Administracinė byla Nr. ATP-576-582/2012
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00154-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.; 45.4.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. L. surašytas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 1 d. apie 19.35 val. vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (2,85 promilės girtumo), stabdomas policijos pareigūnų nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – sustabdyti transporto priemonę. Sulaikius nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo dokumentų.
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu R. L. pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1241 str. 7 d., už ką jis nubaustas 30 (trisdešimties) litų bauda ir ATPK 130 str. 1 d., už ką jis nubaustas 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė nuobauda paskirti 3500 (trys tūkstančiai penki šimtai) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems metams.
R. L. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veikoje ATPK 1241 str. 7 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties, arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme; išreikalauti iš policijos įstaigos telemetrinius duomenis. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas priimtas neobjektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetant liudytojų parodymus ir vadovaujantis tik policijos pareigūnų parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs. Byloje nėra duomenų, kad būtent jis vairavo automobilį, nebuvo paneigta ta aplinkybė, kad automobilio nevairavo A. S.. Netiksliai nustatytas pažeidimo laikas, automobilio stabdymo būdas, skirtingi patrulių parodymai apie šviesinių ir garsinių signalų panaudojimą, be to, patrulis K. neįsitikinęs, kad būtent apeliantas vairavo automobilį, o patrulė K. K. jį atpažino neva pagal rūbus. Toks asmens atpažinimas nėra patikimas. Automobilio stabdymas neatitiko Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos. R. L. teigia, kad automobilio jis tuo metu nevairavo, jį vairavo A. S., o kaip ir kodėl jis buvo stabdomas policijos pareigūnų, jis nežino. Be to, A. S. aiškino, kad jis jokių signalų, leidžiančių suprasti, jog automobilis yra stabdomas, nematė, per garsiakalbį jam sustoti niekas neliepė. Apylinkės teismas nesiaiškino stabdymo aplinkybių, todėl nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą. Ruošiant apeliacinį skundą jis prašė policijos įstaigos pateikti telemetrinius duomenis, paruošti patruliavusio policijos automobilio išvykimo laiką ir kitus svarbius duomenis, kuriuos išanalizavus bus galima objektyviai įvertinti policijos pareigūnų duotų parodymų objektyvumą, nešališkumą ir teisingumą, nustatant neįvykdytų policijos pareigūnų veiksmų aplinkybes. Policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, jais remiantis teismas padarė neteisingas išvadas. Netiesa yra tai, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po 10 min., kadangi atstumą, kurį jie turėjo įveikti, galima pasiekti per 22 min. Patrulė K. K. nurodė, kad pranešimas buvo gautas 20 val., tai ekipažas įvykio vietoje galėjo būti 20 val. 20 min. Tuo tarpu patrulis R. K. nurodė, kad pranešimas buvo gautas 19 val. 25 min., tai toki atveju ekipažas įvykio vietoje galėjo būti 19 val. 47 min. iš liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas įvyko apie 19 val. 30 min., todėl buvo pakankamai laiko nuvažiuoti iš konflikto vietos iki Nemuno upės. Byloje pateikti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie logiški ir visiškai sutampa su bylos aplinkybėmis ir kitų įrodymų visuma. Be to, dėl kilusio konflikto tarp jo ir P. jis nebuvo vartojęs jokių alkoholinių gėrimų, šie asmenys jam pretenzijų neturi, o jų vertinimai, kad apeliantas buvo neblaivus, yra subjektyvūs, jų nepagrindžia jokie kiti duomenys. Alkoholio kiekis jo kraujyje nustatytas nebuvo. Skunde daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis stabdomas pagal nustatytus reikalavimus nebuvo, jį sulaikė pareigūnai praėjus dviem valandoms, namuose. Patys pareigūnai nurodė, kad jo nepažinojo, todėl negalėjo kategoriškai teigti, kad pamatę asmenį tam tikru atstumu, be to, dar sėdintį automobilyje, ar bėgantį gerokai toliau nuo jų, nustatė, kad vairavo automobilį būtent apeliantas, o ne A. S.. Todėl šioje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad jis vairavo neblaivus, buvo stabdomas policijos pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka, ir aiškiai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei nepateikė reikiamų dokumentų. Kadangi visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl ši byla turi būti nutraukta, nesant jo veikoje jam inkriminuojamų teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.
Atsiliepimu į R. L. skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad apelianto skunde pateikiamos aplinkybės, jog tarp liudytojų parodymų yra laiko neatitikimas keletu minučių negali kelti abejonių dėl šio pažeidimo faktinių aplinkybių, kaip nepaklusimas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, ko nepadarė R. L.. Skunde minima vieninga policijos pajėgų valdymo sistema neduoda visiškai tikslių greičio, laiko ir kitų parodymų, nes ji tobulinama ir vadovautis sistema, kaip faktinėmis aplinkybėmis, negalima, priimant sprendimus šioje administracinėje byloje. Priimant sprendimą būtina vadovautis liudytojų rašytiniais ir žodiniais parodymais, bei būtina atsižvelgti į R. L. asmenybę, tai, kad jis yra daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių visi yra grubūs ir netoleruotini kelių eisme. Paskirtoji jam nuobauda yra teisinga ir teisėta.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į policijos pareigūnų, kurių parodymais rėmėsi, prieštaravimus liudytojų parodymams, nutarime konstatavo kitokias, nei bylos medžiagoje nustatytos, aplinkybes.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką (as), už kurią (s) turi būti skiriama nuobauda.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog būtina asmens patraukimo atsakomybėn sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y., būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė, tačiau ir tai, kad pažeidėjas matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.
Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje nurodyta, kad, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo: persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį (77.2, 77.3 p). Taigi, persekiojant pažeidėją, policijos automobilio švyturėliai ir specialūs garso signalai turi būti įjungti ištisai, o ne epizodiškai, žodinis reikalavimas per garsiakalbį turi būti kartojamas, kad persekiojamasis teisingai suprastų, jog būtent jis yra persekiojamas ir vėliau neturėtų pagrindo teigti, jog policijos pareigūnų veiksmai jį stabdant ir persekiojant buvo nekonkretūs ir neaiškiai išreikšti.
Kaltė dėl minėto administracinės teisės pažeidimo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., suvokiant, kad nevykdomas teisėtas policijos pareigūno nurodymas sustoti. R. L. teigimu, jis automobilio tą dieną apskritai nevairavo, jį vairavo A. S., o kaip ir kodėl jis buvo stabdomas policijos pareigūnų, jis nežino. A. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad jis paprašė mašinos nuvažiuoti pas draugą, kylant į kalną, prasilenkė su policijos ekipažu, tačiau nuo policijos jis nebėgo, niekas jo nestabdė. Jo teisės pasibaigusios, todėl ir nenorėjo turėti problemų. Liudytojas R. B. parodė, kad matė, kaip A. sėdo važiuoti R. mašina (b. l. 43). Liudytoja L. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pamatė, kad jų automobilis išvažiuoja, R. jai paaiškino, kad davė R. draugui automobilį (b. l. 44). Liudytojas G. P. ir J. P. davė priešingus parodymus, kad jie matė, kaip automobilį vairavo R. L.. Policijos pareigūnų parodymai neleidžia kategoriškai tvirtinti, kad automobilį tuo metu vairavo R. L.. Apeliacinės instancijos teisme pateikti telemetrinės sistemos duomenys rodo, kad nuo ekipažo išvykimo pradžios iki atvykimo į įvykio vietą policijos automobilio garsiniai ir šviesos signalai įjungti nebuvo, nors patys pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose aiškino, kad jie stabdė nuo jų sprunkantį automobilį įjungę garsinius ir šviesos signalus (b. l. 1, 2). Teisme liudytojas R. K. teigė, kad švyturėlių įjungęs nebuvo, nors K. K. aiškino priešingai, kad policijos patruliai buvo įsijungę ir švyturėlius, ir garsiakalbį (b. l. 41, 42). Tokiu būdu apylinkės teismas negalėjo konstatuoti, jog stabdomo automobilio vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, nes visi paminėtieji duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai automobilio Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal aukščiau nurodytą instrukciją, įsijungę garso ir šviesos signalus nepersekiojo ir nestabdė.
Pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas policijos pareigūnų parodymų nenuoseklumo, neatitikimo objektyviai nustatytoms aplinkybėms, nepatikrinęs telemetrinės sistemos duomenų, kas kelia abejones šių pareigūnų paaiškinimų sąžiningumu, nepagrįstai konstatavo, jog policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes. Apylinkės teismas, tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimą turėjo priimti tik nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis ne atskirais įrodymais, kaip šiuo atveju abejonių keliančiais pareigūnų parodymais, tačiau tik byloje surinktų faktų visuma.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, jog R. L. vairavo automobilį neblaivus, buvo stabdomas policijos pareigūno įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka ir aiškiai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei nepateikė reikiamų dokumentų.
Byloje būtina įvertinti gautus telemetrinės sistemos duomenis ir papildomai apklausti policijos pareigūnus, siekiant pašalinti visus prieštaravimus.
Kadangi visos abejonės yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla R. L. atžvilgiu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų padarymo grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r ė:
R. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarimą ir R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Dmitrijus Korsakovas