Civilinė byla Nr. e2-1837-236/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01760-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4806-661/2018 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovui T. R. dėl sandorio pripažinimo tariamuoju ir skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais RUAB „Molesta“ sudarytus sandorius – mokėjimus, kuriais buvo sumažinta T. R. paskolos suma: 2012 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimą Nr. 18678 (84 955,41 Lt sumai), 2012 m. spalio 2 d. mokėjimą Nr. 18838 (243 100 Lt sumai), 2012 m. spalio 12 d. mokėjimą Nr. 18886 (303 880 Lt sumai), 2012 m. spalio 16 d. mokėjimą Nr. 18851 (243 100 Lt sumai) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo T. R. RUAB „Molesta“ naudai 253 427,77 Eur (875 035,41 Lt).

2.       Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, ne mažesnei kaip 253 427,77 Eur sumai. Nurodė, kad įsiskolinimas laikytinas pakankamai dideliu fiziniam asmeniui, be to, atsakovui yra taikomi areštai kitose bylose.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4.       Teismas, įvertinęs norminį reglamentavimą, ieškovės nurodomus argumentus sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Ta aplinkybė, kad atsakovas galimai yra skolingas ieškovei, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo nesąžiningumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jis nevykdys būsimo teismo sprendimo. Ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Akivaizdu, jog tarp ieškiniu reiškiamų materialinių subjektinių reikalavimų dydžio ir galimo asmens, kuriam yra reiškiami reikalavimai, nesąžiningumo, nukreipto į siekį išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, nėra tiesioginio ryšio. Teismas sprendė nesant pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir ieškovo prašymą atmetė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovė RUAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui – areštuoti atsakovui T. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, ne mažesnei kaip 253 427,77 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Nors teismas nepasisakė, darytina išvada, kad nusprendė, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas.

5.2.                      Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškovės argumentai, susiję su didelės ieškinio sumos kriterijaus taikymu, visame pateiktų aplinkybių kontekste dėl atsakovo turtinės padėties (itin didelis jo turto arešto mastas), dėl jo elgesio santykiuose su ieškove ir jos kreditoriais, atmesti nepagrįstai. Šio ginčo atveju vien ieškinio sumos dydis leidžia manyti, kad grėsmė teismo sprendimo nevykdymui yra itin didelė.

5.3.                      Ieškinio suma (253 427,77 Eur) atsakovo atžvilgiu laikytina itin didele suma. Teismas visiškai nevertino ir nenurodė, kodėl atmetė ieškovės pateiktus Turto arešto registro duomenis, patvirtinančius, kad atsakovo turtas jau yra areštuotas kituose ginčuose su ieškove, su UAB „Vėsa ir partneriai“, BUAB „Finansų srautai“, taip pat su AB Luminor Bank, AB užtikrinant kitų asmenų reikalavimus kitose bylose, o bendras turto arešto mastas siekia net 2 490 492 Eur.

5.4.                      Teismas nevertino ieškovės argumento, kad kiti teismai jau yra pritaikę laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, pripažinę realią grėsmę teismų sprendimų nevykdymui, o tai patvirtina, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti ir šiame ginče, nes kitose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės yra prejudicinės ir šioje byloje, kadangi minėtose bylose dalyvavo tos pačios ginčo šalys, ieškovė ir atsakovas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

5.5.                      Atsakovo nesąžiningumą patvirtina pati bylos esmė, kad atsakovas veikdamas prieš ieškovės interesus, ieškovei esant ant bankroto/restruktūrizavimo ribos, iš RUAB „Molesta“ išsiėmė pinigines lėšas, pažeisdamas bendrovės interesus, su Luminor Bank, AB pasirašytus susitarimus ir pažeisdamas kitų kreditorių interesus, ir tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti kartu su ieškiniu. 

6.       Atsakovas T. R. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.                      Kitoje byloje, kurioje ieškovė kartu su UAB „Vėsa ir partneriai“ kitu pagrindu prašo pripažinti negaliojančiais tuos pačius sandorius, yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės 253 427,77 Eur sumai. Priešingai nei teigia ieškovė, turto arešto taikymas nurodytoje byloje ne patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nagrinėjamoje byloje, bet priešingai – jį eliminuoja, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, atsakovo turto būtų areštuota dvigubai didesnei sumai.

6.2.                      A priori negalima konstatuoti, kad kreditorių interesų pažeidimas savaime reiškia ir bendrovės interesų pažeidimą arba atvirkščiai. Šiuo atveju, kreditoriai nėra įgalioję RUAB „Molesta“ teisme ginti jų tariamai pažeistų teisių, todėl vertintina, kad ieškinys kreditorių interesams ginti pareikštas neįgalioto asmens. Aplinkybė, kad suėjus terminui įmonė įvykdė prievolę ir grąžino atsakovui skolos dalį, savaime negali būti laikoma nei žala bendrovei, nei kitokiu jos interesų pažeidimu, nes grąžintos paskolos dalimi sumažėjo bendra įmonės įsiskolinimų masė. Privačių asmenų sandoriai viešuoju interesu nepasižymi, todėl nėra pagrindo juos pripažinti negaliojančiais dėl prieštaravimo viešajai tvarkai. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nedeklaruojamų tikslų, o tik apsunkinti galimybes atsakovui disponuoti savo turtu. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, o tai užkerta kelią laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6.3.                      Teismas nenustatė, kad kiltų grėsmė būsimo sprendimo įgyvendinimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

8.       CPK 144

9.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą nenustatęs būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos (grėsmės). Teismas konstatavo, kad aplinkybė, kad atsakovas galimai yra skolingas ieškovei, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo nesąžiningumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jis nevykdys būsimo teismo sprendimo, o ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Akivaizdu, jog tarp ieškiniu reiškiamų materialinių subjektinių reikalavimų dydžio ir galimo asmens, kuriam yra reiškiami reikalavimai, nesąžiningumo, nukreipto į siekį išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, nėra tiesioginio ryšio. Atskirajame skunde ieškovė su tokia teismo pozicija nesutinka. Nurodo, kad argumentai, susiję su didelės ieškinio sumos kriterijaus taikymu, visame pateiktų aplinkybių kontekste dėl atsakovo turtinės padėties (itin didelis jo turto arešto mastas), dėl jo elgesio santykiuose su ieškove ir jos kreditoriais, atmesti nepagrįstai. Šio ginčo atveju vien ieškinio sumos dydis leidžia manyti, kad grėsmė teismo sprendimo nevykdymui yra itin didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškovės argumentai nėra pagrįsti.

10.       Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018;  2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, kt.). 

11.       Toks aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).

12.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrįstų duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovo nesąžiningumą (t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Nesąžiningumas buvo grindžiamas aplinkybėmis, sudarančiomis ieškinio pagrindą, kad atsakovas išsimokėjo pinigines lėšas, pažeisdamas bendrovės, kreditorių interesus, taip aplinkybėmis, kad atsakovo turtas areštuotas ir kitose bylose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina.

13.       Didelė ieškinio reikalavimo suma, nei kitose bylose atsakovui jau taikyti apribojimai disponuoti turtu taip pat savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Atsakovo nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų ieškovo reikalavimo ir atsakovo turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jo veiksmai, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

14.       Nėra aktualūs ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai dėl kitose bylose atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau buvo pasisakyta ir šiuo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018), konstatuojant, kad kitoje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti svarstomas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 straipsnio 1 dalis, 148, 149 straipsniai).

15.       Nustatęs, kad šiuo atveju nėra įrodytos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, kuriais kvestionuojamas pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas, nepasisako.

16.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                Kazys Kailiūnas