Civilinė byla Nr. e2A-334-1043/2025
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05316-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 3.3.1.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-618-797/2025 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovams D. J. ir D. J. dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir notaro vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Š. (toliau – ieškovas) 2023 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-618-797/2024, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo jo išrašymo momento ieškovo 2020 m. gegužės 7 d. išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovo D. J. (toliau – atsakovas) naudai dėl 2 990,00 Eur ir panaikinti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš ieškovo bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2024 m. liepos 30 d. pateikė teismui ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-11799-1119/2024, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo jo išrašymo momento ieškovo 2020 m. gegužės 6 d. paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovės D. J. (toliau – atsakovė) naudai dėl 2 990,00 Eur ir panaikinti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš ieškovo bei priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi sujungė civilines bylas prie civilinės bylos Nr. e2-618-797/2024 prijungiant civilinę bylą Nr. e2-117799-1119/2024, paliekant civilinės bylos Nr. e2-618-797/2024.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovei 2 990,00 Eur, apmokėjimo data 2021 m. gruodžio 30 d., taip pat 2020 m. gegužės 7 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui 2 990,00 Eur, apmokėjimo data 2022 m. balandžio 30 d., tačiau šių vekselių išdavimui nebuvo pagrindo. Tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo tiesioginių (asmeninių) kaip tariamo skolininko pagal ginčo vekselius, ir atsakovų, kaip šių vekselių turėtojų, santykių. Jokių pinigų atsakovai ieškovui nebuvo perdavę, kitų sandorių ar juridinių faktų, įtvirtinančių piniginę prievolę atsakovams, nebuvo. Ieškovas pažymėjo, kad jis dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas buvo atsakovas. Ieškovui išvykus į reisą buvo pavogti 12 000,00 Eur, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti grynaisiais. Grįžus iš reiso atsakovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ieškovui paaiškino, jog įmonei reikia nurašyti pavogtus pinigus, todėl turi išrašyti vekselius, bet jie prieš ieškovą nebus naudojami ir bus panaikinti. Atsakovas ieškovui nurodė išrašyti iš viso keturis vekselius – atsakovui, atsakovei, po vieną atsakovo broliams, taip tyčia siekdamas išvengti įstatymo reikalaujamos notarinės formos laikymosi. Ieškovas patikėjo atsakovu, kad vekseliai nebus naudojami, todėl pasirašė keturis paprastus neprotestuotinus vekselius, kiekviename iš jų nurodyta suma – 2 990,00 Eur. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovas atsiliepime nepaneigė nei vienos faktinės aplinkybės nurodytos ieškovo ieškinyje. Pažymėjo, kad ieškovas yra ginčo objektu esančio paprastojo vekselio davėjas, o atsakovas – ginčo vekselio pirmasis įgijėjas ir turėtojas, todėl ieškovas turi teisę reikšti atsakovui prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasis jiems žinomais asmeniniais santykiais.
3. Atsakovas su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė 2023 m. lapkričio 22 d. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas per nustatytą terminą pateikė apmokėti vekselį ieškovui ir tik ieškovui neįvykdžius pareigos jį apmokėti atsakovas kreipėsi į notarą bei pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad vekselis neapmokėtas. Atsakovas pažymėjo, kad vekselio išdavimas visiškai nesusijęs su tuo, kad anksčiau ieškovą ir atsakovą siejo darbiniai santykiai, kadangi šie santykiai tarpusavyje nesusiję. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių jo reikalavimus, tačiau priešingai, kartu su ieškiniu pateiktas antstolės I. E. 2023 m. lapkričio 13 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, patvirtina atsakovo, kaip išieškotojo, teises į ieškovą, kaip skolininką. Vekselis išduotas dar 2020 m., todėl tuo atveju, jei vekselis būtų išduotas be pagrindo, ieškovas kaip rūpestingas asmuo nedelsiant būtų kreipęsis į atsakovą ar teismines institucijas ir pareiškęs reikalavimus pripažinti vekselį negaliojančiu, tačiau ieškovas daugiau nei tris metus jokių reikalavimų atsakovui nereiškė, o taip pat ir tai, kad ieškovas neįvykdė savo prievolių atsakovui po to kai buvo informuotas dėl vekselio apmokėjimo, leidžia teigti, kad ieškovas pripažino prievolės egzistavimą. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieškovas teigia, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie pagrįstų jo reiškiamą reikalavimą, tačiau atsakovas pažymėjo, jog šiuo atveju aplinkybes, kad prievolės nebuvo ar nebuvo teisinio pagrindo vekseliui turi įrodyti ieškovas, tačiau ieškovas nei ieškinyje nei dublike nenurodo jokių duomenų paneigiančių ieškovo įsipareigojimus atsakovui ar patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą. Priešingai, ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomi ne faktai ir juos pagrindžiantys įrodymai, o asmeninė ieškovo pozicija, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovo įsitikinimu, aplinkybės, kad ieškovas tik pradėjus priverstinį išieškojimą, pareiškė ieškinį, leidžia teigti, kad ieškovas vekselį pripažinti negaliojančiu siekia ne dėl realaus teisinio pagrindo, o siekdamas išvengti savo turtinės prievolės.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepagrindžia teisinio pagrindo, kuriuo remiantis išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai ir dėl to notaro sudaryti vykdomieji įrašai turėtų būti panaikinti. Ieškovas neįrodinėja aplinkybių, jog jam nebuvo prievolės atsakovei pagal vekselį. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad aplinkybes dėl jo santykių su buvusia darboviete – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors šios aplinkybės yra visiškai nesusijusios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Būtent ieškovas, kaip vekselio davėjas, turi pareigą įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodinėja. Ieškovas yra buvęs policijos pareigūnas, turintis kompetenciją ir patirtį, taigi galintis vertinti savo veiksmus ir jų teisines pasekmes. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nevengė įstatymo reikalaujamos notarinės formos laikymosi, tačiau įstatymas nedraudžia sudaryti sandorių mažesnei sumai įprasta rašytine forma, neriboja šalių sutarties laisvės principo sudarant sandorius, pasirenkant kokia suma ir kokiomis sąlygomis, kokiais terminais ir kam bus skolinama, todėl ir šiuo pagrindu ieškinio argumentai laikytini nepagrįstais. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas nutyli esmines aplinkybes, kad jam nuolat trūko pinigų, todėl juos skolinosi, ką patvirtina liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. T. parodymai, kurie patvirtina faktą, kad dar iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagystės ieškovas ieškojo būdų pasiskolinti pinigų, kas įrodo, jog vekselis ieškovui buvo išrašytas dėl jam suteiktos paskolos, o ne dėl įvykių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagyste. Tuo labiau, pavogta pinigų suma nesutampa su atsakovės paskolinta suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančiu nuo jo išrašymo momento ieškovo 2020 m. gegužės 7 d. išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovo naudai dėl 2 990,00 Eur ir panaikino Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš ieškovo; pripažino negaliojančiu nuo jo išrašymo momento ieškovo 2020 m. gegužės 6 d. paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovės naudai dėl 2 990,00 Eur ir panaikino Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš ieškovo; priteisė ieškovui iš atsakovo 1 568,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui iš atsakovės 68,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 65,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės 13,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovo vardu 2020 m. gegužės 7 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja atsakovui sumokėti 2 990,00 Eur, apmokėjimo data – 2022 m. balandžio 30 d. Pagal šį vekselį Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išdavė vykdomąjį įrašą. Antstolė I. E. 2023 m. spalio 13 d. patvarkymu priėmė vykdyti notaro vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną vekselį ir išsiuntė ieškovui raginimą įvykdyti sprendimą. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog jis įsipareigoja atsakovei sumokėti 2 990,00 Eur, apmokėjimo data – 2021 m. gruodžio 30 d. Pagal šį vekselį Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išdavė vykdomąjį įrašą, o antstolė I. E. 2024 m. liepos 9 d. patvarkymu priėmė vykdyti notaro vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną vekselį ir išsiuntė ieškovui raginimą įvykdyti sprendimą.
7. Teismas pažymėjo, kad iš notaro V. Ž. buvo išreikalauti duomenys apie kitus ieškovo pasirašytus vekselius, iš kurių matyti, kad 2020 m. gegužės 4 d. ieškovas iki 2020 m. gruodžio 30 d. įsipareigojo sumokėti S. J. 2 990,00 Eur, kuriam 2021 m. sausio 19 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas. Taip pat iš ketvirto ieškovo pasirašyto paprastojo nepritestuotino vekselio matyti, kad 2020 m. gegužės 5 d. ieškovas iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsipareigojo sumokėti D. J. 2 990,00 Eur sumą, kuriam 2021 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismas pabrėžė, kad bylos nagrinėjimo metu į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog šie vykdomieji įrašai būtų perduoti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tvirtino, kad po įvykusios vagystės iš autovežio, atsakovas, kaip įmonės direktorius, paaiškino, kad reikia pasirašyti vekselius, tam, kad galėtų nurašyti pavogtus pinigus, bet vekseliai nebus naudojami ir bus panaikinti. Ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, tą ir padarė, rašė tai, ką diktavo atsakovas ir iš viso pasirašė keturis vekselius, kurie liko pas atsakovą. Ieškovas pažymėjo, jog tai įvyko po vagystės iš autovežio, t. y. 2020 m. gegužės 4 d.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčydamas vekselius nurodė, kad jis nesuprato jų pasirašymo pasekmių, rašė tai, ką jam diktavo įmonės vadovas – atsakovas. Teismas pabrėžė, kad ieškovas šioje byloje ieškinį grindžia valios ydingumu išrašant vekselius bei atsakovo veikimu ieškovo nenaudai, atsakovo nesąžiningumu.
10. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryti ginčo vekseliai, teisme apklausė liudytojus bei akcentavo, kad apklausiant liudytoju D. J., atsakovas paskambinęs telefonu atsakovei, kuri turėjo būti apklausta liudytoja teisme ir laukė koridoriuje, padėjęs telefoną ant stalo, leido jai klausytis teismo posėdžio. Liudytoja apklausta atsakovė pripažino, jog atsakovas jai skambino iš posėdžio, tačiau pažymėjo, kad nieko negirdėjo, bet į teismo klausimą kodėl neišjungė telefono, atsakyti negalėjo.
11. Teismas pažymėjo, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog jie nėra nuoseklūs, painiojasi dėl sumų, dėl to, kas prašė paskolinti, ar atsakovas ar ieškovas. Liudytojai teigė, kad skolino po 2 990,00 Eur, nes atsakovas nenorėjo eiti pas notarą.
12. Teismas pabrėžė, kad pats atsakovas nebuvo nuoseklus dėl sumų, skolinimo aplinkybių, dėl pinigų perdavimo / neperdavimo atsakovei, kad ji paskolintų ieškovui. Teismas nurodė, kad atsakovas tvirtino, jog pinigų didesnės sumos virš 3 000,00 Eur neskolino, kad nereiktų eiti pas notarą, o kam ieškovui reikėjo pinigų nežino, bet nurodė, kad jis skolino, nes ieškovas pakankamai uždirba; turėjo pinigus grynais, pavedimo nedarė, nes žinojo, kad sunkiau prisiteisti teisme.
13. Teismas nurodė, kad iš atsakovų ir liudytojų apklausos matyti, jog atsakovas siekė dirbtinio skolos skaidymo per keturis vekselius, kad jų suma neviršytų 3 000,00 Eur ir būtų išvengta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo įforminti sandorį notarine forma, taip be ginčo išsireikalaujant sumą iš vekselio davėjo – ieškovo, kad nereiktų kreiptis į teismą prisiteisti sumų. Teismui ši aplinkybė ir įrodymų visuma leido spręsti, jog realiai paskolos santykių tarp ieškovo ir atsakovų, S. bei D. J. realiai nebuvo. Buvo sukurtas atsakovo planas, kaip jis galėtų susigrąžinti iš autovežio pavogtus pinigus, t. y. 12 000,00 Eur, kuri pagal vekselius sudaro 11 960,00 Eur, išvengiant sandorio pas notarą, bet atgaunant lėšas. Nors pinigai reisui buvo duoti iš įmonės kasos, bet atsakovas yra įmonės ir kasininkas ir vadovas, todėl jis buvo suinteresuotas pinigų susigrąžinimu. Ieškovas įrodė, kad jam nebuvo poreikio skolintis, o ir pats atsakovas tvirtino, kad ieškovas pakankamai uždirba (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
14. Teismas pažymėjo, kad liudytoja A. T., kuri yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, buvo apklausta du kartus, tačiau ji nei patvirtino, nei paneigė ieškovo ir atsakovo nurodytų aplinkybių, taip pat teismas atsižvelgęs į tai, jog ji yra pavaldi atsakovui, kaip įmonės vadovui, jos parodymus vertino su kitų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis)
15. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui teisiniai klausimai ir iš sandorių kylantys padariniai yra sunkiai suprantami, todėl dėl teisinio neišprusimo vekselių po jų pasirašymo neginčijo, tikėjo atsakovo žodžiu, jog jie reikalingi tik nurašyti įmonės pinigus dėl vagystės, jų nesureikšmino, nesuprato, ikiteisminiame tyrime 2020 m. gruodžio 4 d. nurodė, kad pasirašė kažkokius dokumentus, bet nežino ką pasirašė. Teismas nurodė, kad ieškovas tvirtino, kad vekseliai liko pas atsakovą, ji nežinojo nei terminų nei asmenų, pasitikėjo atsakovo žodžiu, todėl dėl tų pačių priežasčių nekreipė dėmesio ir į gautus pranešimus, tačiau po to, kai suprato, jog vekselis perduotas antstoliui ir yra apgautas, jog jam iš tikrųjų kyla teisinės pasekmės, kreipėsi į advokatą dėl pažeistų teisių gynimo.
16. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, kad keturi asmenys nurodyti vekseliuose, jam neskolino pinigų, kad skolintis poreikio pagal pateiktus jo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus nebuvo, nebuvo teisinio pagrindo išrašyti vekselius, todėl teismas vekselius, surašytus atsakovams pripažino negaliojančiais, nustačius, jog jie ieškovo buvo pasirašyti dėl atsakovo apgaulės, jam nesuprantant padarinių, atsakovui tvirtinant, kad jie bus panaudoti pavogtoms lėšoms nurašyti. Teismui tokią išvadą leido daryti byloje esanti įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovo paaiškinimai, atsakovo neteisėtas elgesys teismo posėdžio metu (skambinant liudytojai, kad ji girdėtų, kas vyksta teismo posėdyje, kokius parodymus teikia liudytojas), kurie įrodo atsakovo nesąžiningumą, atsakovų nenuoseklūs paaiškinimai, liudytojų nenuoseklūs parodymai, todėl teismas ieškinį tenkino ir vekselius pripažino negaliojančius (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) 19 straipsnis, CK 1.91 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
17. Teismas konstatavo, kad pripažinus negaliojančiais pradinius sandorius – vekselius, iš kurių kildinamos prievolės, išnyksta vykdomųjų įrašų pagrindas, o kartu ir pačių vykdomųjų įrašų buvimo civilinėje apyvartoje teisėtumas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad vekseliai pripažinti negaliojančiais, panaikino ir Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš ieškovo (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Teismas sprendė, kad ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovų turi būti priteistos jo bylinėjimosi išlaidos. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pateikė 1 500,00 Eur atstovavimo išlaidas, kurios ieškovo patirtos iki 2024 m. birželio 17 d., t. y. dar iki ieškinio atsakovei priėmimo teisme, todėl laikytina, kad jos yra susijusios su atsakovu, todėl teismas ieškovo 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovo, tačiau iš abiejų atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. po 68,00 Eur (CPK 80, 93, 98 straipsniai).
19. Teismas įvertinęs tai, kad 79,30 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra skirtingos, nes ieškiniai buvo pareikšti skirtingu laiku, iš atsakovo priteisė valstybei 65,44 Eur, o iš atsakovės 13,86 Eur (CPK 88, 96 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti atsakovams iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino faktus dėl pinigų neskolinimo ir dėl asmenų neįtrauktų į bylą, todėl akivaizdu, kad priimtas sprendimas jau vien dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. D. J. ir S. J. materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
20.2. Vekseliai buvo išrašyti 2020 m. gegužės 6 – 7 d., t. y. praėjus jau kelioms dienos po ieškovo grįžimo iš reiso, todėl atsakovai nesutinka, kad ieškovas nesuvokė ką daro, kad jis buvo susijaudinęs.
20.3. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl paskolos santykių tarp ieškovo ir atsakovų nebuvimo, kadangi teismo nurodomi duomenys yra netiesioginiai, šalutiniai, kurie nepakankami atsakovų sąžiningumui ir jų teisei reikalauti įvykdyti prievolę pagal vekselį paneigti.
20.4. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jie piktnaudžiavo procesu dėl telefoninio pokalbio. Pažymėjo, kad visų pirma, kai buvo paskambinta atsakovei, ji nieko negirdėjo, o jos duoti parodymai teisme, nebuvo susiję su liudytojo D. J. apklausa, o visų antra, ieškovas pirmiausiai kreipėsi į teismą dėl atsakovui išrašyto vekselio, o apklausus liudytoją D. J., kreipėsi su ieškiniu ir dėl jai išrašyto vekselio, todėl D. J., sujungus bylas, yra atsakovė, o atsakovas teismo posėdyje dalyvauja turėdamas šalies teises (CPK 41, 42 straipsniai), todėl atsakovė turi teisę dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, tame tarpe ir apklausiant liudytojus. Apeliantai pažymėjo, kad ieškovas pasirinkdamas bylinėjimosi taktiką nebuvo sąžiningas, nes ribojo atsakovės teises dalyvauti tiriant įrodymus teismo posėdyje.
20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi ieškovo teiginiais apie tai, kad vekseliai išrašyti siekiant nurašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogtus pinigus, kadangi jokių kitų objektyvių įrodymų pagrindžiančių ieškovo teiginius nėra, tuo labiau ieškovo išrašyti vekseliai yra ne įmonei, o atsakovams ir susiję su pinigų skolinimu, todėl ieškovo aiškinimas yra nelogiškas.
20.6. Apeliantai pažymėjo, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.
21. Ieškovas atsiliepimu į atsakovų (apeliantų) apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Vien tai, kad atsakovai nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės ginčą nagrinėjant teisme buvo pažeistos.
21.2. Byloje surinkti įrodymai nepalieka jokių abejonių, jog abu atsakovai yra nesąžiningi vekselių įgijėjai, o teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimas, priešingai nei teigia atsakovai, atitinka ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.
21.3. Iš byloje esančios baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 01-1-17079-20 dėl 2020 m. gegužės 3 d. įvykdytos 12 000,00 Eur vagystės iš ieškovo vairuoto autovežio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodinėjo kito jos darbuotojo kaltę dėl pinigų vagystės. Taip pat iš pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 1 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo įmonė jau prašė ir iš ieškovo bei kito įmonės darbuotojo priteisti 12 000,00 Eur, tačiau 2021 m. liepos 13 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kito darbuotojo atžvilgiu ir sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Po šio nutarimo priėmimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių veiksmų dėl 12 000,00 Eur priteisimo nesiėmė nei prieš ieškovą, nei prieš kitą darbuotoją, kas kartu su byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad turint keturis vekselius inicijuoti civilinį procesą dėl žalos atlyginimo nebuvo poreikio.
21.4. Ieškovas nesutinka su apeliantų pozicija, kad ribojo atsakovės teisę dalyvauti tiriant įrodymus teismo posėdyje bei pažymi, kad iki 2024 m. birželio 17 d. posėdžio D. J. nebuvo pasikreipusi į antstolį dėl išieškojimo iš ieškovo vykdymo, o į antstolį dėl išieškojimo iš ieškovo ji kreipėsi tik po 2024 m. birželio 17 d. įvykusio teismo posėdžio, todėl 2024 m. liepos 9 d. ieškovas gavęs pranešimą iš antstolės apie pradėtą išieškojimą D. J. naudai buvo priverstas inicijuoti procesą ir prieš ją.
21.5. Pirmosios instancijos teismas jokių teisių ir pareigų atsakovo D. J. broliams D. J. ir S. J. 2024 m. spalio 24 d. sprendimu nenustatė, tuo labiau ieškovas nereiškė jokių reikalavimų atsakovo broliams, todėl nebuvo sprendžiami klausimai susiję su jų teisėmis ir pareigomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė dėl asmenų neįtrauktų į bylą, t. y. D. J. ir S. J. materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
24. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Vertinant, ar teismas pasisakė dėl D. J. ir S. J. teisių ir pareigų, yra reikšminga nustatyti, ar sprendimu buvo modifikuota jų teisinė padėtis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas byloje yra pareiškęs reikalavimus dėl: atsakovui D. J. 2020 m. gegužės 7 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio 2 990,00 Eur sumai ir atsakovei D. J. išrašyto 2020 m. gegužės 6 d. paprasto neprotestuotino vekselio 2 990,00 Eur sumai pripažinimo negaliojančiais. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas apgaulės būdu buvo įkalbėtas pasirašyti keturis vekselius: atsakovui, atsakovei, po vieną dviem atsakovo broliams, atsakovui paaiškinus ieškovui, kad įmonei reikia nurašyti pavogtus pinigus, todėl turi išrašyti vekselius, bet jie prieš ieškovą nebus naudojami. Pagal ieškovo nurodytą reikalavimo pagrindą byloje buvo tiriamos ir vertinamos aplinkybės dėl visų keturių vekselių surašymo. Teismo sprendimu negaliojančiais pripažinti tik atsakovams išduoti du vekseliai. Reikalavimai dėl kitų dviejų vekselių pripažinimo negaliojančiais nebuvo pareikšti, atitinkamai nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su D. J. ir S. J. teisėmis ir pareigomis, todėl teismo sprendimu nebuvo modifikuotos jų teisės ir pareigos. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta išvada, jog „ieškovas įrodė, jog keturi asmenys D. J., D. J., D. J., S. J., nurodyti vekseliuose, jam neskolino pinigų, kad skolintis poreikio pagal pateiktus jo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus nebuvo, nebuvo teisinio pagrindo išrašyti vekselius“ nereiškia, kad buvo kaip nors nuspręsta dėl D. J. ir S. J. teisių ir / ar pareigų. Aptariamas sprendimo sakinys neturės ir prejudicinės reikšmės D. J. ir S. J. atžvilgiu, kadangi pastarieji nebuvo byloje tokiu procesiniu statusu, kuris nulemtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių prejudiciją (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kuriais jie įrodinėja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nagrinėjamoje byloje buvimą.
27. Nagrinėjamu atveju nei teisėjų kolegijai ex officio (pagal pareigas), nei pagal apeliaciniame skunde nurodytą pagrindą patikrinus, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiškai reikšmingais teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.
28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškinį pripažindamas du paprastuosius neprotestuotinus vekselius negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu ir šių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo D. J. ir D. J. išrašyti vekseliai yra susiję su 2020 m. gegužės 3 d. įvykdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių piniginių lėšų vagyste iš ieškovo vairuoto autovežio. Atsakovų teigimu, vekseliai išrašyti atsakovams paskolinus pinigines lėšas ieškovui.
29. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: ieškovas išdavė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2020 m. gegužės 4 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo ieškovas įsipareigojo S. J. sumokėti 2990,00 Eur, apmokėjimo data – 2020-12-30. Pagal šį vekselį Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. 2021 m. sausio 19 d. išdavė vykdomąjį įrašą (el. b. 3 t., b. l. 3-4). 2020 m. gegužės 5 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo ieškovas įsipareigojo D. J. sumokėti 2990,00 Eur, apmokėjimo data – 2021-08-30. Pagal šį vekselį Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. 2021 m. rugsėjo 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą (el. b. 3 t., b. l. 13-14). 2020 m. gegužės 6 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo ieškovas įsipareigojo atsakovei D. J. sumokėti 2990,00 Eur, apmokėjimo data – 2021-12-30. Pagal šį vekselį Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išdavė vykdomąjį įrašą. Vykdomasis įrašas 2024 m. liepos 9 d. antstolės patvarkymu priimtas vykdyti (el. b. 2 t., b. l. 128-132). 2020 m. gegužės 7 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo ieškovas įsipareigojo atsakovui D. J. sumokėti 2990,00 Eur, apmokėjimo data – 2022-04-30. Pagal šį vekselį Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išdavė vykdomąjį įrašą. Vykdomasis įrašas 2024 m. liepos 9 d. antstolės patvarkymu priimtas vykdyti (el. b. 1 t., b. l. 8-14). Duomenų apie vekselių, išduotų S. J. ir D. J., pagrindu padarytų vykdomųjų įrašų pateikimą priverstiniam vykdymui nėra.
30. Iš prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog ieškovui 2020 m. gegužės 2 d. iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasos buvo perduota 12 300 Eur suma pagal ieškovo pasirašytą kasos išlaidų orderį (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t. 147 psl.). Ieškovas su porininku R. B. išvyko į reisą. Sustojo Marijampolės m. degalinėje prisipilti kuro, grįžo, sėdo į autovežį ir važiavo prie Lenkijos sienos. Ten pasigedo rankinės su pinigais ir dokumentais, todėl grįžo į Marijampolės degalinės vietą, skambino įmonės vadovui, pranešė apie vagystę, vadovas liepė skambinti policijai, ką ieškovas ir padarė. Naktį vyko policijos apklausos. Tarnybiniame pranešime dėl liudytojo D. Š. papildomos apklausos, atliktos 2020 m. gruodžio 4 d., yra fiksuota, kad: ,,pinigus perdavė direktorius, pasirašė tokį čekiuką-orderį, kad paėmė pinigus, dokumento neturi, liko pas direktorių, grįžęs po įvykio pasirašė kažkokius dokumentus, bet buvo pasimetęs ir nežino ką pasirašė“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 t. 20-21 psl.).
31. Ieškovas ikiteisminio tyrimo medžiaga grindžia aplinkybes, kad reiso metu iš autovežio buvo pavogti pinigai, apie tai buvo informuotas įmonės vadovas – atsakovas D. J., buvo iškviesta policija, atlikta apklausa, po kurios ieškovas grįžo į įmonės teritoriją, kur atsakovas D. J. jį pasikvietė ir liepė pasirašyti dokumentus, teigdamas, kad reikia nurašyti lėšas. Vekselius prašo pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad ieškovas po įvykių, apklausų ir kelionės buvo pavargęs, susijaudinęs, be miego, todėl darė tai, ką jam liepė atsakovas D. J., tikėdamas jo žodžiu, kad atsakovas tų vekselių nepanaudos, bet galės nurašyti lėšas. Jokių pinigų jam nereikėjo ir jis nesiskolino, nei tą dieną, nei vėliau, atsakovo sutuoktinės, atsakovo brolių nematė ir neprašė jų skolinti pinigų, nes jų nereikėjo.
32. Šioje byloje kilo ginčas dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių išrašymo pagrindų ir jų galiojimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pagal vekselius nesiskolino pinigų, teisinio pagrindo išrašyti vekselius nebuvo, o šių vekselių išrašymas buvo sąlygotas atsakovo sukurto plano, atsakovui D. J. susigrąžinti iš autovežio pavogtus pinigus 12 000 Eur, kuri pagal vekselius sudaro 11 960 Eur, šią sumą išskaidant per keturis vekselius tokiu būdu išvengiant sandorio pas notarą ir atgaunant lėšas. Atsakovai su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdami, kad teismas sprendimą grindė netiesioginiais duomenimis, nepakankamais atsakovų sąžiningumui ir jų teisei reikalauti įvykdyti prievolę pagal vekselį paneigti. Taigi byloje iš esmės kilę įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo klausimai.
33. Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Iš esmės tokia vekselio sąvoka yra įtvirtinta ir ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021, 19 punktas).
34. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Be to, vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į kiekvienos bylos ypatumus. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių.
35. Nagrinėjamoje byloje atsakovai neturi pareigos įrodinėti reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimo ar jo galiojimo, o tokia procesinė našta, ginčijant vekselius, tenka ieškovui. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė, kad paskolos teisinių santykių, kurių pagrindu galėjo būti išduoti vekseliai, nebuvo, kad vekseliai buvo išrašyti atsakovui įtikinus ieškovą, jog pastarųjų jam reikia, kad įmonė galėtų nurašyti pavogtas lėšas, todėl vekselius pripažino negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Kaip jau minėta, kiekvienu vekseliu sukuriama prievolė kyla iš tam tikro teisinio santykio, susiklosčiusio tarp vekselio davėjo ir vekselio turėtojo, o šiuo atveju atsakovams esant pirmiesiems vekselio turėtojams, ieškovas atsakovams gali reikšti prieštaravimus dėl vekselių galiojimo, remdamasi šalių tarpusavio asmeniniais santykiais.
36. Aplinkybę, kad pagal vekselį ieškovas negavo pinigų (kaip paskolos), yra sunku įrodyti, kadangi ieškovui tenka procesinė našta įrodyti tam tikros aplinkybės (grynųjų pinigų perdavimo) neegzistavimą, t. y. įrodyti tai, ko nebuvo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas aktyviai naudodamasi procesinėmis teisėmis, rinkdamas įvairius įrodymus, pateikė pakankamai įrodymų ir konkrečius bei logiškus paaiškinimus, kurių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovui piniginės lėšos pagal ginčo vekselius perduotos nebuvo.
37. Paskola yra realinis sandoris, o paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų (arba daiktų) perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Ginčo vekselių turinys (išorinė šio sandorio forma) pati savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių buvimą, juose nėra įrašų apie skolinimą ir / arba pinigų perdavimą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pavogta pinigų suma praktiškai sutampa su bendra išrašytų vekselių suma, skirtumas sudaro 40 Eur. Kiekvienas vekselis išrašytas 2 990 Eur sumai, kuri yra 10 eurų mažesnė nei sandorio suma, nuo kurios jau yra reikalinga notarinė sandorio forma (CK 1.105 straipsnio 5 dalis). Kad vekseliai buvo išrašyti 2 990 Eur sumai, siekiant išvengti sandorio tvirtinimo pas notarą, teismo posėdžio metu nurodė atsakovė D. J., paaiškinusi, kad D. J. nenorėjo eiti pas notarą, liudytojas S. J. nurodęs, kad neskolino 3 000 Eur, nes būtų reikėję eiti pas notarą bei pats atsakovas D. J.. Vekseliai išrašyti 2020 m. gegužės 5 – 7 dienomis. Atsakovai nurodo, kad vekseliai buvo išrašyti vekseliuose nurodytomis datomis, atsakovas – kad iš karto po vagystės jam grįžus į įmonės teritoriją. Vertinant ar yra pagrindo tikėti nagrinėjamoje byloje teikiamais ieškovo paaiškinimais apie vekselių pasirašymą jo grįžimo į įmonės teritoriją dieną, įvertintina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti informacija, kuomet 2020 m. gruodžio 4 d. vykdytos apklausos metu ieškovas nurodęs, kad grįžęs po įvykio pasirašė kažkokius dokumentus, bet buvo pasimetęs ir nežino ką pasirašė“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 t. 20-21 psl.). Šioje civilinėje byloje ieškovo teikiami paaiškinimai neprieštarauja jo paaiškinimams, teiktiems prieš tris metus iki ginčo tarp šalių kilimo. Tuo tarpu abiejų atsakovų ir byloje liudytojais apklaustų, kitų dviejų vekselių turėtojų, paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Pažymėtina, kad nei viename procesiniame dokumente, kuriuose atsakovai nurodė atsikirtimus į jiems pareikštus reikalavimus, nebuvo jokių argumentų / teiginių apie šalis siejusius paskolos teisinius santykius kaip ginčo vekselių išrašymo pagrindą. Tik teismo posėdžių metu buvo pateikti paaiškinimai apie paskolos sandorius, kaip vekselių išrašymo pagrindą. Vekseliai išrašyti įmonės vadovui, jo sutuoktinei ir vadovo broliams. Pastarieji asmenys skirtingai aiškino aplinkybes dėl to kas ir kiek prašė skolinti. Net ir iš nenuoseklių paaiškinimų matyti, kad būtent atsakovas D. J. buvo tas asmuo, kuris koordinavo tiek atsakovų ir liudytojų taip nurodomą piniginių lėšų skolinimo procesą. Liudytojas D. J. nurodė, kad jam išduotas vekselis yra pas atsakovą D. J., o liudytojas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį, nes atsakovas buvo pažadėjęs, kad atiduos skolą. D. J. parodė, kad atsakovas jai padavė pinigus, o ji paskolino ieškovui. Gavusi vykdomąjį įrašą, antstoliui vykdomojo įrašo nenunešė, jį nunešė atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad su sutuoktine gyvena atskirai, kad D. J. namuose pasiėmė pinigus, tuo tarpu D. J. parodė, kad su sutuoktiniu gyvena kartu, kad jis jai perdavė pinigus, kad paskolintų ieškovui. Liudytojas S. J. paaiškino, kad vekselį turi namuose, ar gavo vykdomąjį įrašą, neatsimena. Su vykdomuoju įrašu pas antstolį žadėjo kreiptis atsakovas, vekselį pasirašė prieš vagystę, o vekseliai su vagyste nesusiję. CPK 177 straipsnio 1-2 dalis numato, kad šalių paaiškinimai taip pat yra įrodomoji priemonė. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Nors šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Be to, turi būti įvertinta ar jie yra pagrindžiami kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia apeliantai, teismas atsakovų teiktus paaiškinimus įvertino tinkamai. Tais atvejais, kai atsakovų paaiškinimai apie teisiškai reikšmingas aplinkybes skyrėsi ir jų nepagrindė jokie kiti byloje esantys įrodymais, pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, kartu atsižvelgdamas į tai, kam tenka įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis) darė išvadas apie teisiškai reikšmingą faktą – paskolos santykių neegzistavimą. Nepritartina apeliantų pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino byloje dalyvaujančių asmenų elgesį 2024 m. birželio 17 d. apklausiant liudytoju D. J., kuomet atsakovas D. J., paskambinęs telefonu D. J., kuri turėjo būti apklausta liudytoja teisme ir laukė koridoriuje, padėjęs telefoną ant stalo, leido jai klausytis teismo posėdžio. Pagal CPK 192 straipsnio 1 dalį kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Šis proceso teisėje įtvirtintas reikalavimas nėra savitikslis, jis yra skirtas užtikrinti, kad liudytojai neduotų suderintų parodymų. Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas civilinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra svarbi siekiant tinkamai nustatyti tiesą – kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes. Akivaizdu, kad atsakovų elgesys teismo posėdžio metu buvo nesąžiningas ir jokių kitų racionalių tokio elgesio priežasčių, išskyrus tai, kad buvo norima sudaryti sąlygas duoti suderintus parodymus, nėra. Nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo šio padaryto pažeidimo nevertinti kaip nesąžiningo procesinio elgesio. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog ieškovas, pasirinkdamas bylinėjimosi taktiką, kuomet ieškinį pareiškė tik atsakovui D. J., o vėliau, po D. J. kaip liudytojos apklausos ir jai, buvo nesąžiningas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinys atsakovui pareikštas 2023 m. lapkričio 13 d. 2024 m. birželio 17 d. vyko teismo posėdis, kuriame liudytoja apklausta D. J.. Ieškinys atsakovei D. J. pareikštas 2024 m. liepos 29 d. (el. b. 2 t., b. l. 122). Vykdomasis įrašas dėl skolos pagal vekselį, išduoto D. J., notaro atliktas 2022 m. gruodžio 19 d., o antstoliui vykdyti pateiktas tik 2024 m. liepos 9 d., tą pačią diena antstolis surašė ir raginimą skolininkui (ieškovui) įvykdyti sprendimą (el. b. 2 t., b. l. 133). Taigi į antstolį dėl išieškojimo iš ieškovo buvo kreiptasi tik po 2024 m. birželio 17 d. įvykusio teismo posėdžio, t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo vykdomojo įrašo gavimo. Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai dėl neva sąmoningai pasirinktos ieškovo bylinėjimosi taktikos, kadangi ieškinio atsakovei, kuriuo buvo prašoma pripažinti vekselį ir jo pagrindu padarytą vykdomąjį įrašą negaliojančiais, pateikimo momentas sąlygotas pačios atsakovės veiksmų. Atsakant į apeliantų argumentą, jog vekseliai išrašyti ne įmonei dėl to neturi jokių sąsajų su piniginių lėšų vagyste, pažymėtina, kad atsakovas D. J. yra ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bet ir vienintelis akcininkas (el. b. 1 t., b. l. 103-108), vekseliai išrašyti atsakovui, jo sutuoktinei ir atsakovo broliams, t. y. asmenims, susijusiems santuokos bei artimos giminystės ryšiais, vekseliai datuoti kelios dienos po įvykusios piniginių lėšų vagystės, vekselių bendra suma praktiškai atitinka pavogtų piniginių lėšų sumą. Ikiteisminiame tyrime UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 1 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš R. B. ir D. Š. priteisti 12 000 Eur padarytą žalą (ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 t., psl. 142-144). Ši aplinkybės patvirtina tai, kad įmonė atsakingu dėl įvykdytos vagystės laiko ir ieškovą D. Š.. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 t., psl. 130). Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir buvo pareiškusi civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, jį sustabdžius, nesiėmė jokių veiksmų dėl galimai padarytos žalos prisiteisimo iš, jos vertinimu, už kilusią žalą atsakingo asmens. Itin neįtikėtina atsakovų ir liudytojų nurodyta versija dėl piniginių lėšų skolinimo asmeniui, iš kurio ką tik buvo pavogti įmonės jam perduoti pinigai. Juo labiau, kad ieškovas nurodo neturėjęs jokio poreikio skolintis lėšas, bent menkiausių duomenų apie tokio poreikio egzistavimą byloje nėra. Atsakovų teiginys, kad ieškovas tuo atveju, jeigu būtų buvęs apgautas dėl vekselių išrašymo tikslo, būtų kreipęsis anksčiau dėl jų nuginčijimo, o ne pradėjus priverstinį išieškojimą, nepaneigia ieškovo nuosekliai nurodytų faktinių vekselių išrašymo aplinkybių, t. y., kad ieškovui buvo paaiškinta, jog vekseliai reikalingi tik nurašyti pavogtas pinigines lėšas, o prieš jį nebus naudojami. Tik pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus, ieškovas suprato / galėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą.
38. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio nebūtų sudariusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma, sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijami vekseliai buvo išduoti atsakovui panaudojus apgaulę prieš ieškovą, paskolos teisiniai santykiai neegzistavo dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino vekselius negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Pripažinus vekselius negaliojančiais, taip pat pagrįstai pripažinti negaliojančiais ir jo pagrindu atlikti vykdomieji įrašai.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su CK 1.90 straipsnio taikymu, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi skundžiamu sprendimu vekseliai buvo pripažinti negaliojančiais ne dėl suklydimo, o dėl apgaulės, t. y. kitu teisiniu pagrindu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantai neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė prašymą priteisti 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, bei prašomas priteisti išlaidas pagrindžiančius įrodymus – susitarimą su advokatu dėl paslaugų kainos bei grynųjų pinigų priėmimo kvitą 323 Eur sumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis neužkerta kelio šaliai su advokatu susitarti dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo termino atidėjimo ir atitinkamai teismui spręsti dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo teismo sprendimu (nutartimi). Tuo atveju, kai atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o teismui nurodytu terminu yra pateikiamas dokumentas, patvirtinantis šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, nustatant priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį. Taigi ieškovas turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą nepaisant to, kad dalies sutartų paslaugų kainos nėra sumokėjęs iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nėra nei nepagrįstai didelės ar neprotingos, atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį, todėl atmestus apeliacinį skundą jos lygiomis dalimis priteisiamos iš apeliantų, t. y. iš kiekvieno po 484 Eur. Atsiliepime į apeliacinį skundą buvo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo apmokėtas 55 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi. Sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 27,50 Eur (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. Š. iš atsakovo D. J. 511,50 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti ieškovui D. Š. iš atsakovės D. J. 511,50 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Ridikas
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė