Civilinė byla Nr. e2S-408-544/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01541-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-730-639/2024 pagal ieškovių UAB „Europinių kortelių servisas“ ir užsienio bendrovės E100 International Trade sp. z o. o. ieškinį atsakovui T. K., trečiajam asmeniui UAB „E100LT“, restruktūrizuojamai UAB „Riedis“ ir jo atstovei UAB „Delibero“, dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-730-639/2024 buvo patvirtina tarp ieškovių UAB „Europinių kortelių servisas“, Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės E100 International Trade sp. z o. o. (toliau – ir ieškovės) ir atsakovo T. K. (toliau – ir atsakovas) 2024 m. vasario 21 d. sudaryta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis).

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. gegužės 16 d. gautas ieškovių prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-730-639/2024. Ieškovės prašyme nurodė, kad atsakovas pažeidė savo pareigas pagal teismo nutartimi patvirtintą sutartį ir nustatytais terminais nesumokėjo įmokų. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. birželio 5 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-730-639/2024 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintą Taikos sutartį dėl priverstinio skolos ir delspinigių išieškojimo iš atsakovo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3.1.       Atsakovas pažeidė teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą iki nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2027 m. sausio 31 d. sumokėti ieškovėms 39571,21 Eur skolą į ieškovės UAB „Europinių kortelių servisas“ atsiskaitomąją sąskaitą, kas mėnesį mokant 1100 Eur dalinį mokėjimą iki kiekvieno mėnesio pabaigos, nes 2024 m. balandžio 2 d. atliko tik vieną dalinį 1100 Eur mokėjimą. Todėl sprendė, kad ieškovės pagrįstai kreipėsi į teismą prašydamos išduoti vykdomąjį raštą, nes šalių sudarytos Taikos sutarties 4 punkte, šalys susitarė, kad, jei atsakovas nesumoka arba pavėluoja sumokėti 2 punkte nurodytus mokėjimus ilgiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas, ieškovės įgyja teisę išieškoti iš atsakovo visą įsiskolinimą nebesilaikant Taikos sutarties 2 punkte nustatytos tvarkos ir mokėjimo terminų.  

3.2.       Teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl 39571,21 Eur skolos, 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną išieškojimo nuo 39571,21 Eur neapmokėtos sumos, nepaisant to, kad atsakovas 2024 m. balandžio 2 d. ir atliko 1100 Eur mokėjimą, nes Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog, atsakovui laiku ar pilnai neįvykdžius Taikos sutarties 1-2 punktuose numatytų įsipareigojimų ieškovėms, atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovėms 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos likusios neapmokėtos skolos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Kadangi iš atsakovo išieškotina delspinigių suma viršijo 1100 Eur ir nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. sudarė 2215,99 Eur (39571,21 Eur × 28 d. × 0,2 %), teismas konstatavo, kad pagrindinė 39571,21 Eur skola nėra sumažėjusi.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atskiruoju skundu atsakovas T. K. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį; 2) atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.       Tiek skundžiama nutartis, tiek tarp ieškovių ir atsakovo sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

4.2.       Svarstant ieškovių prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti paskirtas teismo posėdis, nes skundžiama nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl itin didelės sumos fizinio asmens atžvilgiu.

4.3.       Išduodant vykdomąjį raštą teismas neįsitikino, ar mokėjimai nebuvo atlikti ieškovei Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei E100 International Trade sp. z o.o., nepaisant to, kad Taikos sutartimi šalys ir susitarė, jog mokėjimai atliekami ieškovės UAB „Europinių kortelių servisas“ naudai.

4.4.       Vykdomojo rašto išdavimas dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių yra nepagrįstas, nes teismas neatliko savo pareigos kontroliuoti ar nustatomas netesybos nėra neprotingai didelės. Apelianto teigimu, 0,2 proc. dydžio delspinigiai pagal teismų praktiką (atsakovo atskirojo skundo 8 punkte nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika) yra aiškiai per dideli, tokio dydžio delspinigių priteisimas ir priverstinis išieškojimas iš atsakovo pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nulems atsakovo bankrotą.   

5.       Ieškovės UAB „Europinių kortelių servisas“ ir Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovė E100 International Trade sp. z o. o. pateiktu atsiliepimu prašo: 1) atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti ieškovei UAB „Europinių kortelių servisas“ iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Skundžiama nutartini ieškovei pagrįstai buvo išduotas vykdomasis raštas, nes atsakovas nesilaikė teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2 punkte išdėstyto skolos įmokų mokėjimo grafiko, nuo 2024 m. vasario 28 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. sumokėjo vos vieną įmoką iš privalomų sumokėti trijų, todėl pažeidė ieškovės teisėtą lūkestį atgauti skolą taikos  sutartyje nurodytomis sąlygomis.

5.2.       Taikos sutartis buvo sudaryta abipusiu šalių susitarimu, suteikiant atsakovui galimybę skolą grąžinti dalimis. Sąlyga dėl atsakovo skolos mokėjimo pagal grafiką buvo esminė ir jos nesilaikymas suteikė ieškovėms teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai skolos sumai.

5.3.       Atsakovo argumentai, kad tiek skundžiama nutartis, tiek Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra deklaratyvūs, nes atsakovas nenurodė jokios konkrečios įstatymo normos, kuriai prieštarauja skundžiama nutartis ar Taikos sutartis.

5.4.       Atsakovo argumentas, kad, svarstant prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl didelės sumos išieškojimo iš fizinio asmens, turi būti surengtas teismo posėdis, nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra nustatyta, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl didesnės skolos išieškojimo iš fizinio asmens turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. 

5.5.       Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas išdavė vykdomąjį raštą neįsitikinęs, ar jis mokėjimų neatliko kitai ieškovei (Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei E100 International Trade sp. z o.o.), nes  Taikos sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad skolos įmokos turi būti mokamos ieškovei UAB „Europinių kortelių servisas“.

5.6.       Atsakovo argumentai, kad teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl nepagrįstai didelio dydžio delspinigių išieškojimo, nepagrįsti, nes 0,2 proc. dydžio delspinigius šalys laisvu susitarimu pačios numatė taikos sutartyje. Teismų praktikoje nėra nustatyta vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

5.7.       Ieškovės nurodo, kad atsakovo siekis vienašališkai modifikuoti taikos sutarties nuostatas, nustatančias delspinigių už atsakovo piniginių prievolių nevykdymą dydį, nėra galimas, nes teismas be šalių valios negali keisti įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos Taikos sutarties, turinčios jos šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas išdavė vykdomąjį raštą pagal nevykdomą teismo nutartimi patvirtintą Taikos sutartį, pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7.       Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus CK 6.983 straipsnio 1 dalis. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

8.       Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (LAT 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

9.       CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuojamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisako jį išduoti, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Paminėtų nuostatų turinys lemia, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis nustato sąlygas vykdomajam raštui pagal taikos sutartį išduoti: 1) teismas, atlikęs bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, turi nustatyti, kad teismo patvirtinta ir vykdytina taikos sutartis yra nevykdoma; 2) teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, bet ne taikos sutarties (šalių sulygtų įsipareigojimų) sąlygų esmę.

10.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, svarbu nustatyti faktą, jog taikos sutartis yra nevykdoma ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (LAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

11.       Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovių prašymą – nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-730-639/2024 (nutartis įsiteisėjusi) patvirtintos Taikos sutarties 1-2 punkto priverstinio vykdymo, t. y. 39571,21 Eur skolos, 0,2 proc. delspinigių išieškojimo nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nes 2024 m. balandžio 2 d. atsakovo atlikta 1100 Eur įmoka tik iš dalies padengė pagal Taikos sutarties 5 punktą paskaičiuotus 2215,99 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. (39571,21 Eur × 28 d. × 0,2 proc.). 

12.       Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka, pažymėdamas, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis tinkamai vykdo teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovėms (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina atsakovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas išduoti vykdomąjį raštą,  neįsitikino, ar jis mokėjimų neatliko kitai ieškovei (Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei E100 International Trade sp. z o.o.). Kaip matyti iš šalių sudarytos taikos sutarties 1 punkto, atsakovas pats įsipareigojo skolos įmokas mokėti ieškovei UAB „Europinių kortelių servisas“. Todėl mokėjimų atlikimas kitai ieškovei reikštų dar vieną teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų pažeidimą. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad mokėjimus kitai ieškovei yra atlikęs.     

13.       Apeliantas be jokio teisinio pagrindo ir tik deklaratyviai nurodo, kad vykdomasis raštas neturėjo būti išduotas, nes tarp ieškovių ir jo sudaryta Taikos sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi: nutartis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis); pats apeliantas nenurodo imperatyvių teisės normų, kurioms prieštarauja Taikos sutartis, o prieštaravimų bendriesiems civilinio proceso principams turinio neatskleidė ir nedetalizavo; vykdomasis raštas išduotas ne pagal Taikos sutartį, o pagal teismo nutartį, kuria ta sutartis patvirtinta; teismas, prieš tvirtindamas šalių pateiktą Taikos sutartį, turėjo pareigą patikrinti ir iš nutarties turinio matyti, kad patikrino, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ar neturi valios trūkumų, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto vertinimui, kad sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo nutartį, kuria patvirtinta Taikos sutartis, buvo privaloma paskirti teismo posėdį. 

15.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo svarstyti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka turi teisę, bet ne pareigą, be to, tai turi daryti tik kai yra būtina.

16.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovių 2024 m. gegužės 16 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 5 d. (8.30 val.). Pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis, ieškovių prašymo kopija atsakovui išsiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), kurių paslaugomis atsakovas naudojasi. 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Aptartos aplinkybės rodo, kad atsakovas apie ieškovių prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą teisme buvo informuotas ir turėjo realią galimybę pateikti atsiliepimą į prašymą ir jame išdėstyti argumentus, kodėl nesutinka su ieškovių pateiktu prašymu, prašyti teismo paskirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, tačiau  šiomis teisėmis nepasinaudojo. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovių prašymą išduoti vykdomąjį raštą išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

17.       Atsakovas atskiruoju skundu ginčija 2024 m. birželio 5 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir tuo pagrindu, kad ja nutarta išduoti vykdomąjį raštą ir dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių išieškojimo, kurie, jo teigimu, yra nepagrįstai dideli, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir atmeta.

18.       Vertinant atsakovo argumentus dėl per didelių priteistinų delspinigių dydžio, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojantį ir byloje sprendžiamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (LAT 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.

19.       Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Taikos sutarties 1 punktas patvirtina, kad šiuo susitarimu atsakovas pripažino savo 39571,21 Eur skolą ieškovėms, kurią atsakovas Taikos sutarties 2 punkte nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo grąžinti  ieškovėms iki 2027 m. sausio 31 d. Atsakovui laiku ar pilnai neįvykdžius šios Taikos sutarties 1-2 punktuose numatytų įsipareigojimų, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovėms 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (taikos sutarties 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių Taikos sutarties sąlygų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad 2 proc.  delspinigių dydis šalių buvo konkrečiai ir individualiai aptartas, nustatytas laisva, nes, minėta, jei būtų nustatyti valios trūkumai, prieštaravimas įstatymų reikalavimams, teismas Taikos sutarties savo nutartimi nebūtų patvirtinęs.

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išsprendimui aktualių įrodymų visumą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu, todėl padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos ir delspinigių priverstinio išieškojimo.  

21.       Tačiau pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai suformulavo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neaiški ir sukels (gali sukelti) neaiškumų tiek išduodant vykdomąjį raštą, tiek vykdymo procese. Teismas nurodė, jog vykdomasis raštas yra išduodamas pagal 2024 m. vasario 21 d. teismo nutartimi patvirtintą Taikos sutartį, tačiau nenurodė minėtos teismo nutarties rezoliucinės dalies punktų, pagal kuriuos nutaria išduoti vykdomąjį raštą. Vietoje tokių nutarties punktų nurodymo, teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nutarė išieškoti 39571,21 Eur skolą, 0,2 procentus delspinigių, tačiau nenurodė, nuo kada jie skaičiuojami ir kaip turi būti įskaitomas 1100 Eur mokėjimas, o tai sukelia neaiškumą ir netikslumą, nes tampa nebeaišku, kurios nutarties pagrindu reikia išduoti vykdomąjį raštą, nuo kada turi būti vykdomas delspinigių skaičiavimas. Pažymėtina, kad CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas reikalauja, kad su išieškojimu susijusi rezoliucinė procesinio sprendimo dalis būtų nurodyta pažodžiui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą bei remdamasis aptartais argumentais, apeliacinės instancijos teismas patikslinta skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad vykdomasis raštas išduodamas pagal 2024 m. vasario 21 d. teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 punkto 2 pastraipą, 2, 4 ir 5 punktus.

22.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Kiti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

25.       Ieškovė UAB „Europinių kortelių servisas“ prašo iš atsakovo priteisti 605 Eur  išlaidas advokato teisinei pagalbai pamokėti už atsiliepimo į atskirąjį parengimą. Šių išlaidų dydį patvirtina ieškovės atstovo advokato R. B. išrašyta 2024 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 25 d. Luminor Bank AS pavedimo kopija Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžių, todėl ieškovei priteisiamos iš atsakovo, kurio atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

             Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

             Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

           ,,Išduoti ieškovėms UAB ,,Europinių kortelių servisas“ ir Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei E100 International Trade sp. z o. o. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-730-639/2024 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 punkto 2 pastraipą (,,Atsakovas iki 2027 m. sausio 31 d. įsipareigoja sumokėti ieškovėms 35249,96 Eur skolą ir 4321,25 Eur dalį bylinėjimosi išlaidų (iš viso 39571,21 Eur į ieškovės UAB „Europinių kortelių servisas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor bank, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank“), taip pat pagal nutarties rezoliucinės dalies 2, 4 ir 5 punktus“.

              Nustatyti, kad pagal 2024 m. vasario 21 d. teismo nutarties rezoliucinės dalies 5 punktą mokami 0,2 procentų dydžio delspinigiai nuo likusios neapmokėtos sumos skaičiuojami nuo 2024 m. kovo 5 d., į sumokėtą delspinigių sumą įskaitant 1100 Eur. 

              Priteisti ieškovei UAB „Europinių kortelių servisas“, juridinio asmens kodas 304280403 iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

             Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja