktų kainos, kurią sudaro, be kita ko, 9 000 Eur – už parkingo dalį su jam priskirta žemės sklypo 10/15951 dalimi. Sutarties priede Nr. 1 pateikta Naudojimosi tvarkos patalpa G-4 plane, ieškovės įsigyta 1/191 dalis automobilių stovėjimo patalpos pažymėta numeriu Nr. 104.
13. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas (1/191 dalis automobilių stovėjimo patalpos), kad ieškovė įsigijo turtą iš statytojo (iš sutarties nustatyta, kad atsakovė turtą nuosavybės teise įgijo ir įregistravo 2020 m. sausio 2 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-00-200102-00001, 2020 m. gegužės 27 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-00-200527-00146 pagrindu), sprendė, kad šiuo atveju taikytini CK 6.698 straipsnyje nustatyti terminai reikšti pretenziją dėl daikto (statinio) trūkumų ir priėjo prie išvados, kad ieškovė su 2023 m. gegužės 15 d. pretenzija į atsakovę kreipėsi nepraėjus penkerių metų terminui nuo statybos užbaigimo (2020 m. gegužės 27 d.), termino pareikšti pretenziją nepraleido.
14. Teismo vertinimu, ginčo parkavimo vietos ypatumai nelaikytini paslėptais. Abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, verslo subjektai. Ieškovė nepaneigė, kad nekilnojamojo turto objektus (du butus ir parkavimo vietą) iš ieškovės įsigijo verslo (nuomojimo) tikslais. Teismas nesutiko su ieškove, kad dėl pandeminės situacijos dėl COVID-19, jai buvo apribota galimybė apžiūrėti parkavimo vietą ir kad būtent dėl to parkavimo vietos ypatumai (ribojimas kolonomis) laikytini paslėptais ir tik vėliau išryškėjusiais defektais. Teismas sprendė, kad prieš sudarant 2020 m. liepos 20 d. sutartį, ieškovės atstovams nebuvo jokių kliūčių apžiūrėti perkamą turtą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės suprasti sutarties 9.9 punkto, kuriame patvirtino, kad apžiūrėjo perkamą turtą bei jį supančią aplinką ir jokių pretenzijų neturi. Atstumas tarp kolonų yra mažesnis nei atstumas tarp parkavimo vietą ribojančių linijų. Šis skirtumas sudaro 33 cm (250 cm – 217 cm), o viena iš kolonų dėl šildymo vamzdžio yra labiau įsiterpusi į ginčo parkavimo erdvę. Net ir tuo atveju jei skirtumas, sudarantis 13,2 proc. parkavimo vietos pločio, vizualiai neatrodė reikšmingas, teismo vertinimu, kiekvienam standartiškai atidžiam verslo subjektui, ketinančiam įsigyti automobilio parkavimo vietą, turėtų būti aišku, kad kolonos yra tam tikros kliūtys įvažiavimui. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė jokio įvykio, kurio metu paaiškėjo, ieškovės teigimu, paslėpti parkavimo vietos defektai. Atstumo tarp kolonų apytiksliam išmatavimui ir atstumo tarp parkavimo vietos šoninių linijų apytiksliam išmatavimui nereikia jokių specialių žinių – atstumo išmatavimas naudojantis rulete, liniuote ar panašiu įrankiu, atitinka standartinio asmens gebėjimus. Pastebėjo, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovai siekė nuslėpti kokius nors parkavimo vietos trūkumus. Priešingai, byloje esantis šalių atstovų susirašinėjimas liudija veikiau buvus priešingai situacijai, t. y. atsakovės atstovams veikus atidžiai ir rūpestingai, patariant dėl parkavimo vietos.
15. Nurodė, kad ginčo automobilių stovėjimo patalpai (parkingui), būdinga tai, jog jame yra daug laikančių konstrukcijų – kolonų, taip pat vandentiekio ar nuotekų (apšiltintų) vamzdžių. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad kolonos, šiluminės trasos elementai yra parkingo, kaip statinio, brokas (defektai), neteigė, kad jų neturėtų būti parkinge ar pan., kolonų, kaip atraminių konstrukcinių elementų, buvimas parkinge yra būtinas. Pažymėjo, kad kiekvienam standartiškai atidžiam verslo subjektui, ketinančiam įsigyti automobilio parkavimo vietą, turėtų būti aišku, kad kolonos sudaro tam tikras kliūtis vairuojant. Akivaizdu, kad kolonos turi matmenis, jos užima tam tikrą vietą erdvėje. Sutarties priede Nr. 1 kolonos pavaizduotos didesnių matmenų, nei linijos tarp parkavimo vietų – iš to taip pat akivaizdu, kad jei parkavimo vieta yra apribota kolonų, tai atstumas tarp kolonų yra tam tikru laipsniu mažesnis, nei atstumas tarp parkavimo vietos šoninių linijų.
16. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovė būtų pažeidusi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 113 punkto, 31 lentelės nuostatas, pagal kurias minimalus stovėjimo vietos ilgis 4,35 m, minimalus stovėjimo vietos plotis 2,5 m ir 0,75 m apsauginė zona stovėjimo vietos gale.
17. Ieškovė galimai tikėjosi, kad jos įsigyta parkavimo vieta turės 2,5 m plotį tarp kolonų ir atitinkami didesnį plotį visame likusiame parkavimo vietos ilgyje, tačiau teismo vertinimu, toks ieškovės lūkestis yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad specifiškai formulavo tokį reikalavimą parkavimo vietai ją įsigydama. Įvertinus tai, kad prieš sudarant sutartį ieškovė turėjo galimybę rinktis iš ne mažiau kaip 24-ių laisvų parkavimo vietų, padarė išvadą, kad jei ieškovei būtų buvęs specifiškai svarbus parkavimo vietos plotis visame jos ilgyje, ji būtų rinkusis iš kolonomis neparibotų parkavimo vietų. Ieškovė to nedarė, reiškia parkavimo vietos plotis, kurį koreguoja įsiterpusios kolonos, jai nebuvo specifiškai svarbus.
18. Byloje nei viena šalis nepateikė įtikinamo pagrindimo, kodėl parakavimo vietos kaina buvo sumažinta nuo 10 000 Eur iki 9 000 Eur, todėl šis faktas nagrinėjamu atveju laikytinas pagrindžiančiu tik tai, kad ieškovei buvo suteikta nuolaida už parkavimo vietą.
19. Ieškovė, turėdama galimybę rinktis iš ne mažiau kaip 24-ių laisvų parkavimo vietų, rinkosi būtent tokią, kuri apribota keturiomis kolonomis, nors tokių parkavimo vietų parkinge buvo (yra) labai nedaug. Neatmetė galimybės, kad vietos „įrėminimas“ kolonomis ieškovei galėjo atrodyti kaip privalumas, ieškovė prisiėmė su tuo, t. y. kolonų įsiterpimu į parkavimo vietos zoną, susijusią riziką.
20. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrindė, kad parkavimasis ginčo vietoje yra patogus, nes pastatyto automobilių durelių atidarymas nėra ribojamas. Įvertinęs bylos medžiagą, visuotinai žinomus automobilių parametrus, teismas sutiko, kad įvažiavimas į parkavimo vietos stovėjimo zoną tarp kolonų, esančių 2,17 m atstumu, dideliu automobiliu yra mažiau patogus, tačiau vis tik galimas.
21. Apibendrinęs tai, kas nurodyta ir nustatyta, teismas spremdė, kad ginčo parkavimo vieta Nr. 104 neturi statybos defektų (broko) ar kitokių prekės trūkumų, neleidžiančių jos naudoti pagal pagrindinę (parkavimo) paskirtį, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Ieškovė UAB „Ketavila“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 420 Eur advokato išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
22.1. Teismas nevertino atsakovės, kaip pardavėjos, elgesio jai pateikus klaidinantį parkavimo vietų planą ir nuslėpus aplinkybę, kad parkavimo vieta tinkama tik motociklo, valties ar mažalitražio automobilio parkavimui. Atsakovės pateiktame plane visos parkavimo vietos buvo tokios pažios, t. y. standartinio dydžio ir nebuvo nei įspėjimų, nei žymėjimų, kad ieškovės pasirinkta vieta yra nestandartinė. Ginčo objektas buvo pasiūlytas pačios atsakovės. Atsakovė laiške nurodė, kad arčiausiai įėjimo į laiptinę būtų ginčo objektas (vieta Nr. 104) ir vieta Nr. 105. Ieškovė pasirinko ginčo objektą, nes jis buvo arčiau laiptinės. Atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, kad parakavimo vieta Nr. 104 visuose keturiuose kampuose yra apribota kolonomis, kad ginčo objekte priekinė kolona yra įsiterpusi į ginčo objektą ir įvažiavimas į parkavimo vietą yra siauresnis nei įprastai. Naudojimosi tvarkos patalpa G-4 plane nėra nei pažymėta brėžinyje, nei nurodyta pastabose, kad kolona yra įsiterpusi į ginčo objektą ir parkavimo vietos Nr. 104 pradžioje nėra išlaikomas 2,5 m pločio atstumas. Ieškovė objektyviai neturėjo galimybės iš atsakovės pateiktų dokumentų įžvelgti parkavimo vietos trūkumo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė ieškovei tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir sutarties sudarymo metu, pateikė visą, išsamią, teisingą ir reikšmingą informaciją apie ginčo objektą, atskleisdama esminę aplinkybę, t. y. kad faktinė kolonos padėtis neatitinka plane pažymėtos padėties ir įsiterpia į parkavimo vietą, taip sumažinant įvažiavimo į parkavimo vietą plotį nuo 2,50 m iki 2,17 m, ir kas apriboja ginčo objekto naudojimą, sukelia nepatogumų, sumažina ginčo objekto naudingumą. Priešingai, ieškovė atsakovei pateikė klaidinantį parkavimo vietų planą ir taip buvo esmingai suklaidinta. Ginčo objektas buvo parduotas su trūkumais, apie tai nutylint ir neatskleidžiant esminių savybių.
22.2. Teismas nepagrįstai visą riziką, susijusią su parduodamo daikto būkle, perkėlė pirkėjui, padarė materialiosios teisės normų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 113 punkto, CK 6.327, 6.328, 6.333 straipsniu aiškinimo ir taikymo klaidą, nukrypo nuo kasacinio teismo aktualių šiam ginčui išaiškinimų, dėl ko neteisingai sprendė dėl ginčo objekto trūkumų nebuvimo; skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis ir jų pagrindu priimtomis išvadomis. Ieškovė iš atsakovės įsigijo automobilių stovėjimo vietą, kurią tikėjosi naudoti pagal paskirtį – transporto priemonės stovėjimui, ir net nenumanė, kad parkavimo vieta gali neatitikti tokioms vietoms taikomų reikalavimų dėl 2,5 metro pločio. Kaip paaiškėjo vėliau, ginčo parkavimo vieta ties įvažiavimu yra ne 2,5 metro pločio (reglamentuoja STR), o 2,17 m. Ieškovės nuosavybės teise turimo automobilio Audi A6 Avant plotis yra 2,012 m, automobilio Audi E-TRON GT plotis yra 2,158 m (su veidrodėliais), automobilio E-Tron Q8e plotis yra 2,189 m su (veidrodėliais). Ieškovė dėl siauresnio nei reikalaujamas parkavimo vietos pločio ties įvažiavimu negali patekti į ginčo objektą be sunkumų, nesukeliant nepatogumų ir įprastai įvažiuojant iš pirmo karto. Teismas savo išvadas grindė prielaidomis. Faktų ir šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad ieškovė būtų įgaliojusi apžiūrėti ginčo objektą nevairuojantį ar jokių žinių apie automobilio statymą ir vairavimą neturintį asmenį ar kad būtų pavedusi asmeniui, neturinčiam gebėjimų, skaityti brėžinį, byloje nėra.
22.3. Teismas pažeidė contra proferentem taisyklę, dėl ko neteisingai sprendė, kad ieškovė, sutarties 9.9. punkte patvirtindama, kad ji apžiūrėjo perkamą turtą, jį faktiškai apžiūrėjo, suprato, kad perka ginčo objektą su ypatumais ir kad toks daiktas jai tiko. Sutarties sudarymo metu, t. y. 2020 m. birželio – liepos mėnesiais šalyje buvo sudėtinga Covid-19 pandemijos situacija, buvo paskelbta ekstremalioji situacija, 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d., bendravimas verslo reikalais vyko daugiausia elektroninėje erdvėje, kaip įmanoma vengiant fizinių kontaktų. Ieškovė sutartį sudarė pasikliaudama atsakove ir vadovaudamasi atsakovės pateikta informacija bei dokumentais. Teismas net nesiaiškino, ar patvirtinimas dėl objekto apžiūros atitiko faktines aplinkybes ir sprendė klausimą labai formaliai. Pagal teismą, jei ieškovė, pasirašydama sutartį, patvirtino, kad turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo ginčo objektą, ir jei nepateikė įrodymų, jog ji nesuprato šio punkto, tai teismui to ir pakako konstatuoti, jog toks faktas iš tikrųjų ir buvo, nors byloje jokių kitų duomenų net nėra.
22.4. Teismas neteisingai sprendė, kad ginčo objekto kainos sumažinimas nuo 10 000 Eur iki 9 000 Eur yra laikytinas nuolaida už parkavimo vietą. Tik tada, kai ieškovė pradėjo nuomoti iš atsakovės įsigytą turtą, įskaitant ir ginčo objektą, ieškovei tapo žinoma apie ginčo objekto ypatumus. Teismui konstatavus, kad nei viena šalis nepateikė įtikinamo pagrindimo dėl ginčo kainos sumažinimo, teismas turėjo vertinti, ar ieškovės argumentai, jog 1 000 Eur nuolaida buvo pritaikyta dėl to, kad ji iš karto pirko didelės vertės nekilnojamąjį turtą, t. y. du butus ir ginčo parkavimo vietą, labiau tikėtini nei atsakovės argumentai, jog buvo suteikta 1000 Eur nuolaida už nepatogią, įprastiniams reikalavimams neatitinkančią ir nepaklausią parkavimo vietą.
23. Atsakovė UAB ,,Prime Capital“ atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 025 Eur). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
23.1. Ieškovė pirko visiškai pastatytame name esančius galutinai suformuotus daiktus, ginčo parkavimo vietos statyba buvo visiškai baigta, parkavimo vietos buvo įrengtos, pažymėtos linijomis, skaičiais. Ginčo parkavimo vietą apžiūrint gyvai nebuvo įmanoma nepastebėti, kad atstumas tarp kolonų yra mažesnis nei atstumas tarp parkavimo vietą ribojančių linijų. Parkavimo vietai būdinga ir tai, kad ją riboja ne tik kolonos, bet ir vandentiekio, šiluminės trasos apšiltinti vamzdžiai. Parkavimo vietos savybės yra akivaizdžiai matomos, todėl pagrįstai negali būti laikomos paslėptais trūkumais ar tokiomis savybėmis, apie kurias ieškovė galėjo nežinoti sudarydama sutartį. Naudojimosi bendrojo naudojimosi patalpomis tvarkos dalyje – schemoje, ties ginčo parkavimo vietos kairiąją priekine kolona (kolona, kurios vieta yra įsiterpusi į parkavimo vietos erdvę) yra specialus žymėjimas, bei žyma, kad parkavimo vietos įvažiavimas yra siauresnis. Ieškovė turėjo galimybę laisvai rinktis iš 24 laisvų parkavimo vietų. Ieškovė nenurodė jokio įvykio, kurio metu paaiškėjo, ieškovės teigimu, paslėpti parkavimo vietos defektai. Aplinkybė, kad kolona yra įsiterpusi į parkavimo vietos šoninėmis linijomis pažymėtą erdvę yra akivaizdi, aiškiai matoma, neužmaskuojama. Žyma, apie siauresnį įvažiavimą į parkavimo vietą yra ir prie ginčo sutarties pridėtoje naudojimosi tvarkoje.
23.2. Ginčo parkavimo vietos ilgis tarp kolonų yra ne 4,35 m (STR reikalavimas), bet 4,51 m. Per visą parkavimo vietos ilgį, t. y. 4,51 m ilgio parkavimo vietos dalyje yra užtikrinamas didesnis nei reikalaujama plotis, t. y. apie 2,60 m. dėl šios priežasties konstatuotina, kad ginčo parkavimo vieta atitinka STR 113 punkto minimalius reikalavimus.
23.3. Ginčo sutarties 9.9. punkto nuostata yra labai aiški, lengvai suprantama, ginčo dėl nurodytos sutarties nuostatos prasmės nėra. Ginčo sutarties 9.9 punkte yra įtvirtintas ieškovės patvirtinimas, kad pirkėjo atstovas pareiškia, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo turtą (...) iki šios sutarties pasirašymo dienos ir patvirtina, kad turtas bei jį supanti aplinka visiškai atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už turtą ir jokių turto būklės ar kokybės trūkumų pirkėjas nepastebėjo ir jokių pretenzijų neturi. Jeigu ieškovė rašydamasi sutartis teikia tikrovės neatitinkančius patvirtinimus, tai yra pačios ieškovės kaltė ir jokia contra proferentem taisyklė netaikoma. Ginčo sutarties pasirašymo laikotarpiu nebuvo nustatyta ir (ar) taikoma jokių realių karantino ribojimų, kurie galėtų sutrukdyti faktiškai apžiūrėti perkamą turtą. Tariamus paslėptus trūkumus ieškovė pastebėjo tik praėjus 2,5 metų po ginčo parkavimo vietos įsigijimo.
23.4. Teismas teisingai sprendė, kad ginčo parkavimo vieta yra pirkta su nuolaida. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime šios aplinkybės nevertino kaip reikšmingos bylos nagrinėjimui, nevertino jos nei vienos iš šalių naudai ar nenaudai.
23.5. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nepateikė jokio prašomos kainos sumažinimo sumos pagrindimo ir (ar) paskaičiavimo. Pati ieškovė pripažino faktą, kad parkavimo vieta yra išnuomota už 50 Eur mėnesinį nuomos mokestį, faktiškai naudojama automobilių laikymui. Ginčo požeminėje stovėjimo aikštelėje parkavimo vietos nuomojamos už 30-50 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Ginčo parkavimo vietos vertė šiai dienai yra 10 000 Eur, t. y. tokia vertė, už kurią parduodamos visos kitos tame pačiame objekte esamos parkavimo vietos. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovė nepagrindė ieškiniu prašytos priteisti sumos, nepaaiškino, kodėl prašo daikto kainą sumažinti būtent 4 500 Eur suma, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas vien dėl prašomos priteisti sumos nepagrindimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Ginčo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovės ieškinio dėl parduoto daikto kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
28. Taigi, esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).
29. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
30. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas šią pareigą, pardavėjas elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).
31. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).
32. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
33. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovė 2020 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-6381 pagrindu įsigijo iš atsakovės 1/191 dalį automobilių stovėjimo vietos (parkingo), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtos kaip automobilių stovėjimo vieta Nr. 104, už 9 000 Eur kainą. Ginčo parkavimo vieta išsidėsčiusi tarp 4 kolonų, t. y. kiekviename parkavimo vietos kampe yra po koloną. Viena iš kolonų dėl šildymo vamzdžio yra įsiterpusi į ginčo parkavimo vietą, dėl ko yra atsiradęs susiaurėjimas. Ginčo parkavimo vietos faktinis atstumas ties įvažiavimu tarp kolonų yra 2,17 m, ir yra mažesnis nei atstumas tarp parkavimo vietų ribojančių linijų (2,5 m).
34. Apeliantė nurodo, jog reikalavimai automobilių stovėjimo vietų įrengimui yra nustatyti Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. STR 113 punkte įtvirtinta, kad lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Šioje lentelėje nurodyta, kad statant automobilius iš dviejų pusių statmenai pravažiavimo ašies, turi būti 5,5 m tarpas tarp priešingų stovėjimo vietų, minimalus stovėjimo vietos ilgis 4,35 m, minimalus stovėjimo vietos plotis 2,5 m ir 0,75 m apsauginė zona stovėjimo vietos gale. Taip pat nurodyta pastaba, kad šoninėje apsaugos zonoje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos.).
35. Remiantis ieškovės pateiktu parkavimo vietos planu, ginčo parkavimo vietos ilgis tarp kolonų yra 4,51 m, o plotis nurodytame ilgyje platesnis negu 2,5 m, taigi matmenys yra didesni, negu numatyta STR, reikalavimus šiose dalyse atitinka.
36. Plotis tarp galinių kolonų sudaro 2,49 m, o tarp priekinių kolonų, ties įvažiavimu sudaro 2,17 m, taigi yra siauresnis negu numato STR reikalavimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacijoje nurodyta, kad statant automobilius iš dviejų pusių statmenai pravažiavimo ašies, stovėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m ir su pastaba, kad šoninėje apsaugos zonoje negali būti tvirtų (standžių) kliūčių (pastatai, aptvarai, sienos, medžiai, kelio ženklai, šviestuvų atramos ir pan.). Taip pat nurodyta, kad institucija mano, jog automobilių stovėjimo vietos (nepriklausomai nuo to, ar ji yra vidurinė, ar šoninė) plotis turi būti ne mažesnis nei 2,5 m. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nurodytoje konsultacijoje nieko nepasisakyta dėl to, ar parkavimo vietai esant 2,5 metrų pločio beveik visame ilgyje ir tik ties kolonomis esant siauresniam įvažiavimui, tokia parkavimo vieta dar yra ar jau nėra laikoma esanti 2,5 m pločio, todėl pagrįstai konsultacijos nelaikė nagrinėjamu atveju lemiančia.
37. Nagrinėjamu atveju Sutarties 9.9 punkte ieškovė patvirtino, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo ginčo turtą bei jį supančią aplinką iki sutarties pasirašymo dienos ir patvirtino, kad turtas ir jį supanti aplinka visiškai atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už turtą ir jokių turto būklės ir kokybės trūkumų pirkėjas nepastebėjo ir jokių pretenzijų neturi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovės atstovams egzistavo kokios nors kliūtys apžiūrėti perkamą turtą iki sudarant ginčo sutartį. Suriktina, jog jokių COVID-19 ribojimų, sąlygojančių negalėjimą apžiūrėti perkamą ginčo turtą, ginčo sutarties pasirašymo metu nebuvo. Svarbu pažymėti, kad ieškovė pirko pastatytame name galutinai suformuotą parkavimo vietą, kuri jau buvo įrengta ir pažymėta linijomis. Šalių pateiktos ginčo parkavimo vietos nuotraukos patvirtina, kad vizualiai matosi, jog atstumas tarp parkavimo vietą ribojančių linijų yra didesnis negu tarp kolonų, kadangi viena iš kolonų dėl šalia esamo vamzdžio yra įsiterpusį į parkavimo vietą. Taigi vizualiai matosi, jog įsiterpusi kolona yra (bus) tam tikra kliūtis sudaranti nepatogumą įvažiuoti į ginčo stovėjimo vietą.
38. Naudojimosi tvarkos patalpa G-4 plane matosi, kad parkavimo vieta Nr. 104 visuose keturiuose kampuose yra apribota kolonomis. Taip pat matosi, kad ties parkavimo vietos Nr. 104 priekine kolona (ties įvažiavimu) yra specialus žymėjimas (brūkšnys) - žyma.
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad atsakovės atstovai veikė atidžiai ir rūpestingai, patariant dėl parkavimo vietos. Ieškovei svarbiu kriterijumi renkantis parkavimo vietą buvo artumas prie įėjimo į laiptinę. 2020 m. liepos 15 d. pardavėjo (atsakovės) atstovė el. laišku pirkėjo (ieškovės) atstovei nurodė, kokios yra laisvos vietos (A-85, A-91, A-94, A-104, A-105, ..., A-238 – iš viso 24 vietos), paaiškino, kad įėjimas į laiptinę yra ties 117 parkavimo vieta, pažymėjo, kad 117 vieta yra prie pat laiptinės, bet tokių vietų nesirenkama, nes kaimynai gali mašiną kokiu daiktu eidami užkabinti, nurodė, kad arčiausiai būtų 104, 105 vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pasirinko 104 parkavimo vietą (apribotą 4 kolonomis iš 4 parkavimo vietos kampų), nors 105 parkavimo vieta buvo apribota tik 2 kolonomis, iš kurių tik viena ties įvažiavimu. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė nebuvo suinteresuota klaidinti ieškovę, siūlė ieškovei pasirinkti iš visų 24 parkavimo vietų. Nurodytas laiškas taip pat patvirtina, kad ieškovė pasirinko būtent ginčo parkavimo vietą.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė dėl parkavimo vietos trūkumų į atsakovę kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 metams po ginčo parakavimo vietos įsigijimo, tačiau nenurodė jokio įvykio, kurio metu paaiškėjo ieškovės nurodyti tariamai paslėpti parkavimo vietos trūkumai, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios apylinkės teismas. Sutiktina, jog atstumo tarp kolonų apytiksliam išmatavimui ir atstumo tarp parkavimo vietos šoninių linijų apytiksliam išmatavimui nereikia jokių specialių žinių. Paslėptiems defektams būdinga tai, kad jie iš karto nėra matomi, išryškėja vėliau. Nagrinėjamu atveju parkavimo vietos išsidėstymas nesikeitė, kolonos matomos plane, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės nurodomi defektai nėra paslėpti. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog ieškovė turėjo galimybę įvertinti, jog kolonų buvimas gali apsunkinti parkavimą, tačiau šią vietą rinkosi.
41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog didesnių gabaritų transporto priemonėms patiekimas į ginčo parkavimo vietą, kurios plotis ties įvažiavimo tarp kolonų sudaro 2,17 m, bus apsunkintas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog daikto naudojimas pagal paskirtį apskritai nėra galimas. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad ieškovė prieš įsigydama ginčo parkavimo vietą galėjo ją apžiūrėti, išbandyti, įsitinkinti parkavimo vietos (ne)patogumu. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės nurodomus daikto ypatumus negalima vertinti kaip paslėptus.
42. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nei viena šalis nepateikė įtikinamo pagrindimo, kodėl parakavimo vietos kaina buvo sumažinta nuo 10 000 Eur iki 9 000 Eur, todėl nurodytą faktą teismas laikė pagrindžiančiu tik tą aplinkybę, kad ieškovei buvo suteikta nuolaida už parkavimo vietą. Taigi, priešingai negu ieškovė nurodo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ši nuolaida buvo suteikta būtent dėl to, kad objektas yra su ypatumais, nepatogus naudoti, tokių išvadų teismas nepadarė.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ginčo parkavimo vieta neturi statybos defektų (broko) ar kitokių prekės trūkumų, kurie neleidžia jos naudoti pagal pagrindinę (parkavimo) paskirtį ir atmetė ieškovės ieškinį.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
47. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
48. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
49. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei iš ieškovės 2 000 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Prime Capital“, juridinio asmens kodas 302800691, iš ieškovės UAB „KETAVILA“, juridinio asmens kodas 124449054, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Eglė Surgailienė