Administracinė byla Nr. A-2486-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01262-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC, pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė; atsakovė, atstovaujama Inspekcijos) 2 468,73 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.
2. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 bei juo patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), Klaipėdos mieste įvesta ginčo vietinė rinkliava. Pagal Nuostatus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, nes jai priklausė nekilnojamojo turto objektai, esantys adresais (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Atitinkamai atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už šiuos jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus, kuriuos ji paveldėjo pagal įstatymą.
3. Atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Dalis prašomos priteisti vietinės rinkliavos skolos yra susidariusi iki palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki palikėjų mirties, kita dalis – po palikėjų mirties. Pastebėjo, kad iš pareiškėjo prie prašymo pridėtų mokėjimo pranešimų dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo buvo matyti, kad jis praleido Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti, o dėl dalies nekilnojamojo turto objektų – ir naikinamąjį 3 metų terminą kreditorių reikalavimams pareikšti. Teigė, kad pareiškėjui praleidus terminą reikalavimams dėl vietinės rinkliavos pareikšti, nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti iki palikėjų mirties susidariusią skolą už nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Be to, valstybei taip pat nėra pareigos atlyginti nesumokėtos vietinės rinkliavos, kadangi tuo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektai nepriklausė valstybei nuosavybės teise. Teigė, kad taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo palikimo priėmimo iki nekilnojamojo turto objektų pardavimo momento. Valstybė, paveldinti turtą po palikėjo mirties, yra specifinis palikimo perėmėjas, nes jai netaikomos Civilinio kodekso 5.60 straipsnio normos, t. y. valstybė negali atsisakyti nuo palikimo priėmimo. Ji yra įpareigota priimti palikėjo turtą, tik ši pareiga ribojama paveldėto turto tikrąja verte (Civilinio kodekso 5.62 str. 3 d.). Turto tikroji vertė teisės aktų nustatyta tvarka yra už realizuotą turtą gauta pinigų suma, atėmus visas su palikimo administravimu, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas. Mano, kad būtent dėl tokio specifinio valstybės statuso turėtų būti taikomas nulinis koeficientas, skaičiuojant metinę vietinę rinkliavą. Objektų, už kuriuos prašoma priteisti skolą, nenaudojimo faktas yra patvirtintas specifiniu valstybės statusu – valstybė negali nuomoti ar kitais pagrindais suteikti tretiesiems asmenims teisę naudotis paveldėtu objektu. Todėl po nekilnojamojo turto objektų perėmimo paveldėjimo teisės pagrindu iki jų pardavimo momento jais niekas nesinaudojo. Yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, nors toks prašymas pareiškėjui ir nebuvo pateiktas. Manė, kad vien tik prašymo nepateikimas, kai yra visos sąlygos ir pagrindai pritaikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, turėtų būti vertinamas kaip formalumas, neprieštaraujantis bendriesiems protingumo ir teisingumo principams, dėl to skola už šį laikotarpį iš atsakovės nepriteistina.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės pareiškėjui 1 235,34 Lt vietinės rinkliavos, kitoje dalyje reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas iš esmės nurodė, jog byloje kilo klausimas, ar mirusių fizinių asmenų turtą paveldėjusi atsakovė Lietuvos valstybė turi pareigą mokėti aptariamą vietinę rinkliavą. Šiuo klausimu akcentavęs, kad pagal Nuostatus pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą siejama su nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu, teismas iš esmės sprendė, kad atsakovė yra (buvo) atsakinga už vietinės rinkliavos mokėjimą už laikotarpius po palikimo priėmimo. Teismas taip pat nereikšmingais pripažino atsakovės argumentus dėl turto nenaudojimo ir nulinio koeficiento taikymo nereikšmingais kilusiam ginčui. Pripažinęs, kad atsakovė yra atsakinga už vietinės rinkliavos mokėjimą tik už tą laikotarpį, kai turtas perėjo jos žinion, atmetė pareiškėjo prašymą dėl įsiskolinimo, kuris susidarė iki turto paveldėjimo, kaip pareikštą praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą kreditoriaus pretenzijoms reikšti.

III.

7. Pareiškėjas Klaipėdos RATC (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jų prašymą, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, papildomai akcentuojant šias aplinkybes:

(1) Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl nepriklausomai nuo to, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties, tiek po jos atsiradusias prievoles (įsipareigojimus), susijusius su paveldimu turtu;

(2) pareiškėjas yra išviešinęs reikalavimus dėl nesumokėtos (mokėtinos) vietinės rinkliavos, nes tokie jo reikalavimai kyla iš viešai paskelbtų ir neapibrėžtam ratui asmenų (tame tarpe ir atsakovei) žinomų administracinių aktų reikalavimų, atsakovė negali gintis nežinojimu, kad tokie reikalavimai yra. Todėl laikytina, kad pareiškėjas apie palikėjų nesumokėtas vietines rinkliavas atsakovą informavo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais. Be to, kadangi atsakovas pats kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinių rinkliavų, minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje numatytas terminas nutrūko. Pareiškėjas taip pat prašo teismo, jei šis vertintų, kad pareiškėjas praleido terminą reikalavimams pareikšti, pratęsti (atnaujinti) šį terminą.

8. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė, be kita ko, akcentuoja, kad pagal ginčo rinkliavos Nuostatus pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su atitinkamo nekilnojamojo turto disponavimu, todėl ši vietinė rinkliava negali būti priteisiama už laikotarpį, kuriuo ginčo nekilnojamojo turto objektai nepriklausė valstybei.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su prašymu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2 468,73 Lt (714,99 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą. Be bendrųjų aptariamą rinkliavą numatančių norminių aktų nuostatų, šis prašymas buvo grindžiamas aplinkybe, jog atsakovė paveldėjo ir valdė įvairius nekilnojamojo turto objektus Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje, todėl ji privalėjo (su)mokėti vietinę rinkliavą tiek už laikotarpius iki paveldėjimo (įskaitant laikotarpius iki palikėjų mirties), tiek už laikotarpius, kuomet šis turtas faktiškai priklausė Lietuvos valstybei.
10. Skundžiamu 2014 m. spalio 1 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės tik tokią dalį vietinės rinkliavos nepriemokos, kuri susidarė laikotarpiais po ginčo nekilnojamojo turto perėjimo Lietuvos valstybės nuosavybėn įforminimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre.
11. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teikto prašymo matyti, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas buvo inicijuotas dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės už:

(1) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėda, viso – 184,00 Lt (palikėjas mirė 2008 m. balandžio 28 d.; pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamu sprendimu priteisė 15 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d.);

(2) laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 113,70 Lt (palikėjas mirė 2009 m. balandžio 8 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 7.57 Lt už 2011 m. kovo mėn.);

(3) laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. liepos 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdą, viso – 418,41 Lt (palikėjas mirė 2003 m. spalio 23 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 382,40 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.; išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi rašymo klaida nurodant laikotarpio, už kurį priteisiama, pradžią);

(4) laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 109,38 Lt (palikėjas mirė 2009 m. kovo 23 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 119,96 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.);

(5) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 64,00 Lt (palikėjas mirė 2006 m. gruodžio 26 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 24,00 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d.);

(6) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 109,00 Lt (palikėjas mirė 2005 m. rugpjūčio 11 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 64 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d.);

(7) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 197,73 Lt (palikėjas mirė 2008 m. gegužės 22 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 88,73 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.; šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad pagal nekilnojamojo turto registro išrašus, valstybei ½ dalis šio buto priklausė iki 2011 m. rugsėjo 21 d.);

(8) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 150 Lt (palikėja mirė 2001 m. rugsėjo 1 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 92,00 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. spalio 31 d.);

(9) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 262,53 Lt (palikėjas mirė 2009 m. balandžio 23 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 16,53 Lt už laikotarpį 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d.);

(10) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 n. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdą, viso – 812,98 Lt (palikėja mirė 2009 m. vasario 16 d.; pirmosios instancijos teismas priteisė 425,15 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d.);

(11) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 47,00 Lt (palikėjas mirė 2009 m. balandžio 8 d.; pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą šioje dalyje; Lietuvos valstybei nuosavybės teisės pagal 2011 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. K1ES-1376 nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2011 m. kovo 15 d.).

12. Su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi pareiškėjas, iš esmės prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo prašymas nebuvo tenkintas bei priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės ir už likusius laikotarpius.
13. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pastebi, kad skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo priteista ir už vėlesnius laikotarpius, nei buvo nurodyti pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme. Byloje nesant pareiškėjo prašymo tikslinti jo pateiktus reikalavimus (tokiu prašymu negali būti pripažinti pareiškėjo teismui teikti paskaičiavimai apie mokėtiną vietinę rinkliavą), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, todėl aptariamoje dalyje teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
14. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo neteikė, o byloje nenustatyta jokių kitų pagrindų, suponuojančių būtinybę peržengti apeliacinio skundo ribas, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacine tvarka spręstinas klausimas dėl tos vietinės rinkliavos nepriemokos dalies priteisimo, kuri susidarė laikotarpiais iki atsakovės nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamojo turto objektus įforminimo bei dėl bendros galutinės vietinės rinkliavos sumos apskaičiavimo.

V.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto paveldėtojos ir savininkės, pareigos mokėti Savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Ginčui aktualiais laikotarpiais aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. T2-80, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330 ir jais patvirtinti atitinkami Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
16. Analizuojant Nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, 6, 7, 9 ir 12 punktų, Nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, 5 ir 6 punktų, Nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 3, 5, 15.1 punktų, V skyriaus ir 1 priedo nuostatas matyti, kad ginčo laikotarpiais vietinę rinkliavą turėjo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1614/2014; 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2757-442/2015 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė, be kita ko, teigia, jog laikotarpiais iki ginčo nekilnojamojo turto objektų paveldėjimo, ji nebuvo jų savininkė. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar aktualiais laikotarpiais buvo tenkinama minėta sąlyga dėl ginčo nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo, kad atsakovė galėtų būti pripažinta Nuostatuose nurodyta aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja.
18. Šiuo aspektu dėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė paveldėjo ginčo nekilnojamąjį turtą, aktualia tampa Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.
19. Aiškindama šią ir susijusias Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 konstatavo, kad, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
20. Šios ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės savaime lemia, kad, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, su ginčo nekilnojamojo turto objektais susijusios prievolės, kurios atsirado po šio turto palikėjų mirties, yra atsakovės Lietuvos valstybės prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Minėtas palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju minėtų ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme atsakovė pripažintina disponavusi minėto turto objektais nuo šio turto palikėjų mirties momento (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015).
21. Atitinkamai reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš įpėdinio už laikotarpį po palikėjo mirties, t. y. po palikimo atsiradimo dienos, pareikšti nėra taikomas pirmosios instancijos teismo nurodytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Tačiau nagrinėjamu atveju nesant atitinkamų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatų, reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo pagal analogiją taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta taisyklė ir vietinė rinkliava priteisiama už ne ilgesnį laikotarpį nei einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant nuo prašymo priteisti rinkliavą teismui padavimo dienos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015 ir kt.). Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs pastarųjų terminų.
22. Toliau išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad pagal ginčui aktualiais laikotarpiais galiojusius Nuostatus aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju laikomas atitinkamu nekilnojamuoju turtu disponuojantis (valdantis, naudojantis) subjektas, esantis komunalinių atliekų turėtojas. Tai reiškia, kad, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, Savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑334/2014). Vis dėlto, išplėstinė teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės, kuriai šiuo atveju tenka įrodinėjimo našta, argumentais, pateiktais paaiškinimais bei duomenimis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų (pateikta įrodymų), jog laikotarpiu nuo palikėjų mirties iki paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų išdavimo ginčo nekilnojamojo turto objektai nebuvo naudojami, jais disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti.
23. Atitinkamai primintina, kad vien faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
24. Toks materialinės teisės aiškinimas, taip pat minėtos ginčo teisiniams santykiams aktualios bylos faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpius nuo ginčo nekilnojamojo turto palikėjų mirties iki palikimo priėmimo įforminimo (paveldėjimo liudijimų išdavimo ir (ar) nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre). Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjo reikalavimai dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo už minėtus laikotarpius tenkintini, priteistina bendra ginčo vietinės rinkliavos suma didintina.

VI.

25. Toliau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpius iki šio turto palikėjų mirties, į teismą kreipėsi kaip šių palikėjų – vietinės rinkliavos mokėtojų –, kurių turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovas Lietuvos valstybė, kreditorius.
26. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“.
27. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas.(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus. Be to, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
28. Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.).
29. Spręsdama dėl šių nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams, išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui. Šiuo aspektu pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė informaciją apie susirašinėjimą su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos teritoriniais padaliniais, siųstus pranešimus apie mokėtiną vietinę rinkliavą. Be to, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį, 2016 m. sausio 4 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus ir susijusius dokumentus dėl Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino paisymo. Šiuo klausimu byloje nustatyta, kad:

(1) nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda: palikėjas mirė 2009 m. balandžio 23 d.; atsakovės nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2010 m. lapkričio 23 d.; mokėjimo pranešimas Nr. KL-11-0096965 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išsiųstas 2011 m. gegužės 24 d., jame nurodyta skola už laikotarpį iki 2011 m. sausio 1 d. – 246,00 Lt; pranešimas Nr. KL-11-0096964 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išsiųstas 2011 m. gegužės 24 d., jame nurodyta, kad skola už laikotarpį iki 2010 m. sausio 1 d. – 147,00 Lt; pranešimas Nr. KL-11-0096963 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išsiųstas 2011 m. gegužės 24 d., jame nurodyta, kad skola už laikotarpį iki 2009 m. sausio 1 d. – 50 Lt;

(2) nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdą, palikėjas mirė 2009 m. vasario 16 d.; atsakovės nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2011 m. liepos 21 d.; mokėjimo pranešimas Nr. KL-11-0098769 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išsiųstas 2011 m. rugpjūčio 8 d., tačiau jame skola nenurodyta (neišskirta); pakartotinis mokėjimo pranešimas Nr. KL-0155087 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo išsiųstas 2013 m. liepos 31 d., jame nurodyta, kad skola už laikotarpį iki 2012 m. sausio 1 d. – 631,00 Lt;

(3) nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu Didžioji (duomenys neskelbtini), Klaipėda: palikėjas mirė 2009 m. balandžio 8 d.; atsakovės nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2011 m. kovo 15 d.; mokėjimo pranešimas Nr. KL-12-0190006 išsiųstas 2012 m. liepos 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jame nurodyta, kad skola už laikotarpį iki 2010 m. sausio 1 d. – 28,00 Lt.

30. Primintina, kad Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Taigi, vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola, nepriemoka), juos (pranešimus) vertinant kontekste su viešai paskelbtais Savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su aptariama vietine rinkliava, paprastai (atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes) gali būti pripažinti, kaip tinkami informuojant įpėdinius (palikimą priėmusią valstybę) apie palikėjo skolines prievoles. Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjo pateiktais pranešimais reikalavimai pareikšti praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
31. Pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti remdamasis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalimi, nustatančiame, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
32. Minėta, jog palikimo atsiradimo diena siejama su palikėjo mirties diena, todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas, kaip kreditorius teikdamas reikalavimą dėl vietinės rinkliavos nepriemokos, susidariusios už laikotarpius iki nekilnojamojo turto, esančio adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, palikėjų mirties, praleido minėtą naikinamąjį trijų metų terminą. Kita vertus, naikinamasis terminas reikalavimams dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, palikėjo vietinės rinkliavos nepriemokos priteisimo dar nėra suėjęs, todėl nagrinėjamu atveju spręstina dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.
33. Šiuo aspektu iš minėtos Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalies matyti, kad, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būt pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Svarbu akcentuoti, kad Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-296/2009). Be to, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pavyzdžiui, įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 4.47 str. 2 p.), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
34. Šių proceso taisyklių kontekste vertindama pareiškėjo argumentus dėl svarbių aptariamo termino praleidimo priežasčių, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teiginiai dėl vien viešoje intereso užtikrinant tinkamą atliekų tvarkymą ir šios veiklos finansavimą nėra susiję su vertinimu, ar terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl atsakovės atsakomybės už mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievoles, nereikšminga ir aplinkybė, jog apie Savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą nustatančius norminius teisės aktus yra viešai paskelbta įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, jog dėl tam tikros jo veiklos, susijusios su vietinės rinkliavos administravimu, ypatumų, tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai nepraneša apie vietinės rinkliavos mokėtojo duomenų pasikeitimą, vienintelis būdas jam gauti atitinkamą informaciją yra naudojimasis viešais registrais, įskaitant nekilnojamojo turto registrą.
35. Minėta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, palikėjas mirė 2009 m. balandžio 23 d., o atsakovės nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2010 m. lapkričio 23 d. Tačiau mokėjimo pranešimas Nr. KL-11-0096965 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išsiųstas po 2011 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus daugiau, kaip 6 mėnesiams nuo atsakovės nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą išviešinimo. Pareiškėjas, kuriam šiuo aspektu tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis, juolab, kaip matyti iš Nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 6 punkto, vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenys „atnaujinami pagal sausio ir liepos 1 d. būklę arba nedelsiant“, o šie duomenys atnaujiname ne tik remiantis nekilnojamojo turto registro, bet ir gyventojų registro duomenimis (Nuostatų, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, 5 p.). Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia konstatuoti pareiškėjo nepagrįstą delsimą reiškiant aptariamus reikalavimus, todėl atsisakytina tenkinti jo prašymą dėl ginčo termino atnaujinimo (pratęsimo). Toks procesinis sprendimas šioje byloje lemia išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki aptariamo nekilnojamo turto objekto palikėjo mirties.

36. Remiantis išdėstytu, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteisiant pareiškėjui iš atsakovo bendrai 2248,88 Lt (651,32 Eur) ginčo vietinės rinkliavos, iš kurios, už:

(1) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėda, – 184,00 Lt (53,29 Eur);

(2) laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, – 113,70 Lt (32,93 Eur);

(3) laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdą, – 418,41 Lt (121.18 Eur);

(4) laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėda, – 109,38 Lt (31,68 Eur);

(5) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, – 64,00 Lt (18,54 Eur);

(6) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, viso – 109,00 Lt (31,57 Eur);

(7) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdą, – 197,73 Lt (57,27 Eur);

(8) laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. už nekilnojamo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, – 150 Lt (43,44 Eur);

(9) laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, – 179,54 Lt (52,00 Eur) (suma apskaičiuota pagal pareiškėjo pateiktą 2014 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. (8.2)-5R-1741 ir 2016 m. sausio 4 d.  pateiktus papildomus įrodymus ir paskaičiavimus);

(10) laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdą, – 691,45 Lt (200,26 Eur) (suma apskaičiuota pagal pareiškėjo pateiktą 2014 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. (8.2)-5R-1734 ir 2016 m. sausio 4 d.  pateiktus papildomus įrodymus ir paskaičiavimus);

(11) laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, – 31,67 Lt (9,17 Eur) (suma apskaičiuota taikant pareiškėjo nurodytą 19,00 Lt metinę rinkliavą už ginčo objektą (garažą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 651,32 euro (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą, 32 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan