Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-1273-791/2018

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00543-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 16.9.7; 16.9.8; 21.9.10

(S)

ALYTAUS  APYLINKĖS  TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. gruodžio 19 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant Eglei Bubėnienei, Vilma Dapkevičienė

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (buveinė (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. M. 2018 m. spalio 16 d. apie 20.20 val. Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno–Vilniaus gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. R., būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,42 promilės), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į dešinę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į prie šviesoforo stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio pavažiavo atgal ir atsitrenkė į už jo stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos visos trys transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo 14, 127 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti) ir 423 straipsnio 3 dalyje (kitų asmenų turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens).

A. M. kaltu prisipažino, paaiškino, kad namuose su broliu gėrė alų ir po išgertuvių sugalvojo brolį parvežti į jo namus, kelyje sukėlė eismo įvykį. Vairavo draugei G. R. priklausantį automobilį, ji nežinojo, kad jis paėmė jos automobilį. Teisė vairuoti jam buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Tai, kad A. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, patvirtina ir bylos duomenys – administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuoti A. M. padaryti nusižengimai, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnės G. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 20.29 val. nuvykus į eismo įvykio vietą Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno–Vilniaus gatvių sankryžoje buvo rastas A. M., vairavęs automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pripažino sukėlęs eismo įvykį, alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,57 promilės girtumas, jis buvo pristatytas į ligoninę kraujo tyrimui atlikti, specialisto išvada Nr. T-A 10370/2018 patvirtina, kad A. M. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 16 d. 21.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,42 promilės etilo alkoholio, taip pat eismo įvykio vietos planas, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, T. P. ir D. L. apklausos protokolai. Iš asmens duomenų matyti, kad A. M. 2012 m. gruodžio 20 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 liepos 19 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį, 15 parų areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, specialiosios teisės atėmimo terminas jau pasibaigęs, tačiau A. M. teisės vairuoti įstatymo nustatyta tvarka nesusigrąžinęs, todėl laikytina, kad teisės vairuoti jis neturi.

Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. M. vairavo transporto priemonę „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeisti Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimai. Be to, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Yaris“, kuris nuo smūgio pavažiavo atgal ir atsitrenkė į už jo stovintį automobilį „Opel Vectra“, eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai. Tokie A. M. veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius.

 Administracinio nusižengimo protokole A. M. veiksmai dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma numato atsakomybę asmeniui, kuris vairuoja,  neturėdamas tam teisės, ir padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). A. M. veiksmai dėl vairavimo esant neblaiviam kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kuri taip pat numato ir atsakomybę už kitų asmenų turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad A. M. veiksmai dėl vairavimo transporto priemonės neturint tam teisės turi būti kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones), nes, kaip minėta, jo veiksmus – Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, apima ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicija. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo esmė yra įrodyta, nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia ir atlikti papildomą tyrimą nereikia, todėl vadovaujantis ANK 653 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas A. M. veiką perkvalifikuoja iš ANK 423 straipsnio 1 dalies į ANK 424 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2017 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

Spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad A. M. veikė tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kartu teismas įvertina ir į tai, kad A. M. nusižengimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, turi mažametį vaiką, geranoriškai atlygina nusižengimais padarytą žalą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurios subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles, t. y. parenkant nuobaudą už sunkesnįjį administracinį nusižengimą, šiuo atveju ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos ribose. Be to, įvertinus padarytų nusižengimų pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, tikslu įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, A. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymima, kad pagal ANK 423 straipsnio 4 dalies nuostatas  už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nėra kliūtis taikyti ANK 28 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-443-593/2017).

Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo atveju gali būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, taigi, taikyti ją ar ne yra teismo diskrecijos klausimas, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. M. vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, kuria anksčiau nėra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ir atsižvelgiant į ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, A. M. neskirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 32 straipsniu, 34 straipsnio 2, 3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, taikant šio straipsnio 4 dalį, skirti 1 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams;

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį skirti 300 Eur baudą.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti A. M. galutinę subendrintą nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.  

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Vilma Dapkevičienė

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 18095183408, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.