Civilinė byla Nr. 2A-790-324/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05520-2013-8

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.2.

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei, dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovei advokatei R. U., atsakovui T. B., jo atstovams advokatams E. D. ir D. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D., atsakovo T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio            18 d. sprendimo ir pareiškėjos Ž. Š. apeliacinį skundą dėl 2018 m. vasario 6 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2167-877/2017 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui T. B. dėl nuosavybės teisės dalių pakeitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir nuosavybės teisės gynimo, atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei I. D. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė šiuos reikalavimus:

1.1.                      pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis pagal 2016 m. balandžio 11 d. atliktą pastato dalių apskaičiavimo projektą, nustatant, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 55/100, o atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 45/100;

1.2.                      atidalinti gyvenamąjį namą 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise, į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus) pagal 2017-06-30 UAB „Kadastras Jums“ gyvenamojo namo 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimo į du atskirus kadastrinius objektus schemą tokiu būdu:

-       ieškovei suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą, susidedantį iš patalpų 2-1 7,14 kv. m, 2-2 12,18 kv. m, 2-3 4,56 kv. m, 2-4 7,47 kv. m, 2-5 17,04 kv. m, 2-6 17,03 kv. m., palėpės patalpomis 2-7 4,71 kv. m, 2-8 20,35 kv. m, iš viso 90,48 kv. m, su neįrengta pastogės dalimi, esančia virš ieškovės naudojamo buto Nr. 2 patalpų pirmame aukšte, su rūsio patalpa, esančia po buto Nr. 2 patalpa 2-4;

-       atsakovui suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą, susidedantį iš patalpų 1-1 1,28 kv. m, 1-2 12,01 kv. m, 1-3 17,75 kv. m, 1-4 7,34 kv. m, 1-5 2,47 kv. m, 1-6 13,05 kv. m, 1-7 14,25 kv. m, 1-8 4,81 kv. m, 1-9 2,10 kv. m, iš viso 75,06 kv. M., su neįrengta pastogės dalimi, esančia virš buto Nr. 1;

1.3.                      atidalinti kitus statinius (inžinerinius) kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, skysto kuro rezervuarą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise atitenka tvoros dalis, kiemo statiniai, esantys žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu „A“ 2001-01-30 UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane, atsakovui nuosavybės teise atitenka tvoros dalis ir kiemo statiniai, esantys žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“ 2001-01-30 UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane;

1.4.                      pakeisti Kauno apylinkės teismo 1997-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9197/97 nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno k.v., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno k.v., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2001-01-30 UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo planą, kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „A“ 460 kv. m, „A¹“ 98 kv. m ir „C“ 85 kv. m, atsakovas naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ 450 kv. m, „B¹“ 115 kv. m ir „C“ 95 kv. m, įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovei prieiti ir aptarnauti dujų įvadą, esantį ant namo lauko sienos žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“.

1.5.                      pripažinti ir patvirtinti, jog ieškovė adresu (duomenys neskelbtini), virš savo naudojamų gyvenamųjų patalpų atliko paprastąjį stogo remontą, kuriam bendraturčio sutikimo nereikia;

1.6.                      leisti ieškovei be atsakovo sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centras VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal 2017-06-12 kadastrinių matavimų bylą ir įregistruoti savo vardu atskirą nekilnojamojo turto kadastrinį objektą (butą Nr. 2), suformuotą pagal 2017-06-30 UAB „Kadastras Jums“ parengtą atidalijimo schemą.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakovu yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovė, atsakovo motina E. B. (ieškovės sesuo) ir atsakovo senelė Z. Ž. (abiejų seserų motina) po S. Ž. mirties 1959-03-19 paveldėjimo teisės liudijimu lygiomis dalimis (po 1/3) paveldėjo ½ dalį namų valdos. Ieškovė atliko rekonstrukciją su bendraturtės sutikimu, dėl ko padidėjo turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bet, neturėdama teisinių žinių, ilgą laiką nesiėmė veiksmų šiam pasikeitimui įteisinti. Prašo atidalinti gyvenamąjį namą į atskirus butus nurodydama, kad atskirus butus ji ir atsakovo motina įsirengė kiekviena savo šeimos lėšomis atskirai, naudojimosi jais tvarką nusistatė 1979 m. notarine sutartimi ir taip visą laiką naudojosi. Turtą atidalijus pagal siūlomą projektą, atsakovui tenka vertingesnė turto dalis, tačiau kompensacijos už tai nereikalauja. Prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes jai būtina prieiti prie dujų įvado jam tinkamai prižiūrėti. Prašo patvirtinti ir pripažinti, kad virš savo naudojamų gyvenamųjų patalpų atliko paprastąjį stogo remontą, kuriam bendraturčio sutikimo nereikia, nes to nenumato įstatymas, stogui buvo būtinas remontas. Atsakovas prieštarauja bet kokiems ieškovės prašymams, nėra garantijos, kad atsakovas pateiks prašymą dėl kadastrinių duomenų keitimo, dėl ko ieškovė negalės įregistruoti 2017-06-12 namo kadastrinių matavimų bylos ir atidalinimo būdu suformuoto atskiro nekilnojamojo turto objekto, todėl prašo leisti įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo.

3.       Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė šiuos reikalavimus:

3.1.                      įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – išardyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangą, uždengiant stogą senąja danga – šiferiu, atstatyti stogo gegnes, išardant įrengtas atramas į iki 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. vykdytų stogo remonto darbų buvusią padėtį

3.2.                      atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2017-07-03 matininkės D. P. parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo į du kadastrinius objektus schemą tokia tvarka:

-       atsakovui atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šias gyvenamojo namo patalpas: įrengtas pirmo aukšto patalpas: 1-1 tambūras (1,28 kv. m), 1-2 virtuvė (12,01 kv. m), 1-3 kambarys (17,75 kv. m), 1-4 kambarys (7,34 kv. m.), 1-5 sanitarinis mazgas (2,47 kv. m), 1-6 kambarys (13,05 kv. m), 1-7 kambarys (14,25 kv. m), 1-8 koridorius (4,81 kv. m), 1-9 tambūras (2,10 kv. m), iš viso – 75,06 kv. m įrengtų patalpų; neįrengtas pastogės patalpas: 1-10 (25,31 kv. m), 1-11 (39,01 kv. m), iš viso neįrengtos palėpės patalpų 64,32 kv. m;

-       I. D. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šias gyvenamojo namo patalpas: įrengtas pirmo aukšto ir pastogės patalpas: 2-1 katilinė-san. mazgas (7,14 kv. m), 2-2 virtuvė (12,18 kv. m), 2-3 koridorius (4,56 kv. m), 2-4 koridorius (7,47 kv. m), 2-5 kambarys (17,04 kv. m), 2-6 kambarys (17,03 kv. m), 2-7 koridorius (4,71 kv. m), 2-8 kambarys (20,25 kv. m), iš viso 90,48 kv. m įrengtų patalpų; rūsio patalpą (4,26 kv. m); neįrengtas palėpės patalpas: 2-9 (18,95 kv. m), pastogę Nr. 2.

3.3.                      priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1766,33 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios nuosavybės dalį.

3.4.                      įpareigoti ieškovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius – išardyti ginčo gyvenamojo namo stogo dangą, uždengiant stogą senąja danga – šiferiu, atstatyti stogo gegnes, išardant įrengtas atramas į iki 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. vykdytų stogo remonto darbų buvusią padėtį.

4.       Atsakovas nurodė, kad nesutinka perskaičiuoti idealiosios bendrosios dalinės nuosavybės dalių, nes 1979 m. sutartyje nurodyta, kad šalims priklauso po ½ dalį. Naudojimosi pastogės patalpomis tvarka yra nusistovėjusi, nieko nereikės griauti ir statyti. Ieškovė be atsakovo sutikimo ir statybą leidžiančio dokumento atliko kapitalinės statybos darbus (pakeitė stogo dangą), todėl turi būti įpareigota pašalinti savavalinės statybos padarinius. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl jos pakeitimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.

1.1.                      Pakeitė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis pagal 2016-04-11 atliktą pastato dalių apskaičiavimo projektą, nustatant, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 55/100, atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 45/100.

1.2.                      Atidalino gyvenamąjį namą 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise, į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (į du butus) pagal 2017-06-30 UAB „Kadastras Jums“ gyvenamojo namo 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimo į du atskirus kadastrinius objektus schemą tokiu būdu:

-       ieškovei suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą, susidedantį iš patalpų 2-1 7,14 kv. m, 2-2 12,18 kv. m, 2-3 4,56 kv. m, 2-4 7,47 kv. m, 2-5 17,04 kv. m, 2-6 17,03 kv. m, palėpės patalpomis 2-7 4,71 kv. m, 2-8 20,35 kv. m, iš viso 90,48 kv. m, bei neįrengtos pastogės dalies, esančios virš ieškovės naudojamo buto Nr. 2 patalpų pirmame aukšte, su rūsio patalpa, esančia po buto Nr. 2 patalpa 2-4;

-       atsakovui suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą, susidedantį iš patalpų 1-1 1,28 kv. m, 1-2 12,01 kv. m, 1-3 17,75 kv. m, 1-4 7,34 kv. m, 1-5 2,47 kv. m, 1-6 13,05 kv. m, 1-7 14,25 kv. m, 1-8 4,81 kv. m, 1-9 2,10 kv. m, iš viso 75,06 kv. m, bei neįrengtos pastogės dalies, esančios virš buto Nr. 1.

1.3.                      Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės kitus statinius (inžinerinius) kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, skysto kuro rezervuarą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir pripažino, kad ieškovė nuosavybės teise atitenka tvoros dalis, kiemo statiniai, esantys žemės sklypo dalyje pažymėtoje indeksu „A“ 2001-01-30 UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane, atsakovui nuosavybės teise atitenka tvoros dalis ir kiemo statiniai, esantys žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“ 2001-01-30 UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane.

1.4.                      Pripažino, jog ieškovė adresu (duomenys neskelbtini), virš savo naudojamų gyvenamųjų patalpų atliko paprastąjį stogo remontą, kuriam bendraturčio sutikimo nereikia.

1.5.                      Paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą leisti be atsakovo sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centras VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal 2017 m. birželio 12 d. kadastrinių matavimų bylą bei įregistruoti savo vardu atskirą nekilnojamojo turto kadastrinį objektą (butą Nr. 2), suformuotą pagal 2017 m. birželio 30 d. UAB „Kadastras Jums“ parengtą atidalijimo schemą.

1.6.                      Ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo paliko nenagrinėtą ir šią bylos dalį nutraukė;

1.7.                      Priteisė iš atsakovo ieškovei 3122,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 33,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

1.8.                      Priteisė valstybei iš ieškovės 9,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė atliko statinio stogo paprastąjį remontą, valstybės įgalioto tarnautojo pritarimas statybos užbaigimo įteisinimui ieškovei nebuvo reikalingas. Atsakovas neįrodė, jog ieškovės atliktų statybos darbų rūšis yra kapitalinis remontas. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą ekspertizės išvadą, neprašė skirti ekspertizės. Ieškovė stogo remonto darbus atliko todėl, kad jos naudojamoje namo dalyje stogas, kaip bendrojo naudojimo objektas, neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, neužtikrino pagrindinės funkcinės paskirties – užtikrinti minimalius šilumos praradimus ir saugoti gyvenamąjį namą nuo kritulių ir kitų gamtinių veiksnių (sniego, lietaus ar vėjo). Dėl to ieškovė ne kartą kreipėsi į E. B. įpėdinius, nors jie dar nebuvo išviešinę palikimo priėmimo fakto, tačiau pastarieji jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad remonto metu ar per vienerių metų laikotarpį būtų prieštaravęs dėl šių statybos darbų. Ieškovė dėl šlaitinio stogo konstrukcijos ypatumų pakeitė nedidelę stogo dangos dalį virš atsakovui paskirtų naudotis patalpų, dėl ko atsakovas, remontuodamas virš jo patalpų esančią dalį, patirtų tam tikrų nepatogumų. Visa kita stogo dalis yra virš ieškovei paskirtų naudotis patalpų. Nebuvo duomenų, kad naujai pastatytos atramos trukdo atsakovui naudotis jo patalpų dalimi, be to, ieškovė teigia, kad jos gali būti ir pašalintos. Stogo dangos atstatymas į iki remonto buvusią padėtį neįmanomas, nes tokią dangą (asbestinį šiferį) draudžia naudoti teisės aktai. Sutiko su ieškove, kad reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą yra perteklinis, nes CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė nesuvaržyta sutikimo gavimo. Nustatęs, kad ieškovė atliko paprastąjį remontą turėdama CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisę imtis būtinų priemonių be kito savininko sutikimo, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, jos atliktų statybos darbų nebuvo pagrindo pripažinti neteisėtais, todėl ieškinio reikalavimą patenkino, atsakovo priešieškinio reikalavimą pašalinti savavalinės statybos padarinius atmetė.

7.       Pažymėjo, jog ekspertui 2017-06-12 parengus atlikus kadastrinių matavimų bylą šalys sutarė, kad joje nurodyti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai yra teisingi, namo plotas 165,54 kv. m., buto Nr. 1 bendras plotas 75,06 kv.m., buto Nr. 2 bendras plotas 90,48 kv. m. Faktiškai po rekonstrukcijos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė, tačiau liko įregistruota po ½ dalį. Pagal 1979-08-06 inventorizacijos biuro išduotą pažymėjimą, ieškovės naudojamų patalpų dalis sudarė 55/100, atsakovo motinos E. B. – 45/100. Atliekant rekonstrukciją ir padidinant ieškovės dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, įrengiant pastogę su E. B. sutikimu, galiojo 1964 m. CK, kurio 128 straipsnis nustatė, kad jeigu gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis savo lėšomis padidina šio namo plotą pristatymo, atstatymo ar perstatymo būdu, turėdamas kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, tai šio dalyvio reikalavimu dalys bendroje dalinėje nuosavybės teisėje ir naudojimosi jame esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Namo rekonstrukcija atlikta visų tuometinių bendraturčių sutikimu, kiekvienas iš bendraturčių rekonstravo ir įrenginėjo savo butus, po rekonstrukcijos kiekvienas savo įrengtomis patalpomis naudojosi. Rekonstrukcija atlikta seniai, todėl iš ieškovės pateiktų įrodymų apie įsigytas statybines medžiagas be statybinės ekspertizės būtų sudėtinga nustatyti, kur jos buvo panaudotos, o atsakovas rašytinių įrodymų apie namo statybai panaudotas medžiagas nepateikė. Teismas abejojo, ar atsakovui buvo suprantamos ir žinomos aplinkybės apie statybinių medžiagų įsigijimą ir bendro ūkio vedimą 1972-1979 metais, kai jam tebuvo 3-10 metų. Iš karto po rekonstrukcijos buvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, todėl nesant įrodymų, kad rekonstrukcija buvo vykdoma bendromis lėšomis, sprendė esant labiau tikėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių patalpų rekonstrukciją vykdė ir atskirus butus įsirenginėjo savo lėšomis. Atsakovas priėmė E. B. palikimą ir pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo E. B. Sprendė, kad ieškovei padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, yra pagrindas perskaičiuoti jai priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal 2016-04-11 parengtą gyvenamojo namo pastato dalių apskaičiavimo projektą, jame esančius kadastro duomenis patikslinant 2017-06-12 nustatytais kadastro duomenimis.

8.       Gyvenamasis namas po rekonstrukcijos buvo suformuotas atskirais butais su atskiromis šildymo, vandentiekio, nuotekų, elektros sistemomis, šalys naudojasi atskirais įėjimais, todėl dėl šių patalpų atidalijimo ginčo nebuvo. Ginčas kilo dėl neįrengtų pastogės patalpų atidalijimo. Atsakovui prieštaraujant dėl kadastrinių duomenų tikslumo ir atsakovo pageidavimu paskyrus kadastrinių matavimų teismo ekspertizę, atsakovas nesudarė sąlygų ekspertams tiksliai išmatuoti jo naudojamoje pastogės dalyje esančių patalpų. Tokį atsakovo elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir netinkamą procesinių pareigų vykdymą. Atsakovo pateiktame UAB „Homo novus“ padalijimo projekte yra nurodyti kitokie, nei nustatyti ekspertų, patalpų, sienų matmenys, todėl atsakovo projektu teismas neturėjo galimybės vadovautis. Teismas įvertino, kad šalims 38 metus galioja 1979-11-13 sutarties sąlygos, pagal kurias kiekviena iš sutarties šalių naudosis palėpės dalimi virš naudojamų patalpų pirmame aukšte. Ši sutarties sąlyga yra esminė sprendžiant patalpų atidalijimo klausimą, o jos nesilaikymas būtų pagrindas konfliktams tarp atidalinto turto savininkų. Šiuo metu faktiškai pastogėje yra suformuotos ir inventorizuotos tik ieškovės patalpos, priskirtos antrajam butui. Likusi pastogės dalis nesuformuota. Pagal šalių paaiškinimus, virš atsakovo naudojamų patalpų yra įrengtos sienos, tačiau atsakovas nepateikė projekto, statybą leidžiančio dokumento, bendraturtės sutikimo tokių sienų įrengimui. Atsakovas ar asmenys, iš kurių jis perėmė turtą, veikė savo rizika, todėl atmetė jo argumentus dėl ieškovės palėpės atidalijimo projekto neracionalumo ir atsakovo galimybės naudotis jo nuosavybe apsunkinimo, galimo sienų griovimo, kitų įėjimų įrengimo. Nustačius atsakovo siūlomą pastogės patalpų naudojimosi tvarką, teismas įteisintų jo galimai atliktą savavalinę statybą. Pastogės patalpų dalis, dėl kurios priskyrimo šalys nesutaria, yra virš ieškovės patalpų, įrengtų 1949 metais, medinės perdangos senos, laidžios šilumai, todėl ieškovei aktualu, kad pastogėje esančios patalpos būtų priskirtos jai. Atsakovas virš jo buto esančias pastogės patalpas naudoja daiktų sandėliavimui, paskyrus ekspertizę matininkai dėl užgriozdinimo daiktais negalėjo jų normaliai išmatuoti. Sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovas siekia patenkinti tik savo interesus neatsižvelgdamas į tai, kad jam atitenka didesnė dalis vertingesnių pirmo aukšto patalpų ir didesnė pastogės dalis. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentu, kad pagal ieškovės siūlomą UAB „Kadastras Jums“ atidalijimo schemą ateityje teks įrengti sieną, tam bus reikalingas projektas ir šalių susitarimas dėl statybos kaštų, tačiau šalių ginčo kontekste, įvertinęs ilgai užsitęsusį bylos nagrinėjimą, sprendė, kad nepaisant UAB „Kadastras Jums“ projekto trūkumų jis yra racionalesnis ir labiau atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Paskyrus šalims naudotis pastogės patalpomis virš jų pačių patalpų, ateityje bus maksimaliai išvengta konfliktų ir nepatogumų. Atsakovo interesai nebus pažeisti, nes jam atiteks žymiai didesnė pastogės dalis. Namą atidalinus pagal butus ir neįrengtos pastogės dalį virš pirmo aukšto patalpų, ieškovei suformuotas turtinis kadastrinis objektas (butas Nr. 2) bus mažesnis už atsakovo suformuotą turtinį kadastrinį objektą (butą Nr. l), t. y. mažiau net už ½ pastato dalį, nors ieškovė su bendraturtės E. B. sutikimu iš savo lėšų sau priklausančią dalį yra padidinusi, dėl ko buvo perskaičiuotos idealiosios dalys. Pagal matininkės L. P. 2017-06-30 atliktą paskaičiavimą, įvertinant neįrengtos pastogės buto plotą, butui Nr. l atitenka 541/1000 dalis pastato lAlm(p), butui Nr. 2 – 459/1000 dalys pastato 1Alm(p). Šie skaičiavimai patvirtina, kad atsakovo teisės nepažeidžiamos, kadangi jam atitenka didesnė nei ½ dalis gyvenamojo namo dalis. Šalių turtą pagal ieškovės schemą atidalino ir todėl, kad bendro naudojimo žemės dalis po namu išpirkta pagal pirmo aukšto butų užimamas patalpas. Sprendžiant patalpų atidalijimo ir kompensacijų priteisimo klausimus, atsižvelgė ne tik į vidutinę patalpų vertę, bet ir į konkrečių patalpų vertingumą. Turto vertintojas, nustatydamas įrengtų patalpų vertę lyginamuoju metodu, įvertino žemės sklypo, ūkio ir kitų pastatų įtaką, tačiau vertinamo objekto natūroje neapžiūrėjo, atskirai neišskyrė ir nenustatė įrengtų patalpų pastato dalyse 1A1m(p), 2a1p ir pastogėje vertės. Šios aplinkybės sudarė pagrindą nesivadovauti atsakovo pateikta konsultacija ir netenkinti priešieškinio dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovei nepareiškus reikalavimo priteisti kompensaciją, šio klausimo nenagrinėjo. Konstatavo, kad nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kompensacijos dydžio, nes ieškovė nepateikė neįrengtos pastogės patalpų vertės paskaičiavimo, o atsakovo pateikta konsultacija vadovautis negalima. Atsakovui atitenka didesnė dalis vertingesnių patalpų, dėl ko ir atlikus individualų ginčo objekto konkrečių patalpų vertinimą, atsakovui tenkančių patalpų vertė būtų didesnė, nei tenkančių ieškovei.

9.       Atsakovui sutikus su ieškovės reikalavimu dėl inžinerinių pastatų atidalinimo, šį reikalavimą patenkino.

10.       Nustatė, kad nėra teisinio pagrindo keisti Kauno apylinkės teismo 1997-10-09 sprendimu nustatytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Šalys, privatizuodamos atitinkamus žemės sklypo plotus, susitarė dėl jų naudojimo tvarkos. Šiuo metu jos yra faktiškai ir juridiškai nustatę viso žemės sklypo naudojimo tvarką, todėl laikė nepagrįstu reikalavimą įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei prieiti ir aptarnauti dujų įvadą, esantį ant namo lauko sienos. Klausimas dėl naudojimosi komunikacijomis tarp žemės sklypo bendrasavininkų spręstas teisme, kur ieškovės pageidavimu teismai nenustatė bendro naudojimo ploto aplink namą bendroms komunikacijoms prižiūrėti. Teismų sprendimai įsiteisėję, šalims turi res judicata galią. Ieškovė neįrodė, jog yra būtinybė nustatyti kitą, nei galiojanti, žemės sklypo naudojimo tvarką, nepateikė žemės sklypo naudojimo tvarkos projekto. Teismai išnagrinėjo ir įvertino bendrų komunikacijų naudojimo ir priežiūros klausimą, todėl iš naujo šis klausimas teisme negali būti sprendžiamas. Ieškovė negali pateikti teismui reikalavimo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pateikus – toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas. Bylą dėl šio reikalavimo nutraukė.

11.       Pertekliniu laikė ieškinio reikalavimą leisti ieškovei be atsakovo sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centras VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, todėl jį paliko nenagrinėtą. Nebuvo duomenų, kad atsakovas įregistravimui prieštarauja. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir atidalijus gyvenamąjį namą pagal UAB „Kadastras Jums“ parengtą atidalijimo schemą, ieškovei nebus kliūčių šio sprendimo pagrindu įregistruoti VĮ Registrų centras VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal 2017-06-12 kadastrinių matavimų bylą. Joje nurodyta, kad dalies stogo danga yra metalas. Teismas pripažino, jog atsakovė atliko paprastąjį remontą, kuriam nereikėjo bendraturčio sutikimo, todėl teismo sprendimui įsiteisėjus nėra kliūčių, dėl kurių kadastriniai matavimai negalėtų būti įregistruoti.

12.       Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl dviejų ieškovės reikalavimų nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, dėl šių reikalavimų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, tačiau atsakovui teikiant atsiliepimus, atitinkamai atlygintino jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad patenkino keturis iš šešių ieškovės reikalavimų, tris atsakovo reikalavimus atmetė, t. y. ieškovės naudai išspręsta 78 procentai ginčo reikalavimų, atsakovo – 22. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, kad nuo bylos iškėlimo dienos tarp šalių buvo ginčas dėl kadastrinių matavimų, ilgą laiką nesiimant aktyvių veiksmų šiam trūkumui pašalinti, šalys ne kartą tikslino reikalavimus, kartu prisiėmė riziką dėl išaugusių bylinėjimosi išlaidų. Tai sudarė pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Už kadastrinių matavimų ekspertizę ir jos patikslinimą patirtas išlaidas šalims paskirstė lygiomis dalimis. Ieškovė ieškinį tikslino ne vieną kartą, į jį atsakovas kaskart teikė atsiliepimus, analogiška situacija buvo dėl priešieškinio. Atsižvelgęs į bylos trukmę, teiktus procesinius dokumentus, sprendė, kad abiejų šalių atstovavimo išlaidos proporcingos suteiktoms paslaugoms ir neviršija rekomenduojamų.

13.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 6 d. papildomu sprendimu atmetė Ž. Š. prašymą priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teismas nustatė, kad Ž. Š. nei su atsiliepimu į pradinį ieškinį, nei iki baigiamųjų kalbų pradžios, nei su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo nepateikė jokių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Visi byloje pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai išduoti atsakovo T. B. vardu, jie pagrindžia T. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ž. Š. interesus atstovavusi advokatė E. D. viso proceso metu taip pat atstovavo atsakovą T. B., taigi advokatė bylos eigą žinojo ir turėjo galimybę pateikti reikiamus dokumentus. Byloje nesant dokumentų, pagrindžiančių Ž. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas, nebuvo pagrindo laikyti, kad Ž. Š. byloje patyrė atstovavimo išlaidas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliacinius skundus pateikė abi šalys ir Ž. Š..

16.       Ieškovė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas paliko nenagrinėtus jos reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo ir leidimo be atsakovo sutikimo įregistruoti kadastrinius matavimus, priimti naują sprendimą ir šiuos reikalavimus patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovei nebus kliūčių įregistruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo. Tai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurią nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimui pagal NTKĮ 9 straipsnį būtinas savininkų prašymas. Tai, kad reikalingas visų savininkų prašymas, patvirtina VĮ „Registrų centras“ 2018 m. sausio 10 d. raštas Nr. (3.4.5)KAS-30. Teismas neįvertino atsakovo argumentų, kad įregistravus šiuos matavimus, kartu bus įregistruoti neteisėtai atlikti ieškovės stogo remonto darbai, kas patvirtina, kad atsakovas nesutinka dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. Atsakovas visais įmanomais būdais prieštarauja ieškovės pasiūlymams. Kauno apygardos administracinis teismas 2017-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-283-505/2017 pripažino neteisėtu ir panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis I. D. prašymu be bendraturčio sutikimo. Palikus šį reikalavimą nenagrinėtą, ieškovė negalės įregistruoti kadastrinių matavimų, turės užvesti naują bylą, bus pažeisti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.

2.2.                      Teismas, palikdamas nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, netinkamai pritaikė materialines teisės normas (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-05-02 įsakymu Nr. 1-82 patvirtintų gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 2, 56, 100 punktai). Priimant 1997-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, ieškovė neturėjo įstatyminės pareigos prižiūrėti dujų įvado. Po sprendimo pasikeitus teisiniam reglamentavimui (priėmus minėtą įsakymą), ieškovei atsirado įstatyminė pareiga prižiūrėti dujų įvadą, dėl ko turi būti keičiama nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Už dujų įvado eksploatavimo įvadą atsakingi abu bendraturčiai, tai patvirtina ir AB „ESO“ elektroninis laiškas. Dalies žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kitos dalies naudojimosi tvarka nusistovėjusi faktiškai šalims naudojantis žemės sklypu. Kai dalies žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta sutartimi ar teismo sprendimu, yra pagrindas pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą teismo sprendimu, nustatant žemės sklypo dalies, kurios naudojimosi tvarka nėra nustatyta, naudojimosi tvarką. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka nepateikė projekto. Ieškovė neprašė palikti bendram naudojimui žemės sklypo dalies, kuri yra atsakovo žemės sklypo naudojamoje dalyje, ji prašė įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei prieiti ir aptarnauti dujų įvadą, esantį ant namo lauko sienos. Savo esme reikalavimas atitinka servituto turinį.

17.       Atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinti visa apimtimi; panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas pakeitė gyvenamojo namo nuosavybės dalis pagal 2016-04-11 atliktą pastato dalių apskaičiavimo projektą, atidalino gyvenamąjį namą į du atskirus turtinius kadastrinius objektus (butus) pagal UAB „Kadastras Jums“ schemą; pripažino, jog ieškovė virš savo naudojamų gyvenamųjų patalpų atliko paprastąjį stogo remontą, kuriam bendraturčio sutikimo nereikia. Šiuos klausimus prašė išspręsti iš esmės ir ieškinio reikalavimus atmesti. Kitą sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat Ž. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 55/100, o atsakovo – 45/100. Byloje nėra ginčo, jog gyvenamojo namo priestatas buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau nėra įrodymų, kad buvo laikytasi kitų dviejų sąlygų (bendraturčio sutikimas ir bendrosios dalinės nuosavybės padidinimas savo lėšomis). Teismas išvadą, kad I. D. ir E. B. kiekviena savarankiškai ir savo lėšomis statė gyvenamojo namo priestatą, grindė liudytojos E. A. parodymais, tačiau neįvertino, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ir priestato statyba buvo vykdomos trijų asmenų, t. y. ieškovės, atsakovo motinos ir jų motinos Z. Ž.. 1976 -05-18 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad 1976 m. priestatas egzistavo, o 4/6 dalys priestato priklausė Z. Ž.. Ieškovės pateiktas Valdomų pastatų ir įrenginių aprašymas taip pat patvirtina, kad priestatas, salka (įrengta pastogė) 1976 m. egzistavo. Byloje nebuvo keliamas klausimas, kiek Z. Ž. prisidėjo prie rekonstrukcijos ir priestato statybų. Nesant atskiro susitarimo preziumuojama, kad kiekviena bendraturtė prisidėjo prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos proporcingai savo daliai. Z. Ž. skyrė didžiausią dalį lėšų, nes po jos mirties ieškovei ir E. B. paveldėjus po 1 % gyvenamojo namo su priestatu, nei viena duktė dėl tokio turto paskirstymo pretenzijų nereiškė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad po Z. Ž. mirties išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad priestatas 2a1/p nepriimtas eksploatacijai, kas patvirtino 143,05 kv. m namo plotą. Tai, kad priestatas nebuvo perduotas eksploatacijai, nereiškia, kad gyvenamojo namo plotas buvo 143,05 kv. m. Jeigu egzistavo priestatas, tai gyvenamojo namo plotas jau buvo padidėjęs. Be to, bendraturčiai gali vesti atskirus ūkius ir susitarti, jog bendro objekto darbus atliks bendromis lėšomis ir pastangomis. Šalys neaptarė, kaip bus paskirstytos jų dalys po statybos darbų atlikimo, kas suponuoja, kad visi darbai buvo vykdomi bendrai. Atlikus statybos darbus, šalių turimos nuosavybės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybės neturėjo keistis. Tai pagrindžia sutarties dėl naudojimo tvarkos pasirašymas. Po gyvenamojo namo rekonstrukcijos ieškovės dalis bendroje dalinėje nuosavybėje nepadidėjo, šalių nuosavybės dalys liko nepakitusios. Jeigu bendraturčių nuosavybės dalys po rekonstrukcijos būtų pasikeitusios, tai būtų užfiksuota 1979-11-13 šalių sudarytoje sutartyje. Teismas įvertino šios sutarties sąlygą dėl pastogės patalpų naudojimo, todėl to paties įrodymo skirtingas vertinimas sudaro pagrindą abejoti sprendimo pagrįstumu. Rašytiniai įrodymai (1994 m. einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada, namų valdybos techninės apskaitos kortelė, 1982-03-22 pažyma) paneigia teismo išvadą, jog po rekonstrukcijos ieškovei atiteko didesnė gyvenamojo namo dalis. Nei viena bendraturtė nereiškė viena kitai pretenzijų dėl gyvenamojo namo dalių nuo 1979 m. Ieškovė šį reikalavimą teisme pareiškė po trijų metų nuo pradinio ieškinio pateikimo, t. y. 2016 m. gegužės mėn. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos teismas nurodė, kad atsakovui atitenka didesnė gyvenamojo namo dalis, todėl neaiškus sprendimo prieštaringumas, pagal kurį ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėjo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija ir priestato statyba buvo vykdoma visų tuometinių bendraturčių sutikimu. Tokių įrodymų byloje nėra. Kad E. B., Z. Ž. nedavė sutikimo ieškovei pasididinti jai priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės turto dalį, rodo paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, 1979 m. pažyma Nr. 340, sutartis dėl naudojimo tvarkos, ieškovės neveikimas daugiau nei 35 metus. Teismas nurodė, kad gyvenamojo namo nuosavybės dalys keičiamos pagal 2016-04-11 atliktą pastato dalių apskaičiavimo projektą. Ieškovė pateikė keturis gyvenamojo namo dalių apskaičiavimo projektus. Atsakovui priklausančių dalių dydis svyruoja nuo 454/1000 iki 542/1000. Teismas turėjo įvertinti visus dokumentus, nurodyti, kurie atitinka tikrovę.

3.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad pastačius priestatą ir atlikus rekonstrukciją, ieškovei atiteko didesnė gyvenamojo namo dalis. Pagal kadastrinius matavimus, daugiau bendrojo gyvenamojo namo ploto naudoja atsakovas. Spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo teismas taip pat nurodė, kad atsakovui atitenka daugiau patalpų nei ieškovei. Atsakovas naudojasi mažesne įrengtų patalpų dalimi, nei ieškovė. Teismas nelogiškai nuosavybės dalis paskirstė remdamasis inventorizuotomis gyvenamojo namo patalpomis. Jeigu vienas bendraturtis savo dalį įsirengia ir inventorizuoja, o kitas to nedaro, negalima spręsti, kad pastarasis prarado teisę į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Teismas turėjo pareigą dalis skirstyti ne tik įrengtų ir inventorizuotų patalpų, o viso gyvenamojo namo patalpų. Atsakovo tėvai įsirengė, o vėliau atsakovas faktiškai naudojo didesnę gyvenamojo namo dalį nei ieškovė (2017-03-10 ir 2017-06-30 pastato dalių paskaičiavimo tvarkos). Be to, 2016-04-11 pastato dalių paskaičiavimo projektas parengtas pagal nebeaktualius gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis (1985-02-05).

3.3.                      Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bei netinkamai vertino įrodymus, stogo remonto darbus pripažinęs paprastuoju remontu, kuriam atsakovo sutikimas nereikalingas. Ieškovė pateikė 2012-06-19 paprastojo remonto aprašą, todėl jos atliktiems statybos darbams turėjo būti taikomos aprašo sudarymo dieną galiojančios teisės normos. 2012-06-19 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 6 priedo 6.1.1. punkte numatyta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi mieste (išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje keičiant pastato fasado ar šlaitinio stogo dangą. Šis teisės akte įtvirtintas reikalavimas galiojo dar vienerius metus nuo statybos pradžios. Teismas nepagrįstai rėmėsi 201209-06 Statybos įstatymo redakcija, kai, ieškovės teigimu, tuo metu statybos darbai buvo pasibaigę. Ieškovė stogo remonto darbus atliko Kauno mieste, todėl privalėjo gauti kompetentingos institucijos pritarimą net ir tuo atveju, jeigu jos statybos darbai būtų laikomi paprastojo remonto darbais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei nereikėjo bendraturčio sutikimo tokiems darbams atlikti, nes tai neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies normai. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 4.83 straipsnio 2 dalimi, kuri šalių teisiniams santykiams netaikoma. Šalys nėra butų ar kitų patalpų savininkai. Ieškovė privalėjo kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą atlikti stogo remonto darbui be atsakovo sutikimo. Ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl sutikimo atlikti stogo remonto darbus (2010-04-10 raštas nėra tinkamas kreipimasis). Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas teigia apie vienerių metų laikotarpį, per kurį atsakovas turėjo prieštarauti dėl ieškovės statybos darbų. CK nenustato sutrumpinto ieškinio senaties termino bendraturčių nuosavybės teisėms ginti. Atsakovas pateikė pretenzijas ieškovei dėl stogo remonto darbų 2013-07-30 ir 2013-08-29, į kurias ieškovė atsakymą pateikė po pusantrų metų 2014-12-10. Gavęs atsakymą, atsakovas 2015 m. sausio mėnesį pareiškė reikalavimą teisme, taigi laikėsi nurodomo vienerių metų termino. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2017-02-06 eksperto išvada. Ekspertas pateikė išvadą dėl atsakovo naudojamos gyvenamojo dalies stogo būklės, tačiau atsakovas nežino, kaip ekspertas pakliuvo į atsakovo naudojamą gyvenamojo namo dalį, gyvenamojo namo apžiūra atlikta jam nedalyvaujant. Ekspertas yra šališkas, nes teikė išvadą, jog stogo remonto darbai nepažeidė atsakovo interesų. Tokią išvadą gali padaryti tik teismas. Eksperto išvadoje nurodyta, kad gyvenamojo namo stogo dalies, esančios virš atsakovo buto, būklė yra avarinė, tačiau ši išvada nesusijusi su ieškovės atliktais stogo remonto darbais. Ekspertas negali pasakyti, kokia buvo stogo, esančio virš ieškovės naudojamos namo dalies, būklė 2012 m., t. y. prieš 5 metus iki eksperto vykdytos stogo apžiūros. Ekspertas nesivadovavo ir neaptarė visų galiojančių teisės aktų. Eksperto išvada parengta pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatomis, tačiau nustatant, ar ieškovės atliktiems stogo remonto darbams buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, ekspertas turėjo vadovautis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Eksperto išvadoje pateikta dalis nuotraukų padaryta anksčiau nei rengta išvada, nuotraukos darytos ieškovės. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovės stogo danga būtų prakiurusi ir leistų vandenį, neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tai rodo interneto tinklalapio google nuotraukos. Ieškovė galimai suklastojo 2012-06-19 paprastojo remonto aprašą, nes į bylą šį dokumentą pateikė tik 2015 metais. Atsakovui neaišku, kokie darbai atlikti 2012 metais, nes ieškovės teikiama informacija keitėsi. Atsakovas neteikė prašymo dėl ekspertizės, nes manė, jog pateikta eksperto išvada negalėjo būti laikoma tinkamu įrodymu, o ieškovei nepateikus kitų įrodymų manė, kad atsakovui nėra būtina prašyti ekspertizės. Atsakovas kreipėsi į ieškovę tris kartus su prašymu išduoti jam sutikimą atlikti gyvenamojo namo stogo remonto darbus, tačiau ieškovė atsisakė duoti sutikimą, reikalaudama pateikti informaciją apie planuojamus atlikti darbus. Ieškovė piktnaudžiauja teisėmis, nėra linkusi bendradarbiauti, o atsakovui užkertamas kelias atlikti gyvenamojo namo stogo darbus, pažeidžiamos jo teisės į turimą nuosavybę.

3.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad stogo dangos atstatymas į iki remonto buvusią padėtį yra neįmanomas, nes tokią dangą draudžia naudoti teisės aktai. Atsakovas neteikė reikalavimo atstatyti stogo dangą į asbestinę šiferinę dangą, prašė atstatyti į senąją dangą (šiferį). Šiferis yra gaminamas ir be asbesto. Jeigu teismas vertintų, kad atsakovas reikalavo atstatyti pakeistą stogo dangą į šiferį su asbestu, tai nebūtų pagrindas atmesti reikalavimą dėl neteisėtų statybos padarinių pašalinimo nustačius, kad ieškovė pažeidė atsakovo teises ir imperatyvias teisės normas. Patenkinęs ieškovės reikalavimą, teismas išsprendė klausimą dėl stogo darbų teisėtumo virš ieškovei priklausančių patalpų, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl stogo dangos, dengiančios atsakovo patalpų dalį.

3.5.                      Teismas nepagrįstai gyvenamąjį namą atidalino pagal UAB „Kadastras Jums“ projektą. Neteisingai nurodė, kad gyvenamasis namas jau nuo rekonstrukcijos buvo suformuotas atskirais butais. Vandentiekis buvo atskirtas ne po gyvenamojo namo rekonstrukcijos, o 1996 metais. Teismas nenurodė, kokie atsakovo UAB „Homo novus“ padalijimo projekte pateikti duomenis nesutampa su ekspertų nustatytais duomenimis. Neatitikimų tarp ekspertų nustatytų duomenų schemose nėra. Ieškovės pateiktoje schemoje nėra duomenų apie neįrengtos pastogės plotus, todėl neaišku, kaip teismas atidalino patalpas, nežinodamas patalpų dydžio. Ekspertų nurodyti pastogės patalpų kadastrinių matavimų duomenys yra pasenę (20 metų senumo), o kadangi abi šalys teikė teismui reikalavimą dėl neįrengtos pastogės atidalinimo, vadovautinasi naujausiais kadastrinių matavimų duomenimis – UAB Laudomus planu. Šiems matavimams ieškovė davusi yra sutikimą. Byloje yra trys tos pačios datos ieškovės schemos, o teismo sprendime nenurodyta, pagal kurią schemą priimtas sprendimas. Priešingai nei nurodo teismas, sutarties dėl naudojimo tvarkos sąlygos, kad kiekviena iš sutarties šalių naudojasi palėpės dalimi, esančia virš naudojamų patalpų pirmame aukšte, negalima laikyti esmine sąlyga. Ši sąlyga yra abstrakti, nedetalizuota. Faktinė situacija patvirtina, kad šios sąlygos šalys griežtai nesilaikė, pastoge šalys naudojosi ne pagal sutartyje dėl naudojimo tvarkos nustatytą tvarką. Ieškovė nuo 1979 m. nereiškė atsakovo motinai ir atsakovui pretenzijų dėl to, kad negali naudotis pastogėje virš jos naudojamų pirmo aukštų patalpų esančia dalimi. Nėra pagrindo teigti, kad pastogėje įrengtos sienos yra savavališka statyba. Pertvarų įrengimas laikomas paprastuoju remontu, kuriam statybos leidžiantis dokumentas nereikalingas. Pertvaros pastogėje įrengtos vykdant gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Ieškovė nereiškė pretenzijų dėl šių pertvarų. Jeigu laikyti, kad gyvenamojo namo pastogėje įrengtos pertvaros yra neteisėta statyba, byloje negalėjo būti tenkinamas nei vienos šalies reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalinimo, nes nei viena šalis nepateikė projektinių pasiūlymų, kaip bus atskirtos pastogės dalys. Teismo motyvas, jog byla turi būti greičiau išspręsta, negali būti pakankamu pagrindu tenkinant ieškovės reikalavimą. Ieškovė nepateikė dokumentų, kaip jos nurodomos pastogės patalpos bus atribotos nuo atsakovo. Ieškovei nepateikus statybos darbų projekto, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią, atidalinant bendrosios dalinės nuosavybės daiktą, turi būti atskirtos ir atribotos tokio daikto dalys. Neturint statybos darbų projekto, atsakovas negali įvertinti galimo jo teisių pažeidimo. Nėra įrodymų, kad ieškovės naudojamų patalpų perdangos yra laidžios šilumai ir kad jas būtina remontuoti, todėl teismas nepagrįstai sprendė atidalinti gyvenamąjį namą pagal ieškovės schemą. Ieškovė negalėjo nurodyti, kada ji planuoja atlikti pirmo aukšto lubų remonto darbus. Žemės sklypas po gyvenamuoju namu yra paliktas naudoti šalims bendrai, todėl nepagrįsta, kad ieškovė išsipirko konkrečią žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu. Faktas, kad pastogėje atsakovas laiko daiktus, nereiškia, kad jis turi mažesnes teises į jam priklausančią gyvenamojo namo ar pastogės dalį. Ieškovė pastogę taip pat naudoja daiktų laikymui. Atsakovas norėtų įsirengti pastogės patalpas, tačiau dėl konfliktiško ieškovės būdo to padaryti negali.

3.6.                      Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, nepagrįstai rėmėsi 2017-06-30 pastato dalių pagal butus vertės apskaičiavimo tvarka, atmetė kvalifikuoto turto vertintojo parengtą konsultaciją. Vertės apskaičiavimo tvarka parengta pagal 2017-06-12 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo parengtą kadastrinių matavimų bylą ir 2016-11-18 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo pastato ir jo dalių verčių įvertinimą perskaičiuojant į 2017 m. vertes. Ši dokumentą parengė matininkė L. P., kuri neturi turto vertintojos kvalifikacijos, taigi negali nustatyti rinkos vertės kaip ji apibrėžta Turto vertinimo įstatyme. Be to, vertės apskaičiavimo tvarkoje pateikiama ne rinkos vertė, o atkuriamoji vertė. Rinkos vertei nustatyti nėra svarbus patalpos nusidėvėjimas. 2015-11-10 konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto vertės nustatyta gyvenamojo namo rinkos vertė. Konsultacijoje įvertinta gyvenamojo namo būklė, išskirtos neįrengtos pastogės patalpos ir rūsys, kurių kainos gali skirtis nuo įrengtų gyvenamojo namo patalpų. Teismas nepasisakė, kodėl atsakovui nebuvo priteista kompensacija už ieškovei tenkantį rūsį. Atsakovas paskaičiavo, kad ieškovei tenka didesnė dalis įrengtų patalpų, atsakovui – didesnė dalis neįrengtų patalpų, todėl teismas turėjo patenkinti priteisti iš ieškovės 1 766,33 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

3.7.                      Ieškovė pradinį ieškinį pateikė dviem atsakovams T. B. ir Ž. Š., vėliau reikalavimo Ž. Š. atžvilgiu atsisakė. Ž. Š. į bylą pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas šių išlaidų Ž. Š. nepriteisė, nepasisakė, kodėl reikalavimas neišspręstas.

18.       Apeliaciniu skundu Ž. Š. prašo panaikinti papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Ž. Š. nebuvo ginčo turto bendrasavininkė. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo šią informaciją žinoti, ieškovei bylos metu buvo teikiama profesionali teisinė pagalba. Ieškovė nebuvo itin apdairi ir rūpestinga, nepatikrino viešame registre esančios informacijos apie ginčo nekilnojamojo turto savininkus, todėl ieškovės veiksmai lėmė, kad Ž. Š. patyrė išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

4.2.                      Teismas, nesusipažinęs su bylos medžiaga, nepagrįstai sprendė, kad Ž. Š. nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Ž. Š. per ją atstovavusią E. D. 2017-01-02 teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, pagrindžius šių išlaidų patyrimą (2017 m. sausio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 val. 15 min.), t. y. sąskaitą už teisines paslaugas ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos teismui pateiktos laiku. Teismas buvo šališkas ir sprendimą priėmė remdamasis vien ieškovės teiginiais. Atsiliepimą į ieškinį pasirašė Ž. Š., tačiau tai nepaneigia teisės reikalauti atlyginimo už šio procesinio dokumento parengimą. Procesinių dokumentų parengimas taip pat yra teisinė pagalba ir priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. 

19.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1.                      Teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Aplinkybę, kad I. D. ir E. B. kiekviena savarankiškai ir savo lėšomis statė gyvenamojo namo priestatą (pažymėtą indeksu 2a1/p), patvirtina liudytojos E. A. parodymai, atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje , kad jo tėvų ir ieškovės šeimos buvo atskiros, nebuvo vedamas bendras ūkis. Rekonstrukcijos metu buvo įrenginėjami du atskiri butai, tai patvirtina statybinių medžiagų pirkimo kvitai, 1972-04-21 Kauno miesto statybos ir architektūros kontrolės skyriaus leidimas Nr. 48/72. Nors leidimas išduotas trims asmenims, tačiau Z. Ž. gyveno kartu su ieškove. Atsakovas nepagrindė teiginio, kad ir Z. Ž. savo lėšomis prisidėjo prie statybų. Teisės aktai nenumato, kaip, nesant atskiro susitarimo, turėjo būti skirstomos lėšos ir pastangos, preziumuojama, kad kiekviena bendraturtė prisidėjo prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos proporcingai savo daliai. Atsakovo argumentus, kad 1976 m. buvo įrengta pastogė, paneigia 1976-10-25 eksplikacija, inventorizacinės bylos nuorašas. Paveldėjimo liudijimas nei paneigia, nei patvirtina, už kieno lėšas buvo daroma rekonstrukcija. Byloje nėra įrodymų, kad Z. Ž. būtų turėjusi santaupų, būtų davusi lėšų statyboms ar vykdžiusi statybos darbus. Statybos leidimas išduotas ir jos vardu kaip bendraturtei. 1979-11-13 patalpų naudojimosi sutartis netiesiogiai patvirtina, kad kiekviena bendraturtė rekonstrukciją vykdė savo lėšomis, kadangi buvo nustatyta, kad jos naudosis tomis patalpomis, kurias kiekviena įsirengė. Atsakovo argumentas, kad ploto neįregistravimo faktas negali paneigti jo egzistavimo, prieštarauja Kadastro įstatymo 5 straipsniui, kuris nustato, kad į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenys pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Inventorizacinės bylos valdomų pastatų ir įrengimų aprašyme nurodyta, kad salkos valdytojas yra ieškovė, kas patvirtina, kad ieškovė padidino savo gyvenamąjį plotą su bendraturtės E. B. sutikimu.

5.2.                      Teismas pagrįstai pakeitė gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalis pagal 2016-04-11 pastato dalių paskaičiavimo projektą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, teikdama įrodymus apie bendraturčiams priklausančias gyvenamojo namo dalis, neturi vieningos nuomonės. Bylos nagrinėjimo metu vyko ginčas dėl kadastrinių matavimų. Dėl kadastrinių matavimų keitimosi atliktas pastato dalių paskaičiavimas. Atsakovas pateiktų pastato dalių paskaičiavimų neginčijo. Bendraturčiui priklausančios dalys perskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kokiu plotu bendraturtis padidino bendros dalinės nuosavybės objektą (1964 metų CK 128 straipsnis, CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 2000 m. liepos 18 d. redakcija). Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo pareigą turto dalis skirstyti ne tik dėl įrengtų ir inventorizuotų patalpų, bet ir dėl viso gyvenamojo namo patalpų. Dalinamos gali būti tik patalpos, kurios yra įrengtos ir įregistruotos. Atsakovas teigia, kad jis valdo didesnę negu ½ dalį gyvenamojo namo, tačiau prašo priteisti jam piniginę kompensaciją. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad 2016-04-11 pastato dalių paskaičiavimo projektas parengtas pagal nebeaktualius gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis (1985-02-05). Kadastrinių matavimų duomenys 1985-02-05 nebuvo atlikti, o dalių paskaičiavimas atliktas pagal įregistruotus kadastrinius matavimus.

5.3.                      Teismas pagrįstai stogo remonto darbus pripažinimo paprastuoju remontu, kuriam atsakovo sutikimas nereikalingas. Ieškovė neturėjo gauti kompetentingos institucijos pritarimo, nes šalių gyvenamasis namas nepatenka į teisės aktuose nurodytas teritorijas, ieškovė įrenginėjo stoglangių. Europos Sąjungos teisės aktai, nacionaliniai teisės aktai draudžia naudoti asbestą, dėl ko negali būti tenkinamas reikalavimas įpareigoti ieškovę uždengti stogą senąją danga šiferiu. Atsižvelgiant į tai, kad stogas virš ieškovės buto buvo avarinės būklės, kad neįregistravęs savo nuosavybės teisių ir nebūdamas įregistruotas bendraturčiu atsakovas negalėjo duoti sutikimo, siekdama išvengti žalos, ieškovė turėjo teisę atlikti stogo paprastąjį remontą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, CK 4.83 straipsnio 2 dalis netaikoma, nes nei ieškovė, nei atsakovas nėra butų ar kitų patalpų savininkais. Faktiškai name yra suformuoti du butai. Ši norma yra bendrosios dalinės nuosavybės skyriuje, todėl ji taikoma ir šioje byloje. Norma taikytina ir vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi. Atsakovas per vienerius metus nepateikė pretenzijų. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis (įsigaliojimo data 2010-10-01) nustatė sutrumpintą vienerių metų senaties terminą pareikšti pretenzijoms dėl sutikimo. Atsakovas nuo paprasto remonto atlikimo 2012 m. rugpjūčio mėn. per vienerius metus nesikreipė nei į ieškovę, nei į viešojo administravimo subjektus. Ieškinio senatis skaičiuotina nuo remonto darbų pabaigos 2012-09-18, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2013 m. rugsėjo 18 d., priešieškinis pateiktas 2015-01-15.

5.4.                      Teismas teisingai vertino įrodymus, spręsdamas dėl gyvenamojo namo stogo darbų teisėtumo. Stogo būklė matėsi iš lauko, nepatenkant į atsakovo patalpas. Atsakovo teisės normų aiškinimas nepatvirtina atsakovo teiginių apie tariamą eksperto šališkumą. Ekspertas išvadą davė naudodamasis pateiktomis nuotraukomis 2012 metais, apžiūra. Ekspertui gali būti pateikiami visi įrodymai, reikalingi ekspertizei, tokią teisę ieškovė turėjo, o ekspertas taip pat turėjo teisę naudotis visais turimais duomenimis. Atsakovas savo teises galėjo ginti iš karto, o ne ieškovei kreipusis į teismą. Paprastojo remonto aprašą pateikė, kai atsirado reikalingumas, iki to laiko atsakovas šio dokumento neprašė. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės įrodymu, galėjo teikti savo įrodymus.

5.5.                      Teismas teisingai sprendė dėl gyvenamojo namo atidalinimo ir kompensacijos nepriteisimo. Aplinkybė, kad ieškovė 1996 m. atsijungė vandentiekio atšaką iš buvusio bendro įvado, nepaneigia, kad gyvenamasis namas po rekonstrukcijos suformuotas atskirais butais. Atsakovas neginčija teismo nustatytų aplinkybių dėl atskirų šildymo, elektros sistemų, atskirų įėjimų ir to, kad 1979-04-02 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodomi du atskiri butai. Laikinoji komisija išmatavo pastogės dalį, pažymėtą 2-9 indeksu, kuri yra ieškovės naudojamojoje dalyje (21,29 kv. m), nors pastogė užstatyta baldais, taip pat pažymėjo, kad dalis palėpės virš atsakovo buto neišmatuota dėl akte nurodytų priežasčių. 2016-01-18 UAB „Laudomus“ pastogės patalpų plane pateikti kadastrinių matavimų duomenys negali būti naudojami (pastogės patalpų plane namo kontūro matmenys neatitinka gyvenamojo namo pirmo aukšto kontūro matmenų pagal 2017-06-12 kadastrinių matavimų bylą; pastogės patalpų plane parodytos pirmo aukšto išorinės sienos, kurių pastogėje faktiškai nėra; pastogės patalpų planas yra patalpų brėžinys, be aprašomosios dalies; neatitinka pastogės patalpų pažymėtų indeksų matmenys su kadastrinių matavimų bylos pastogės patalpų plane įrašytais matmenimis). Tai, kad ieškovė davė sutikimą UAB „Laudomus“ atlikti kadastrinius matavimus, nereiškia matavimų teisingumo. Ieškovės pateiktos atidalijimo schemos nesiskiria, tik vienoje iš jų papildomai nurodoma atidalinimo linija per sienų vidurį tarp patalpų 1-6 ir 2-4. Teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo nurodytus atidalinimo racionalumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad savavališka pertvara yra naudinga ieškovei, kadangi pertvara padaryta sumažinant ieškovės palėpės dalį. Ieškovės pateiktas atidalinimo projektas neturi trūkumų. Atidalinus patalpas bus galima paruošti projektinius pasiūlymus dėl sienos įrengimo. Rengiant projektinius pasiūlymus iki sprendimo priėmimo nepagrįstai būtų didinamos bylinėjimosi išlaidos. Įgyvendinant atidalinimą, atsakovas sutinkamai su teisės aktais bus informuotas ir supažindintas su projektiniais pasiūlymais. Ieškovė iš valstybės nupirko žemės sklypo dalį po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Atsakovui atidalinta neįrengtos palėpės dalis, esanti virš jo patalpų, yra didesnė negu ½, kadangi jam nuosavybės teise pirmame aukšte priklauso daugiau negu ½ dalis.

5.6.                      Teismas teisingai nepriteisė atsakovui piniginės kompensacijos. Atsakovo vertintojas, teikdamas konsultaciją, nenustatė gyvenamojo namo, rūsio, palėpės 1 kv. m. vertės. Konsultacijoje nurodyta, kad rūsio ir neįrengtos palėpės nurodyta vertė gali būti tik tada, jei ji būtų registruota. Konsultacija prieštarauja Turto ir verslo vertinimo metodikos 57 p. Ieškovės pateiktame vertės apskaičiavimo tvarkoje nurodyta tiek rinkos vertė, tiek atkūrimo kaštų vertė.

5.7.                      Atsakovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų Ž. Š. pareikštas neįgalinto asmens. Atsakovas nėra Ž. Š. atstovas pagal įstatymą ar sutartį. Ši sprendimo dalis atsakovo teisių nepažeidžia, todėl jis neturi teisės ginčyti šios sprendimo dalies (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

20.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį procesą pagal Ž. Š. apeliacinį skundą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Ž. Š. sprendimo priėmimo metu nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, todėl ji nėra apeliacinio skundo subjektas ir neturi teisės nagrinėjamojoje byloje teikti apeliacinio skundo.

6.2.                      Teismas pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų Ž. Š.. Advokatė E. D. pateikė sąskaitą, išrašytą Ž. Š. ir mokėjimo nurodymą, tačiau nei posėdžio metu, nei vėliau nebuvo pateiktas prašymas raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Ž. Š. nepagrįstai nurodo, kad jai papildomu sprendimu turėjo būti priteistos išlaidos, kadangi ieškovės elgesys nebuvo apdairus ir rūpestingas. Ieškovės kaltės dėl proceso nėra. 2013-04-05 ieškinyje atsakovais įvardino Ž. Š. ir T. B. pagal 2013-01-14 Nr. 9/2013 Kauno miesto 18- to notarų biuro išduotą raštą. Ž. Š. 2013-02-12 rašte nenurodė, kad neturi teisėto suinteresuotumo atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Prašomi priteisti 175 Eur (600 Lt) neatitinka tuo metu galiojusių rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. 2013 m. rugpjūčio mėn. 23 d. teismo posėdis prasidėjo 11:02 val., baigėsi 11:35 val., todėl maksimalus užmokestis už advokato padėjėjos dalyvavimą posėdyje galėjo būti 120 Lt ( 34,75 Eur), o ne 200 Lt (57,92 Eur).

21.       Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.                      Ieškovės reikalavimas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo be atsakovo sutikimo susideda iš dviejų reikalavimų. Teismui patenkinus ieškinį, gyvenamasis namas būtų atidalintas pagal ieškovės teikiamą projektą, kuris teismo sprendimo pagrindu būtų įregistruotas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad turėjo būti patenkintas reikalavimas dėl 2017-06-12 gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo be atsakovo sutikimo. Vien faktas, kad įstatymas nustato, jog kadastriniai duomenys turi būti keičiami savininkų prašymu, nesuponuoja išvados, jog teismas turėjo tenkinti tokį reikalavimą. Ieškovė nedėjo pastangų bendradarbiauti su atsakovu siekiant įregistruoti 2017-06-12 kadastrinius matavimus, neišnaudojo galimybių įregistravimo klausimą spręsti šalių sutarimu. Atsakovas išreiškė nesutikimą su atliktais kadastriniais matavimais, nes jie buvo netikslūs.

7.2.                      Teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos paliko nenagrinėtą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad iki 1997-10-05 Kauno apylinkės teismo sprendimo jai nebuvo pareigos prižiūrėti dujų vamzdį. Teisės aktai numatė pareigą prižiūrėti gyvenamojo namo dujų sistemas (Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 199-12-01 įsakymu „Dėl laikinųjų gamtinių dujų tiekimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 164 patvirtintų taisyklių 2.10 punkte numatyta dujų vartotojų pareiga nedelsiant pranešti dujų realizavimo įmonei apie vartotojo dujų tiekimo sistemų elementų avarijas ir gedimus, dėl ko būtina sumažinti arba visiškai nutraukti dujų tiekimą bei priėmimą; 2002-02-05 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 110 punkte įtvirtinta, kad vartotojas privalo užtikrinti saugų dujų vartojimą, tinkamą vartotojo sistemos ir dujinių prietaisų būklę bei jų eksploatavimo techninę saugą). Be to, iš reikalavimo nėra aišku, kokį konkrečiai dujų įvadą ieškovė nurodo. Toks abstraktus, nekonkretus reikalavimas negali būti patenkintas, nes būtų apribotos atsakovo teisės naudotis žeme, o ieškovei suteiktos neapibrėžtos teisės naudotis atsakovo žemės sklypo dalimis. Nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką ar ją keičiant, privalo būti pateiktas žemės sklypo planas (žemės sklypo naudojimo tvarkos projektas). Ieškovė nepateikė žemės sklypo naudojimo tvarkos projekto. Be to, nėra aišku, kokia faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka turėjo būti nustatyta. Reikalavime nėra nurodyta, kokia žemės sklypo dalis ieškovei reikalinga dujų įvadui prižiūrėti, kaip ieškovė pateks į atsakovo naudojamą žemės sklypą ir pan. Ieškovė negalėjo reikšti reikalavimo dėl servituto nustatymo, nes žemės sklypas jai priklauso dalinės nuosavybės teise. Teismas teisingai nurodė, kad klausimas dėl įrengto dujų įvado buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismai tenkino ieškovės reikalavimą, spręsdami, kad nėra tikslinga nustatyti bendram naudojimui aplink namą juostą komunikacijoms aptarnauti. Ieškovei daugiau nei dvidešimt metų nekilo klausimų dėl dujų įvado ir vamzdžio priežiūros. Be to, ji nepateikė argumentų ir įrodymų, kad naudojimo tvarkos pakeitimas šiuo atveju yra galimas. Nenustatyta naujų aplinkybių, kurios lemtų naujos žemės sklypo naudojimo tvarkos būtinybę, o argumentai dėl naujo reglamentavimo nėra naujos aplinkybės. Nėra įrodymų, kad prižiūrint dujų įvadą atsakovas nesilaikytų teisės aktų reikalavimų. Nepagrįsta, kad ieškovei ir E. B. 2002 metais įsigijus žemės sklypo dalis, šioms dalims nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Valstybės žemės pirkimo pardavimo sutarties neatskiriama dalis buvo žemės sklypo planas, kuriame buvo nustatyta įsigyjamų žemės sklypo dalių naudojimo tvarka. Visam žemės sklypui yra nustatyta naudojimo tvarka, todėl nėra būtinybės ją keisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė bendraturčių dalis bendroje dalinėje nuosavybėje; jas atidalijo suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal ieškovės pateiktą projektą; pripažino ieškovės atliktą stogo dangos pakeitimą paprastuoju remontu, kuriam nereikia bendraturčio sutikimo; paliko nenagrinėtus ieškovės reikalavimus leisti be bendraturčio sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus pagal 2017-06-12 kadastrinių matavimų bylą, atskirą nekilnojamojo turto kadastrinį objektą (butą Nr. 2) pagal 2017-06-30 UAB „Kadastras Jums“ parengtą atidalijimo schemą bei ieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo, pastarąją bylos dalį dar ir nutraukiant; ar pagrįstai netenkino pirminiame ieškinyje atsakovu nurodyto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundu faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24.       Prie apeliacinio skundo ieškovė pateikė naujus įrodymus – sausio 2 dienos elektroninio laiško, gauto iš eimantas.siudeikis@eso.lt elektroninio pašto; VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. sausio 10 d. rašto Nr. (3.4.5)KAS-30 dėl informacijos suteikimo kopijas. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado siekiant įrodyti sprendimo teiginių nepagrįstumą, jų pateikimo būtinybė atsirado po sprendimo priėmimo.

25.       Apeliantas atsakovas 2018 m. balandžio 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.

26.       Žodinio apeliacijos proceso metu šalys pateikė patikslintus projektus, rašytinius paaiškinimus, ieškovė – 2018-06-11 paprastojo remonto aprašą, atsakovas – 2018-06-04 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

27.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo, rungimosi užtikrinimo principais ir atsižvelgiant į tai, kad rašytinis apeliacinis procesas šioje byloje buvo nepakankamas, byla išnagrinėta apeliacinės instancijos teismo posėdyje žodine tvarka, buvo priimti abiejų šalių pateikti įrodymai.

Dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių pakeitimo

28.       Sutiktina su apeliantu atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė šalių nuosavybės dalis pagal ieškovės pateiktą 2016-04-11 pastato dalių apskaičiavimo projektą t. 4 b. l. 34. 

29.        Pastarąjį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad 1972 m. pradėta namo teisėta rekonstrukcija buvo atlikta visų tuometinių bendraturčių sutikimu (ieškovės, jos sesers E. B. ir abiejų seserų motinos Z. Ž.), kiekvienas iš bendraturčių rekonstravo ir įrenginėjo savo butus, po atliktos rekonstrukcijos kiekvienas savo įrengtomis patalpomis naudojosi. Rekonstrukcija atlikta seniai, todėl iš ieškovės pateiktų įrodymų apie įsigytas statybines medžiagas sudėtinga būtų nustatyti, ar jos buvo panaudotos vien ieškovės patalpų, ar viso namo rekonstrukcijai, atsakovas rašytinių įrodymų apie namo statybai panaudotas medžiagas nepateikė, ieškovės ir jos motinos šeimos buvo atskiros, atsakovui faktinės aplinkybės apie statybinių medžiagų įsigijimą dėl tuometinio amžiaus (mažametystės) neturėjo būti suprantamos ir žinomos. Iš karto po rekonstrukcijos buvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, todėl nesant įrodymų, kad rekonstrukcija buvo vykdoma bendromis lėšomis, sprendė esant labiau tikėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių patalpų rekonstrukciją vykdė ir atskirus butus įsirenginėjo savo lėšomis. Nutarė, kad bendrąją dalinę nuosavybę padidino ieškovė, todėl pagal 1964 m. CK 128 straipsnį atsirado pagrindas pakeisti idealines bendraturčių nuosavybės dalis.

30.       Apeliantas atsakovas pagrįstai teigia, kad darydamas šią išvadą teismas neįvertino, jog pagal ieškovei, atsakovo motinai ir jų abiejų motinai 1972-03-10 išduotą leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcija ir priestato statyba buvo vykdoma trijų bendraturčių (t. 1 b.l. 111-112). Iš namo kadastro ir registro duomenų bylos matyti, kad 1976-10-25 joje inventorizuotas gyvenamasis namas 98,94 kv. m. ploto, 1949 m. statybos rūsys, 1974 m. statybos gyvenamasis priestatas 2a1/p 80,25 kv. m. ploto, priestatas 1a1/p 1.68 kv. m. ploto ir salka 34,10 kv. m. ploto, kurios statybos metai nenurodyti (t. 1 b. l. 41, 50). Z. Ž. mirė 1976-05-04. 1978-05-18 ieškovei ir jos seseriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad jos lygiomis dalimis paveldėjo Z. Ž. priklausiusias 4/6 namo, kurio bendras plotas 142,05 kv. m. (87,51 gyvenamojo ir 54,54 naudingo negyvenamojo ploto) su dviem priestatais ir rūsiu dalis ir kad priestatas 2A1/p nepriimtas eksploatacijai (t. 1 b. l. 108). Taigi, nors priestatas 2a1/p Z. Ž. mirties metu ir neturėjo teisinės registracijos, šie įrodymai patvirtina, jog tuo metu jis buvo jau pastatytas ir faktiškai ieškovė su seseria paveldėjo lygias jo dalis. Priestato 2a1/p pripažinimas tinkamu eksploatuoti 1979-07-17 Kauno m. tarybos VK statybos ir architektūros valdybos pažyma Nr. 340 nepagrindžia, kad šis priestatas pastatytas vien ieškovės lėšomis ar kad į namo rekonstrukciją ji daugiau investavo. Apeliantas atsakovas pagrįstai teigia, jog ieškovės teisę į didesnę idealinę pastato nuosavybės dalį paneigia ieškovės ir E. B. 1979-11-13 sudaryta gyvenamųjų patalpų naudojimosi sutartis, kuria jos patvirtino, jog abiems nuosavybės teise priklauso po pusę gyvenamojo namo su dviem priestatais, rūsiu ir salka. Tai, kad pagal sutartą naudojimosi tvarką ieškovei atiteko didesnė patalpų dalis, savaime neįtvirtina didesnės dalies nuosavybės teisės – naudojimosi tvarka nebūtinai turi sutapti su idealine nuosavybės dalimi, dėl nuosavybės dalių šalys susitarė, sandorį 1980-04-06 įregistravo Nekilnojamojo turto registre, kas pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 4 straipsnio 3 dalį ir 40 straipsnį reiškė tuometinių bendraturčių lygių nuosavybės teisės dalių patvirtinimą. Minimų civilinės teisės normų atitikmuo 2000 m. CK įtvirtintas 6. 189 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šios sutarties ieškovė teisme neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nuosavybės dalis perskaičiavo vadovaudamasis 1964 m. CK 128 str. įtvirtinta bendraturčio teise pakeisti dalinės nuosavybės teisės dalį, padidinus naudingąjį namo plotą, tačiau pažymėtina, kad 1979-11-13 sutartis buvo sudaryta minimai normai galiojant ir ieškovė joje numatyta teise nesinaudojo, 2016-12-21 teismo posėdžio metu pripažino, jog statybas atliko ir finansavo ji ir sesuo E. B.. Tai reiškia, kad po gyvenamojo namo rekonstrukcijos bendraturčių nuosavybės teisės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybės nepasikeitė. Pakeisti jas vadovaujantis 2000 m. CK 4.77 straipsnio 1 dalimi nėra pagrindo dėl to, kad ieškovė neįrodė viena atlikusi gyvenamojo namo rekonstrukciją ir bendrąjį daiktą padidinusi savo lėšomis (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamam reikalavimui pareikšti ieškovė yra praleidusi ir 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (apie pažeistą, jos teigimu, teisę į didesnę nuosavybės teisės dalį ji turėjo žinoti nuo lygių nuosavybės teisės dalių įregistravimo nekilnojamojo turto registre, ieškinį pareiškė praėjus 42 metams po rekonstrukcijos), kurį atsakovas prašo taikyti (t. 5 b. l. 142) (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Konstatavus nurodytas aplinkybes, dėl kitų apelianto atsakovo argumentų nuosavybės dalių pasikeitimo klausimu nebepasisakytina.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

31.       Byloje nekilo ginčo dėl šalims nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo dalių atidalijimo faktinių ir teisinių sąlygų, namas po rekonstrukcijos buvo suformuotas atskirais butais su atskiromis šildymo, vandentiekio, nuotekų, elektros sistemomis, šalys naudojasi atskirais įėjimais, todėl dėl pirmojo aukšto patalpų atidalijimo ginčo nėra. Šalių skirtingai nurodomos aplinkybės dėl vandentiekio įsirengimo nevertintinos dėl nereikšmingumo. Ginčas kilo dėl neįrengtų pastogės patalpų atidalijimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abiejų šalių pateikti projektai dėl gyvenamojo namo atidalijimo yra ydingi. Ieškovė prašė atidalinti patalpas pagal UAB „Kadastras Jums“ 2017-06-30 atidalijimo planą, kuriame nurodoma, jog jis parengtas remiantis kadastrinių matavimų ekspertizės metu 2017-06-12 nustatytais duomenimis (2017-06-12 suformuoti inventoriniai duomenys yra priede prie 6 tomo, projektas – t. 7 b. l. 57-62). Atsakovas prašė atidalinti pagal UAB „Homo novus“ matininkės D. P. 2017-07-03 parengtą atidalijimo planą (t. 6 b. l. 164-171). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktame projekte yra nurodyti kitokie, nei ekspertų nustatyti patalpų, sienų matmenys, todėl šiuo projektu negalima vadovautis. Iš dalies sutikdamas su atsakovo argumentu, kad pagal ieškovės siūlomą variantą ateityje teks įrengti sieną, tam bus reikalingas projektas ir šalių susitarimas dėl statybos kaštų ir kad tai yra ieškovės projekto trūkumas, ieškovės projektą patvirtino įvertinęs ilgai užsitęsusį bylos nagrinėjimą ir dėl to, kad jis racionalesnis bei labiau atitinkantis abiejų bendraturčių interesų pusiausvyros principą.

32.       Atsižvelgdamas į nustatytus atsakovo projekto trūkumus bei tai, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintu projektu leista atidalinti nesuformuotą palėpės dalį virš buto Nr. 2, išgriaunant šiuo metu palėpėje esančią sieną ir pastatant kitą sieną, kuri skirtų naujai formuojamą patalpą nuo likusios palėpės dalies, apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti specialisto parengtą pertvarkos, nurodytos UAB „Kadastras Jums“ 2017-06-30 parengtame projektiniame pasiūlyme, įgyvendinimo projektą, nurodant pertvarkos įgyvendinimo terminą, kuri iš šalių tą pertvarką įgyvendins ir, jei tai turėtų padaryti abi šalys, įvardinant ir pagrindžiant pertvarkymo kaštus; atsakovui pasiūlė pateiktą projektą t. 6 b. l. 171 patikslinti pagal 2017-06-12 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo parengtoje nekilnojamojo daikto (namo (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus matavimų duomenis.

33.       Ieškovė pateikė 2018-05-22 parengtą 2017-06-30 UAB „Kadastras jums“ patalpų atidalijimo į du kadastrinius objektus, buto Nr. 2 pastogės patalpos paprastojo remonto aprašą, pagal kurį naujai formuojamos pertvaros statomos pilnai butui Nr. 2 priklausančioje pastogės dalyje, nestatant jų ant pirmame aukšte esančių tarpbutinių pertvarų. Naujai formuojamos pertvarkos gali būti įrengiamos pagal KNAUF W112.lt ar panašią karkasinių pertvarų sistemą, remonto metu suformuojama nauja patalpa 2-7A 3,51 kv.m. ploto, numatomų remonto darbų įgyvendinimo trukmė iki 2 mėnesių. Ieškovės teigimu, pertvarkymo kaštai atitektų jai (t. 8 b.l. 166-167).

34.       Atsakovas pateikė 2018-05-15 UAB „Laudomus“ parengtą pastogės patalpų planą, kuriame nurodoma, jog jis patikslintas pagal 2017-06-12 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo atliktus matavimus ir 2018-05-23 UAB „Homo novus“ parengtą atidalijimo projektą (patikslintas pastogės planas yra jo dalis) (t. 8 b. l. 171-179).

35.       Atmestini apeliantės ieškovės argumentai, kad atsakovas remiasi palėpės matavimų duomenimis, neatitinkančiais 2017-06-12 inventorizacijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017-06-12 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo parengtoje kadastrinių matavimų byloje yra išmatuotos tik įrengtos ir inventorizuotos patalpos 2-7 4,71 kv. m ir 2-8 20,35 kv. m. virš ieškovės buto, kitų matavimų nėra, todėl ieškovės prašymas vadovautis jos projekte nurodytų atskirų palėpės dalių išmatavimų tinkamumu nėra pagrįstas ekspertiniais matavimais. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie 2017-06-12 kadastriniais matavimais pagrįstą namo plotą 165,54 kv. m. tų matavimų neatitinka. Į bendrą plotą pirmosios instancijos teismas įtraukė tik butų plotą (išmatavę inventorizuotas patalpas ekspertai nustatė, kad visas namo plotas bruto yra 179,90 kv. m.). Apie šias apeliacijos objekto įvertinimui aktualias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia vadovaujantis faktiniais duomenimis.

36.       Pirmojo aukšto patalpų išmatavimai vienodi abiejų šalių projektuose. Ieškovės projekte pažymėtos tik inventorizuotos palėpės patalpos virš jos buto, atsakovo projekte – neinventorizuota, bet faktiškai esanti patalpa 1-10 25,31 kv. m. virš jo buto, likęs 39,01 kv. m. plotas neįrengtoje patalpoje 1-11 bei faktiškai esančios angos patekimui į palėpės dalį virš pirmojo buto angos (durys iš lauko pusės į patalpą 1-11, iš vidaus į patalpą 1-10, langai) bei neinventorizuota 18,95 kv. m. palėpės dalis 2-9 virš ieškovės buto, apie kurios įtraukimą į atidalijimą plotą nežymima ieškovės projekte. Tai, kad atsakovo pateiktame palėpės plane nurodytos patalpos, pertvaros virš jo buto ir palėpės dalis virš pirmojo aukšto butų skirianti plytų siena egzistuoja, patvirtina 2018-06-04 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 8 b.l.190—197). Ieškovė iš esmės tai pripažįsta (jos projekte abi palėpės dalis atskiriančios sienos įrengimas nenumatytas, o tai nebūtų logiška, jei sienos nėra), pastarųjų faktų kvestionavimas iš ieškovės pusės pagrįstas tik tuo, kad atsakovas palėpės patalpas virš savo buto įrenginėjo be jos sutikimo ir dėl to patalpos neinventorizuotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aspektai nebėra svarbūs atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nereiškė seseriai ar atsakovui pretenzijų dėl palėpės patalpų įrenginėjimo, kad abi šalys dėl ilgalaikių konfliktinių santykių siekia atidalijimo, faktiškai abiejų šalių pasiūlymai dėl atidalijimo yra vienodi, jos nesutaria tik dėl 3,51 kv. m. patalpos, kuri pagal ieškovės projektą turėtų būti suformuota atsakovo naudojamoje palėpės dalyje, esančioje virš ieškovės buto. Išoriniai palėpės išmatavimų matmenys tapatūs abiejų šalių projektuose. Šiuo metu palėpę virš butų dalija siena, pažymėta atsakovo projekte. Vadovaujantis protingumo principu, apie atidalijimo projektų tinkamumą spręstina pagal realiai egzistuojančią situaciją (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnio 8 punktas, CPK 3 straipsnio 7 dalis).

37.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė materialinės teisės normas ir kasacinio teismo suformuotą jų taikymo praktiką, sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl tai nekartotina. Vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės projektas yra tinkamesnis, ir sprendžia, jog atskiri turtiniai vienetai gyvenamajame name suformuotini ne pagal patikslintą ieškovės projektą, o pagal atsakovo projektą, pateiktą apeliacinio proceso metu.

38.       Šalių ginčo objektas yra 3,05 kv. m. patalpa, kuri pagal ieškovės projektą turėtų būti suformuota atsakovo naudojamoje palėpės dalyje, esančioje virš ieškovės buto. Atsakovo projektas tinkamesnis dėl to, kad atitinka ilgametę (44 metų) pastogės naudojimo tvarką, tokiam atidalijimui nereikia atlikti statybos darbų. Pastačius naują sieną ginčo patalpos suformavimui pagal ieškovės projektą, šalių nuosavybės skiriamoji riba nebeatitiktų inventorizuotos skiriamosios sienos ties laiptine, būtų pašalintas realiai egzistuojantis įėjimas į atsakovo naudojamą patalpą 1-10. Ieškovės akcentuojami tos patalpos įrengimo teisėtumo aspektai šiuo atveju reikšmės neturi – byloje nesprendžiamas statybos įteisinimo klausimas, nėra duomenų apie statybos teisėtumą kontroliuojančios institucijos reikalavimą išgriauti tą patalpą, po nuosavybės teisės atidalijimo patalpos inventorizavimui ir įteisinimui kitos šalies sutikimas nebus būtinas.

39.       Pagal teismų praktiką, planuojant bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą atliekant pertvarkymus, būtina nustatyti ir nurodyti darbų atlikimo laikotarpį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010). Iš ieškovės paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2018-09-18 nustatyta, kad pageidaujamų statybos darbų atlikimą pradžią ji sieja ne su konkrečia kalendorine data (teigia jos nežinanti), o su visų pastogės kadastrinių matavimų atlikimu, įregistravimu ir atskirų kadastro duomenų bylų suformavimu abiems šalims pagal jos pateiktą projektą. Teismas pažymi, kad šiame projekte yra niekuo nepagrįsti palėpės matavimų duomenys, kita vertus, ieškovė jo patvirtinimu siekia, kad nebūtų įteisinta atsakovo motinos įsirengta, tačiau neinventorizuota patalpa 1-10. Ilga bylos proceso trukmė ir šalių pozicija matavimų klausimu rodo, jog kadastriniai matavimai name buvo atlikti tik teismui paskyrus ekspertizę, o palėpėje – tik anksčiau inventorizuotoms patalpoms. Darytina išvada, kad ieškovės projekto patvirtinimo atveju statybos darbų įgyvendinimas bus susijęs su kitais šalių ginčais, kurių nepašalintų statybos įgyvendinimo termino nustatymas teismo sprendimu. Tai neatitiktų nuosavybės atidalijimu įstatymo leidėjo siekiamo ir šalių deklaruojamo tikslo.

40.       Ieškovės atidalijimo projektas neracionalus – pagal jį formuojama patalpa labai maža, 1,73 m. pločio, neaiškios paskirties. Ieškovės teigimu, ji reikalinga realizuojant 1979-11-13 sutartį dėl naudojimosi tvarkos, pagal kurią šalys susitarė naudotis palėpės dalimi virš savo butų, taip pat kad dėl medinės lubų perdangos pirmame aukšte nesigirdėtų garsų iš atsakovo būsto, šilumos izoliacijai bei dėl to, kad atsakovas palėpėje sudeda beverčius daiktus. Šie argumentai atmestini atsižvelgiant į tai, kad faktiškai palėpės patalpomis šalys naudojosi kitaip (ieškovė, įsirengusi kambarį palėpėje, atsakovo pusėje esančios ginčo patalpos neįsirengė), atsakovo daiktų ieškovė nematys, o galimą garso pralaidumą, trukdantį naudotis patalpa apačioje, paneigia itin mažas ginčo plotas ir garso skleidimo tikimybė (neprotinga būtų daryti prielaidą, kad atsakovas ginčo plote nuolat triukšmaus) bei galimybė pasirūpinti garso ir šilumos izoliacija iš apačios. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie trukdymą naudotis pirmojo aukšto patalpa dėl atsakovo skleidžiamo garso ginčo plote ar nepakankamos šilumos (CPK 178 straipsnis). Priešingai – pagal atsakovės projektą naujas sienas ginčo patalpos suformavimui numatyta padaryti iš gipso plokščių, karkasą užpildant mineraline vata, kurių pralaidumas garsui yra visuotinai žinomas ir šia prasme atsakovo interesus pažeistų (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

41.       Pagal atsakovo siūlomą atidalijimo projektą atsakovui tenkanti nuosavybės teisės dalis sudaro 453/1000 pastato 1A1m/(p) (namo), ieškovei – 547/1000 dalis (t. 8 b.l. 175), t.y. daugiau nei jos turima ½ dalis nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas nurodė nepageidaujantis piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę nuosavybės dalį, todėl nebepasisakytina dėl jo skundo argumentų piniginės kompensacijos klausimu.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

42.       Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą apie dujų vartotojo pareiga prižiūrėti dujotiekį pagrįstą poreikį pakeisti įsiteisėjusiu 1997-10-05 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

43.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dujų įvado techninį aptarnavimą atlieka ne dujų vartotojas, o šias paslaugas pagal kompetenciją teikiantis juridinis asmuo AB „ESO“. Šią išvadą ieškovė ginčija motyvuodama 2018-01-02 elektroninio laišku, gautu iš eimantas.siudeikis@eso.lt elektroninio pašto, kuriame nurodoma, jog AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atsakomybės riba baigiasi ties uždarymo įtaisu, esančiu ant pastato (duomenys neskelbtini), sienos. Dujotiekis nuo uždarymo įtaiso iki apskaitos prietaisų ir nuo apskaitos prietaisų iki dujas naudojančių įrenginių priklauso to namo savininkams. Pagal „Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių“ III skyriaus 56 punktą vartotojų sistemų eksploatavimą užtikrina ir už jų patikimumą, saugų eksploatavimą, naudojimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako tų sistemų savininkai ar valdytojai.

44.       Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarką galima keisti dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nagrinėjamoje byloje tokių pagrindų nenustatyta. Jokios faktinės aplinkybės, kiek jos susiję su dujų vamzdžio aptarnavimu, nuo 1997 m. nėra pasikeitusios.  Be to, nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas dujų įvadą prižiūrėjo nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.

45.       Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad abiejų šalių siekiamų atidalinti namo dalių (pirmojo aukšto butų) dujų apskaitos prietaisai yra atskiri, o jų įvadas į namą vienas, jis yra atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl atitinkama dalis dujų įvado į ieškovės namo dalį eina per atsakovo naudojamos namo dalies išorinę sieną. Nei viena šalis neteigė, kad bendras dujų įvadas yra kliūtis atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Iš 1997-10-05 Kauno m. apylinkės teismo sprendimo, 1997-11-26 apeliacinės instancijos teismo nutarties Nr. 2A-1544/1997 ir toje byloje 1998-04-07 kasacinio teismo priimtos nutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-312/1998) matyti, kad dujotiekio įvadas egzistavo ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką 1997 metais. Toje byloje būtent I. D. išreiškė nesitikimą su E. B. pageidavimu dėl vieno metro pločio bendro naudojimo juostos aplink namą nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismai išnagrinėjo ir įvertino šios komunikacijos naudojimo ir priežiūros klausimą, todėl iš naujo šis klausimas teisme negali būti sprendžiamas (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

46.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad iki 1997-10-05 Kauno apylinkės teismo sprendimo jai nebuvo pareigos prižiūrėti dujų vamzdį. Teisės aktai visuomet numatė pareigą prižiūrėti gyvenamojo namo dujų sistemas. 1993-12-01 LR energetikos ministerijos įsakymu „Dėl laikinųjų gamtinių dujų tiekimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 164 patvirtintų taisyklių 2.10 punkte buvo numatyta dujų vartotojų pareiga nedelsiant pranešti dujų realizavimo įmonei apie vartotojo dujų tiekimo sistemų elementų avarijas ir gedimus, dėl ko būtina sumažinti arba visiškai nutraukti dujų tiekimą bei priėmimą. 2002-02-05           LR ūkio ministro įsakymu „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų taisyklių 110 punkte buvo įtvirtinta, kad vartotojas privalo užtikrinti saugų dujų vartojimą, tinkamą vartotojo sistemos ir dujinių prietaisų būklę bei jų eksploatavimo techninę saugą. Tai reiškia, kad 1997-10-05 Kauno apylinkės teismui priimant sprendimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, teisės aktuose numatytos šalių pareigos prižiūrėti dujų sistemas buvo įvertintos. Sutiktina su atsakovu, kad 1994 m. Laikinosios gamtinių dujų tiekimo taisyklės, kuriose buvo numatyta vartotojų pareiga pranešti apie sistemų gedimus, iš esmės reiškia tą pačią 2002 m. įtvirtintą pareigą užtikrinti dujų sistemų eksploatavimo saugą, todėl šiuo pagrindu žemės sklypo naudojimo tvarka negalėjo būti pakeista.

47.       Jei ir būtų galima daryti išvadą apie pagrindą pakeisti naudojimo tvarką, sprendimo priėmimas neįmanomas dėl to, kad, prašydama pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovė nepateikė pageidaujamą pokytį pagrindžiančio projekto. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra suformavęs taisyklę, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). 

48.       Ieškovė reikalauja leisti prieiti prie dujų įvado ir įpareigoti atsakovą netrukdyti jai šį įvadą aptarnauti, teigia, kad toks reikalavimas susijęs su servituto nustatymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas nėra konkretus, be to, servitutas negali būti nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Servitutas yra teisė į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnio 1dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

49.       Atmestinas apeliantės ieškovės argumentas, kad žemės sklypo naudojimo tvarka turėjo būti pakeista dėl to, kad, šalims 2002 metais įsigijus žemės sklypo dalis, šioms dalims nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. 2002-05-29 Kauno apskrities viršininko ir ieškovės bei E. B. sudaryta valstybės žemės pirkimo pardavimo sutartimi jos įsigijo konkrečias žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), ieškovė – 98 kv. m. žemės sklypo, E. B. – 115 kv. m. Šios sutarties neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas (sutarties 11 punktas). Žemės sklypo plane nustatyta, kad 115 kv. m. ploto (pažymėta indeksu B1) priskirta naudoti E. B., 98 kv. m. ploto (pažymėta indeksu A1) – ieškovei. Tokiu būdu naudojimo tvarka yra nustatyta visam žemės sklypui.

Dėl stogo remonto

50.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl stogo remonto darbų pripažinimo paprastuoju remontu. Ją pirmosios instancijos teismas pagrindė 2017-02-06 specialisto J. R. išvada Nr. 17-02/03-1 „Dėl gyvenamajame dviejų butų name 1A1m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų“ (t. 6, b. l. 73-81). J. R., apžiūrėjęs ieškovės atliktus statybos darbus vietoje, remdamasis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriaus 12.2 punktu, padarė išvadą, kad atlikti stogo dangos keitimo darbai priskiriami statinio paprastajam remontui (pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų). Apeliantas atsakovas nepateikė jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų, neprašė paskirti ekspertizę. Atmestini jo argumentai dėl šios išvados įrodomosios reikšmės nesuvokimo (atsakovas buvo atstovaujamas advokatų).

51.       Nustatyta, kad ieškovė stogo remonto darbus atliko 2012-08-07 – 2012-09-06 laikotarpiu. Jų pabaigimo metu galiojusi Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies redakcija nereikalavo valstybės įgalioto tarnautojo pritarimo statybos užbaigimo įteisinimui, todėl, vadovaujantis  CK 1.7 straipsnio   1 dalies nuostata dėl paskelbtų įstatymų galiojimo, atmestini apelianto argumentai apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tokio pritarimo nebūtinumo. Ieškovė šiam paprastajam remontui neturėjo gauti kompetentingos institucijos pritarimo, nes šalių gyvenamasis namas nepatenka į STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” nurodytas miesto teritorijas (konservacinio prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją ir jų apsaugos zonas, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo vietovę, ieškovė įrenginėjo stoglangių). Statybos inspekcija 2016-08-25 rašte t. 4 b. l. 179-182 nurodė, kad šalių ginčas su viešuoju interesu nėra susijęs.

52.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu atsakovu, kad jo kaip bendraturčio sutikimas paprastojo remonto darbams perdengiant stogą  (pertvarkant bendrosios dalinės nuosavybės objektą) pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas buvo reikalingas, tačiau sprendžia, jog priešingas pirmosios instancijos teismo vertinimas nesudaro pagrindo panaikinti jo  ginčijamą sprendimo dalį ir įpareigoti ieškovę likviduoti (išardyti) atliktus darbus, uždengiant stogą senąja danga šiferiu. Toks reikalavimas yra neproporcingas nustatytam pažeidimui.

53.       Proporcingumo principas yra bendrasis principas, taikytinas vertinant skirtų įpareigojimų teisėtumą. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kasacinio teismo konstatuota, jog proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 33 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, taip pat akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).

54.       Senoji stogo danga buvo asbocementiniai šiferio lakštai. Nėra ginčo dėl to, kad dabar jį draudžia naudoti Europos Sąjungos teisės ir nacionaliniai teisės aktai. Atsakovas įrodymais nenuginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl senosios stogo dangos kenksmingumo, eksperto išvados dėl jos pralaidumo vandeniui bei fakto, kad apie blogą stogo būklę ieškovė yra atsakovui pranešusi 2010 metais. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė stogo dangą pakeitė į profiliuotos plieno skardos dangą siekdama išvengti didesnės žalos. Apeliacinio proceso metu atsakovas pripažino, jog virš jo naudojamos namo dalies naujos stogo dangos yra tik 20 cm, taigi realiai ji neįtakoja atsakovo galimybės naudotis savo butu ir palėpe virš jo. Nėra duomenų, kad dalies stogo pakeitimu kita stogo dalis buvo sugadinta. Vertinant protingumo ir teisės aktų laikymosi požiūriu, ateityje atsakovas asbocementinę dangą irgi turės pakeisti. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad, dalį namo uždengus profiliuotos plieno skardos danga, nebus įmanomas kitos jo dalies uždengimas beasbestiniu šiferiu, kad dėl to atsakovas patirs žalą ar kad sumažės atskirų (atidalintų) namo dalių vertė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir įvertinus ieškovės investicijų į dalies stogo dangos pakeitimo faktą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos įpareigojimas pakeisti esamą stogo dangą šiferio lakštais neatitiktų kasacinio teismo praktikos dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017).

55.       Remiantis nurodytais motyvais nepasisakytina dėl kitų apelianto atsakovo argumentų stogo dangos pakeitimo klausimu, nes jie nebėra reikšmingi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šį priešieškinio reikalavimą atmesti.

Dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo

56.       Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo vienas iš teisinių pagrindų – kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų. Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 10 punktas nustato, jog kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais.

57.       Šalių namo kadastriniai matavimai, nurodyti 2017-06-12 VĮ Registrų centras Vilniaus filialo parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, planus sudarant pagal 2016-11-18 kadastrinių matavimų duomenis, yra atlikti vykdant 2015-05-20 Kauno apylinkės teismo nutartį dėl kadastrinių matavimų ekspertizės paskyrimo (t. 3 b. l. 21). Tokiu būdu ši kadastrinių matavimų byla yra vienas iš byloje surinktų įrodymų, kuriuos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino CPK nustatyta tvarka (CPK 185, 302, 326 straipsniai). Civilinėje byloje gautų įrodymų įregistravimas minėtuose teisės aktuose nenumatytas, todėl, nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, šis ieškovės reikalavimas paliktinas nenagrinėtas vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu (kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka).

58.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdytinas pagal atsakovo pateiktą projektą, apeliantės ieškovės reikalavimas įregistruoti savo vardu atskirą nekilnojamojo turto kadastrinį objektą (butą Nr. 2), suformuotą pagal 2017-06-30 UAB „Kadastras Jums“ parengtą atidalijimo schemą, negali būti pripažintas pagrįstu. Atidalintų nuosavybės teisės objektų kadastriniai duomenys bus įregistruoti pagal teismo sprendimą.

      Apeliacinės instancijos teismo išvados

59.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nuspręsdamas pakeisti bendraturčių dalis bendroje dalinėje nuosavybėje ir jas atidalindamas  suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal ieškovės pateiktą projektą bei pripažindamas, kad paprastajam remontui (stogo dangos pakeitimui) nereikia bendraturčio sutikimo, todėl ši sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas. Atmestinas ieškovės ieškinys dėl bendraturčių dalių pakeitimo bendroje dalinėje nuosavybėje, atidalijimo suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal ieškovės pateiktą projektą bei pripažinimo, kad stogo dalies dangos pakeitimui nebuvo būtinas atsakovo sutikimas. Atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies. Bendroji dalinė nuosavybės atidalintina suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal atsakovo pateiktą projektą. Netenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, įpareigojant ieškovę perdengti profiliuotos plieno skardos stogo dangą į šiferio stogo dangą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl likusi jo dalis nekeistina (CPK 263 straipsnis).

60.       Priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96, 98 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad   Ž. Š. (atsakovė pagal pirminį ieškinį), pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Tie įrodymai yra penktojo bylos tomo 172-173 lapuose (2013-08-19 sumokėta 600 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje), todėl ši suma jai iš ieškovės priteistina proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.  

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

       Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti.

       Priimti naują sprendimą.

       Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

        Atmesti ieškovės reikalavimą  pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis pagal 2016 m. balandžio 11 d. atliktą pastato dalių apskaičiavimo projektą.

         Atidalinti gyvenamąjį namą 1A1m (p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ieškovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į du atskirus kadastrinius objektus pagal 2018 m. gegužės 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „Homo novus“ parengtą atidalijimo projektą.

        Ieškovei I. D. suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą, susidedantį iš patalpų pirmame namo aukšte 2-1 7,14 kv. m., 2-2 12,18 kv. m., 2-3 4,56 kv. m., 2-4 7,47 kv. m., 2-5 17,04 kv. m., 2-6 17,03 kv. m., pastogės patalpų 2-7 4,71 kv. m., 2-8 20,35 kv. m., neįrengtos pastogės dalies 18,95 kv. m., esančios virš ieškovės naudojamo buto Nr. 2 patalpų esančių pirmame aukšte, su rūsio patalpa, esančia po butu Nr. 2.

        Atsakovui T. B. suformuoti atskirą nekilnojamojo turto objektą, susidedantį iš patalpų pirmame aukšte 1-1 1,28 kv. m., 1-2 12,01 kv. m., 1-3 17,75 kv. m., 1-4 7,34 kv. m., 1-5 2,47 kv. m., 1-6 13,05 kv. m., 1-7 14,25 kv. m., 1-8 4,81 kv. m., 1-9 2,10 kv. m., neįrengtos pastogės patalpos 1-10 25,31 kv. m ir 1-11 39,01 kv. m.

        Atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti, kad jos atliktam gyvenamojo namo  (duomenys neskelbtini), stogo dalies pakeitimui nereikėjo atsakovo sutikimo.  

        Atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius, išardant šio gyvenamojo namo stogo dangą, uždengiant stogą senąja danga šiferiu, atstatant stogo gegnes, išardant įrengtas atramas į iki 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. vykdytų stogo remonto darbų buvusią padėtį.

        Nutraukti bylos dalį pagal ieškovės ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

        Palikti nepakeistą sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriuo atidalinti kiti inžineriniai statiniai, ir 5 punktą, kuriuo ieškovės reikalavimai dėl kadastrinių matavimų bei projekto įregistravimo palikti nenagrinėtais.   

        Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

Virginija Gudynienė

Izolda Nėnienė