Civilinė byla Nr. e2S-201-653/2024

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-0379-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.;  3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. I. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-1676-866/2023, pagal skolininko J. I. ir išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-05-22 nutarties dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi iš dalies tenkino antstolės M. G. prašymą ir pritaikė Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, pakeistame Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, nurodytas pasekmes - leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų, proporcingai pagal nustatytą jų atsakomybės laipsnį, - Trakų rajono savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės administracijos, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 50 procentų, J. I., kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, kurios (atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų, bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 20 procentų. Prašymas dėl baudos skyrimo J. I. buvo netenkintas.

2.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skolininko J. I. ir išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi J. I. skundą atmetė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą tenkino ir išieškotojo naudai skyrė J. I. 500 Eur baudą.

3.       Skolininkas prašo atnaujinti procesą šioje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

4.       Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje jam nustatomi įpareigojimai pagal niekada netirtas aplinkybes ir be jokių įrodymų, lyg tai jis, būdamas privatus asmuo, buvo gavęs įgaliojimus atlikti valstybės funkciją - išduoti statybos leidimą. Taip pat nutartyje nurodoma niekada nenustatyta aplinkybė, kad jis yra kaltas ir turi atsakyti už galimai neteisėtus valstybinių institucijų veiksmus. Tokia prielaida pateikiama be jokių įrodymų. Šios aplinkybės niekada nebuvo nagrinėtos nuo pat 2007 m., kai buvo pradėtas šis ginčas. Aplinkybės, kurios nebuvo tirtos, bet skelbiamos teismo sprendime negalėjo būti žinomos ir paaiškėjo naujai tik paskelbus teismo nutartį. Aplinkybė, kad byloje nenustatyti kiti asmenys egzistavo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 buvo reikalaujama bylą nagrinėjant pakartotinai nustatyti kaltus asmenis jų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo, šis nurodymas nebuvo vykdomas. Nenustatytos kaltės aplinkybė egzistavo visą laiką ir egzistuoja iki šiol, nei jo, nei kitų asmenų kaltės klausimas nebuvo nagrinėtas, o finansinė atsakomybė procentine išraiška nuo nežinomos skaitinės reikšmės teismo nutartimi padalinta be jokio pagrindo. Jam negalėjo būti žinoma, kad nutartimi teismas sukurs kaltuosius asmenis ir jam priskirs valstybinių įstaigų funkcijas bei nustatys atsakomybę už tariamus jų pažeidimus.

5.       Išieškotojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir skolininkas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su J. I. prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra naujos, jos nustatytos 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmai 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

7.       Nurodė, jog tam, kad aplinkybė būtų įvertinta kaip proceso atnaujinimo pagrindas, ji turi būti esminė, t. y. tokia, kurią nustačius bylos nagrinėjimo metu, ji galėjo turėti įtakos priimtam sprendimui, o apie šią aplinkybę pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Tokia aplinkybė suprantama kaip objektyviai egzistavusi ar egzistuojanti faktinė aplinkybė, kurios pagrindu teismas daro savo išvadas ir priima sprendimą spręsdamas šalių ginčą. Teismo išvados, padarytos byloje įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra naujos aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir negali būti pagrindu procesui atnaujinti. Klaidingos, faktinių aplinkybių neatitinkančios teismo išvados, gali būti pagrindu ginčyti teismo sprendimą, bet ne atnaujinti procesą.

8.       Būtent Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties Nr. 2S-1676-866/2023 motyvus pareiškėjas nurodo kaip naujas, jam nežinomas aplinkybes. Iš teisminiame procese Nr. 2-48-3-01379-2012-2 priimtų procesinių sprendimų nustatė, jog pareiškėjui nustatyta atsakomybė ir jos apimtis jam, kaip šių bylų proceso dalyviui, buvo žinoma: 2013 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-77-231/2013 (J. I. įpareigotas nugriauti nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę (sprendimas įsiteisėjo 2015 m. spalio 30 d.); 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. e3K-3-331-1075/2020 nustatytas J. I. atsakomybės už neteisėtai išduotą statybos leidimą laipsnis - 10 proc.

9.       Sprendė, kad nėra jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti esminės įtakos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtų vykdymo procese, teisėtumui ir pagrįstumui, o pareiškėjo pateiktos teismo teiginių interpretacijos negali būti laikomos naujomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir procesą atnaujinti. 

11.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismo atsisakymas atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog jam, kaip bylų proceso dalyviui, buvo žinoma, kad 2013 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu byloje Nr.2-77-231/2013 jis buvo įpareigotas nugriauti (duomenys neskelbtini), esančius statinius ir sutvarkyti statybvietę, prieštarauja įrodymams bylos medžiagoje. Ši atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties išvada būtų teisinga, jeigu Trakų rajono apylinkės teismo spendimas byloje Nr. 2-77-231/2013 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 nebūtų pripažintas netekusiu teisinės galios.

12.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti.

13.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nebuvo ir procesine prasme negalėjo būti panaikintas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, kadangi 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pagal Inspekcijos ieškinį vykusio teismo proceso civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo atnaujinimo klausimas.

13.2.                      Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra pagrįsti bei teisiškai nereikšmingi, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2S-1676-866/2023 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kadangi nėra jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti esminės įtakos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-05-22 nutarties, ir Vilniaus apygardos teismo 2023-08-10 nutarties, priimtų vykdymo procese, teisėtumui ir pagrįstumui.

Atskirasis skundas netenkinamas

                         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria netekintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Nagrinėjamu atveju apelianto nesutikimo su teismo nutartimi argumentai išdėstyti atskirajame skunde ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

17.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

18.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

19.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).

20.       Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

21.       Vertinant apelianto nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu prašo atnaujinti procesą, matyti, jog jis iš esmės ginčija ankstesnius teismų sprendimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant ginčą dėl statybų teisėtumo teisminiame procese Nr. 2-48-3-01379-2012-2. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien nesutikimas su teismo priimtu sprendimu / nutartimi sudaro pagrindą jį apskųsti CPK nustatyta tvarka, o ne atnaujinti byloje procesą; proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas pakartotiniam ginčo išnagrinėjimui. Apeliantas nenurodė ir neįrodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Teismo sprendimo ar nutarties motyvai, su kuriais nesutinka apeliantas, kaip ir apelianto subjektyvi nuomonė dėl teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepripažintinos naujai paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis.

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo taikyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo nevykdymo padariniai (žr. minėtos nutarties 12–14 punktus). Šia nutartimi nebuvo pripažinta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 2-77-231/2013 negalioja. Kasacinės instancijos teismas nepanaikino sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, o pasisakė tik dėl jo neįvykdymo pasekmių taikymo pagrįstumo esant atnaujintam procesui ir pasikeitus sprendimo įvykdymo terminui. Bylą pirmosios instancijos teismui grąžinus nagrinėti iš naujo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi byla nutraukta priėmus antstolės prašymo atsisakymą.

23.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų civilinėje byloje Nr. 2VP-401-804/2023, kurioje apeliantas prašo atnaujinti procesą, taip pat pasisakyta dėl sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. įsiteisėjusia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį dėl pasekmių taikymo pakeitė, t. y. antstolės prašymą tenkino ir nurodė taikytinas pasekmes. Nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-78-983/2019, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-267/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, patikslinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi, ištaisant rašymo apsirikimą yra negaliojantys, priešingai sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. 

24.       Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, kad Trakų rajono apylinkės teismo spendimas byloje Nr. 2-77-231/2013 neteko juridinės galios, yra nepagrįsta.

25.       Apeliantas neįrodė esminių aplinkybių, lemiančių proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą atsisakydamas atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėja                                                                                                                       Jelena Šiškina