Civilinė byla Nr. e2A-671-910/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00351-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirka“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 3303,25 Eur skolą, 120,24 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198 (toliau – ir Sutartis). 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. (25.3.5)R14-1 Švenčionių rajono savivaldybės Mokesčių ir turto skyrius pateikė ieškovei ginčijamą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei Švenčionių rajono savivaldybės Mokesčių ir turto skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. Vežėjo UAB „Svirka“ aptarnaujamų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų Švenčionys – Svitailiškė – Švenčionys, Pabradė – Prienai – Pabradė ir Švenčionys – Pabradė – Vilnius – Pabradė – Švenčionys patikrinimo akto Nr. (25.8.5)A4-954 kopiją (toliau – ir Patikrinimo aktas).
3. Ginčijamu Įsakymu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius skyrė ieškovei šias sankcijas: 1) nekompensuoti (neišmokėti) nepagrįstai prašomų atlyginti nuostolių – 581,01 Eur sumą dėl 22 neįvykdytų reisų, 45 nesilaikant eismo tvarkaraščio įvykdytų reisų ir 20 reisų, kai nepagrįstai priskaičiuoja nulinė rida (Įsakymo 1.1 punktas); 2) skirti po 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimą (maršrute Švenčionys-Pabradė-Vilnius-Pabradė-Švenčionys reisu 6.30 val. d. d. Švenčionys-Pabradė-Švenčionys 8 reisus įvykdė nesilaikant eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieš išvykimą į reisą (neužvažiavo į Švenčionių autobusų stotį)) ir kituose maršrutuose 86 reisus įvykdė nesilaikant eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieš išvykimą į reisą arba nesugrįžo į pradinę stotelę po išvykimo į reisą (neužvažiavo į Švenčionių autobusų stotį); iš viso 94 reisai, bendra baudų suma – 2722,24 Eur (Įsakymo 1.2 punktas). Įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457.
4. Ieškovės teigimu, Įsakyme nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jai buvo skirtos sankcijos, yra nepagrįstos (neįrodytos). Įsakyme pateikti motyvai – pernelyg abstraktūs ir nepakankami. Be to, Įsakymu skirtos sankcijos ieškovei neparemtos patikrintais (objektyviais) faktais, o tik klaidingomis duomenų interpretacijomis, neatitinkančiomis tikrovės. Ieškovei net nebuvo sudaryta galimybių susipažinti su Patikrinimo akto projektu ar pačiu Patikrinimo aktu bei atsikirsti į jame nurodytus tariamus pažeidimus. Atsakovė, atsižvelgdama į Patikrinimo aktą, priėmė Įsakymą ir skyrė ieškovei visiškai nepagrįstas sankcijas, tačiau Patikrinimo akte pateikta informacija iš esmės neatitinka objektyvumo kriterijų. Be to, Įsakyme nurodyta, kad ieškovė nesilaikė kitų teisės aktuose ir sutartyje nustatytų reikalavimų, jų tiksliai nenurodant. Patikrinimo akte nustatyta, kad buvo atliktas 2016 metų gegužės mėnesio maršrutų patikrinimas. Ieškovės teigimu, vadovaujantis Aprašo ir Sutarties nuostatomis, atsakovė, vykdydama iš Sutarties kylančias pareigas kontroliuoti Sutarties vykdymą, negalėjo taikyti sankcijų už senesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi atsakovė turėjo suteikti jai teisę susipažinti su Įsakymo projektu, prieš jį priimant, ar pateikti jau priimtą Patikrinimo aktą atsikirtimams pateikti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad šalių sudarytoje Sutartyje nenustatytas sankcijų skyrimo laikotarpis ir draudimas taikyti sankcijas dėl jau išmokėtų kompensacijų. Sutartyje taip pat nenumatyta, kad atsakovei būtų draudžiama nustatyti ankstesnių laikotarpių, už kuriuos jau sumokėta kompensacija, ieškovės padarytus pažeidimus. Joks teisės aktas taip pat nenustato, kad atsakovė neturi teisės peržiūrėti ankstesnių laikotarpių ieškovės suteiktų paslaugų atitikties Sutarties ir teisės aktų nuostatoms ar jog sankcijos ieškovei kaip vežėjai gali būti skiriamos tik už 2 mėnesių laikotarpį. Pagal Sutartį mokama tik už suteiktas paslaugas, o už nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas gali būti taikomos sankcijos. Atsakovės teigimu, būtent ieškovei kyla pareiga rinkti, kaupti ir pateikti išsamius, objektyvius ir teisingus duomenis, pagrindžiančius atsakovės pareigą ieškovei mokėti kompensaciją. Dėl to atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius už nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas, taip pat taikyti baudą už Sutarties pažeidimus (Aprašo 12-13 punktai, Sutarties 12.4 punktas). Anot atsakovės, Patikrinimo akte išsamiai nurodyti ieškovės padaryti pažeidimai ir argumentai, kuriems paneigti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.
6. Dublike ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, nurodydama, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį jų nepaneigė. Akcentavo, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą, nesilaikė sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Ieškovės nuomone, pasibaigus šešių mėnesių ieškinio senaties terminui, atsakovės reikalavimas dėl baudos sumokėjimo (ar išskaičiavimo) tapo nebevykdytinu, todėl, praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, atsakovė neturėjo teisės atlikti vienašalio įskaitymo. Remdamasi kasacinio teismo praktika, ieškovė pažymėjo, kad, vertinant atliktų įskaitymų (jų dalies, kiek tai susiję su įskaitytomis netesybomis) teisėtumą, svarbu nustatyti, ar įskaitymai atlikti iki ieškinio senaties termino pasibaigimo konkretiems delspinigiams prisiteisti (tuo atveju, jeigu ieškovė ne įskaitytų, o reikštų ieškinį dėl jų įskaitymo), ar po jo, nes reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu.
7. Triplike atsakovė nesutiko su ieškovės dublike nurodytais argumentais dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Įsakyme nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. surašytas Patikrinimo aktas, ir būtent dėl jame nustatytų pažeidimų atsakovė skyrė sankcijas ieškovei. Ieškovės padaryti pažeidimai paaiškėjo tik atlikto patikrinimo metu, todėl laikytina, kad atsakovė apie ieškovės padarytus Sutarties pažeidimus ir atitinkamai savo teisės pažeidimą sužinojo 2016 m. gruodžio 19 d., ir tik nuo šios dienos atsakovė galėjo ginti savo pažeistas teises. Gindama savo pažeistas teises, atsakovė 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė Įsakymą, kuris priimtas praėjus 10 dienų nuo Patikrinimo akto surašymo, todėl akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 2395,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Iš ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198, kuria ieškovė įsipareigojo teikti keleivių vežimo paslaugas atsakovės nustatytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal atsakovės išduotus leidimus, patvirtintus eismo tvarkaraščius ir sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Mokesčių ir turto skyrius 2016 m. gruodžio 19 d. surašė „Vežėjo UAB „Svirka“ aptarnaujamų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų Švenčionys-Svitailiškė-Švenčionys, Pabradė-Prienai-Pabradė ir Švenčionys-Pabradė-Vilnius-Pabradė-Švenčionys“ patikrinimo aktą Nr. (25.8.5)A4-954. Patikrinimo tikslas – įvertinti vežėjo UAB „Svirka“ pateiktoje 2016 m. gegužės mėnesio Keleivių vežimo maršrutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų ir Švenčionių autobusų stoties pateiktų pranešimų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus teisingumą. Patikrinimo akte konstatuoti įvairūs ieškovės padaryti pažeidimai. Patikrinimo akto pagrindu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“, kuriuo ieškovei paskirtos sankcijos.
10. Įvertinęs šalių sudarytos Sutarties ir Aprašo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovė jas traktuoja neteisingai. Savivaldybė ar kitos kompetentingos įstaigos įprastai iki to paties mėnesio pabaigos kompensuoja vežėjų patirtus per praėjusį mėnesį nuostolius dėl keleivių vežimo. Kilus neaiškumų, kompetentingos įstaigos gali pareikalauti iš vežėjų papildomų ataskaitų ar dokumentų ir tokiu atveju jos gali, bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių, užlaikyti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimą tam, kad patikrintų šiuos dokumentus. Aprašo 13 punkte neįtvirtintas laikotarpis, per kurį savivaldybė (kompetentinga įstaiga) gali taikyti šiame punkte nustatytą sankciją, t. y. nenustatyta, už kokių laikotarpių buvusius ataskaitinius mėnesius padaryti pažeidimai ir kada gali būti nustatyti. Tokių pažeidimų nustatymas nėra ir negali būti ribojamas 2 mėnesių terminu. Priešingu atveju tai neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Taigi atsakovė galėjo atlikti pateiktų duomenų teisingumo patikrinimą už 2016 m. gegužės mėnesį.
11. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir nesutinka su nustatytais pažeidimais, tačiau visgi pripažįsta, jog kai kurie pažeidimai buvo padaryti, pavyzdžiui, dėl kasos aparato netinkamo naudojimo.
12. Teismas taip pat nurodė, kad nustatyti ieškovės padaryti pažeidimai detaliai aprašyti Patikrinimo akte, kuris yra sudėtinė Įsakymo dalis, ja konstatuojamas faktinis atsakomybės pagrindas. Nors ieškovė teigia, kad nėra gavusi skundų iš keleivių, tai nepaneigia, jog keleivių nusiskundimų būta. Iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. B. ir V. P. paaiškinimų matyti, kad Švenčionių autobusų stoties dispečerės yra gavusios žodinių ir telefoninių keleivių nusiskundimų dėl neįvykusių, vėluojančių autobusų reisų, Švenčionių autobusų stotis savivaldybės administracijai pateikė informaciją apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus. Šios liudytojos nurodė, kad fiksavo atvejus, kai autobusai prieš reisą ir po reiso neatvykdavo į Švenčionių autobusų stotį, ir apie tai informuodavo ieškovės dispečerinę, pažeidimai buvo fiksuojami tik jų darbo metu. Teismas rėmėsi šių liudytojų paaiškinimais, nurodydamas, kad neturi pagrindo jais netikėti, nes liudytojos nėra susijusios nei su ieškove, nei su atsakove darbo santykiais ar kitais pagrindais, jos dirba UAB „Švenčionių švara“, kuri administruoja Švenčionių autobusų stotį. Liudytojos išsamiai paaiškino apie fiksuojamus autobusų reisus, nuokrypius nuo tvarkaraščių, gaunamus keleivių skundus. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, nei atsakovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl tam tikrų objektyvių sąlygų ar aplinkybių, tam tikrais atvejais galėjo būti nesilaikoma tvarkaraščių, kad autobusai buvo atvykę į autobusų stotį.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo 94 pažeidimų, už kuriuos paskirtos sankcijos. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai nustatė, kad ieškovė nesilaikė Sutarties 2.1 punkto nuostatų, įpareigojančių organizuoti darbą ir vežti keleivius griežtai laikantis eismo tvarkaraščių ir maršrutų trasų. Teismas nurodė, kad pareigą vežėjui vežti keleivius nustatytu maršrutu, laiku ir dažnumu, nurodytais leidime ir tvarkaraštyje, nustato Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62, 29 punkto nuostatos. Vadovaudamasis Sutarties 12.4 punktu, pagal kurį, jeigu vežėjas nesilaiko šios sutarties 2.1 punkto sąlygų, vežėjas moka savivaldybei po 100 Lt (28,96 Eur) dydžio baudą už kiekvieną pažeidimą, teismas sprendė, kad ieškovei pagrįstai paskirta 2722,24 Eur bauda.
14. Teismas, nekartodamas Patikrinimo akte nustatytų faktinių aplinkybių ir sutikdamas su jų vertinimu, konstatavo, kad ieškovė pažeidė Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklėse, patvirtintose Susisiekimo ministerijos 1997 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 443, asmeniui, dirbančiam su bilietų kasos aparatu, nustatytas pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad kompensacijos išmokėjimui tokiu atveju nebuvo pagrindo.
15. Teismas pažymėjo, kad Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklių 5.12.2 punkte nustatyta, jog asmuo, dirbantis su bilietų kasos aparatu, privalo įjungti bilietų kasos aparatą ir patikrinti jo darbą, todėl tai, kad ieškovės darbuotojai šios pareigos neatliko ir dirbo su netinkamai sureguliuotu kasos aparatu, nepanaikina jos atsakomybės ir nesudaro pagrindo teismui vertinti nustatytas aplinkybes kitaip, nei jas vertino atsakovė. Partikrinimo akte nurodyta, kad maršrute Švenčionys-Svitališkė-Švenčionys vežėjas, aptarnaudamas reisus Svitališkė-Švenčionys 6.50 val. d. d. (maršruto reiso Nr. 00010) ir Vidutinė-Švenčionys 7.15 val. d. d. (maršruto reiso Nr. 00008), daugeliu atvejų nesilaikė nustatytų reisų eismo tvarkaraščio ir maršruto trasos – iš viso 28 reisai, nepateikė 2016 m. gegužės 26 d. reiso 7.15 val. ir 6.50 val. ataskaitų ir dėl to nepagrįstai prašo 165,99 Eur kompensacijos. Ieškovė, aptarnaudama reisą Švenčionys-Svitališkė-Švenčionys 13.00 val. (maršruto reiso Nr. 00012 (pirmyn) ir maršruto reiso Nr. 0009 (atgal), 2016 m. gegužės 4 ir 11 d. įvykdė ne pagal nustatytą eismo tvarkaraščio trasą (maršruto reiso Nr. 00009 pirmyn ir atgal) ir dėl to nepagrįstai prašoma 8,11 Eur kompensacijos. Ieškovė nuostolių ataskaitoje pateikė 20 reisų Švenčionys-Svitališkė 15.10 val. d. d. (maršruto reiso Nr. 00009) išlaidas, bet nepateikė kasos aparato ataskaitų dėl šio reiso, todėl nepagrįstai prašo 299,94 Eur kompensacijos. Ieškovė, aptarnaudama reisą Švenčionys-Svitališkė-Švenčionys 15.10 val. d. d. (maršruto reiso Nr. 00010 (pirmyn) ir Nr. 00009 (atgal), 2016 m. gegužės 2, 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 16 d. autobusas pirmyn važiavo sutrumpinta trasa reiso Nr. 00011, o gegužės 30 ir 31 d. autobusas reisu pirmyn važiavo sutrumpinta trasa reiso Nr. 00009, todėl nepagrįstai prašo 69,70 Eur kompensacijos. Vežėjas, aptarnaudamas reisą Švenčionys-Svitališkė 17.20 val. pn. (maršruto reiso Nr. 00011 (pirmyn)) 2016 m. gegužės 6 ir 13 d. įvykdė ne pagal nustatytą eismo tvarkaraščio trasą (maršruto reiso Nr. 00009), todėl nepagrįstai prašo 13,19 Eur kompensacijos. Maršrute Pabradė-Prienai-Pabradė vežėjas nepagrįstai prašo už 20 reisų 7.30 val. d. d. dėl nulinės ridos paskaičiuotų išlaidų 28,98 Eur dydžio kompensacijos, nes nulinės ridos išlaidos minusuojamos atsižvelgiant į tai, kad tas pats autobusas Nr. 000663 aptarnavo reisą 6.20 val. d. d. ir reisą 7.30 val. d. d.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Patikrinimo akte nurodytos išvados padarytos išanalizavus ieškovės pateiktus nurodytų maršrutų visų vykdomų reisų vairuotojų konduktorių kasos aparato ataskaitas. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad patikrinimo akte nurodytų 20 reisų 15.10 val. ataskaitos neatspausdintos, bet nurodė, jog reisai iš tiesų buvo vykdomi. Taip pat iš esmės pripažino, kad maršruto reiso numeriai buvo netinkamai užfiksuoti, bet nurodė, jog ieškovė laikosi maršruto trasų. Pagal tarp šalių pasirašytos Sutarties 2.6.1 punktą vežėjas įsipareigoja, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 8 dienos pateikti Savivaldybei Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos aprašo 3 priede nustatytos formos ataskaitą apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais bilietus ir sąskaitą; pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 8 dienos pateikti Savivaldybei Važiavimo išlaidų kompensavimo mokiniams ir vaikų globos įstaigų gyventojams tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos ataskaitą apie mokinių nemokamą važiavimą keleiviniu transportu ir sąskaitą (Sutarties 2.6.2 punktas); pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėnesio 20 dienos pateikti Savivaldybei Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimu, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo 6 punkte nurodytus dokumentus bei jo 2 priede nustatytos formos atskaitą ir sąskaitą (Sutarties 2.7 punktas). Ieškovė turi pateikti teisingai užpildytus dokumentus. Tai, kad dalis pateiktų dokumentų yra užpildyta neteisingai, ar dokumentai nepateikiami, yra ieškovės atsakomybė. Be to, ieškovė nurodydama, kad iš tiesų reisai buvo vykdomi pagal patvirtintus maršrutus, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad maršrute Pabradė-Prienai-Pabradė nulinė rida susidaro dėl to, jog autobusas vyksta nuo autobuso stovėjimo vietos iki Pabradės sustojimo. Patikrinimo akte nurodyta, kad Maršrute Pabradė-Prienai-Pabradė vežėjas nepagrįstai prašo už 20 reisų 7.30 val. d. d. dėl nulinės ridos apskaičiuotų išlaidų 28,98 Eur dydžio kompensacijos, nes nulinės ridos išlaidos minusuojamos atsižvelgiant į tai, kad tas pats autobusas Nr. 000663 aptarnavo reisą 6.20 val. d. d. ir reisą 7.30 val. d. d. Priešingų įrodymų byloje nepateikta.
17. Teismas laikė, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes matyti, jog su ieškove sudaryta Sutartis ir po to išduoti leidimai vežti keleivius Sutartyje nurodytais maršrutais. Ieškovei poveikio priemonės taikytos dėl to, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų, pažeidė Aprašo reikalavimus. Patikrinimo akte išsamiai aptartos ginčo aplinkybės, pagrįstos teisės aktų nuostatomis, visapusiškai išanalizuota surinkta medžiaga. Įsakymo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai yra aiškūs, jame nurodytos aiškios teisės normos, suteikiančios teisę atsakovui taikyti poveikio priemones dėl Sutarties pažeidimo, nurodyta apskundimo tvarka, ginčijamas Įsakymas pasirašytas įstaigos vadovo. Taigi ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad priimtas Įsakymas dėl poveikio priemonių taikymo yra neteisėtas ir naikintinas, nepagrįsti.
18. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018, kuriuo teismas savo iniciatyva šalių sudarytą Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, yra neįsiteisėjęs.
19. Teismas nurodė, kad atsakovė apie ieškovės padarytus Sutarties pažeidimus ir atitinkamai savo teisės pažeidimą sužinojo 2016 m. gruodžio 19 d., ir tik nuo šios dienos ji galėjo ginti savo pažeistas teises. Gindama savo pažeistas teises, atsakovė 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė Įsakymą, kuris buvo priimtas praėjus dešimčiai dienų nuo Patikrinimo akto priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė, priimdama Įsakymą ir apskaičiuodama jame nurodytas sankcijas, praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
20. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčą reglamentuojančias teisės normas, teismas sutiko su Patikrinimo akto išvadomis, kad ieškovė pažeidė Sutarties 2 punktą, Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių 29 punktą, Keleiviniame kelių transporte naudojamų bilietų ūkio taisyklių nuostatas. Patikrinimo akte išsamiai aptartos ginčo aplinkybės, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, visapusiškai išanalizuota surinkta medžiaga. Ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Patikrinimo aktu, Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus pateiktu paskaičiavimu dėl neįvykdytų reisų sumų pinigine išraiška ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Atsakovė, nustačiusi pažeidimus, vadovaudamasi Aprašo ir Sutarties nuostatomis, turėjo teisę pritaikyti sankcijas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad ieškovei skirtos sankcijos yra pagrįstos ir proporcingos padarytiems pažeidimams, todėl Įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas, o ieškovės reikalavimas jį pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atmestinas.
21. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų pažeidimų atsakovė ieškovei pagrįstai taikė sankcijas, numatytas Aprašo 12 ir 13 punktuose bei Sutarties 12.4 punkte, todėl ieškovei neįrodžius, kad ji paslaugas suteikė tinkamai, Įsakymą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nėra pagrindo. Dėl to teismas atmetė ir ieškovės reikalavimus dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Teismas netinkamai nustatė atsakovės sužinojimo apie galimai pažeistas teises datą, tiesiog konstatuodamas, kad atsakovė apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo 2016 m. gruodžio 19 d., tačiau visiškai nedetalizavo ir nepaaiškino, kodėl būtent ši diena turėtų būti laikoma atsakovės sužinojimo apie teisių pažeidimą diena. Byloje nustatyta, kad atsakovė Švenčionių autobusų stoties 2016 m. birželio 1 d. pranešimą apie galimus ieškovės padarytus pažeidimus gavo 2016 m. birželio 7 d., todėl būtent ši diena turėtų būti laikoma atsakovės sužinojimo apie teisės pažeidimą diena.
22.2. Pagal Sutarties 3.8 punktą atsakovė įsipareigojo kontroliuoti, kaip autobusų ekipažai laikosi Sutarties, patvirtintų eismo tvarkaraščių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto ir kitų taisyklių reikalavimų, tikrinti keleivių aptarnavimo kokybę, be to, pagal Sutarties 3.9 punktą atsakovė įsipareigojo informuoti ieškovę apie pastebėtus jo veiklos trūkumus. Taigi atsakovė apie tariamai ieškovės atliktus Sutarties pažeidimus turėjo sužinoti ne tada, kai pati nusprendė atlikti patikrinimus, bet reguliariai, kiekvieną mėnesį tikrindama ieškovės teikiamus dokumentus ir ataskaitas apie įvykdytus maršrutus.
22.3. Atsakovė nebuvo ir iki šiol nėra pareiškusi ieškinio dėl sankcijų (netesybų) priteisimo. Atsakovės veiksmai apsiribojo tik Patikrinimo akto ir Įsakymo priėmimu. Ieškovei nesikreipus į teismą dėl sankcijų (netesybų) atsakovei taikymo, ieškinio senaties terminas laikytinas pasibaigusiu, o tai reiškia, kad atsakovė prarado galimybę išsireikalauti sankcijų (netesybų) iš ieškovės.
22.4. Ginčijamu Įsakymu atsakovė neteisėtai atliko vienašalį įskaitymą. Atsakovės atliktas vienašališkas įskaitymas yra neteisėtas dėl dviejų priežasčių:
22.4.1. Atsakovė įskaitymą atliko praleidusi ieškinio senaties terminą dėl sankcijų skyrimo (reikalavimo mokėti netesybas). Pasibaigus šešių mėnesių ieškinio senaties terminui, atsakovės reikalavimas dėl baudos sumokėjimo (ar išskaičiavimo) tapo nebevykdytinu, todėl praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą atsakovė neturėjo teisės atlikti vienašališko įskaitymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vertinant atliktų įskaitymų (jų dalies, kiek tai susiję su įskaitytomis netesybomis) teisėtumą, svarbu nustatyti, ar įskaitymai buvo atlikti iki ieškinio senaties termino pasibaigimo konkretiems delspinigiams prisiteisti (tuo atveju, jeigu ieškovė ne įskaitytų, o reikštų ieškinį dėl jų įskaitymo) ar po jo, kadangi reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-177-516/2016).
22.4.2. Atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko įstatymuose nustatytų privalomųjų sąlygų. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 624/2006). Dėl praleisto ieškinio senaties termino atsakovės reikalavimas ieškovei dėl netesybų sumokėjimo (sankcijų taikymo) negali būti laikomas nei galiojančiu, nei vykdytinu. Be to, atsakovės atliktas vienašališkas įskaitymas neatitinka reikalavimo, kad abu reikalavimai būtų apibrėžti. Šiuo atveju Įsakyme nėra nurodyta, su kokiu konkrečiai ieškovės piniginiu reikalavimu atsakovė įskaito savo piniginį reikalavimą dėl netesybų sumokėjimo.
22.5. Ieškinys privalėjo būti patenkintas ir dėl tos priežasties, kad atsakovė negalėjo taikyti sankcijos niekinės (negaliojančios ab initio) Sutarties pagrindu. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018, kuriuo teismas savo iniciatyva Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Sprendimą nurodytoje byloje priėmė tos pačios sudėties teismas kaip ir nagrinėjantis šią bylą. Tas pats teismas negali tuo pačiu klausimu priimti visiškai priešingų sprendimų: 2018 m. kovo 6 d. sprendimu konstatuoti, kad konkreti sutartis yra niekinė ab initio, o 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu konstatuoti, kad ta pati Sutartis yra teisėta.
22.6. Sutartis laikytina niekine ab initio dėl to, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 2S- 7/2015 pripažino Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 „Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties“ 1 ir 2 punktus ir šio sprendimo pagrindu sudarytą Sutartį pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba įpareigojo Švenčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodyto 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktus ir šio sprendimo pagrindu sudarytą Sutartį. Nurodytas Konkurencijos tarybos nutarimas yra galiojantis. Konkurencijos taryba konstatavo, kad Sutartimi be konkurencijos procedūros UAB „Svirka“ buvo pavesta išimtinėmis teisėmis teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas iki 2018 m. birželio 10 d., tuo privilegijuojant UAB „Svirka“ kitų ūkio subjektų, galinčių teikti analogiškas paslaugas, atžvilgiu ir jiems sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas. Tokie savivaldybės sprendimai iš esmės eliminavo konkurenciją iš atitinkamos keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais savivaldybės teritorijoje paslaugų rinkos, nors toks konkurencijos ribojimas nebuvo lemtas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo.
22.7. Įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 2S-7/2015 konstatavus, kad atsakovė pažeidė imperatyvias Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, bei įpareigojus atsakovę nutraukti ginčo Sutartį, nors ir nebuvo pareikštas toks reikalavimas, teismas savo iniciatyva, tarp šalių 2013 m. birželio 7 d. sudarytą Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Dėl to tarp šalių sudaryta Sutartis laikytina negalioja nuo jos sudarymo momento (ab initio). Atsakovė iš esmės siekia taikyti sankcijas ieškovei pagal negaliojančios Sutarties sąlygas (Sutarties 12.4 punktą), todėl sankcijų palikimas galioti reikštų negaliojančios sutarties legalizavimą.
22.8. Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo atliktas patikrinimas už 2016 m. gegužės mėnesio maršrutus, tačiau išanalizavus su atliktu patikrinimu susijusius teisės aktus (Aprašo ir Sutarties nuostatas), darytina išvada, kad atsakovė negali taikyti sankcijų už senesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį. Nors Aprašo 12 punkte, kuris reguliuoja sankcijų taikymą, ir nėra nustatyta sankcijų taikymo laikotarpio, tačiau tai nereiškia, kad sankcijos gali būti taikomos už neribotą terminą. Teisės aktai yra taikomi ne tik lingvistiškai, bet ir sistemiškai, todėl Aprašo 12 punkte įtvirtinta sankcija nekompensuoti vežėjo patirtų nuostolių gali būti taikoma atsižvelgiant į Aprašo 7 ir 8 punkto nuostatas, t. y. per du mėnesius nuo vežėjo ataskaitos gavimo dienos. Būtent per šiuos du mėnesius savivaldybei kyla pareiga patikrinti vežėjo pateiktų dokumentų teisingumą bei Sutarties vykdymo tinkamumą. Apraše yra nustatyta, kad savivaldybės turi pareigą atsiskaityti ir kompensuoti vežėjų patirtus nuostolius per vieną mėnesį, o kai reikia patikrinti papildomus dokumentus – ne ilgiau kaip per 2 mėnesius, tačiau aptariamu atveju savivaldybė (atsakovė) taiko ieškovei (vežėjui) sankcijas (nekompensuoja dalies patirtų nuostolių) už senesnius kaip šešių mėnesių įvykius. Dėl to laikytina, kad atsakovė gerokai praleido Aprašo 7 ir 8 punkte nustatytus terminus.
22.9. Patikrinimo akte yra remiamasi Švenčionių autobusų stoties pranešimais apie autobusų važiavimo eismo tvarkaraščių pažeidimus, tačiau Švenčionių autobusų stoties darbuotojų pateikta informacija apie autobusų tvarkaraščio pažeidimus nėra raštiškai įforminta ir patvirtinta dviejų šalių parašais.
22.10. Švenčionių autobusų stoties darbuotojos, teikusios žodinius paaiškinimus byloje, pateikė prieštaringą informaciją. Pavyzdžiui, D. B. paaiškino, kad grįždami autobusai atvyksta į išlaipinimo aikštelę. Aplinkybę, kad stotyje yra atvykimo aikštelė, ji patvirtino kelis kartus ir paaiškino, kad atvykimo vieta žymima 10 metrų ilgio geltona juosta, pažymėta ant šaligatvio. Tuo tarpu V. P. paaiškino priešingai – kad autobusai grįždami ne visada užvažiuoja į stotį – jeigu nėra keleivių, autobusas pravažiuoja Stoties gatve ir neužvažiuoja į stotį. Papildomai V. P. pažymėjo, kad skirtingų bendrovių autobusai grįžta skirtingai: ieškovės autobusai išleidžia keleivius privažiuodami, o kitų vežėjų autobusai grįžta atvažiavę į išvykimo peronus, t. y. ne prie geltonos juostos pažymėto šaligatvio. Pasiteiravus, kaip ieškovė išleidžia keleivius, V. P. atsakė, kad autobusas keleivius išleidžia prie šaligatvio, kuris nėra niekaip pažymėtas. V. P. paaiškino, kad tais atvejais, kai autobusai, neturintys keleivių, grįždami pravažiuoja pro stotį į ją neužvažiavę, registracijos lapuose nežymi pažeidimų. Iš tokių liudytojų paaiškinimų visiškai nėra aišku, kaip konkrečiai autobusai turi grįžti ir kur konkrečiai sustoti. Taip pat akivaizdu, kad autobusams, kurie grįždami neturi keleivių, nėra pareigos užvažiuoti į pačią Švenčionių autobusų stotį.
22.11. Itin didelė dalis tariamai nustatytų pažeidimų buvo dėl to, kad neva ieškovės autobusai grįždami neužsuko į Švenčionių autobusų stotį, tačiau, kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų, būna atvejų, kad autobusai grįžta tušti (be keleivių), ir tokiu atveju autobusai gali neužvažiuoti į stotį, ir apie tai nežymima ataskaitose. Šie liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovei negalėjo būti skirtos sankcijos už tai, kad grįždami autobusai neužvažiuoja į pačią stotį.
22.12. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 patvirtintų Autobusų stočių veiklos nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.) 19 punktą, pranešimai apie nutrauktus reisus bei nereguliarų autobusų eismą kartą per mėnesį iki kito mėnesio 5 dienos perduodami atitinkamam vežėjui. Ši nuostata reiškia, kad autobusų stotis kiekvieną mėnesį turi imperatyvią pareigą informuoti vežėjus apie padarytus pažeidimus, t. y. nereguliarų autobusų eismą. Iš Patikrinimo akto ir Įsakymo turinio matyti, kad atsakovė sankcijas ieškovei skyrė iš esmės dėl Švenčionių autobusų stočių gautų pranešimų apie ieškovės neva padarytus pažeidimus. Tokie Švenčionių autobusų stočių pranešimai pirmiausia privalėjo būti teikiami pačiam vežėjui, tačiau nė vienas iš minėtų pranešimų ieškovei nebuvo pateiktas. Tik itin operatyviai pateikus duomenis apie įvykdytus pažeidimus vežėjas turi galimybę apsiginti, surinkti įrodymus ir taip įrodyti, jog pažeidimų nebuvo (arba kad pažeidimų buvo mažiau nei užfiksuota). Bylos nagrinėjimo metu Švenčionių autobusų stoties darbuotoja V. P. patvirtino, kad ataskaitas apie įvykdytus ir neįvykdytus reisus ieškovei pradėjo siųsti tik nuo 2017 metų. Liudytoja paaiškino, kad tai, jog iki tol ieškovei nesiuntė ataskaitų, buvo „mūsų klaida, kad nesiuntėme, nes tiesiog nežinojome, kad tai reikia daryti“.
22.13. Pagal CK 6.64 straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kreditoriaus pareigą taip pat ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas, kurio praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009). Šiuo konkrečiu atveju atsakovė ne tik nebendradarbiavo su ieškove (gavusi informacijos apie galimus pažeidimus, sąmoningai neinformavo apie tai ieškovės), tačiau ir pažeidė atitinkamus teisės aktus, reikalaujančius reguliariai ir laiku suteikti tokią informaciją ieškovei. Dėl to darytina išvada, kad atsakovei reguliariai (kas mėnesį) neteikiant informacijos apie pastebėtus ieškovės pažeidimus, vėlesnėje stadijoje atsakovė nebeturi teisės remtis tais pažeidimais, apie kuriuos ieškovė nebuvo laiku informuota.
22.14. Atsakovės atlikto patikrinimo apimtis apėmė laikotarpį už 2016 m. gegužės mėnesį, tačiau sankcijos atsakovei buvo skirtos už gerokai ilgesnį laikotarpį, t. y. už 2016 m. gegužės – lapkričio mėnesiais padarytus tariamus pažeidimus. Atsakovė neturėjo teisės viršyti savo pačios nustatytų patikrinimo ribų. Jeigu atsakovė tyrė vieno mėnesio laikotarpį (2016 m. gegužės mėnesį), ji neturėjo teisės skirti nuobaudų už ilgesnį laikotarpį, kuris nebuvo tiriamas.
22.15. Byloje yra pateiktos ieškovės maršrutų ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio mėnesio. Šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neva neatvyko ar neužvažiavo į stotį. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje apskritai ignoravo ieškovės pateiktas maršrutų ataskaitas, dėl jų nepasisakė ir jų nevertino. Tokiu būdu teismas byloje neįvertino didelės dalies itin svarbių įrodymų, o tai galėjo lemti teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Ieškovės pateiktose maršruto ataskaitose matyti konkretūs vykdyti reisai, jų valanda ir kita reikšminga informacija. Maršruto ataskaitos patvirtina, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė maršrutus bei suteikė keleivių vežimo paslaugas.
22.16. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė nesuteikė paslaugų ar jas suteikė netinkamai. Ieškovė nėra gavusi, o atsakovė nepateikė teismui nė vieno keleivio skundo – tai patvirtina, kad visi reisai buvo įvykdyti. Byloje taip pat nėra nei vieno rašytinio keleivio skundo, kad ieškovė keleivių vežimo paslaugas būtų suteiktos netinkamai. Sankcijos ieškovei gali būti skirtos tik tuomet, kai yra neabejojama, jog pažeidimai padaryti. Šiuo atveju atsakovės pateiktuose dokumentuose (autobusų stoties darbo ataskaitose ir pranešimuose apie autobusų tvarkaraščio pažeidimus) užfiksuotą informaciją paneigia ieškovės pateikti dokumentai (maršruto ataskaitos).
22.17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad autobusų registracijos lapai, kuriais remiantis buvo surašytas Patikrinimo aktas ir priimtas Įsakymas, yra galimai suklastoti, nes surašyti tuomet, kai dispečerės apskritai nedirbo (neatliko darbo funkcijų). Dėl to Švenčionių autobusų stoties dokumentais šioje byloje nesiremtina, nes tokie įrodymai laikytini nepatikimais ir neatitinkančiais tikrovės.
22.18. Pirmosios instancijos eismas, nustatęs aplinkybę, kad ieškovei buvo skirtos sankcijos ne už visus nustatytus tariamus pažeidimus, nenustatė, už kokius konkrečiai galimus pažeidimus buvo skirta sankcija – ar tai buvo ieškovės galimi pažeidimai už 2016 m. gegužės mėnesį, ar vėlesnius mėnesius (tai gali turėti reikšmės taikant ieškinio senaties terminus); ar tai buvo už autobusų neužvažiavimą į stotį prieš reisą, ar po reiso (tai gali turėti reikšmės, nes byloje buvo nustatyta, kad po reiso autobusas, kuriame nėra keleivių, nebūtinai turi grįžti į stotį ir už tai nėra fiksuojami pažeidimai); taip pat už kokius konkrečiai maršrutus buvo skirtos sankcijos, bei ar tiems maršrutams pagrįsti yra pateiktos ieškovės maršrutų ataskaitos (tai gali turėti reikšmės sprendžiant, ar reisai faktiškai buvo įvykdyti).
23. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pagal Įsakymo 1.1 punktą nuspręsta nekompensuoti (neišmokėti) nepagrįstai prašomų atlyginti 581,01 Eur nuostolių sumą dėl neįvykdytų reisų, nesilaikant eismo tvarkaraščio įvykdytų reisų ir reisų, kai nepagrįstai priskaičiuota nulinė rida, o pagal Įsakymo 1.2 punktą skirtos baudos už kiekvieną šiame Įsakymo punkte nurodytą pažeidimą. Taigi pagal Įsakymo 1.1 punktą atsakovė atsisakė ieškovui išmokėti pastarosios nepagrįstai prašomas išmokėti pinigų sumas, o Įsakymo 1.2 punktu taikytos baudos bendrai 2 722,24 Eur sumai pagal Sutarties 12.4 punkto nuostatas. Vadinasi, dėl Įsakymo 1.1 punkte nurodytos 581,01 Eur sumos nėra taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.
23.2. Nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, ir dėl Įsakymo 1.2 punkte nurodytų pažeidimų. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas sprendime nurodė dėl ko ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 19 d. – sprendime teismas aiškiai išskyrė, kad atsakovės sužinojimo apie teisės pažeidimą momentą sieja su Patikrinimo akto priėmimu. Tik nuo šios dienos atsakovė sužinojo apie ieškovės padarytus pažeidimus, dėl to ir Įsakyme, ir skundžiamame sprendime remiamasi Patikrinimo aktu. Būtent dėl Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų atsakovė ir skyrė sankcijas ieškovei.
23.3. Ieškovės laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kada atsakovė neva turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimus – 2016 m. birželio 1 d. pranešimo, kurį atsakovė gavo iš Švenčionių autobusų stoties, tačiau ieškovė nepagrindžia, kodėl būtent nuo pirmojo Švenčionių autobusų stoties pranešimo skaičiuojamas senaties terminas, nes, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, Švenčionių autobusų stotis atsakovei pateikė pranešimus ir 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. spalio 1 d., 2016 m. gruodžio 1 d. Kaip nurodoma Patikrinimo akte, patikrinimo tikslas buvo įvertinti ieškovės pateiktoje 2016 m. gegužės mėnesio keleivių vežimo maršrutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą ir Švenčionių autobusų stoties pateiktų pranešimų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus. Atsakovas negalėjo taikyti sankcijų remiantis tik vienu Švenčionių autobusų stoties pranešimu, nes siekė tinkamai išsiaiškinti situaciją ir nustatyti visus, o ne pavienį, ieškovės daromus pažeidimus bei tinkamai ir išsamiai išsiaiškinti situaciją.
23.4. Sutartyje įtvirtinta, kad atsakovė įsipareigoja kontroliuoti kaip ieškovė laikosi Sutarties ir eismo tvarkaraščių, tačiau nedetalizuojama kaip atsakovė privalo tai padaryti. Atsakovės kontrolė apima ne tik ieškovės pateiktų, tačiau ir kitų duomenų, tikrinimą. Atsakovė, siekdama tinkamai įvertinti ir ieškovės pateikiamus duomenis, ir kitus gautus duomenis, be kita ko, ir iš Švenčionių autobusų stoties, turi juos vertinti kartu neatsiejamai nuo kitų. Be to, nustatęs tam tikrus pažeidimus ar duomenų neatitikimus, atsakovė turi juos tinkamai užfiksuoti. Nagrinėjamu atveju tam ir buvo pasirinktas ieškovės teikiamų duomenų ir kitos gautos informacijos tikrinimas atliekant patikrinimą ir priimant Patikrinimo aktą, nes buvo tikrinami ne tik pačios ieškovės, bet ir kitų asmenų pateikiami duomenys.
23.5. Ieškovė ieškinyje nesirėmė aplinkybėmis dėl nepagrįsto įskaitymo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurios paminėtos ieškinyje kaip ieškinio pagrindas, o ne vėliau iškeltos pasirengimo nagrinėti bylą ir nagrinėjimo metu. Kadangi ieškovė ieškinyje aplinkybėmis dėl pagrindo taikyti įskaitymą nebuvimo nepasisakė, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
23.6. Aprašas imperatyviai reglamentuoja, kad, vežėjui pažeidus sudarytas sutartis ar pateikus neteisingus duomenis, vežėjo patirti nuostoliai nekompensuojami arba, jei nuostoliai jau buvo kompensuoti, jie išskaičiuotini iš būsimų kompensacijų, be to, kompetentinga įstaiga turi teisę taikyti ir kitas sankcijas. Taigi atsakovė ne atliko įskaitymą ieškovės atžvilgiu remdamasis CK 6.130 straipsniu, o taikė Aprašo 13 punkte numatytas teisines pasekmes ieškovei pažeidus sutartį.
23.7. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas neva nesilaikė savo paties sukurto precedento. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, o pagal kasacinio teismo praktiką teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taigi teismas pagrįstai nesirėmė sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka ir gali būti panaikintas.
23.8. Ieškovės pozicija ne tik nenuosekli ir prieštaringa skirtingose bylose, tačiau ir nelogiška. Ieškovė teigia, kad Sutartis niekinė ir negaliojanti, todėl atsakovė negalėjo jos pagrindu taikyti sankcijų bei atsisakyti kompensuoti nuostolius, ir tuo pačiu visa apimtimi palaiko ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės Sutarties pagrindu priteisti skolą dėl neišmokėtų nuostolių atlyginimo ir delspinigius. Be to, Įsakymas priimtas dar iki 2018 m. kovo 6 d. teismo sprendimo.
23.9. Ieškovė siekia remtis Sutarties negaliojimu ab initio visa apimtimi kiek jam yra naudinga, t. y. ginčijant paskirtas baudas teigia, kad Sutartis negalioja visa apimtimi ir sankcijų taikymas reikštų niekinio sandorio legalizavimą, tačiau sąmoningai nutyli, jog laikant Sutartį niekine visa apimtimi, ji turėtų būti vertinama kaip negaliojanti nuo jos sudarymo momento ir ieškovė restitucijos pagrindu turėtų grąžinti viską, ką yra gavusi pagal Sutartį. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad Sutartis Konkurencijos tarybos sprendimu pripažinta prieštaraujanti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams tik ta apimtimi, kuria nustatytas Sutarties terminas.
23.10. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė negalėjo taikyti sankcijų už ankstesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį. Kaip nurodė tiek ieškovė, tiek ir teismas sprendime, ieškovės nurodomos Aprašo 7 ir 8 punktų nuostatos reglamentuoja kompensacijos vežėjui išmokėjimo terminus. Dėl terminų kompensacijai išmokėti laikymosi ginčo šioje byloje nebuvo. Šios nuostatos neturi jokios reikšmės vertinant sankcijų vežėjui skyrimo terminus. Sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartyje nėra nustatytas sankcijų taikymo laikotarpis ir draudimas taikyti sankcijas dėl jau išmokėtų kompensaciją. Sutartyje taip pat nėra numatyta, kad atsakovei būtų draudžiama nustatyti ankstesnių laikotarpių, už kuriuos jau sumokėta kompensacija, ieškovės padarytus pažeidimus. Joks teisės aktas taip pat nenumato, kad atsakovė neturi teisės peržiūrėti ankstesnių laikotarpių ieškovės suteiktų paslaugų atitikimo Sutarties ir teisės aktų nuostatoms ar jog sankcijos vežėjui gali būti skiriamos tik už dviejų mėnesių laikotarpį. Sutartis taip pat nenumato, kad atsakovė turi ieškovei mokėti už nesuteiktas paslaugas. Priešingai, pagal Sutartį galima mokėti tik už suteiktas paslaugas, o už nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas gali būti taikomos sankcijos.
23.11. Ieškovė neatsižvelgė į Aprašo 13 punktą numatantį, kad kompetentingos įstaigos, nustačiusios, kad vežėjai padarė šio tvarkos aprašo 12 punkte minimus pažeidimus, bet jiems už ataskaitinį mėnesį, kurį buvo padarytas pažeidimas (-ai), jau buvo išmokėta patirtų nuostolių dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais kompensacija, šios išmokėtos kompensacijos sumą išskaičiuoja iš numatomos už kitą ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) išmokėti kompensacijos bei gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti šiems vežėjams išduotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu. Šioje nuostatoje vartojamos formuluotės „kompensacijos sumą išskaičiuoja iš numatomos už kitą ataskaitinį mėnesį ir kitus ataskaitinius mėnesius“ patvirtina, kad pažeidimai gali būti nustatomi ir vėlesniais laikotarpiais ir kad, nustačius tokius pažeidimus, sankcijos gali būti taikomos ir po kompensacijų išmokėjimo.
23.12. Ieškovės pateikiamas aiškinimas reikštų, kad jo padarytiems pažeidimams paaiškėjus vėliau jai netaikytina jokia atsakomybė. Tačiau nei teisės aktai, nei Sutartis, nei Aprašas nenustato pagrindo atleisti ieškovę nuo atsakomybės dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Priešingas aiškinimas reikštų teisę naudoti savivaldybės lėšas neefektyviai ir apmokėti už nesuteiktas arba netinkamai suteiktas paslaugas.
23.13. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi liudytojų parodymais, pagrįstai konstatuodamas, kad neturi pagrindo netikėti šiais parodymais. Liudytojos posėdžio metu išsamiai paaiškino apie fiksuojamus autobusų reisus, fiksuojamus nukrypimus nuo tvarkaraščių, gaunamus keleivių skundus. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė subjektyvų savo vertinimą dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, tačiau liudytojų parodymai galėjo nesutapti tik dėl iš ieškovės pusės užduodamų techninių klausimų, pavyzdžiui, kuriai kategorijai priklauso autobusų stotis, į kurį peroną (kokiu pavadinimu) atvažiuoja autobusai ir panašiai. Akivaizdu, kad tai nebuvo esminės bylos aplinkybės.
23.14. Liudytoja V. P. paaiškino, kad nefiksuoja pažeidimų autobusams neužvažiuojant į stotį tik tada, kai autobusai įvykdė reisus ir jos tuo įsitikina, nes turi galimybę matyti ar yra keleivių, ar ne. Taip pat nurodė, kad kiekvienos įmonės autobusų pažeidimai yra fiksuojami atskirai. Apeliaciniame skunde išdėstyti neatitikimai tarp liudytojų parodymų dėl autobusų stoties vietos, kurioje yra išlaipinimo aikštelė bei aplinkybės, kurie autobusai užvažiuoja į autobusų stotį, o kurie ne, yra nesusiję. Ieškovė savo padarytus pažeidimus autobusams neužvažiuojant į Švenčionių autobusų stotį bando pateisinti remdamasis kitų įmonių autobusų užvažiavimo / neužvažiavimo atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs būtent dėl ieškovės padarytų pažeidimų ir jų fiksavimo, todėl kitų autobusų galimi pažeidimai nėra susiję.
23.15. Ieškovė nurodo, kad Švenčionių autobusų stoties dispečerinė (o ne atsakovė) pažeidžia teisės aktus, neteikia ieškovei būtinos informacijos, tačiau Švenčionių autobusų stotis nėra šios bylos šalis. Bet kokias pretenzijas ar reikalavimus ieškovė turi teisę reikšti tiesiogiai Švenčionių autobusų stočiai, todėl autobusų stoties įsipareigojimų ieškovei vykdymo klausimas nelaikytinas šios bylos dalyku ir negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Be to, liudytoja D. B. posėdžio metu patvirtino, kad vežėjai apie padarytus pažeidimus yra informuojami telefonu nedelsiant, taip pat patvirtino, kad nuolat skambino ir į ieškovės dispečerinę.
23.16. Atsakovė turi pareigą remtis Švenčionių autobusų stoties pateiktais dokumentais. Pagal Autobusų stočių veiklos nuostatų 14.2 ir 14.11 papunkčius, dispečerinės tarnybos funkcijos, be kita ko, yra kontroliuoti, ar autobusai atvyksta į stotį laiku, ar laiku pastatomi į aikšteles ir išvyksta pagal numatytą tvarkaraštį ir registruoti duomenis apie eismo reguliarumą eismo registracijos lape ir žymėti autobusų atvykimo ir išvykimo laikus kelionės lapuose. Būtent šią informaciją Švenčionių autobusų stotis ir užfiksavo dokumentuose bei apie juos informavo atsakovę.
23.17. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sankcijos jai galėjo būti skirtos tik už pažeidimus, kurie buvo padaryti 2016 metų gegužės mėnesį, taip pat, kad atsakovės išėjo už patikrinimo ribų. Patikrinimo akte nurodyta, kad jo tikslas – įvertinti ieškovės pateiktoje 2016 m. gegužės mėnesio keleivių vežimo maršrutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą ir Švenčionių autobusų stoties pateiktų pranešimų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus. Patikrinimo akte taip pat yra išskirta atskira patikrinimo dalis – Švenčionių autobusų stoties pateiktų pranešimų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus analizė, kurioje nagrinėjami ieškovės padaryti pažeidimai, remiantis Švenčionių autobusų stoties 2016 m. birželio – gruodžio pranešimais. Taigi tiek Įsakyme, tiek Patikrinimo akte buvo nurodyti ir tirti ieškovės padaryti pažeidimai už visą laikotarpį, t. y. už 2016 m. gegužės – lapkričio mėnesius.
23.18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje ieškovės pateiktos maršruto ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio mėnesio neva patvirtina, jog ieškovė nėra padariusi jokių pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime šiuos įrodymus ignoravo. Ieškovė iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu tik dėl to, kad teismas nesivadovavo ieškovės pateikta versija dėl įrodymų reikšmės, tačiau teismas vertina ne atskirus byloje esančius įrodymus, bet jų visumą, kuri, nagrinėjamu atveju, teismui leido padaryti išvadą, jog ieškovė nepaneigė padarytų keleivių vežimo paslaugų teikimo pažeidimų. Nė vienas iš ieškovės pateiktų dokumentų nepatvirtina, kad savivaldybės konstatuoti pažeidimai nebuvo padaryti. Atsakovė sankcijas skyrė už tokio pobūdžio pažeidimus: 1) nesilaikymą eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieš išvykimą į reisą (neužvažiavo į Švenčionių autobusų stotį) arba nesugrįžo į pradinę stotelę po išvykimo (neužvažiavo į Švenčionių autobusų stotį); 2) nepagrįstą nulinės ridos taikymą. Nė iš vieno ieškovės nurodomo dokumento negalima konstatuoti, kad ieškovės darbuotojų vairuojamas autobusas atvyko į pradinę stotelę prieš išvykimą į reisą (užvažiavo į Švenčionių autobusų stotį) arba kad sugrįžo į pradinę stotelę po išvykimo (užvažiavo į Švenčionių autobusų stotį), arba kad nepažeidė tvarkaraščio (išvyko per vėlai arba per anksti). Taigi ieškovės pateikti dokumentai nepaneigia Švenčionių autobusų stoties pateiktos informacijos, kurią patvirtina autobusų eismo registravimo lapai ir Švenčionių autobusų stoties darbo ataskaitos. Be to, sprendime teismas rėmėsi ir liudytojų pateiktais paaiškinimai, kad dėl ieškovės padarytų pažeidimų keleiviai ne kartą skundėsi žodžiu.
23.19. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės į bylą pateikti dokumentai yra surašyti galimai neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje siekiant išsiaiškinti ir išsklaidyti visas abejones dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančių neatitikimų į teismo posėdį buvo šauktos Švenčionių autobusų stoties dispečerės, kurios teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimai buvo fiksuoti tik jų darbo metu, o jos dirba kiekvieną dieną (ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis). Dėl to teismas pagrįstai atmetė ieškovės versijas dėl galimai neteisėtų įrodymų ar jų klastojimo. Šiuo atveju darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įsivėlusi akivaizdi klaida, tačiau tai nepaneigia nei aplinkybių, kad, kaip patvirtino liudytojos, jos dirbo tuo metu, kai buvo užfiksuoti pažeidimai, nei aplinkybių, jog ieškovė šiuos pažeidimus padarė.
23.20. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybę, jog ieškovei buvo skirtos sankcijos ne už visus nustatytus pažeidimus, nenustatė už kokius konkrečiai pažeidimus buvo skirtos sankcijos. Visi ieškovės padaryti pažeidimai išsamiai aprašyti Patikrinimo akte, kuriuo rėmėsi tiek atsakovė, tiek teismas, todėl pakartotinis kiekvieno pažeidimo tyrimas teismo sprendime būtų perteklinis. Teismas byloje tyrė, ar Patikrinimo akte užfiksuoti pažeidimai iš tikrųjų buvo padaryti ir kokie kiti byloje esantys įrodymai tai patvirtina. Nustačius, kad įrodymų visuma byloje patvirtina ieškovės padarytus pažeidimus, o ieškovė neįrodė, jog yra priešingai, teismas neprivalėjo pagal ieškovės pageidavimus sprendime aprašyti kiekvieną iš 136 padarytų pažeidimų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Byloje nustatytos aplinkybės
26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J-198, kuria ieškovė įsipareigojo teikti keleivių vežimo paslaugas atsakovės nustatytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal atsakovės išduotus leidimus, patvirtintus eismo tvarkaraščius ir sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus.
27. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Mokesčių ir turto skyrius 2016 m. gruodžio 19 d. surašė Vežėjo UAB „Svirka“ aptarnaujamų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų Švenčionys-Svitailiškė-Švenčionys, Pabradė-Prienai-Pabradė ir Švenčionys-Pabradė-Vilnius-Pabradė-Švenčionys“ patikrinimo aktą Nr. (25.8.5)A4-954. Patikrinimo tikslas buvo įvertinti vežėjo UAB „Svirka“ pateiktoje 2016 m. gegužės mėnesio Keleivių vežimo maršrutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų ir Švenčionių autobusų stoties pateiktų pranešimų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus teisingumą. Patikrinimo akte konstatuoti įvairūs ieškovės padaryti Sutarties pažeidimai.
28. Patikrinimo akto pagrindu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“, kuriuo buvo nutarta ieškovei paskirti šias sankcijas:
28.1. Nekompensuoti (neišmokėti) nepagrįstai prašomų atlyginti nuostolių – 581,01 Eur sumos (dėl 22 neįvykdytų reisų, 45 reisų, įvykdytų nesilaikant eismo tvarkaraščio, ir 20 reisų, kai nepagrįstai paskaičiuota nulinė rida (1.1 punktas);
28.2. Skirti po 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimą (maršrute Švenčionys-Pabradė-Vilnius-Pabradė-Švenčionys reisu 6.30 val. d. d. Švenčionys-Pabradė-Švenčionys 8 reisus įvykdė nesilaikant eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieš išvykimą į reisą (neužvažiavo į Švenčionių autobusų stotį)) ir kituose maršrutuose 86 reisus įvykdė nesilaikant eismo tvarkaraščio (neatvyko į pradinę stotelę prieš išvykimą į reisą arba nesugrįžo į pradinę stotelę po išvykimo į reisą (neužvažiavo į Švenčionių autobusų stotį). Iš viso – 94 reisai, bendra baudų suma – 2722,24 Eur (1.2 punktas).
29. Įsakymo 2 punktu Savivaldybės administracijos Buhalterijos apskaitos skyriui buvo pavesta atlikti 2722,24 Eur sumos išskaitą iš numatomos už 2017 m. sausio ir vėlesniais ataskaitiniais mėnesiais vežėjui UAB „Svirka“ mokėtinos kompensacijos tol, kol bus visiškai padengta išskaičiuotina suma.
Dėl ieškovės ir atsakovės 2013 m. birželio 7 d. sudarytos Sutarties galiojimo
30. Ieškovė nesutikimą su skundžiamu sprendimu, be kita ko, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018, kuriuo Sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovės manymu, negalima vykdyti negaliojančios sutarties nuostatų, tarp jų – ir dėl sankcijų taikymo, nes priešingu atveju ieškinio atmetimas ir neteisėtos Sutarties pagrindu paskirtų sankcijų palikimas galioti reikštų negaliojančios Sutarties legalizavimą.
31. Pasisakydamas dėl Sutarties galiojimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs, be to, šalys vykdo jų pasirašytą Sutartį – ieškovė veža keleivius, o atsakovė moka ieškovei už keleivių pervežimą, todėl turi būti vykdomos ir kitos Sutartyje nurodytos sąlygos, tarp jų – ir dėl sankcijų taikymo.
32. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-264-617/2018 pagal UAB „Svirka“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties kainos pakeitimo, savo iniciatyva šalių 2013 m. birželio 7 d. sudarytą Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nurodytą sprendimą peržiūrėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi jį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
33. Nurodytoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 2S-7/2015 pripažino Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 30 d. Nr. T-106 „Dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties“ 1 ir 2 punktus bei šio sprendimo pagrindu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos su UAB „Svirka“ 2013 m. birželio 7 d. sudarytą Sutartį pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba įpareigojo Švenčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodyto 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-106 1 ir 2 punktus ir šio sprendimo pagrindu sudarytą Sutartį, taip pat įpareigojo Švenčionių rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nurodytas Konkurencijos tarybos nutarimas nėra panaikintas.
34. Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba konstatavo, kad šalių sudaryta Sutartimi be konkurencingos procedūros UAB „Svirka“ (ieškovei) pavesta išimtinėmis teisėmis teikti keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas iki 2018 m. birželio 10 d., tuo privilegijuojant UAB „Svirka“ kitų ūkio subjektų, galinčių teikti analogiškas paslaugas, atžvilgiu ir jiems sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas. Tokie savivaldybės sprendimai iš esmės eliminavo konkurenciją iš atitinkamos keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais savivaldybės teritorijoje paslaugų rinkos, nors toks konkurencijos ribojimas nebuvo lemtas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo. Tokiais sprendimais savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.
35. Įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu konstatavus, kad atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, bei įpareigojus atsakovę nutraukti ginčo Sutartį, nors ir nebuvo pareikštas toks reikalavimas, pirmiau nurodytoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu savo iniciatyva Sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Jau nurodyta, kad šis sprendimas yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismui jį palikus nepakeistą.
36. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl Sutarties negaliojimo, teigia, kad Sutartis Konkurencijos tarybos nutarimu pripažinta prieštaraujanti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams tik ta apimtimi, kuria nustatytas Sutarties terminas.
37. Toks atsakovės teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarime expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) konstatuota, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus pažeidžia pati Sutartis, privilegijuojanti ieškovę kitų potencialių šių paslaugų teikėjų – konkurentų atžvilgiu, o ne kuri nors atskira jos nuostata. Atitinkamai ir Vilniaus regiono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 6 d. sprendimu niekine ir negaliojančia pripažino visą Sutartį, o ne atskirą jos nuostatą.
Dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo
38. Jau nurodyta, kad Sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi organizuoti darbą ir vežti keleivius savivaldybės nustatytais vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal leidimuose nurodytas sąlygas, griežtai laikantis eismo tvarkaraščių ir maršrutų trasų, reguliariai ir nenutrūkstamai teikti keleivių vežimo paslaugas (Sutarties 2.1 punktas), taip pat vykdyti kitus Sutartimi nustatytus įsipareigojimus ir laikytis kitų teisės aktų, susijusių Sutartimi nustatytų įsipareigojimų vykdymu, reikalavimų. Sutarties 12 punkte šalys buvo susitarusios dėl sankcijų, taikytinų Sutartimi nustatytų įsipareigojimų pažeidimo atveju.
39. Siekiant įvertinti ieškovės pateiktoje Keleivių vežimo maršrutais nuostolių ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą ir pranešimų apie autobusų eismo tvarkaraščių pažeidimus, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio mėnesio ieškovės padaryti įvairūs Sutarties pažeidimai. Už šiuos Sutarties pažeidimus ginčijamu Įsakymu ieškovei buvo paskirtos sankcijos.
40. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad atsakovė negalėjo taikyti sankcijų niekinės ir negaliojančios Sutarties pagrindu.
41. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko pagrįstu.
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015; 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509-248/2016).
43. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad šalių sudaryta Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, laikytina, jog Sutartyje įtvirtintos prievolės nesaisto ginčo šalių. Tai reiškia, kad ieškovė ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės iki lapkričio mėnesio) neprivalėjo vykdyti Sutartyje nustatytų pareigų, o atsakovė neturėjo teisės už patikrinimo metu nustatytus Sutarties pažeidimus skirti ieškovei sankcijas. Tokiu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti Įsakymą neteisėtu ir negaliojančiu laikytinas pagrįstu.
44. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, tenkinant ieškinio reikalavimą dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą
45. Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3303,25 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro Įsakymu paskirtų sankcijų suma.
46. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Įsakymu ieškovei buvo paskirtos dvejopo pobūdžio sankcijos: nutarta nekompensuoti ieškovei nepagrįstai prašomų atlyginti 581,01 Eur nuostolių (Įsakymo 1.1 punktas), taip pat skirti po 28,96 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimą, iš viso – 2722,24 Eur (Įsakymo 1.2 punktas). Įsakymo 2 punkte Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Buhalterijos apskaitos skyriui pavesta atlikti 2722,24 Eur sumos išskaitą iš numatomos už 2017 m. sausio ir vėlesnių ataskaitinių mėnesių ieškovei mokėtinos kompensacijos tol, kol bus visiškai padengta išskaičiuotina suma.
47. Sudarydamos Sutartį šalys, be kita ko, susitarė dėl ieškovės nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensavimo. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei reikiamus dokumentus apie nuostolius, patirtus vežant keleivius vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, o atsakovė įsipareigojo gautus dokumentus įvertinti ir per mėnesį kompensuoti (atlyginti) už praėjusį mėnesį vežėjo patirtus nuostolius (Sutarties 2.7, 3.4 punktai).
48. Aptariamu atveju ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo iš esmės grindžiamas būtent Sutarties nuostatomis, įtvirtinančiomis ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės kompensuoti jos nuostolius, susidariusius teikiant viešąsias keleivinio kelių transporto paslaugas.
49. Nutarties 42 punkte buvo nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, jog šalių sudaryta Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, laikytina, kad Sutartyje įtvirtintos prievolės nesaisto ginčo šalių. Tai, be kita ko, reiškia, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės kompensuoti nuostolius, patirtus teikiant keleivių vežimo paslaugas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančios Sutarties pagrindu. Dėl tos pačios priežasties ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės ir tų sumų, kurios buvo išskaičiuotos iš numatytos už kitą ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) išmokėti kompensacijos. Teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turinti ilgametę keleivių vežimo paslaugų teikimo patirtį, toliau teikdama paslaugas pagal Sutartį, kuri įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos 2015 m. birželio 30 d. nutarimu pripažinta pažeidžiančia imperatyvią Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, bei nepaisydama Konkurencijos tarybos leidimo Sutartį vykdyti ne ilgiau nei pusę metų, prisiėmė riziką, kad, kilus ginčui dėl Sutarties vykdymo, apribos ar net eliminuos savo galimybę pažeistas teises ginti remdamasi Sutarties nuostatomis.
51. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės skolą, delspinigius ir procesines palūkanas, paliktina nepakeista.
52. Esant nustatytai aplinkybei, kad šalių sudaryta Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), be to, paskirstytinos apeliacinės instancijos teisme susidariusios bylinėjimosi išlaidos.
54. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3451 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 152 Eur žyminis mokestis ir 3299 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2395,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
55. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1241 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 152 Eur žyminis mokestis ir 1089 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2129,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
57. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
58. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl šalių sudarytos Sutarties vykdymo, atsakovei už ieškovės padarytus Sutarties pažeidimus paskyrus pinigines sankcijas. Byloje buvo nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2015 m. birželio 30 d. nutarimu ginčo Sutartį pripažino pažeidžiančia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, konstatuojant, kad šalių sudaryta Sutartimi be konkurencingos procedūros ieškovei buvo pavesta išimtinėmis teisėmis teikti keleivių vežimo paslaugas tuo privilegijuojant ieškovę kitų ūkio subjektų, galinčių teikti analogiškas paslaugas, atžvilgiu ir jiems sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas.
59. Nors poreikis ieškovei kreiptis į teismą ir dėl to patirti išlaidų advokato pagalbai kilo dėl atsakovės neteisėtai pritaikytų sankcijų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, nepaisydamos įsiteisėjusio Konkurencijos tarybos nutarimo ir toliau tęsdamos Sutarties pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, elgėsi nesąžiningai, atėmė iš kitų ūkio subjektų galimybę varžytis dėl tokių paslaugų teikimo ir patekti į atitinkamą rinką. Dėl nurodytos priežasties šalių ginče dėl imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančios ir dėl to niekinės Sutarties vykdymo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patenkinti ieškinį iš dalies.
Pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. A-894 „Dėl sankcijų vežėjui UAB „Svirka“ skyrimo“ negaliojančiu.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė
Tomas Venckus