Civilinė byla Nr. e2-586-867/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01855-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“, atstovui advokatui G. B.,

atsakovui Ž. S., jo atstovui advokatui R. S.,        

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Baltijos statybų vystymo grupė“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Finresta“ ieškinį atsakovui Ž. S. dėl žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 13 411,04 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovei UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ iškelta bankroto byla. Ieškovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Teismo nutartimi buvusiam ieškovės vadovui atsakovui Ž. S. buvo nustatytas 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nurodo, kad 2019 m. sausio 10 d. administratorius iš atsakovo gavo dalį ieškovės dokumentacijos (balansus, kreditorių, debitorių, turto sąrašus, pažymas, tačiau administratoriui neperduotas joks ieškovės turtas (išskyrus grąžintas 1 000,00 Eur pinigines lėšas ir bankui perduotą ieškovės lizinguotą automobilį). 2017 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, ieškovė veikė nuostolingai. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo fiksuotas 15 347,00 Eur nuostolis, ieškovė turėjo turto už 9 747,00 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso irgi už 9 747,00 Eur, taigi, yra pagrindas išvadai padaryti, kad Ieškovė ir 2017 metais buvo nemoki: pradelsti įsipareigojimai 2017 metais viršijo pusę atsakovės į balansą įrašyto turto vertės, tai yra, 100 procentų - įmonė nemoki. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė buvo nemoki 2017 m. ir 2018 m., ieškovės finansinėse ataskaitose nepagrįstai nurodytas trumpalaikis turtas (pagal faktą turtas nurašytas kaip sunaudotas ir/ar nebetinkamas naudoti), atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui (išskyrus už 2017 m.), įmonės finansiniai kreditoriniai reikalavimai susiformavo nuo 2017 m. rugsėjo mėn. 14 d., darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė buvo nemoki, todėl atsakovui teko įstatyminė pareiga vėliausiai 2017 m. rugsėjo mėn. 14 d. datą inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą, tačiau atsakovas, vienintelis ieškovės vadovas ir akcininkas, žinodamas apie įmonės nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokių pareigų pažeidimas sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo visą (13 411,04 Eur) įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą.

Atsakovas nesutikdamas su patikslintu ieškiniu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką jo veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų visuma realiai neegzistuoja. 2017 m. balanse nurodytų bendrovės kreditorinių įsipareigojimų didžiąją dalį iš esmės sudarė paties atsakovo Ž. S. suteiktos paskolos bendrovei apyvartinių lėšų papildymui bei bendrovės veikloje naudotų statybinių medžiagų įsigijimui. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, jog bendrovės 2017 m. balanso informacinėje eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodytas įmonės rodiklis (6 459,00 Eur) reiškė, jog visa šioje informacinėje eilutėje nurodyta suma buvo pradelsti bendrovės įsipareigojimai. 2017 m. rugsėjo 13 d. VSDFV sprendimu Nr. SDI-24 su bendrove VSDFV Klaipėdos skyrius buvo sudaręs VSD įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo atidėjimo sutartį, pagal kurią bendrovei buvo leista padengti 2017 m. rugsėjo 14 d. fiksuotą 3 161,18 Eur įsiskolinimą VSDFV per 16 mėnesių iki 2019 m. birželio 30 d. kas mėnesį mokant 200,00 Eur skolos sumą. Visa tai reiškia, jog bendrovės 2017 m. rugsėjo 14 d. fiksuota 3 161,18 Eur skola VSDFV 2018 m. sausio 1 d. buvo sumažinta daugiau nei 56 procentais ir nesudarė atsakovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. 2017 m. balanso duomenimis taip pat matyti, kad įmonė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo trumpalaikio turto už 5 982,00 Eur. Iš 2017 m. balanso taip pat matyti, kad įmonė nurodė turinti 3 765,00 Eur vertės ilgalaikio turto. Bankroto bylos medžiaga konstatuotina, kad šiai sumai įmonės ilgalaikį turtą sudarė automobilis „Š. F.“, kuris, kaip patvirtina bankroto bylos medžiaga, priklausė lizingo bendrovei – AB Luminor Bank. Taigi įvertinus turimo turto bei pradelstų įsipareigojimų santykį yra akivaizdu, jog 2018 m. sausio 1 d. bendrovė nebuvo nemoki ir pareiga inicijuoti bankroto bylą atsakovui, kaip bendrovės vadovui, nekilo. Nurodo, kad 2018 m. toliau tęsdama veiklą bendrovė generavo stabilias pajamas, turėjo užsakymų, laiku mokėjo atlyginimus darbuotojams, o įmokos VSDFV biudžetui, nors ir vėluojant, buvo mokamos iki pat 2018 m. rugsėjo 12 d. Aplinkybę, kad bendrovė 2018 m. gaudavo pajamas ir vykdė veiklą, patvirtina į bylą teikiamos pardavimo sąskaitos už atliktus rangos darbus bei pelno (nuostolių) ataskaita už 2018 m. sausio – liepos mėnesius, kurioje nurodytos bendrovės pardavimo pajamos sudarė 29 886,00 Eur, o grynasis pelnas 2 723,00 Eur. Taigi akivaizdu, jog atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu, bendrovė turėjo finansinių sunkumų bei dėl virtinės verslo nesėkmių patyrė ženklių nuostolių, tačiau finansuojama paties atsakovo tęsė veiklą ir buvo moki. 2017 m. bendrovės balansas, kuriuo vadovavo Klaipėdos apygardos teismas, neatspindėjo realios įmonės finansinės padėties, kadangi pagrindinis ir didžiausias bendrovės kreditorius 2018 m. pradžioje buvo pats atsakovas, kuris nuolatos iš savo asmeninių lėšų finansuodavo įmonę. Atsakovas yra įsitikinęs, jog jam einant bendrovės direktoriaus pareigas, įmonė tik jo dėka sugebėjo atsiskaityti su didžiąja dalimi kreditorių, išmokėti darbuotojams atlyginimus bei toliau tęsti veiklą. Atsakovo nuomone, bendrovė realiai nemoki tapo 2018 m. liepos mėnesį, kuomet susidūrusi su finansiniais sunkumais nebepajėgė padengti iš karto viso susidariusio įsiskolinimo VSDFV Klaipėdos skyriui, o pakartotinis atsakovo prašymas sudaryti skolos mokėjimo atidėjimo grafiką VSDFV buvo atmestas. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, jog atsakovas savo neveikimu jokios žalos įmonės kreditoriams nepadarė, nes į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi 2018 m. liepos 18 d., kuomet UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudarė 3 653,38 Eur. Vėliau, kreditoriui jau iniciavus bankroto bylos iškėlimą VSDFV kreditinis reikalavimas buvo du kartus patikslintas, papildomai priskaičiuojant palūkanas ir delspinigius.

Teismo posėdžio metu ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės įgalioto asmens, nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu pataisė nemokumo datą, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes ir turimus dokumentus. Iškėlus bankroto bylą atsakovas nevykdė reikalavimų, gavo baudą dėl nevykdymo. Atsakovas dokumentus teikdavo teismui, o ne administratoriui. Kaip ir šiuo atveju, matosi, kad jis turėjo dokumentus. Ieškinį patikslino ir dėl kreditorių. Nemokumo 2017 m. spalio 16 d. data pasiremia į VSDFV įmokos už rugsėjo mėnesį nesumokėjimą. Su sunkumais susidūrė jau 2017 m. kovo mėn., buvo daromi susitarimai atidėti mokėjimus. 2017 m. atskaitomybė už 2017 m. įmonė patyrė finansinį nuostolį 18 000,00 Eur sumai. Vadovas teigia, kad 2017 m. įmonė nedirbo ir veiklos nevykdė, dėl to dokumentų nėra, tačiau kitos civilinės bylos nagrinėjimo metu, dėl vadovavimo teisių apribojimo, apklausos buvusius įmonės darbuotojus, t. y. statybininkus, pasirodė, kad tai yra netiesa, kad 2017 m. žmonės dirbo nuo 8 val. ir 17 val., statė namus, net neturėjo atostogų, tai visumoje aplinkybių akcentuotina, kad tyčiniais atsakovo veiksmais neperduodama informacija apie 2017 m., ko pasėkoje mes turime pelno ataskaitą, duomenis iš VSDFV apie mokėjimus, kreditorių reikalavimus, turto jokio neturi, todėl matom, kad tai dienai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiai dienai niekas neperduota dėl turto, išskyrus 1 000,00 Eur grynųjų pinigų į kasą. Sandoriai turėjo būti, nes buvo statomi namai, 2017-2018 m. darbuotojai dirbo, tačiau kam dirbo, nėra pateikta dokumentų, darbuotojai negalėjo nurodyti kam dirbo, nes nieko rašytinio neturi. VSDFV Alytaus skyrius atsiranda tada, kai garantinis fondas išmoka pinigus darbuotojams už skolas. Iškėlus bankroto bylą atsakovas pervedė dar kelis šimtus eurų ir galų gale susidarė nurodomas įsiskolinimas. Atsakovas nuo 2017 m. kovo mėn. nemoka VSDFV mokesčių, tačiau priima naujus žmones, net iki 2017 m gruodžio buvo įdarbinami nauji žmonės, vadinasi darbų buvo. Garantinis fondas išmokėjo atlyginimus žmonėms ir atostoginius ir išeitines kompensacijas. Įsiskolinimas VSDFV yra padengtas tik už 2017 m. rugsėjo mėn., kuris turėjo būti sumokėtas 2017 m. spalio 16 d. dienai, o toliau viskas nėra padengta. Tai dienai nesumokėjo einamosios įmokos. Mokėjimais lapkričio, gruodžio mėnesiais, buvo dengiami mokėjimai už balandį, gegužį, birželį. Susitarimas buvo padarytas dėl susidariusių skolų sumokėjimo, tačiau einamas įmokas vis tiek reikia mokėti, tai neįeina į susitarimą. Einamųjų įmokų irgi nemokėjo, o susitarimo irgi nevykdė, nes dengė tik dalinai nenurodant už ką dengė, tai dabar gali sakyti, kad mokėjo einamąsias, tačiau faktiškai mokėjo sumas, kurių neužteko ir einamosioms. 2017 m. rugsėjo 16 d. 299,68 Eur einamoji skola, kuri turėjo būti sumokėta iki 2017 m. spalio 16 d. ir plius likusios skolos pagal mokėjimo grafiką. Turto nėra 2017 m. balanse 18 000,00 Eur skola, VSDFV nemoka, dėl to ta data ir yra 2017 m. spalio 16 d. Tai dienai buvo skolinga VSDFV, buvo skolinga ir kitiems kreditoriams, tačiau sumų įvardinti negali. 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, detalizuoti neturi galimybes, nes dokumentų neturi. Skolų masė neidentifikuota, turto masė neidentifikuota ir tai, kad bendrovė per 2017 m. dirba neigiamai. Atsakovas rado 2018 m. balansą ir pateikė teismui.

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įmonė dirbo pelningai ir 2018 m. turėjo pavienius remonto darbus skirtinguose objektuose. Sudarinėdavo žodines sutartis 5 000, 8 000, 10000 sumom. 2017 m. vidutis darbuotojų skaičius buvo 3-4 žmonės. Didžiausias dėmesys buvo išlaikyti darbuotojus, padaryti darbus ir gauti atsiskaitymus. Taip viskas ir vyko, tik kad nebuvo reguliarumo. Nurodo, kad atsiskaitymus visada gaudavo. Vienintelis dalykas kodėl atsirado bankroto byla, tai kelias dienas suvėluoti mokėjimai VSDFV. 3-4 įmonės vedė buhalterinę apskaitą arba pavieniai buhalteriai, paskutiniu metu J. N. viską tvarkė. Nurodo, kad nebuvo akto surašyta pereinant įmonei, kas perduota. Sąskaitos faktūros už atliktus darbus buvo teiktos. Jos buvo pateiktos bankroto administratoriui nuo pat pradžių. VSDFV jis kalbėjo kad buvo tos žodinės sutartys, kad vykdė tuos darbus. Nurodo, kad kai įmonė nusipirko automobilį, įmonė jį išmokėjo, liko tik 3 įmokos 800,00 Eur, kai išsikėlė bankroto bylą, jis turėjo atiduoti automobilį, kurio vertė buvo apie 4 000 Eur, iki pilno išmokėjimo grafiko bebuvo likę 3-4 mėn. tai kodėl tie 3 000,00 nebuvo susigrąžinti įmonę bankroto administratoriaus. Nurodo, kad jis finansavo asmeninėmis lėšomis medžiagų įsigijimą ir buhalterė blogai nurodė, ir kitam teisme tą patvirtino, kad sudėjo viską po trumpalaikiu turtu, nors ten buvo jo ilgalaikiai, medžiagų įsigijimui. Ataskaitoje ties trumpalaikiu turtu 1 000,00 Eur yra įsiskolinimas VSDFV, o visa kita (apie 5 000,00 Eur) yra jo įnešti pinigai į įmonę, už kurias buvo pirktos ilgalaikės medžiagos. Pirmos pajamos atsirado 2018 m. sausio mėnesį, iki tol dirbo, pajamų neturėjo. Patyrė išlaidas, važinėjo, atlikinėjo darbus, darbai buvo baigti, išrašyta sąskaita faktūra ir tie visi straipsniai, registrai užsifiksavo 2018 m. pradžioje. Nurodo, kad buvo momentų, kad ir to darbo neturėjo, buvo minimalios prastovos, kurių tiesiog nefiksuodavo, buvo kai užgerdavo darbininkas, jis lengvai į viską žiūrėdavo. Nurodo, kas su UAB „Vakarų ikoda“ buvo pasirašyta sutartis dėl kelių tinklalapių suprojektavimo, darbai buvo atlikti, įmonė buvo pereinanti į statybinę veiklą, ir atsiskaitymui turėjo gauti statybinių medžiagų. UAB „Vakarų ikoda“ buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Su ta įmone dirbo 3-4 metus. Už statybines medžiagas iš jo prisiteisė kaip iš fizinio asmens, nes pamatė, kad įmonė bankrutuoja, o už projektą UAB „Vakarų ikoda“ taip ir liko neatsiskaičiusi. Pagal sutartį turėjo gauti statybines medžiagas tris metus į priekį. Pagal žodinę sutartį sąskaita nėra išrašyta. Nurodo, kad produktas sukurtas, perduotas, pretenzijų dėl jo nėra. Per 2017 m. sąskaitų objektam neišrašė. Jie namų nestatė, dirbo individualiai smulkius remonto darbus atliko. Nurodo, kad dirbo konkretiems užsakovams. Per 2018 m. buvo 5-6 objektai. Kas buvo dirbta per 2017-2018 m. yra išrašytos tos 5 sąskaitos, pinigai už jas gauti. Paskutinė sąskaita išrašyta 2018-07 mėn., K. F., tos lėšos gautos. Nurodo, kad išrašydavo kasos pajamų orderius gryniems pinigams, kuriuos gaudavo iš užsakovo, algas mokėjo ir grynais ir per banką. Įsinešdavo į sąskaitą ir tada darydavo pavedimus. Nurodo, kad buhalterei pateikdavo kvitukus, kad gavo pinigus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš nurodytų sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte        (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje taip pat yra nurodyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui gali būti taikomas civilinės atsakomybės institutas.

Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo ir teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas Ž. S. nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, o individualią įmonę pertvarkius į uždarąja akcinę bendrovę, nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovu (e. b. I t., b. l. 16-17). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1390-730/2018 UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“ (e. b. I t., b. l. 41-47). 2019 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-613-730/2019 BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. l. 109-111). Nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - VSDFV). 2019 m. sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-613-730/2019 patvirtino BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ kreditorių sąrašą ir jų 8 842,88 Eur dydžio finansinius reikalavimus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 6 739,82 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 1 253,20 Eur, AB „Luminor Bank“ 849,86 Eur (e. b. I t., b. l. 109-111). 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-246-730/2020 į BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Aimpex“ su 4 157,00 Eur kreditoriniu reikalavimu, UAB„TOI TOI Lietuva“ su 411,16 Eur kreditoriniu reikalavimu ir patvirtintas patikslintas kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai bendrai 13 411,04 Eur sumai.

Ar atsakovas pažeidė nurodytą įstatyminį imperatyvą pradėti bankroto procesą anksčiau, nei tą faktiškai padarė kreditorė, spręstina nustačius įmonės nemokumo momentą bei aplinkybę, ar per laikotarpį iki buvo iškelta bankroto byla įmonė (jos kreditoriai) patyrė žalos dėl įmonės vadovo nepagrįsto delsimo inicijuoti jo vadovaujamai įmonei bankrotą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnyje buvo nustatyta, kad dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo turi būti kreipiamasi, jei įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų (1 punktas), įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų (2 punktas), įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (3 punktas). Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o ĮBĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo, kreditorius (kreditoriai) bei įmonės vadovas (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Minėtos įstatymo nuostatos buvo alogiškos suvestinėse redakcijose tiek nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., tiek nuo  2017 m. gruodžio 30 d. iki 2018 m. birželio 30 d., tiek nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esančių, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus, todėl šios imperatyvios vadovo pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, užtraukiantis jo civilinę atsakomybę, kuri grindžiama specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu.

Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; kt.). 

Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, sprendžiant ginčą byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kada atsakovui kaip UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovo Ž. S. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2017 m. rugsėjo mėn. 14 d. (teismo posėdžio metu nurodė 2017 m. spalio 16 d.), kai paaiškėjo bendrovės nemokumas. Atsakovo teigimu bendrovė tapo nemoki 2018 m. liepos mėnesį, kuomet susidūrusi su finansiniais sunkumais nebepajėgė padengti iš karto viso susidariusio įsiskolinimo VSDFV Klaipėdos skyriui, o pakartotinis atsakovo prašymas sudaryti skolos mokėjimo atidėjimo grafiką VSDFV buvo atmestas.

Iš byloje esančio Valstybės įmonės „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad paskutinė finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikta už 2017 metus (e. b. I t., b. l. 16-17). Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu apie įmonės UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nemokumą 2017 metais sprendė pagal įmonės sudarytą balansą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal balanso duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ turėjo ilgalaikio turto už 3 765,00 Eur, trumpalaikio turto už 5 982,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 459,00 Eur. Iš byloje esančio balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nuostoliai sudarė -15 347,00 Eur (e. b. I t., b. l. 28-29).

Pagal teismų formuojamą praktiką lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-566/2010; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2134/2013; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-667-241/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-932-241/2015). Įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. spalio 7 d. tarp AB „Luminor Bank“ ir UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo sudaryta lizingo sutartis, kurios pagrindu bankas įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise transporto priemonę 2012 m. Škoda F. A., ir lizingo sutarties pagrindu perdavė ją valdyti ir naudotis UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“, lizingo gavėjui mokant lizingo mokėjimus (e. b. I t., b. l. 86-104; 106-107). Byloje nėra ginčo, kad 3 765,00 Eur sumai įmonės ilgalaikį turtą sudarė automobilis „Škoda F. A.“, kuris, kaip patvirtina bylos medžiaga, priklausė AB „Luminor Bank“. Įrodymų, kad bendrovei nuosavybės teise priklausytų koks nors kitas ilgalaikis turtas, byloje nėra. Nustačius, kad nurodyta ilgalaikio turto vertė 3 765,00 Eur yra neįskaičiuotina formuojant bendrovės turimą turtą, darytina išvada, kad pagal balanso duomenis įmonė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 5 982,00 Eur vertės turto.

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. VAS-41 „Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ tvirtinimo“ 14 punkte numatyta, kad per vienus metus mokėtinoms sumoms ir kitiems trumpalaikiams įsipareigojimams, kuriuos įmonė turės įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, priskiriamos įmonės skolos prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Per vienus metus mokėtinoms sumoms ir kitiems trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių skolų dalis, kuri turės būti sumokama per vienus metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nustatant įmonės nemokumą turi būti vertinami realūs pradelsti įmonės įsipareigojimai, o ne trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienus metus mokėtinos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

2017 m. rugsėjo 14 d. tarp VSDFV ir UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo sudaryta valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis (e. b. I t., b. l. 146-147). Kadangi UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nevykdė sutartyje numatytų sąlygų, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, sutartis 2018 m. kovo 13 d. buvo nutraukta. 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakovas pakartotinai kreipėsi į VSDFV, prašydamas skolos likučio, t. y. 3 213,21 Eur, mokėjimą išdėstyti dalimis (e. b. I t., b. l. 145), tačiau VSDFV atsisakė sudaryti sutartį, kadangi asmuo pažeidęs socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo sąlygas, dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 65 punktas).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-209-904/2018 pagal ieškovės UAB ,,Aimpex“ ieškinį atsakovei UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ dėl sumokėto skolos priteisimo, nustatyta, kad civilinė byla buvo iškelta 2017 m. liepos 4 d., priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, o 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas, iš UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ UAB ,,Aimpex“ naudai priteisiant 2 057,00 Eur sumokėto avanso, 600,00 Eur delspinigių, iš viso 2 657,00 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 8 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, minėtoje civilinėje byloje UAB ,,Aimpex“ reikalavimas priteisti sumokėtą avansą buvo kildinamas iš 2016 m. liepos 22 d. tarp UAB „Aimpex“ ir UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ (buvusi (duomenys neskelbtini)) sudarytos reklamos kūrimo paslaugų sutarties Nr. 2016-07-22-01, pagal kurią UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ įsipareigojo sukurti įmonės verslo valdymo programą. Byloje buvo nustatyta, jog programos platforma (prototipas) buvo su esminiais trūkumais - netinkama naudojimui, todėl UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“  kompiuterinės programos kokybės trūkumų nepašalinus, teismas pripažino, jog UAB ,,Aimpex“ turi teisę atsisakyti apmokėti likusią dalį už netinkamos kokybės darbus, teisę nutraukti sutartį, teisę į nuostolių atlyginimą, netesybas. 

Teismo posėdžio metu liudytoja J. N., t. y. UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nurodė, kad individualią įmonę pertvarkius į uždarąja akcinę bendrovę, jokie buhalterinės apskaitos likučiai nebuvo perimti, tai matyti ir 2017 m. balanso lentelėje praėjusio ataskaitinio laikotarpio skiltyje, kurioje nurodyta, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų nėra (nurodyta „0“).

Taigi, siekiat nustatyti ieškinio pagrįstumą, įmonės nemokumui konstatuoti turi būti nustatyta nurodytų aplinkybių visuma, t. y. kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir pradelsti įsipareigojimai (ne mokėtinų per vienerius metus, įsipareigojimų suma) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 

Byloje nustatyta, kad pagal balanso duomenis įmonė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 5 982,00 Eur vertės turto. Atsakovo teigimu, įmonės turimo turto vertė yra didesnė dėl UAB „Vakarų ikoda“ esamo 6 658,36 Eur įsiskolinimo UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ už tinklalapių projektavimo darbus (4 205,28 Eur už www.vakaruikoda.lt tinklalapio sukūrimą ir www.bauder.de tinklalapio kopijos lietuvių kalba aktyvavimą bei 2 453,08 Eur už www.klaipedaatletic.lt tinklalapio sukūrimą). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2020 m. gegužės 18 d. UAB „Vakarų ikoda“ atsakymas Nr. 20/05-18/1 patvirtina, kad UAB „Vakarų ikoda“ šio reikalavimo nepripažįsta, dėl to nagrinėjamu atveju, neišsprendus ginčo tarp šalių dėl 2015 m. sausio 20 d. reklamos kūrimo paslaugų sutarties Nr. 2015-01-20-01 sąlygų įvykdymo, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ turto apimtis yra padidėjusi 6 658,36 Eur suma. Be to, teismo vertinimu, išsprendus ginčą dėl galimo UAB „Vakarų ikoda“ įsiskolinimo ir esant patenkintam ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo, ši prievolė taps vykdytina ir pareigą mokėti priteistą įsiskolinimą UAB „Vakarų ikoda“ įgys tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje, dėl ko, esant iškeltai bankroto bylai, priteistos skolos dydžiu bus tenkinami bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

Iš byloje esančio VSDVF Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugsėjo mėn. pranešimo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 16 d. UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ VSD įmokų skola sudarė 1 014,37 Eur, o 2018 m. sausio 16 d. skola sudarė 1 406,25 Eur. Vertinant paminėtas iš mokestinių prievolių kilusias skolas, įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą prasme, būtina pastebėti, kad tokių skolų negalima laikyti prisiimtu įsipareigojimu, aiškiai žinant, kad tokie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo. Neteisėtu veiksmu šiuo atveju galėtų būti laikomi įmonės vadovo sudaryti sandoriai, iš kurių atsirado ar padidėjo mokestinės prievolės. Bet tokių sandorių ieškovas šioje byloje nenurodė ir atsakovo atsakomybės šiuo aspektu nepagrindė. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. balanse per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų (6 459,00 Eur) didžiąją dalį sudarė atsakovo suteiktos paskolos nes įmonė 2017 m. vasario 21 d. buvo pertvarkyta, pakeitė veiklos pobūdį, dėl ko įmonei reikėjo apyvartinių lėšų įmonės veikloje naudotų statybinių medžiagų įsigijimui, taip pat nurodė, kad per klaidą įmonei paskolintos sumos buvo įrašytos į per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų balanso eilutę, liudytoja apklausta J. N. taip pat nurodė, kad galimai padaryta buhalterinė klaida. Teismo vertinimu, įmonės balanso informacinėje eilutėje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodytas įmonės rodiklis (6 459,00 Eur) nagrinėjamu atveju nereiškia, jog visa šioje informacinėje eilutėje nurodyta suma yra įmonės pradelsti įsipareigojimai. Šioje balanso eilutėje gali atsispindėti ne tik pradelsti įsipareigojimai, bet ir ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie turi būti apmokėti per vienerius metus ir kurie nėra pradelsti. Tiek atsakovas, tiek teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. N., nurodė, kad įmonė 2017 m. turėjo skolinių įsipareigojimų tik VSDFV. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-10-16 UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo skolinga ne tik VSDFV, bet ir kitiems kreditoriams, tačiau kitų kreditorių ir mokėtinų sumų įvardinti negalėjo. Pažymėtina, kad ginčas civilinėje byloje Nr. e2-209-904/2018 tarp šalių buvo išspręstas tik 2018 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimu, ieškinys buvo tenkintas iš dalies, iš UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ priteisiant įsiskolinimą, dėl to ši prievolė tapo vykdytina ir pareigą mokėti priteistą įsiskolinimą UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ įgijo tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje (2019 m. sausio 18 d.), todėl priteistas įsiskolinimas, kad ir kilęs iš 2016 m. liepos 22 d. sudarytos reklamos sutarties pagrindu, nesudaro pagrindo 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto byloje UAB „Aimpex“ patvirtintą kreditorinį reikalavimą 4 157,00 Eur sumai laikyti pradelstu iki bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ įsipareigojimas AB „Luminor Bank“ pagal 2014 m. spalio 7 d. sudarytą lizingo sutartį dėl automobilio „Škoda F. A.“ įsigijimo, nėra svarbus vertinant įmonės nemokumo momentą, nes pagal šią sutartį paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. spalio 10 d., t. y. įsipareigojimas apskritai nebuvo pradelstas iki bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių visetą, nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo nemoki 2017 m. rugsėjo mėn. 14 d., 2017 m. spalio 16 d., ar 2017 m. gruodžio 31 d., nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad įmonės nemokumo apibrėžtį atitinkanti pradelstų įsipareigojimų dalis, viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pagrindo taikyti atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, nėra. Teismo turimais teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „TOI TOI Lietuva“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas 411,16 Eur sumai yra susidaręs 2017 m. lapkričio 9 d. ilgalaikės nuomos sutarties Nr. KI-17/134 pagrindu dėl neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų už 2018 m. kovo/gegužės mėnesius, dėl ko jis taip pat nelaikytinas pradelstu ieškovės nurodomai įmonės nemokumo datai.

Į bylą taip pat yra pateiktas UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ balansas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. 30 d., t. y. balansas, kuriuo vadovavosi ir Klaipėdos apygardos teismas iškeliant bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1390-730/2018 konstatavo, kad atsižvelgiant į balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. 30 d., kuris Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 13 d., UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ pradelstų įsipareigojimų suma yra 5 972,29 Eur, kurią sudaro įsiskolinimas VSDFV (nutarties 10 punktas). Ši nustatyta aplinkybė yra prejudicinis faktas, dėl ko jos įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šia nutartimi taip pat konstatuota, kad 2017 m. balanso duomenimis, atsakovės mokėtini įsipareigojimai šiuo laikotarpiu viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau pažymėtina, kad teismas šioje nutartyje pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nenustatė (nutarties 18 punktas). Iš 2018 m. sausio mėn. - 2018 m. rugpjūčio mėn. 30 d. balanso matyti, kad jį sudarė ir pasirašė UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ direktorius Ž. S., todėl, atsižvelgiant į bankroto byloje nustatytą prejudicinį faktą, darytina išvada, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto bylos iškėlimo kilo 2018 m. rugpjūčio mėn. 30 d., nes jau tada atsakovui tapo žinoma, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ yra nemoki.

Pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žala turi būti atsiradusi tiesiogiai. Byloje nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi VSDFV Klaipėdos skyrius, ieškinys tą pačią dieną buvo priimtas, o teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2018 m. rugsėjo 19 d. (įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d.), todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui dėl UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto bylos iškėlimo į teismą pasikreipus ankščiau nei byloje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (2018 m. rugpjūčio mėn. 30 d.), ieškinys dėl 13 411,04 Eur žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos (bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos) ir atsakovo neveikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė atleista nuo byloje mokėtino žyminio mokesčio valstybei, todėl atmetus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau ieškovė privalo atlyginti atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovui prašant atsakovo turtui 2019 m. spalio 21 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios panaikintos 2020 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-151-538/2020 tenkinus atsakovo atskirąjį skundą.

 Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už atskirąjį skundą), kurios atmetus ieškinį atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis, CPK 98 straipsnis). Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos vardu ieškinį pateikė bankroto administratorė, taigi bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš įmonės administravimui skirtų lėšų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ atsakovui Ž. S. 38,00 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jas atlyginant iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                                                 Inga Sakalauskaitė