Civilinė byla Nr. e2-914-577/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00285-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ir trečiojo asmens J. V. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benart projektai“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Benart projektai“ (toliau – ir bendrovė). Pareiškime nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-613-587/2025 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8493-1159/2024, kuriuo ieškovui iš atsakovės UAB „Benart projektai“ priteista 2 110,64 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. gegužės–rugsėjo mėnesius, 756 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, 3 456,34 Eur netesybų ir 945 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 7 267,98 Eur. Įsiteisėjusių teismų sprendimų atsakovė geranoriškai neįvykdė. Vieša informacija apie atsakovę patvirtina jos prastą finansinę būklę ir darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Ieškovui žinoma apie atsakovės skolą ir kitam kreditoriui. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nerado realaus atsakovės turto ir nustatė, kad atsakovės banko sąskaitose turimų piniginių lėšų likutis 2025 m. sausio mėn. siekė kelis eurus arba buvo minusinis. Turto, išskyrus vieną menkavertę transporto priemonę, atsakovė neturi. Ieškovas 2025 m. rugsėjo 5 d. pateiktame prašyme, be kita ko, nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. atsakovė per trečiąjį asmenį M. A. įvykdė ieškovo pagrindinį reikalavimą, sumokėjo 7 267,98 Eur skolą, tačiau ieškovas palaikė prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą. Pažymėjo, kad ne atsakovė UAB „Benart projektai“ patenkino ieškovo pagrindinį reikalavimą, t. y. atsakovė su ieškovu nėra atsiskaičiusi visiškai, be to, nesumokėjo 2 420,48 Eur ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl nagrinėjamos bylos inicijavimo. Atsakovė iki šiol neatsiskaitė ir su daugiau nei 50 000 Eur reikalavimo teisę turinčiu kreditoriumi J. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Benart projektai“, priteisė ieškovui V. V. iš atsakovės UAB „Benart projektai“ 2 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti ieškovui 570 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas nurodė, kad nors atsakovė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimą, tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo patenkinti ieškovo pareiškimą, kadangi teismų sprendimų pagrindu atsakovė trečiajam asmeniui turi prievolę sumokėti 50 439,52 Eur. Teismas nutarė pasisakyti dėl atsakovės (ne)mokumo.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui yra teikusi 2023 metais, taip pat įvertino atsakovės paaiškinimus, kad ji šiuo metu neturi galimybės pateikti į bylą finansinių ataskaitų už 2024 ir 2025 metus, kadangi daugelis dokumentų už 2024 metus nėra perduota atsakovės direktoriui; preliminariais duomenimis, įmonės finansiniai rodikliai iš esmės nėra pakitę.
5. Įvertinęs atsakovės turto ir įsipareigojimų dinamiką 2022–2023 metais, teismas nurodė, kad nors 2023 metais įmonė patyrė nuostolius, sumažėjo bendra turto masė, tačiau 2023 metais įmonės įsipareigojimai kreditoriams, lyginant su 2022 metais, žymiai sumažėjo. Teismas padarė išvadą, kad bendrovė veiklą vykdė. Įvertinęs atsakovės vadovo paaiškinimus, kad dėl nedidelių skolų grąžinimo su kreditoriais yra sudaryti žodiniai susitarimai, kurie yra vykdomi; tikėtina, kad atsakovė iki šių finansinių metų pabaigos atsiskaitys su visais kreditoriais; įmonės akcininkas iki metų pabaigos ketina skirti atsakovei apyvartinėms lėšoms 50 000 Eur, teismas nutarė, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad šiuo metu atsakovės turimo turto nepakaktų turimiems įsipareigojimams padengti.
6. Teismas nurodė, kad dėl trečiojo asmens 50 439,52 Eur reikalavimo antstolio kontoroje vykdomoji byla pradėta tik 2025 m. balandžio 16 d. (pagal pradinio kreditoriaus prašymą), be to, skola yra ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1381-1193/2025. Teismas padarė išvadą, kad skola nėra ilgalaikė, o jos grąžinimo klausimas susijęs su teisminiu procesu.
7. Teismas nustatė, kad bendrovė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomi du išieškojimai, šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriuose atsakovei būtų pareikšti piniginio pobūdžio reikalavimai.
8. Remdamasis atsakovės pateiktais paaiškinimais bei pateiktais įrodymais (statybos rangos sutartimi), teismas padarė išvadą, kad atsakovė vykdo komercinę veiklą, generuoja ir generuos atitinkamas pajamas, turi reikiamas licencijas, turi keletą senų skolų. Teismo vertinimu, prioritetas turi būti teikiamas bendrovės veiklos išsaugojimui. Atsakovė atliko mokėjimą ieškovui, yra gyvybinga, vykdo veiklą, iš kurios gauna pajamas. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei, kadangi pastaroji nėra nemoki.
9. Teismas nusprendė, kad nei ieškovas, nei atsakovė, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo ir atsakovės prašymų skirti atsakovės vadovui ir ieškovui baudas netenkino.
10. Kadangi atsakovė pripažino skolą ieškovei, įsiskolinimas padengtas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovės 2 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytų dydžių.
II. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atskirajame skunde ieškovas V. V. ir trečiasis asmuo J. V. prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo nutartis pažeidžia civilinio proceso įstatymuose įtvirtintą šalių rungtyniškumo principą bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismų praktikoje nemokumo bylose išskirtas juridinių asmenų nemokumo vertinimo taisykles. Likus kelioms valandoms iki iš anksto numatyto bylos nagrinėjimo, atsakovės vadovas pateikė paaiškinimus dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo, kuriuos teismas priėmė ir jais rėmėsi, priimdamas nutartį. Pirmosios instancijos teismas nesudarė ieškovui galimybės susipažinti su atsakovės paaiškinimais, dėl jų pasisakyti, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, o būtent – ieškovo pozicijos dėl atsakovės pateiktų paaiškinimų, nutartis turi būti panaikinta, pirmosios instancijos teisme suteikiant galimybę ieškovui pateikti savo poziciją (bei įrodymus) dėl 2025 m. rugsėjo 8 d. atsakovės pateiktų dokumentų.
11.2. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje iš esmės pakartojo atsakovės pateiktus paaiškinimus, kurių realumo ir pagrįstumo netyrė bei nevertino. Teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovė yra gyvybinga bendrovė, realiai vykdanti veiklą ir iš vykdomos veiklos gaunanti pakankamas pajamas, kurios padeda mažinti įsiskolinimus kreditoriams, nes nurodytų teiginių nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas.
11.3. Atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams (nes jų nevykdo) ir turi ne laikinus, o nuolatinius mokumo sunkumus, kurie nuolat didėja. Atsakovės padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje numatytas sąlygas, todėl būtina atsakovei iškelti bankroto bylą.
11.4. Atsakovės negalėjimą vykdyti prievoles patvirtina ir faktas, kad atsakovė ne pati, o trečiasis asmuo M. A. už ją įvykdė ieškovo pagrindinį reikalavimą, ir tai buvo padaryta tik iškėlus nagrinėjamą bylą. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokiu būdu būtent atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę kreditoriui. Be to, atsakovė yra skolinga ieškovui 2 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl nagrinėjamos bylos iškėlimo.
11.5. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindas, atsakovei nepadengus trečiojo asmens J. V., kuris taip pat prašo iškelti atsakovei bankroto bylą, 50 439,52 Eur reikalavimo, neegzistuoja. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis hipotetiniais atsakovės teiginiais apie atsirasiančius reikalavimus Z. Z., neturėjo pagrindo padaryti išvados dėl trečiojo asmens vykdytino reikalavimo atsakovei nebuvimo. Vykdomosios bylos Nr. 0072/25/00730 pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1020-451/2024 dokumentai patvirtina, kad atsakovė neturi turto. Iš antstolių informacinės sistemos registro išrašo matyti, kad antstolis ilgą laiką nesugeba išieškoti net dalies atsakovės pradelstų skolų. Atsakovės negalėjimas sumokėti skolas nėra laikinas, nevykdomi 2023 metais atsiradę įsipareigojimai, byloje nėra duomenų apie dalinį atsiskaitymą su kreditoriais.
11.6. Finansinės atskaitomybės duomenys yra retrospektyvūs ir atspindi ne dabartinę atsakovės turtinę būklę, o 2023 m. buvusią finansinę padėtį. Atsakovė nepateikė naujesnių finansinės atskaitomybės duomenų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turimas turtas yra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Nėra požymių, kad šiuo metu ar vėliau atsakovės finansinė situacija galėtų pagerėti. Atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
2. Atsakovė UAB „Benart projektai“ atsiliepime į ieškovo ir trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo apeliantų skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui V. V. baudą, atmesti prašymą dėl papildomų dokumentų priėmimo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei, kadangi ji nėra nemoki.
12.2. Atskirąjį skundą teikia apeliantas V. V., kurio reikalavimai yra patenkinti, todėl jis negali turėti suinteresuotumo nagrinėjama byla. V. V. piktnaudžiauja teise, todėl jam skirtina bauda. Trečiajam asmeniui neturint savarankiškų reikalavimų, negali būti tenkinami atskirajame skunde nurodyti jo reikalavimai. Atsakovės nuomone, tam, kad būtų tenkinami apeliaciniame skunde nurodyti trečiojo asmens reikalavimai, jis turi tapti byloje ieškovu.
3. Atsakovė UAB „Benart projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį dėl 2 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Benart projektai“ ieškovui V. V. priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Ieškovui negalėjo būti priteistos 2 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pasak atsakovės, prašymas skirti baudą (sąskaitoje nurodomas prašymo parengimo laikas 1,67 val.), kuris yra išdėstytas tik keliomis pastraipomis, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Atsakovo nuomone, patyręs teisininkas tokį prašymą galėjo surašyti per 30 minučių. Nurodyta paslauga teismų praktikoje yra vertinama kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Be to, teismas atmetė ieškovo prašymą skirti baudą atsakovės atstovui, todėl 162,08 Eur buvo priteista be pagrindo.
13.2. Teismas, priteisdamas visą sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad rengiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo sugaišta 15 valandų. Pažymi, kad pareiškimas sudarytas iš esmės iš kopijuotos medžiagos. Atsakovės nuomone, ieškovo atstovas galėjo sugaišti daugiausia 2 valandas, ruošdamas tokį pareiškimą. Be to, teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovui negalėjo būti priteistos.
13.3. Bylinėjimosi išlaidos nebuvo apmokėtos. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 1 000 Eur, tačiau nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2 420,48 Eur neva patirtų ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas tokių išlaidų nepatyrė.
13.4. Teismas, nurodydamas, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, nesivadovavo teismų praktika ir netyrė ieškovo atstovo pateiktų procesinių dokumentų turinio, formaliai priteisė sąskaitoje faktūroje nurodytą 2 420,48 Eur, t. y. beveik maksimalią, sumą.
14. Ieškovas V. V. atsiliepime į atsakovės UAB „Benart projektai“ atskirąjį skundą prašo
skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 14.1. Patenkinus ieškovo ir trečiojo asmens atskirąjį skundą, nebus pagrindo patenkinti atsakovės atskirojo skundo. Atsakovei turi būti keliama bankroto byla, nes ji neturi realaus turto, kuriuo galėtų padengti finansinius įsipareigojimus. Atsakovės skolos kreditoriams dar labiau padidėjo.
14.2. Ieškovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl bankroto bylos proceso inicijavimo, atsakovei UAB „Benart projektai“ nevykdant ieškovo naudai priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo. Piktnaudžiavimo procesu ar akivaizdžiai nepagrįstos bylos inicijavimo aplinkybės nenustatytos, todėl teismas, net ir neiškėlęs atsakovei bankroto bylos, pagrįstai priteisė ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Toks sprendimas atitinka formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką.
14.3. Dėl dalies bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėjimo yra sudarytas 2025 m. rugsėjo 4 d. susitarimas, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą yra tinkamas įrodymas bylinėjimosi išlaidų pagrindimui.
14.4. Ieškovo V. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovo atstovui reikėjo išsamiai ištirti atsakovės turtinę padėtį, iki kreipimosi į teismą raštu įspėti atsakovę dėl bankroto bylos kėlimo. Pareiškimo rengimą apsunkino ir tai, kad atsakovė neįvykdė įstatyme numatytos imperatyvios pareigos pateikti valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 metus. Atsakovė be pateisinamų priežasčių nepateikė teismo nutartyje nurodytų privalomų pateikti dokumentų, todėl ieškovas pagrįstai pateikė teismui pareiškimą dėl baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą skyrimo.
14.5. Ieškovas buvo priverstas skubiai su atstovu susipažinti su atsakovės prieš posėdį pateiktais dokumentais ir pateikti savo nuomonę, kiek suspėjo ją parengti. Už šiuos procesinius veiksmus ieškovas bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nereikalauja, nors tokią teisę turi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės; jos yra pagrįstos ir protingo dydžio.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje ieškovas bei trečiasis asmuo pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei UAB „Benart projektai“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria ieškovui iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Ieškovas ir trečiasis asmuo prašo priimti teikiamus naujus įrodymus – 2024 m. rugpjūčio 30 d. rangos sutartį; antstolio V. K. 2025 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. S-25-72-30581; prie atskirojo skundo pridėjo minėtą antstolio raštą, kuriame pateikta informacija apie vykdymo eigą (pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1020-451/2024), taip pat 2024 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės su UAB „Versiculus“ sudarytą rangos sutartį Nr. RS-240830. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės prieš teismo posėdį pateikta pozicija ir įrodymais, į kuriuos atsikirsti apeliantams galimybės nesuteikė. Teigia, kad teikiamų įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, nustatant, ar atsakovas yra (ne)mokus ir (ne)gyvybingas. Su atskirojo skundo priedu Nr. 1 pateiktos ir kitos atsakovės sudarytos rangos sutartys, taip pat užsienio kalba parengti dokumentai.
4. Ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo priimti į bylą naują įrodymą – Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4209-1088/2025.
5. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 371-701/2021, kt.).
6. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai savo argumentus grindžia, be kita ko, 2024 m. rugpjūčio 30 d. rangos sutartimi, atsikirsdami į apskųstoje nutartyje aptartus atsakovės pateiktus įrodymus, dėl kurių pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pasisakyti, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima. Tačiau motyvai dėl kitų pridedamų sutarčių bei dokumentų, kurie neišversti į lietuvių kalbą, t. y. neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, nenurodyti; galimybės pateikti antstolio informacijos apie vykdymo eigą pirmosios instancijos teismui nebuvimo apeliantai neįrodinėja. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas paminėtus naujus įrodymus atsisako priimti.
7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės atskirasis skundas yra susijęs tik su priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu, taip pat į tai, kad su ieškovo atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pateiktas Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4209-1088/2025 priimtas po apskųstos nutarties priėmimo, t. y. nebuvo žinomas ir vertinamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, prireikus, teismas gali remtis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsisako priimti ieškovo pateiktą 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo sprendimą.
Dėl ieškovo ir trečiojo asmens atskirojo skundo
8. Ieškovas ir trečiasis asmuo kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Benart projektai“ bankroto bylą.
9. JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimą, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė patenkinti ieškovo pareiškimą, nurodydamas, jog teismų sprendimų pagrindu atsakovė turi prievolę sumokėti 50 439,52 Eur trečiajam asmeniui, nutarė pasisakyti dėl atsakovės (ne)mokumo. Ieškovas ir trečiasis asmuo atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė yra gyvybinga ir nėra nemoki. Atsakovė atsiliepime, be kita, ko nurodo, kad patenkinus ieškovo reikalavimus, ieškovas neturi suinteresuotumo nagrinėjama byla, o trečiojo asmens atskirajame skunde nurodyti reikalavimai negali būti tenkinami, nes trečiasis asmuo neturi savarankiškų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atsakovės argumentais.
11. Apeliantas (ieškovas) pripažįsta faktą, kad atsakovė (M. A. už atsakovę UAB „Benart projektai“) sumokėjo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą reikalavimo sumą. Aplinkybe, kad atsakovė ne pati, o trečiasis asmuo įvykdė ieškovo reikalavimą, apeliantai grindė argumentus dėl atsakovės negalėjimo vykdyti prievoles, tačiau duomenų, kad už atsakovę sumokėtos skolos ieškovas nepriėmė (ją grąžino ar pan.) nėra. Taigi, šiuo atveju aktualus JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos aiškinimas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši nuostata yra imperatyvi, be to, ji skatina skolininką – veiklos tolesniu vykdymu suinteresuotą juridinį asmenį, nedelsiant savanoriškai su kreditoriumi atsiskaityti, taip išvengiant neigiamų bei jo veiklą ribojančių padarinių. Tokiu būdu sudaromos sąlygos juridiniam asmeniui toliau dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, taip užtikrinant jo interesą išsaugoti verslą, taip pat preziumuojant, kad kreditoriaus reikalavimą gebančio patenkinti subjekto išsaugojimas rinkoje atitinka ir viešąjį interesą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą, neatliekant juridinio asmens finansinės būklės, jo gyvybingumo vertinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1005-450/2024, 29 punktas).
14. Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiamas skirtumas tarp situacijos, kuomet bankroto bylą iniciavusio kreditoriaus reikalavimai patenkinami iki ir po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą priėmimo, kadangi pastaruoju atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą. Pažymima, kad reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020, 29, 30 punktai, 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-877-854/2024, 15–16 punktai).
15. Taigi, sumokėjus visą skolą, dėl kurios inicijuota bankroto byla, ir tai padarius iki bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo, bankroto bylą atsakovei turėjo būti atsisakyta iškelti savarankišku JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
16. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2041/2011, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nutardamas pasisakyti dėl atsakovės (ne)mokumo, aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Iš minimos nutarties turinio matyti, kad kitas atsakovo kreditorius kreipėsi su prašymu įtraukti į bylą bendraieškiu, tačiau teismas šį kreditorių į bylą įtraukė ne bendraieškiu, o trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo nereiškė, ginčo dėl to, kad jis pagrįstai įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2041/2011 pateikti išaiškinimai šiuo atveju netaikytini.
17. Apeliantų atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė skolinga ieškovui 2 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl nagrinėjamos bylos iškėlimo, nekeičia atsiskaitymo su ieškovu fakto vertinimo, visų pirma, dėl to, kad šios išlaidos nebuvo bylos inicijavimo pagrindas, antra, jų priteisimas kvestionuojamas atsakovės atskiruoju skundu.
18. Aplinkybė, kad vėliau atsirado naujas bendrovės įsiskolinimas ar kad bendrovė galimai turi kitų kreditorių, neturi reikšmės, nes nelemia byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, sprendžiant dėl pagrindo nepradėti bankroto bylos bendrovei, vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-877-854/2024, 21 punktas).
19. Atskirajame skunde nurodoma, kad nutartis turi būti panaikinta, suteikiant galimybę ieškovui pirmosios instancijos teisme pateikti savo poziciją (bei įrodymus) dėl 2025 m. rugsėjo 8 d. atsakovės pateiktų dokumentų, tačiau, esant patenkintam ieškovo finansiniam reikalavimui, nepaaiškintas ieškovo suinteresuotumas bei tokio veiksmo pasekmės, be to, atskirajame skunde pasisakyta dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo.
20. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias su atsakovės (ne)mokumu ir konstatavo atsisakymo iškelti bankroto bylą atsakovei pagrindą, numatytą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Kita vertus, nutartyje nurodytas tiek atsiskaitymo su ieškovu faktas, tiek JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, įtvirtinančios atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindą, kai juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į bylos išnagrinėjimo rezultatą, t. y. tai, kad nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamu atisakymo iškelti bankroto bylą teisiniu pagrindu, tačiau bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, vadovaudamasis CPK 328, 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovo ir trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą nutarties dalį, todėl jų atskirasis skundas atmetamas.
Dėl atsakovės atskirojo skundo
21. Atsakovė atskirojo skundo reikalavimą panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį dėl 2 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovui priteisimo grindžia tuo, kad: 1) prašymo skirti baudą parengimas nelaikomas savarankiška teisine paslauga, be to, teismas atmetė ieškovo prašymą skirti baudą atsakovės atstovui, todėl 162,08 Eur buvo priteista be pagrindo; 2) teismas formaliai priteisė sąskaitoje faktūroje nurodytą, beveik maksimalią, sumą; procesinių dokumentų parengimui negalėjo būti sugaištas sąskaitoje nurodytas advokato laikas; be to, teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovui negalėjo būti priteistos; 3) bylinėjimosi išlaidos nebuvo apmokėtos; teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo tik 1 000 Eur.
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad atsakovė pripažino savo skolą ieškovui, įsiskolinimas padengtas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovės 2 420,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių.
23. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir įžvelgia pirmosios instancijos teismo argumentuose prieštaringumą (teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, remdamasis ne JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkto, o 22 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu), tačiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismui patikslinus atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindą, darytina išvada, kad, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovės atsiskaitymo su ieškovu momentą.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju atsakovei atsiskaičius su ieškovu po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. pripažinus ieškovo teisę (JANĮ 4 straipsnis) inicijuoti nemokumo procesą atsakovei, nėra pagrindo ieškovo elgesį, pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, laikyti nesąžiningu. Bylos medžiaga leidžia pripažinti, kad ieškovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl bankroto bylos proceso inicijavimo, atsakovei nepatenkinus ieškovo finansinio reikalavimo, pagrįsto įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Atsakovė savo prievolę ieškovui įvykdė tik po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme, nors turėjo galimybę ją įvykdyti iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
26. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 konstatavo, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas.
27. Ieškovas pateikė advokatų profesinės bendrijos ZETA LAW 2025 m. rugsėjo 3 d. 2 420,48 Eur PVM sąskaitą faktūrą (kurioje detalizuota mokėtina suma: už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą UAB „Benart projektai“ – 1 800 Eur ir 378 Eur PVM, už prašymą dėl baudos skyrimo – 200 Eur ir 42,08 Eur PVM), pridėjo 2025 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimą, patvirtinantį, kad advokatų bendrijai sumokėjo 1 000 Eur, taip pat 2025 m. rugsėjo 4 d. susitarimą su ZETA LAW advokatų profesinė bendrija, pagal kurį klientas bendrijos išrašytą 2025 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV-2025-09-03-00286 apmokės tokiu būdu: 1 000 Eur apmoka 2025 m. rugsėjo 4 d., o likusią dalį – po civilinėje byloje Nr. e2-4209-1088/2025 priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimo iš UAB „Benart projektai“, bet ne vėliau nei 2025 m. gruodžio 31 d.
28. Toks susitarimas bei pateikti įrodymai atitinka pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių mokėjimo atidėjimo susitarta su advokatu, atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo nurodytą sumą vertinti kaip jo patirtas išlaidas advokato pagalbai ir jas priteisti.
29. Tačiau sutiktina, kad į aplinkybę, jog ieškovo prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, buvo atmestas, turėjo būti atsižvelgta, sprendžiant dėl ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Šis klausimas išnagrinėtas ieškovui nepalankiu būdu, todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti 242,48 Eur.
30. Kita ieškovo prašomos atlyginti advokato pagalbos išlaidų dalis (2 178 Eur) yra pagrįsta, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas šią ieškovo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo patenkinti. Atsakovės argumentai dėl advokato sugaišto laiko yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo sumažinti priteistiną išlaidų už advokato pagalbą dydį.
Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
31. Atsakovė atsiliepime į ieškovo ir trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui V. V. baudą. Nurodo, kad V. V. negali turėti suinteresuotumo nagrinėjama byla, kadangi jo reikalavimai buvo patenkinti. Teigia, kad tokiais veiksmais V. V. piktnaudžiauja teise.
32. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-684/2025).
47. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).
48. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei bankroto bylą, piktnaudžiavo procesine teise. Pažymėtina, kad ieškovo teisė pateikti atskirąjį skundą numatyta įstatyme. Nors ieškovo finansinis reikalavimas yra patenkintas, ieškovas siekė bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atskirajame skunde nurodė argumentus, kuriais grindė tokį reikalavimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovui netenkinamas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė neteisingą atsisakymo iškelti bankroto bylą atsakovei pagrindą, bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai, todėl ieškovo ir trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei, paliekama nepakeista. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas už prašymo, kuris nebuvo patenkintas, parengimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiama, sumažinant iš atsakovės ieškovui priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 2 178 Eur. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
50. 2025 m. spalio 16 d. atsakovė UAB „Benart projektai“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus (UAB „Benart projektai“ balansą už 2024 metus ir pelno (nuostolio) ataskaitą už 2024 metus).
51. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Šios taisyklės taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
52. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, šios nutarties 18 punkte išdėstytas nuostatas, taip pat įvertinęs pirmiau nurodytus argumentus bei teisinį bylos rezultatą, tai, kad atsakovė naujus įrodymus bei paaiškinimus pateikė bylos nagrinėjimo dieną ir jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (dėl poreikio suteikti galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims susipažinti su pateiktais įrodymais), tai, jog rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė iš esmės papildo pateiktą atsiliepimą į ieškovo bei trečiojo asmens atskirąjį skundą, nors terminas atsiliepimui pateikti yra pasibaigęs, atsakovės rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisako priimti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant ieškovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ (juridinio asmens kodas 302596566) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 178 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič