Civilinė byla Nr. e2S-1683-524/2016

                                                                                                                   (Proceso Nr. 2-06-3-10073-2016-1)

                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                              3.1.18.1.; 3.1.18.5.; 3.3.2.2.;

                              3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų M. R., G. R. ir N. R. atstovės advokatės D. G.-K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. R., G. R. ir N. R. ieškinį atsakovei J. I. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,

n  u  s  t  a  t  ė :

1. ieškovai M. R., G. R. ir N. R. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti atitinkamai tėvo, sesers ir močiutės bendravimo su M. R. tvarką. Ieškovai ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnamete M. R. tvarką:
1. ieškovui M. R. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais) bendrauti su vaiku naudojantis interneto ar telefono ryšiu („Skype“, „Viber“ ar panašios programos). Pokalbio trukmė – ne mažiau 15 – 20 minučių, pradžia – 20:00 val. pagal Lietuvos laiką (arba kitu šalių iš anksto „Skype“ programa raštu suderintu laiku);
2. J. I. sudaro sąlygas ieškovei G. R. kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 11-13 val., arba kitomis iš anksto suderintomis valandomis susitikti su vaiku ir pabendrauti mieste arba ieškovės G. R. namuose adresu (duomenys neskelbtini), taip pat leisti netrukdomai pabendrauti su vaiku telefonu arba „Skype“ pagalba ne mažiau kaip kartą per savaitę;
3. J. I. sudaro sąlygas ieškovei N. R. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį susitikti su vaiku vaiko namuose, arba mieste, arba G. R. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) arba N. R. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir sudaro sąlygas netrukdomai betarpiškai bendrauti vaikui su močiute ir kitais giminaičiais iš tėvo pusės ne trumpiau kaip 8 valandas (nuo 11.00 iki 19.00 val., jei nesusitarta kitaip), grąžinant vaiką motinai: (a) - jei bendravimas vyksta Klaipėdoje pristatant vaiką į motinos namus 19 val., (b) jei bendravimas vyksta Vilniuje, atsakovė 19 val. pasiima vaiką iš ieškovės N. R. namų.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-03 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad preliminarus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prie jo pridėtų įrodymų vertinimas sudaro pagrindą minėtą prašymą tenkinti. Pažymėjo, kad intensyvi bendravimo su vaiku tvarka ne visiškai atitinka vaiko interesus.
3. Ieškovų atstovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, minėtą nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: ieškovas M. R. tris kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais) bendrauja su dukra naudojantis interneto ar telefono ryšiu („Skype“ programos) po 15 minučių nuo 20:00 val. pagal Lietuvos laiką (arba kitu šalių iš anksto „Skype“ programa raštu suderintu laiku); ieškovė G. R. vieną kartą per mėnesį (antrą mėnesio sekmadienį nuo 11 iki 13 val., arba kitomis iš anksto suderintomis valandomis) susitinka su M. R. ir bendrauja G. R. namuose adresu (duomenys neskelbtini), arba kitoje iš anksto su atsakove suderintoje vietoje; ieškovė N. R. vieną kartą per mėnesį (šeštadienį ar sekmadienį) susitinka su M. R. ir bendrauja dvi valandas iš anksto suderintu laiku G. R. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), arba kitoje iš anksto su atsakove suderintoje vietoje. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad:
1. bendravimas vieną kartą per savaitę yra pakankamas tėvo ir dukters santykio palaikymui. Pažymi, kad vaikas auga be tėvo, atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku jau daugiau negu pusę metų. Mano, kad tėvo bendravimas su vaiku 3 kartus per savaitę po 15-20 minučių naudojantis telekomunikacijų priemonėmis nėra pažeidžiantis ar prieštaraujantis vaiko interesams. Nurodo, kad analogiško bendravimo dažnumo laikosi ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuriuo išvada rėmėsi pirmosios instancijos teismas;
2. ieškovės su vaiku gali pasimatyti vieną kartą per mėnesį atsakovės akivaizdoje, atsakovė gyvena užsienyje, todėl tokia bendravimo su vaiku tvarka neįgyvendinama.
4. Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovo M. R. siekis intensyviau bendrauti su dukra telefonu, internetu nėra pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, ar toks bendravimas atitiks vaiko interesus , nes ieškovo dukra dėl amžiaus pati nemoka naudotis ryšio priemonėmis ir dažnai nesuvokia tokio bendravimo nuotoliniu būdu prasmės ir turinio. Pripažįsta, kad vieną kartą nesuteikė ieškovui bendrauti su vaiku, bet tai atsitiko dėl tos priežasties, jog atsakovė su vaiku buvo išvykusi, nepasiėmusi su savimi ryšio priemonių. Teigia, kad šiuo metu pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį vykdo. Pažymi, kad dirba ir gyvena Lietuvoje, tik darbo reikalais išvyksta į užsienį. Mano, kad ieškovėms bendravimo su vaiku tvarka neturėtų būti keičiama. Ieškovės gali su vaiku matytis atsakovės ar jos įgalioto asmens akivaizdoje, minėta nuostata atitinkamai galėtų būti papildyta skundžiama nutartis.
5. Ieškovų atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodo, kad nustatytas laikinas bendravimas su vaiku neužtikrina tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio, prie minėto ryšio stiprinimo neprisideda ir atsakovė. Pažymi, kad į susitikimą su ieškovėmis, vaiką atvedė ne atsakovė, kaip nustatyta skundžiama nutartimi, bet jos motina, trukdžiusi normaliam ieškovių bendravimui su vaiku. Teigia, kad atsakovė nesilaiko skundžiama nutartimi nustatytų įpareigojimų. Dėl to yra pagrindas keisti laikiną bendravimą su vaiku.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.             

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą  ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
9. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad intensyvi bendravimo su vaiku tvarka ne visiškai atitinka vaiko interesus. Tokią išvadą minėtas teismas padarė, atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-10 raštą „Dėl M. R. prašymo“. Taigi, anot skundžiamą nutartį priėmusio teismo, tėvo bendravimas su vaiku ryšio priemonėmis 3 kartus per savaitę yra labai intensyvus ir neatitinka vaiko interesų. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovų bendravimas su nepilnamečiu kenkia/gali pakenkti nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams. Taigi pagrindo nustatyti minimalų bendravimą nagrinėjamu atveju nėra (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip teisingai nurodo ieškovų atstovė  Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-06-10 rašte laikosi nuomonės, kad tėvo bendravimas su vaiku turėtų vykti 2-3 kartus per savaitę po 15-20 minučių. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad retesnis, nei ką tik minėtas, tėvo bendravimas su vaiku labiau atitinka vaiko interesus. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino tėvo galimybes laikinai bendrauti su vaiku jo prašoma nustatyti tvarka (kuri liečia išimtinai tėvą ir vaiką). Nutarties dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tarp tėvo ir vaiko keistina.
12. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, liečiančių ieškovių (vaiko sesers ir močiutės) galimybes laikinai bendrauti su vaiku, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoms ieškovėms nepatenkant į sąrašą asmenų, kuriems laikinai gali būti nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, t.y. ieškovėms nesant vienam iš vaiko tėvų, manytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka su ieškovėmis, visiškai atitinka vaiko interesus. Neturėtų būti teikiama pirmenybė vaiko giminaičiams (ne tėvui ar motinai), vaikui gyvenant skyrium su vienu iš tėvu, bendrauti su vaiku dažniau, nei skyrium gyvenančiam tėvui. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, liečianti laikiną ieškovių bendravimo su vaiku tvarką, yra teisėta ir pagrįsta.
13. Pažymėtina, kad ieškovių atstovės keliamas klausimas dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymo nėra šios apeliacijos dalykas, todėl nenagrinėtinas. Minėtas klausimas spręstinas CPK LVII skyriaus nustatyta tvarka.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako
15. Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį dėl M. R. bendravimo tvarkos su dukra pakeisti.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje nustatyti sekančią laikiną ieškovo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. R. tvarką:

Ieškovas M. R. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais) bendrauja su vaiku naudojantis interneto ar telefono ryšiu („Skype“, „Viber“ ar panašios programos). Pokalbio trukmė – ne mažiau 15 – 20 minučių, pradžia – 20:00 val. pagal Lietuvos laiką (arba kitu šalių iš anksto „Skype“ programa raštu suderintu laiku).

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                                                                                                          Erika Misiūnienė