Administracinė byla Nr. I-71-505/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01637-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2;
(S)
51.5; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 22 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjui J. J., jo atstovei D. D.,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Irmai Jestremskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P1-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (I t., b. l. 4-11).
Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir LAASDPS) renkamojo organo - valdybos narys, taip pat yra išrinktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono ir aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD ) skyriaus pirmininku.
Pareiškėjas, kaip LAASDPS atstovas, dalyvavo LAASDPS valdybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. LAASDPS nusprendė nesutikti, kad pareiškėjui būtų skirta tarnybinė nuobauda. LAASDPS savo nesutikimą išdėstė 2016 m. liepos 7 d. rašte Nr. LAA17-52 (16). Alytaus RAAD, neatsižvelgdamas į minėtą raštą, ignoravo esminį reikalavimą, kylantį iš Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies - gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
Skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos buvo priimtas remiantis Alytaus RAAD Administravimo ir teisės skyriaus vedėjos parengta 2016 m. kovo 25 d. išvada Nr. V1 -16(1) „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Šioje Išvadoje ir kituose susijusiuose dokumentuose užfiksuota, jog tarnybinis tyrimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai ir jo pagrindu priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Tarnybinis patikrinimas 2016 m. vasario mėn. buvo pradėtas po to, kai iš pareiškėjo jėga buvo atimtas jo asmeninis diktofonas. Dėl atimto asmeninio daikto pareiškėjas kreipėsi į policiją, policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tarnybinis patikrinimas buvo pabaigtas tik 2016 m. kovo 25 d., tačiau dar nebaigus tarnybinio patikrinimo, 2016 m. kovo 14 d. Alytaus RAAD kreipėsi į LAASDPS, prašydama duoti sutikimą paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, t. y. nesant jokio objektyvaus pagrindo (nenurodytas pažeidimas), nekonstatavus, kad pareiškėjas padarė konkretų tarnybinį nusižengimą, buvo prašoma leisti paskirti tarnybinę nuobaudą. Mano, kad ši aplinkybė patvirtina, kad tyrimas nebuvo atliekamas objektyviai, tikrintoja ir įstaigos vadovas turėjo išankstinę nuomonę, jog pareiškėją būtina nubausti, o tai yra esminis tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimas. Tarnybinis tyrimas turėtų būti atliekamas objektyviai, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, o ne „pagrįsti nuobaudą.“
Pareiškėjas nesutinka su Išvados 7 punkte nurodytu teiginiu, jog jis esą skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją spaudoje, teiginys yra nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.
Pareiškėjas nurodė svarbią aplinkybę - tarnybinis tyrimas pradėtas Alytaus RAAD vadovo iniciatyva po pareiškėjo incidento su Alytaus RAAD vadovu.
2015 m. birželio 1 d. įvyko struktūrinis Alytaus RAAD pertvarkymas. Buvo panaikinti Alytaus RAAD struktūriniai padaliniai, be kita ko, ir Alytaus miesto agentūra bei Alytaus rajono agentūra. Vietoj minėtų agentūrų buvo įsteigta viena Alytaus agentūra (apimanti ir Alytaus miesto, ir Alytaus rajono savivaldybes). Šie struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų, susijusių su informavimu, konsultavimu ir grupės darbuotojų atleidimu, nevykdant profesinės sąjungos reikalavimo informuoti apie būsimą pertvarkymą, konsultuotis dėl galimo neigiamų pasekmių sumažinimo.
Minėto struktūrinio pertvarkymo metu buvo priimta ir pareiškėją, kaip Alytaus RAAD darbuotoją, tiesiogiai liečiančių sprendimų - jis buvo atleistas iš Alytaus miesto agentūros vadovų pareigų, pareiškėjui nebuvo pasiūlytos lygiavertės naujai steigiamos Alytaus agentūros vedėjo pareigos - vietoj to, jam buvo pasiūlytos žemesnės - Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigos, nors akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo pirmenybę likti darbe kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Mano, kad Alytaus RAAD administracija be jokių argumentų ir motyvacijos, siūlydama pareiškėjui žemesnes pareigas, ir nesiūlydama laisvų lygiaverčių pareigų, priėmė sprendimą, kuriuo pablogino jo teisinę padėtį.
2016 m. sausio mėn. Alytaus RAAD administracija priėmė dar vieną, nepalankų pareiškėjui sprendimą - įvertino jo 2015 m. tarnybinę veiklą „patenkinamai“. Pareiškėjas yra darbuotojų atstovas Alytaus RAAD vertinimo komisijoje, todėl jo kasmetinis vertinimas turėjo būti atliekamas ne Alytaus RAAD sudarytoje komisijoje, o Valstybės tarnybos departamento sudarytoje komisijoje, veikiančioje Aplinkos ministerijoje. 2016 m. kovo mėn. įvykus vertinamajam posėdžiui Valstybės tarnybos departamento sudarytoje komisijoje, paaiškėjo, jog pareiškėjo veikla buvo nepagrįstai įvertinta „patenkinamai“ ir jo 2015 m. kasmetinis vertinimas pakeistas į vertinimą „gerai“. Ši aplinkybė rodo, kad prieš pareiškėją siekiama veikti kryptingai, nepagrįstai naudojant visus įmanomus administracinius sprendimus, o atliekami veiksmai yra sistemingi, išnaudojamos visos galimybės.
2016 m. vasario mėn. Alytaus RAAD patalpose įvyko incidentas, kurio metu iš pareiškėjo S. V. kartu su kitais administracijos darbuotojais jėga paėmė jo asmeninį diktofoną. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į policiją, tačiau iki šiol nepavyksta pasiekti, kad būtų išsamiai išsiaiškintos aplinkybės.
Po minėto incidento pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl tariamų valstybės tarnautojo etikos pažeidimų. O Alytaus RAAD 2016 m. balandžio 18 d., neatsižvelgdamas į LAASDPS 2016 m. balandžio 15 d. nesutikimą, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.
Po 2016 m. vasarį įvykusio incidento, pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas tarnybinis aptikrinimas - Alytaus RAAD buvo nuspręsta tikrinti kaip pareiškėjas naudojo tarnybinį transportą per pastaruosius dvejus metus. Tokio tikrinimo pagrindu nurodomas pranešimas be autorystės (anoniminis pranešimas). Tikrinimas pradėtas 2016 m. kovo 24 d. įsakymu sudarant komisiją. Tikrinimas buvo atliekamas daugiau nei mėnesį, pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimus (atsakyti į klausimus), nenurodant konkrečių aplinkybių - tarsi būtų atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Reaguodamas į tai, kad tyrimas atliekamas tendencingai, nesuteikiant galimybės pateikti išsamaus paaiškinimo, pareiškėjas kreipėsi į Alytaus RAAD direktorių ir tyrimą atliekančios komisijos pirmininkę, ir pareikalavo nušalinti komisiją, kuri nesilaiko tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos. Komisija nenusišalino ir nesudarė galimybės išsamiau paaiškinti konkretaus galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Šios aplinkybės rodo, kad 2016 m. kovo 24 d. pradėto tyrimo metu nebuvo siekiama objektyviai nustatyti įvykio (tariamo įvykio) aplinkybes, buvo ieškoma tiesiog pagrindo ar aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo išsamiai paaiškinti (arba tą paaiškinimą galima būtų laikyti nepakankamu) ir dėl to būtų galima pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn.
Nepaisant pareikšto nušalinimo ir nesugebėjimo suformuluoti aiškaus ir pagrįsto kaltinimo, tarnybinis patikrinimas nebuvo nutrauktas, jis buvo tęsiamas ilgiau nei mėnesį, ir užbaigtas 2016 m. gegužės 20 d. surašant pažymą. Pažymoje konstatuoti pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai, tačiau tyrimas ir jo išvados buvo orientuotos ne į faktų patikrinimą ir pažeidimų nustatymą, o į pareiškėjo tariamą tarnybinį nusižengimą. Surašius 2016 m. gegužės 20 d. pažymą ir konstatavus tarnybinius nusižengimus, per vieną mėnesį nebuvo priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Vietoj to, buvo pradėta dar viena tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra.
Pareiškėjas nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu - esą jis naudojo tarnybinį transportą ne tarnybos reikmėms. Mano, jog yra kaltinamas nepagrįstai, transportą naudojo tik tarnybos reikmėms, reidams, prevencinėms priemonėms ir pan. Mano, jog yra kaltinamas nebūtais dalykais siekiant jį persekioti dėl aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje.
Teigė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vadovaujamasi vienu šaltiniu - telemetrine transporto stebėjimo ir kontrolės sistema „Ecofleet“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikiama duomenų apie šios sistemos duomenų patikimumą, t. y. nėra duomenų, ar sistema yra metrologiškai patikrinta. Be to, tik metrologiškai patikrintos priemonės gali būti naudojamos apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį. Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra apskaičiuoti (išmatuoti) tarnybinių kelionių maršrutai, suskaičiuoti nuvažiuoti kilometrai, šių matavimų pagrindu konstatuojama, jog yra padaryta žala, nurodoma, jog tarnautojas šią žalą turėtų atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje nėra aptarta, jog naudota įranga yra metrologiškai patikrinta, laikytina, kad naudotos matavimo priemonės nėra patikrintos metrologiškai, jų duomenys yra nepatikimi ir negali būti taikomi pažeidimui nustatyti ir žalai apskaičiuoti. Nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių išvadas, negalima konstatuoti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (I t., b. l. 33-36).
Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau- ir Departamentas) direktoriaus 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V1-50 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo“ Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojui J. J. buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl tarnybinio transporto naudojimo ne tarnybos reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d.
Pabrėžė, jog pareigūno narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus - profesinių sąjungų narius nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 punktu, Departamentas 2016 m. birželio 23 raštu d. Nr. (5.3)-V8-1327 „Dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo“ Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjungai išsiuntė Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėjos 2016 m. birželio 23 d. išvadą Nr. V1-50 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) ir prašė išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.
LAASDPS, įvertinusi Išvadą, 2016 m. liepos 7 d. rašte Nr. LAA17-52(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ konstatavo, kad tikrasis tarnybinės nuobaudos tikslas yra kitas - nubausti pareiškėją už aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje, taip pat pakenkti profesinės sąjungos atstovui dėl aktyvios jo veiklos, be kita ko, ir LAASDPS paduoto skundo teismui dėl 2015 m. gegužės mėn. nevykdytos informavimo - konsultavimo procedūros. Atsižvelgdama į tokią išvadą profesinės sąjungos valdyba nusprendė nesutikti, kad pareiškėjui būtų skiriama tarnybinė nuobauda.
Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio. Pagal šio įstatymo 21 straipsnį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai.
Valstybės tarnybos įstatymas neįtvirtina pareigos skiriant nuobaudą valstybės tarnautojams - profesinės sąjungos nariams ar jos renkamojo organo nariams, gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tokios tarnybinės nuobaudos skyrimo, juolab nenurodo tokio sprendimo, t. y. sutikimo ar nesutikimo, apskundimo tvarkos. Tokio sprendimo apskundimo tvarkos nenumato ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. Pažymėjo, kad LAASDPS, priimdama sprendimą nesutikti su Išvadoje pateiktu pasiūlymu skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, taip pat nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos. Todėl Departamentas dėl LAASDPS nesutikimo nuginčijimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisminis bylos procesas, kuris vykdomas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, užtrunka ilgiau nei vieną mėnesį. Todėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, t. y. Departamento direktorius, laikydamasis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė pareiškėjui išvengti tarnybinės (drausminės) atsakomybės už padarytus pažeidimus pasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui, nors teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas ir reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.
Pareiškėjas, manantis, kad tarnybinė nuobauda jam skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla. Kitaip tariant, jis turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, - išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais.
Pareiškėjas Departamente nepasižymėjo jokia ypatinga ar aktyvia veikla profesinėje sąjungoje. Nuo 2015 m. Departamente buvo 4 LAASDPS nariai, nuo 2016 m. – 2 nariai. 2015 m. LAASDPS pirmininko iniciatyva buvo surengtas vienas susitikimas su Departamento darbuotojais. Pareiškėjas nei profsąjungos nariams, nei Departamento darbuotojams susitikimų, pasitarimų ar kitokių renginių nerengė.
Pareiškėjas teigia, kad nuo pat tarnybinio tyrimo pradžios buvo galima jausti aiškų priešišką vadovo nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu. Akivaizdu, kad tai niekuo nepagrįsta ir neįrodyta pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, o rėmėsi tik savo pamąstymais, kad jis, kaip profesinės sąjungos atstovas, taip gal būt yra baudžiamas dėl LAASDPS 2015 m. gegužės mėnesį teismui paduoto skundo. Pažymėjo, kad pareiškėjas šiame procese nedalyvauja nei kaip šalis, nei kaip suinteresuotas asmuo.
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikta duomenų apie „Ecofleet“ telemetrinės transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos duomenų patikimumą. Pažymėjo, kad Departamentas naudojasi viešųjų pirkimų metu įsigyta UAB „Ecofleet Lietuva“ teikiama transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos palaikymo paslauga, kuri atitinka Europos Sąjungos direktyvos 2006/28/EC ir Europos Sąjungos direktyvos 1999/05/EC reikalavimus. Prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. PI-144 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui J. J. (Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojui) paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, ir RAAD) direktorius 2016 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V1-33 „Dėl komisijos tarnybinės veiklos patikrinimui sudarymo“ pavedė komisijai įvertinti Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo J. J. (toliau – ir Pareigūnas) tarnybinę veiklą, susijusią su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d. Tarnybinės veiklos patikrinimo apimtis: dėl galimai neteisėto tarnybinio transporto naudojimo Medžiotojų būrelio „Nemunas“ (Druskininkų sav.), kurio nariu yra Pareigūnas, medžioklės plotuose; dėl galimai neteisėto tarnybinio transporto naudojimo vykstant į Pareigūno deklaruojamas gyvenamąsias vietas (namus), nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar statinius; dėl galimai neteisėto tarnybinio transporto naudojimo vykstant į kitas dažnai besikartojančias įtarimą keliančias vietoves, nes 2016 m. kovo 21 d. Departamentas gavo anoniminį pranešimą patikrinti J. J. tarnybinio automobilio naudojimą ne tarnybinėms reikmėms. Prašyme teigiama, kad „jau kokius du ar daugiau metus, J. su valdišku automobiliu važinėja į savo medžioklės plotus, veža grūdus žvėrims šerti ir važiuoja medžioti, o taip pat visur važinėja savais reikalais“ (I t., b.l.37, 41).
2016 m. kovo 25 d. pareiškėjui įteiktas 2016 m. kovo 24 d. pranešimas „Apie tarnybinį patikrinimą“, kuriuo pareiškėjo paprašyta pateikti visus su patikrinimu susijusius dokumentus (I t., b. l. 42).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento komisija tarnybinės veiklos patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 20 d. surašė pažymą „Dėl Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo J. J. tarnybinės veiklos, susijusios su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., patikrinimo“ (toliau – ir Pažyma), kurios išvadose konstatuota, kad Pareigūnas per tikrinamąjį laikotarpį 8 kartus (2014-05-08, 2015-02-10, 2015-02-12, 2015-04-16, 2015-04-22, 2015-04-23, 2015-05-05, 2015-10-01) darbo valandomis važiavo į Medžioklės būrelio medžioklės plotus. Šiuo adresu per tikrinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., pranešimų (telefonogramų) apie galimai daromus aplinkosauginius pažeidimus nėra, pavedimų atlikti planinį ar neplaninį patikrinimą nėra, pažeidimų nenustatyta, patikrinimo aktų nesurašyta. Pareigūnas darbo valandomis be pateisinamos priežasties tarnybiniu transportu vyko į medžioklės plotus, ir taip naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti bei naudojo valstybės valdomą turtą, t. y. tarnybinį transportą, ne tarnybinei veiklai; Pareigūnas darbo, pietų pertraukos bei ne darbo laiku naudojo tarnybinį transportą savo reikmėms, t. y. 35 kartus kelionėms į namus ((duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ) ir 2 kartus į nuosavybės teise valdomą namų valdą ((duomenys neskelbtini) ) (3 lentelė); Pareigūnas darbo bei pietų pertraukos metu 22 kartus tarnybiniu transportu vyko į (duomenys neskelbtini) , t. y. vietą, artimą savo gyvenamajai vietai pasiekti, kuri yra šalia pareigūno deklaruojamos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (4 lentelė)(II t., b. l. 64-69).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2016 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.V1-50 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punktu, ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento komisijos tarnybinės veiklos patikrinimui atlikti 2016 m. gegužės 20 d. pažymą „Dėl Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo J. J. tarnybinės veiklos, susijusios su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., patikrinimo“, įpareigojo Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėją Irmą Jestremskienę pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojui J. J., įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, naudojant tarnybos (darbo) laiką kitiems tikslams bei naudojant tarnybinį transportą ne tarnybinei veiklai (II t., b. l. 70).
Pareiškėjui 2016 m. gegužės 31 d. įteiktas 2016 m. gegužės 31 d. pranešimas „Apie tarnybinį nusižengimą“, kuriuo paprašyta pareiškėjo pateikti rašytinį paaiškinimą pagal pareiškėjui pateiktą Pažymą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo bei atsakyti į klausimus (II t., b. l. 71).
Pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d. pateikė paaiškinimą, jog dėl kiekvieno tarnybinės Pažymos punkto paaiškinti negali, kadangi tam reikia papildomo laiko išsiaiškinti kokiu maršrutu yra važiavęs, kokį patikrinimą tuo laikotarpiu kartu su kolegomis atliko (II t., b. l. 72).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėjos Irmos Jestremskienės 2016 m. birželio 23 d. išvadoje Nr. VI-50 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau- ir Tarnybinio patikrinimo išvada)(I t., b. l. 37 - 203, II t., b. l. 2-129), kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatyta, kad Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojas J. J. 2016 m. gegužės 31 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. V1-50 buvo informuotas, kad yra įtariamas valstybės valdomo turto, t. y. tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinei veiklai bei darbo laiko rėžimo pažeidimu. Pranešime prašoma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo pateikti rašytinį paaiškinimą pagal Pareigūnui pateiktą pažymą dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo (Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento komisijos tarnybinės veiklos patikrinimui atlikti 2016 m. gegužės 20 d. pažymą „Dėl Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo J. J. tarnybinės veiklos, susijusios su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., patikrinimo“).
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog Departamentas 2016 m. kovo 21 d. gavo anoniminį prašymą patikrinti J. J. tarnybinio automobilio naudojimą ne tarnybinėms reikmėms. Prašyme teigiama, kad „jau kokius du ar daugiau metus, J. su valdišku automobiliu važinėja į savo medžioklės plotus, veža grūdus žvėrims šerti ir važiuoja medžioti, o taip pat visur važinėja savais reikalais“.
Pareigūnas 2016 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad kiekvieno tarnybinės pažymos punkto paaiškinti negali, kadangi tam reikia papildomo laiko išsiaiškinti, kokiu maršrutu yra važiavęs, kokį patikrinimą tuo laikotarpiu kartu su kolegomis atliko. Taip pat paaiškino, kad žemės sklypų, nurodytų 2016 m. gegužės 31 d. pranešime Nr. V1-50, bendrasavininkė J. J. yra jo motina. Sklypai yra medžiotojų būrelio „Nemunas“ medžioklės plotų vienete. Vykdant reidus, atliekant rotacinius patikrinimus ar tiriant pranešimus, su kolegomis pravažiuodavo per būrelio „Nemunas“, kurio nariu yra, medžioklės plotus, vykdė prevencinę veiklą, kaip numatyta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, pvz.; 2014 m. gegužės 8 d. dalyvavo kolegės tėvo šermenyse Druskininkuose ir grįžtant pravažiavo per būrelio „Nemunas“ medžioklės plotus. Dėl vykimo tarnybiniu transportu į namus paaiškino, kad darbo metu į namus užvažiuodavo tik esant būtinumui: kai reikėdavo paimti raktus, dokumentus, kartais dirbdavo namuose, tad reikėdavo darbinės informacijos iš namų kompiuterio ir pan., o 2015 m. gruodžio 14 d. turėjo apžiūrėti šiluminę trasą iš vidaus dėl į ją patenkančių naftos produktų, todėl, prieš įlipant į šiluminę trasą, nuvažiavo namo apsirengti tinkamais drabužiais.
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ARV- 5 „Dėl tarnybinių automobilių priskyrimo“, galiojusiu iki 2015 m. birželio 31 d., J. J., Alytaus miesto agentūros vedėjui, tarnybiniam naudojimui priskirtas tarnybinis automobilis VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įsakyme numatyta, kad priskirtas tarnybinis automobilis ne darbo metu turi būti laikomas (duomenys neskelbtini) .
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V1-72 „Dėl tarnybinių automobilių priskyrimo ir laikymo“ J. J., Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojui, tarnybiniam naudojimui priskirtas tarnybinis automobilis VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įsakyme numatyta, kad priskirtas tarnybinis automobilis ne darbo metu turi būti laikomas (duomenys neskelbtini) .
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. ARV-133 „Dėl Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 4 punktas numato, kad tarnybinius lengvuosius automobilius bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali naudoti darbuotojai tik tarnybos reikmėms. Taisyklių 16 punktas numato, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai po darbo, poilsio, švenčių dienomis, darbuotojų atostogų, ligos ar komandiruočių laikotarpiu laikomi įstaigos vadovo nustatytoje automobilio laikymo vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai į komandiruotę vykstama tarnybiniu lengvuoju automobiliu.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. D1-83 5 „Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktas numato, kad tuo laiku, kai pareigūnas būdrauja, įstaigos vadovo sprendimu, tarnybinis lengvasis automobilis gali būti laikomas būdravimo vietoje (gyvenamosios vietos adresu), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ nuostatomis. Prašymuose nustatyti būdravimo laiką Pareigūnas savo gyvenamą vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) .
Nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d. Pareigūnas būdravo laikotarpiu, kuris nustatytas Tarnybinio patikrinimo išvados 1 lentelėje.
Kasmetinių atostogų metu nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d. Pareigūnas jam priskirtu tarnybiniu transportu nesinaudojo.
Komisijos Pažymoje įvardinta, kad tarnybinės veiklos patikrinimui atlikti Komisija naudojosi telemetrinės transporto stebėjimo ir kontrolės sistema “Ecofleet“, veikiančia GPS/GMS technologijų pagrindu; VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenų bazės duomenimis; VTEK deklaracija; Departamento vidaus administravimo dokumentais bei kitais dokumentais, turinčiais reikšmės tyrimui.
Ecofleet GPS transporto kontrolės sistema (toliau - ir „Ecofleet“ sistema) pateikia tarnybinio transporto buvimo vietą kelionės metu, išsamią kelionės statistiką vos po kelių minučių kelionei pasibaigus. Kelionių įrašus sudaro išvykimo ir atvykimo adresai, nuvažiuotas atstumas, laikas, sugaištas kelionei ir stovėjimui, o taip pat maksimalus ir vidutinis greitis. „Ecofleet“ sistemos pagalba suformuota 2014 m. kovo 20 d. – 2016 m. kovo 20 d. kelionių ataskaita, kuriose užfiksuoti visi Pareigūnui priskirto tarnybinio transporto (VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutai.
Komisija Pažymoje įvardijo tarnybinės veiklos patikrinimo apimtį ir nustatė galimai neteisėtą tarnybinio transporto naudojimą Medžiotojų būrelio „Nemunas“ (Druskininkų sav.), kurio nariu yra Pareigūnas, medžioklės plotuose. Pareigūnas yra medžiotojų būrelio „Nemunas“ (Druskininkų sav.) (toliau – ir Medžiotojų būrelis) narys. Patikrinus Ecofleet GPS transporto kontrolės sistemos suformuotas 2014 m. kovo 20 d.- 2016 m. kovo 20 d. kelionių ataskaitas, kuriose užfiksuoti visi Pareigūnui priskirto tarnybinio transporto (VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutai, nustatyti šie tarnybinio transporto naudojimo Medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, žemės sklypuose, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso J. J., O. B., L. B.) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso J. J., O. B., L. B.), atvejai, nurodyti 2 lentelėje.
Pareigūnas per tikrinamą laikotarpį į medžioklės plotus darbo metu su tarnybiniu transportu važiavo 16 kartų: 8 kartus važiavo aplinkosauginio reido metu, 2 kartai iš jų būdravimo metu; kiti 8 kartai tiesiog darbo metu. Šiuo adresu per tikrinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., pranešimų (telefonogramų) apie galimai daromus aplinkosauginius pažeidimus nėra, pažeidimų nenustatyta, patikrinimo aktų nesurašyta.
Pareigūnas per tikrinamąjį laikotarpį 8 kartus (2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. spalio 1 d.1) darbo valandomis važiavo į Medžioklės būrelio medžioklės plotus. Šiuo adresu per tikrinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., pranešimų (telefonogramų) apie galimai daromus aplinkosauginius pažeidimus nėra, pavedimų atlikti planinį ar neplaninį patikrinimą nėra, pažeidimų nenustatyta, patikrinimo aktų nesurašyta.
Pareigūnas darbo valandomis be pateisinamos priežasties tarnybiniu transportu vyko į medžioklės plotus, ir taip naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti bei naudojo valstybės valdomą turtą, t. y. tarnybinį transportą, ne tarnybinei veiklai.
Dėl galimai neteisėto tarnybinio transporto naudojimo vykstant į Pareigūno deklaruojamas gyvenamąsias vietas (namus), nuosavybės teise priklausančius statinius. Pareigūnui nuosavybės teise priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) . Be to, pareigūnas prašymuose nustatyti būdravimo laiką deklaruoja, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . Patikrinus Ecofleet GPS transporto kontrolės sistemos suformuotas 2014 m. kovo 20 d. – 2016 m. kovo 20 d. kelionių ataskaitas, kuriose užfiksuoti visi tarnybinio transporto (VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutai, nustatyti tarnybinio transporto naudojimo į gyvenamąsias vietas ir nuosavybės teise priklausančią namų valdą, atvejai, nurodyti 3 lentelėje.
Per tikrinimo laikotarpį Pareigūnas 35 kartus naudojo tarnybinį transportą savo reikmėms, t. y. kelionei į gyvenamąsias vietas bei nuosavybės teise priklausančią namų valdą, darbo, pietų pertraukos bei ne darbo metu.
Komisijos Pažymoje nustatyta, kad Pareigūnas darbo, pietų pertraukos bei ne darbo laiku naudojo tarnybinį transportą savo reikmėms, t. y. 35 kartus kelionėms į namus ((duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ) ir 2 kartus į nuosavybės teise valdomą namų valdą ((duomenys neskelbtini) ) (3 lentelė).
Dėl galimai neteisėto tarnybinio transporto naudojimo vykstant į kitas dažnai besikartojančias įtarimą keliančias vietoves. Tarnybinės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad Pareigūnas dažnai, t. y. 22 kartus, tarnybiniu transportu vyko į (duomenys neskelbtini) . Šiuo adresu per tikrinimo laikotarpį aplinkosauginių pranešimų apie daromus pažeidimus negauta, planinių patikrinimų nevyko, pavedimų atlikti patikrinimus nebuvo, patikrinimo aktų nesurašyta. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas adresas yra šalia Pareigūno deklaruojamos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (pridedama Ecofleet kontrolės sistemos žemėlapiai palyginimui, nurodyti 4 lentelėje).
Komisijos Pažymoje nustatyta, kad Pareigūnas darbo bei pietų pertraukos metu 22 kartus tarnybinių transportu vyko į (duomenys neskelbtini) , t. y. vietą, artimą savo gyvenamajai vietai pasiekti, kuri yra šalia Pareigūno deklaruojamos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (4 lentelė).
„Ecofleet“ GPS transporto kontrolės sistemos suformuotoje 2014 m. kovo 20 d. – 2016 m. kovo 20 d. kelionių ataskaitoje Pareigūnui priskirto tarnybinio transporto (VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimas Medžiotojų būrelio medžioklės plotuose sutampa su Pareigūno dalyvavimu medžioklėse 2014 m. gegužės 8 d. (Medžioklės lapas Nr. 634062), 2014 m. liepos 27 d. (Medžioklės lapas Nr. 634072) ir 2015 m. vasario 22 d. (Medžioklės lapas Nr.25) dienomis. Iš 2 lentelės matyti, kad 2014 m. gegužės 8 d., 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. spalio 1 d. dienomis Pareigūnas į Medžioklės būrelio medžioklės plotus važinėjo darbo metu, neturėdamas tam tiesioginio vadovo pavedimų ar kitokių užduočių, ir taip naudojo tarnybos laiką asmeniniams poreikiams tenkinti.
Išanalizavus „Ecofleet“ GPS transporto kontrolės sistemos suformuotus žemėlapius, nustatyta, kad tarnybinio transporto naudojimas į (duomenys neskelbtini) sutampa su Pareigūno deklaruoja gyvenama vieta, esančia (duomenys neskelbtini) . Šiuo atveju tarnybinis automobilis paliekamas pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, neįsukant į kiemą.
Per 2014 m. kovo 20 d. – 2016 m. kovo 20 d. laikotarpį Pareigūnas pagal 2, 3, 4 lentelėse pateiktus duomenis bei „Ecofleet“ GPS transporto kontrolės sistemos suformuotą kelionių ataskaitą ne tarnybinėms reikmėms pravažiavo 1601,49 km.: 2014 m. kovo mėn. - 1,4 km., balandžio mėn. - 12,88 km., gegužės mėn. - 67,16 km., birželio mėn. - 83,15 km., liepos mėn. - 118,11 km., rugpjūčio mėn. — 6,1 km., rugsėjo mėn.- 151,44 km., spalio mėn. -6,75 km., lapkričio mėn. - 11,05 km., gruodžio mėn. - 65,62 km., 2015 m. sausio mėn. - 3,79 km., vasario mėn. - 535,42 km., kovo mėn. - 94,55 km., balandžio mėn. - 212,05 km., gegužės mėn. - 97,42 km., liepos mėn. - 4,07 km., rugpjūčio mėn. - 15,38 km., rugsėjo mėn. - 25,95 km., spalio mėn. - 69,36 km., lapkričio mėn. - 7,74 km., gruodžio mėn. - 9,05 km., 2016 m. sausio mėn. - 1,27 km., vasario mėn. - 1,81 km.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. ARV-133 „Dėl Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 19 punktas numato, kad nustačius, kad tarnybinis automobilis buvo naudojamas ne tarnyboms reikmėms, degalų išlaidas padengia tarnybinį automobilį naudojęs darbuotojas.
Vertinant Pareigūno veiksmus dėl naudojimosi tarnybinių transportu savo reikmėms ir tarnybos laiko naudojimo asmeniniams poreikiams tenkintu nustatyti šie pažeidimai:
Tyrime nurodytomis dienomis (2, 3, 4 lentelės) tarnybos, pietų pertraukos metu Pareigūnas naudojo tarnybinį transportą savo reikmėms, t. y. kelionėms į savo Medžiotojų būrelio medžioklės plotus, medžiokles, deklaruojamas gyvenamąsias vietas, nuosavybės teise valdomą namų valdą.
Tarnybinio patikrinimo išvada buvo konstatuota, jog Pažeidimai padaryti 2014 m. kovo 20 d.- 2016 m. kovo 20 d. laikotarpyje, 2, 3, 4 lentelėse nurodytomis dienomis, o Pažeidimas paaiškėjo 2016 m. gegužės 20 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. VI-110 „Dėl komisijos tarnybinės veiklos patikrinimui atlikti sudarymo“ sudarytai Komisijai atlikus Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo J. J. tarnybinės veiklos, susijusios su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., patikrinimą ir Departamento direktoriui pateikus Pažymą. Taip pat konstatuota, jog Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojas J. J., vykdydamas savo tarnybines pareigas, naudojo 2 lentelėje nustatytą tarnybos laiką savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. darbo valandomis važiavo į savo Medžioklės būrelio medžioklės plotus, tris kartus dalyvavo medžioklėse. 3 ir 4 lentelėse nurodytomis dienomis ir valandomis tarnybiniu automobiliu darbo laiku, pietų pertraukos laiku važinėjo į savo gyvenamąsias vietas, nuosavybės teise valdomą namų valdą. Per 2014 m. kovo 20 d.- 2016 m. kovo 20 d. laikotarpį nustatyti 57 tokie atvejai. Todėl darė išvadą, kad tarnybos laiką ir tarnybinį automobilį Pareigūnas naudojo asmeninėms reikmėms ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba gavo asmeninės naudos, bei tuo padarė žalą valstybei. Tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, nes jį darydamas Pareigūnas turėjo numatyti, kad pažeidžia išdėstytų teisės aktų reikalavimus. Pažeidimas paaiškėjo 2016 m. gegužės 20 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. kovo0 24 d. įsakymu Nr. VI-110 „Dėl komisijos tarnybinės veiklos patikrinimui atlikti sudarymo“ sudarytai komisijai atlikus Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo J. J. tarnybinės veiklos, susijusios su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., patikrinimą ir Departamento direktoriui pateikus Pažymą.
Minėtais veiksmais Pareigūnas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 6, 10 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų reikalavimus.
Atsakovas, įvertinęs tai, kad J. J. yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau- ir LAASDPS, Profesinė sąjunga) narys (valdybos narys), prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr.(5.3)-V8-1327 kreipėsi išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, prašydamas atsakymą pateikti per 14 dienų, bei pateikė dokumentinę medžiagą (Tarnybinio patikrinimo išvada) (II t., b. l. 123).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. liepos 7 d. raštu Nr. LAA17-52(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pranešė, jog profesinės sąjungos valdyba nusprendė nesutikti, kad J. J. būtų skiriama tarnybinė nuobauda (II t., b. l. 124, 125).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas Alytaus RAAD kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. LAA17-52(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, kuriuo Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. PI-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėjos Irmos Jestremskienės 2016 m. birželio 23 d. išvadą Nr. VI-50 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“, Vyriausiosios tarnybos etikos komisijos 2016 m. birželio 30 d. raštą Nr. S-98-(1.5) „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados vertinimo“ ir neatsižvelgdamas į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. liepos 7 d. raštą Nr. LAA17-52(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinė nuobaudą“, pripažino, kad Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojas J. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 6, 10 punktus, padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Taip pat šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad šis įsakymas neteks galios teismui atmetus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. liepos 7 d. raštu Nr. LAA17-52(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinė nuobaudą“ išreikštą nesutikimą Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojui J. J. skirti tarnybinę nuobaudą (1 t., b.l.12).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-1269-561/2017, 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo Alytaus RAAD prašymą tenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. LAA17-52(16) panaikino (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-4772-520/2017 pagal atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą atsakovui Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. J.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, skundą teismui grindė tuo, jog jam tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai, netinkamai įvertinus visas aplinkybes ir pažeidus nuobaudos skyrimo procedūrą. O būtent pareiškėjui, kaip LAASDPS valdymo organų nariui (valdybos nariui, skyriaus pirmininkui), yra suteikta papildoma teisinė apsauga. Ši apsauga yra reglamentuota Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, tačiau pareiškėjui Įsakymu skiriant tarnybinę nuobaudą LAASDPS nesutikimas, išreikštas 2016 m. liepos 7 d. raštu Nr. LAA17-52(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, nebuvo nuginčytas teisme. Skundžiamas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos buvo priimtas remiantis Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėjos Irmos Jestremskienės parengta Tarnybinio patikrinimo išvada, kuri pakartojo Pažymoje nustatytus faktus. Todėl mano, kad šios dvi procedūros nebuvo būtinos, ir terminas tarnybinei nuobaudai skirti yra pažeistas. Pažymoje, Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir kituose susijusiuose dokumentuose tarnybinis tyrimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai ir jo pagrindu priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, nes Komisijos atlikta patikrinimas ir 2016 m. gegužės 20 d. surašyta pažyma „Dėl Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo J. J. tarnybinės veiklos, susijusios su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., patikrinimo“ šiuo nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas kompetentingos institucijos tyrimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vadovaujamasi vienu šaltiniu - telemetrine transporto stebėjimo ir kontrolės sistema „Ecofleet“. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikiama duomenų apie šios sistemos duomenų patikimumą, t. y. nėra duomenų, ar sistema metrologiškai patikrinta.
Atsakovas ir jo atstsovė gi bylos nagrinėjimo metu teigė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. PI-144, kuriuo pareiškėjui J. J. (Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojui) paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra pagrįstas tarnybinio tyrimo metu nustatytais faktais, kuriuos patvirtina objetyvūs duomenys – “Ecofleet“ GPS transporto kontrolės sistemos suformuotų 2014 m. kovo 20 d. – 2016 m. kovo 20 d. kelionių ataskaitų duomenys. Departamentas dėl LAASDPS nesutikimo skirti pareiškėjui nuobaudą nuginčijimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Teisminis bylos procesas, kuris vykdomas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, užtrunka tikrai ilgiau nei vieną mėnesį. Todėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, t. y. Departamento direktorius, laikydamasis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė pareiškėjui išvengti tarnybinės (drausminės) atsakomybės už padarytus pažeidimus pasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui, nors teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas ir reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau- ir Nuobaudų skyrimo taisyklėse), kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.
Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pažymėtina, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų.
Valstybės tarnautojo atsakomybė už veikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas veikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- VTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias, konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014).
Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2016 10 01) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, numatančio laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, 6 punkto, numatančio laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, 10 punkto, numatančio nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, reikalavimus.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui yra žinomi Alytaus miesto agentūros vedėjo - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. ARV-23, nuostatos (III t., b. l.55 -5 7), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. ARV-133 „Dėl Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 4 punkto reikalavimas, jog tarnybinius lengvuosius automobilius bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali naudoti darbuotojai tik tarnybos reikmėms (I t., b. l. 173 – 175), 2008 m balandžio 11 d. įsakymu Nr. ARV-26 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vidaus tvarkos taisyklių 14 punkto. numatančio, kad darbuotojai turi laikytis Departamente nustatyto darbo laiko rėžimo, reikalavimas.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojų statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja VTĮ. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Tai reiškia, kad pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui šis įstatymas taikomas be išlygų. Kartu VTĮ 5 straipsnyje numatyta, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad situacijos ypatumai, kai tarnybinė nuobauda skiriama veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aptarta. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, yra būtina išaiškinti, kaip tokius teisinius santykius reglamentuoja kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Būtinumas vadovautis tokiais įstatymais yra nurodytas ir Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje. Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei tuo metu galiojusio Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalies nuostatas, šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A143-3367/2011, administracinę bylą Nr. eA-239-261/2017, administracinę bylą Nr. A-154-552/2018 ir kt.).
VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nepateikia. Tačiau aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), LVAT biuletenis, Nr. 25, 2013 m. p. 560, LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012).
Jei nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų išimčių, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančią. Šis terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nevertinami kaip tokia išimtis (žr., pvz., 2015 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015).
Įstatymų leidėjas, skirtingai nei valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos atveju, jokiame teisės akte nėra numatęs, kad terminas, kuriuo įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui, būtų neįskaičiuojamas į VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Taip pat pastebėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 5 dalyje expressis verbis nurodyta, jog į šio straipsnio 4 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas, be kita ko, laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Be to, Nuobaudų skyrimo taisyklių 14 punkte aptariama panaši situacija - Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali savo sprendimu pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.
Darytina išvada, kad per nustatytą laiką negavęs išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali kreiptis į teismą dėl tokio profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo ir, jei teismas tokį nesutikimą panaikina bei nebūna praėjęs VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tarnybinę nuobaudą galima skirti. Kitu atveju vadovas turėtų savo sprendimu tik pripažinti, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neturėtų būti skiriama.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta garantija – gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą asmenims, kurie yra atitinkamoje organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariai.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškiančio žmogaus prigimtinę teisę būti lygiam su kitais asmenimis, nesančiais kokios nors organizacijos, ar susivienijimo nariais, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šios garantijos taikomos ir valstybės tarnautojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-441/2005).
Pareiškėjas pažeidimus, kaip nurodyta Pažymoje ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje, padarė nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2016 m. kovo 20 d., jų paaiškėjimo diena laikytina Tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena – 2016 m. birželio 23 d., todėl atsižvelgiant į aukščiau minėtą tarnybinės atsakomybės taikymo terminą, konstatuotina, kad Departamento direktorius galėjo skirti nuobaudą iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. įskaitytinai. Tai Departamento direktorius ir padarė, tačiau 2016 m. liepos 11 d. Įsakymo priėmimo metu išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą nebuvo gautas; tuo metu dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti nuobaudą vyko ginčas teisme. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimas, kuriuo Profesinės sąjungos 2016 m. liepos 7 d. nesutikimas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo panaikintas, įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4772-520/2017. Taigi pareiškėjo tarnybinės nuobaudos klausimas galėjo būti sprendžiamas ne anksčiau kaip po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad individualiame administraciniame akte būtų aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. To paties įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešosios teisės subjektui leidžiama veikti tik taip, kaip nustatyta teisės aktuose, priešingu atveju jo priimti aktai ar atlikti veiksmai laikomi neteisėtais.
Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio požiūriu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010, 2012 m. rugpjūčio 20 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014 ir kt).
Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo Departamento direktoriaus Įsakymo sąlyginio veikimo (šio įsakymo 2 punktu buvo nustatyta, kad šis įsakymas neteks galios teismui atmetus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. liepos 7 d. raštu Nr. LAA17-52(16) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinė nuobaudą“ išreikštą nesutikimą Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojui J. J. skirti tarnybinę nuobaudą) pripažįsta, kad toks individualaus administracinio akto turinys iš tikro neatitinka aukštesnės galios teisės aktų - Viešojo administravimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų. Nei VTĮ, nei Nuobaudų skyrimo taisyklėse nėra numatyta, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimą būtų galima sieti su kokiu nors ateityje įvyksiančiu įvykiu. Įsakymo antruoju punktu susiejus jo galiojimą su hipotetine ateities situacija, tapo neaišku, kokias tiesiogines materialines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Įsakymas, tapo neaiškus hipotetiškai paskirtos tarnybinės nuobaudos galiojimas laike ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018).
Teismas pažymi, kad teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015). Nagrinėjamu atveju išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą neturėjimas ir Įsakymo sąlyginis pobūdis laikytinas esminiu ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, kuris leidžia daryti išvadą, kad Įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018).
Teismui konstatavus, jog ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas iš esmės, nėra pagrindo pasisakyti dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui pagrįstumo ir jo elgesio atitikimo valstybės tarnautojams keliamiems reikalavimams.
Atsakovo atstovė teigė, jog ginčo situacijoje turi būti taikoma VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant tarnybinį patikrinimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimui taikyti trejų metų terminą nuo nusižengimo padarymo dienos, nes pareiškėjo J. J. tarnybinė veikla, susijusi su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., paaiškėjo atlikto tarnybinio tyrimo metu, ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. VI-33 „Dėl komisijos tarnybinės veiklos patikrinimui atlikti sudarymo“ sudarytai Komisijai atlikus Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo J. J. tarnybinės veiklos, susijusios su tarnybinio transporto naudojimu ne tarnybinėms reikmėms nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 21 d., patikrinimą, ir šios Komisijos surašyta Pažyma.
Sprendžiant, ar tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant tarnybinį patikrinimą, turėtų būti išnagrinėti byloje surinkti duomenys ir įvertinta, ar tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo nauji faktai, naujos aplinkybės, kurie atsakovui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi anksčiau, ar padarytiems pažeidimams išaiškinti buvo reikalingas specialus tyrimas, ar tokie faktai buvo akivaizdūs (2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014). Reikšmingomis aplinkybėmis ir faktais pripažintini tik tokie, kurie patenka į tarnybinio nusižengimo, už kurį pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė, sudėtį.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta remiantis Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada. Išvadoje nurodoma, kad Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojas J. J., vykdydamas savo tarnybines pareigas naudojo 2 lentelėje nustatytą tarnybos laiką savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. darbo valandomis važiavo į savo Medžioklės būrelio medžioklės plotus, tris kartus dalyvavo medžioklėse. 3 ir 4 lentelės nurodytomis dienomis ir valandomis tarnybiniu automobiliu darbo laiku, pietų pertraukos laiku važinėjo į savo gyvenamas vietas, nuosavybės teise valdomą namų valdą. Per 2014 m. kovo 20 d. – 2016 m. kovo 20 d. laikotarpį nustatyti 57 tokie atvejai. Todėl buvo padaryta išvada, kad tarnybos laiką ir tarnybinį automobilį Pareigūnas naudojo asmeninėms reikmėms, ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba gavo asmeninės naudos bei tuo padarė žalą valstybei. Tokiais veiksmais Pareigūnas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 6, 10 punktų reikalavimus.
Teismas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos konstatuotus faktus, nustatyto pažeidimo teisinę kvalifikaciją Tarnybinio patikrinimo išvadoje, sprendžia, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikoma už nurodytų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų (bendro pobūdžio teisės normų) pažeidimą, pasireiškusį neteisėtu veikimu.
Teismas, pažymi, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties, numatančios galimybę taikyti naikinamąjį trejų metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, skaičiuojamą nuo nusižengimo padarymo dienos, taikymas turi būti grindžiamas objektyviomis priežastimis, kurios patvirtintų, kad atsakovas RAAD iki tarnybinio patikrinimo Pažymos gavimo neturėjo duomenų ir negalėjo žinoti apie galimai neteistus pareiškėjo veiksmus. Tarnybinio patikrinimo formalus atlikimas tais atvejais, kai tarnybinę atsakomybę taikantis subjektas turi pakankamai duomenų apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kurie sudaro pagrindą iš karto pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, negali būti pagrindu taikyti tarnybinį nusižengimą padariusiam asmeniui išimtinius, žymiai ilgesnius tarnybinės atsakomybės terminus. Be to, pažymėtina, kad ir tarnybinio patikrinimo metu nustačius pažeidimus, VTĮ 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos taikymo priimti per 2 mėnesius.
Analizuojant administracinėje byloje surinktus įrodymus (telemetrinės transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos „Ecofleet“, veikiančios GPS/GMS technologijų pagrindu duomenys)(III t., b. l. 66-86) bei atsakovo parengtoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus faktus („Ecofleet“ GPS transporto kontrolės sistema pateikia tarnybinio transporto buvimo vietą kelionės metu, išsamią kelionės statistiką vos po kelių minučių kelionei pasibaigus, kelionių įrašus sudaro išvykimo ir atvykimo adresai, nuvažiuotas atstumas, laikas, sugaištas kelionei ir stovėjimui, o taip pat maksimalus ir vidutinis greitis), patvirtinančius pareiškėjo galimai netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (neteisėtais veiksmais), matyti, kad RAAD apie juos turėjo žinoti anksčiau (transporto stebėjimo ir kontrolės sistema nupirkta 2013 m. gruodžio 16 d., o duomenų apie jos panaudojimą darbo laiko, transporto panaudojimo apskaitai tvarkyti, atsakovas nepateikė), negu 2016 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-33 sudaryta komisija atliko tarnybinį veiklos patikrinimą.
Taigi tai, kad pareiškėjas, vykdydamas savo tarnybines pareigas naudojo 2 lentelėje nustatytą tarnybos laiką savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. darbo valandomis važiavo į savo Medžioklės būrelio medžioklės plotus, tris kartus dalyvavo medžioklėse, 3 ir 4 lentelės nurodytomis dienomis ir valandomis tarnybiniu automobiliu darbo laiku, pietų pertraukos laiku važinėjo į savo gyvenamas vietas, nuosavybės teise valdomą namų valdą, per 2014 m. kovo 20 d. – 2016 m. kovo 20 d. laikotarpį nustatyti 57 tokie atvejai, ir tokiu būdu pareiškėjas tarnybos laiką ir tarnybinį automobilį naudojo asmeninėms reikmėms ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba gavo asmeninės naudos, bei tuo padarė žalą valstybei, RAAD turėjo ir galėjo būti žinoma nuo 2014 m. kovo 21 d. (sumontavus telemetrinę transporto stebėjimo ir kontrolės sistemą „Ecofleet“, veikiančią GPS/GMS technologijų pagrindu, vartotojas (RAAD) turėjo galimybę gauti bet kurias pageidaujamas ataskaitas)(Transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos techninė specifikacija) (III t., b. l. 79-83). Komisijos Pažymoje nėra nustatyta iš esmės jokių naujų reikšmingų pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti faktų, kurių RAAD nebūtų žinojusi iki šios komisijos sudarymo. RAAD turėjo pakankamai duomenų pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažino, jog išsamią kelionės statistiką galima gauti vos po kelių minučių kelionei pasibaigus), jos diskrecija prieš tai papildomai atlikti tarnybinį patikrinimą nėra kvestionuojama, tačiau toks pasirinkimas negali lemti į tarnybinę atsakomybę traukiamo asmens reikšmingo padėties pabloginimo ir atsakomybės taikymo žymiai ilgesniu – trejų metų nuo neteisėtų veiksmų atlikimo – terminu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sąmoningai nuslėpęs reikšmingus faktus, klastojęs duomenis ir pan., jo visi veiksmai buvo vieši, RAAD turėjo galimybę bet kuriuo metu susipažinti su aktualiomis ginčo aplinkybėmis (bet kurios pageidaujamos ataskaitos pagal techninę specifikaciją). Formalus tarnybinio patikrinimo atlikimas dėl aplinkybių, kurios iš esmės yra žinomos, neatitinka teisės normose (VTĮ 30 str. 1 d.) įtvirtinto teisėto tikslo, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, neturi ir negali teisės taikymo adresatui sukelti neproporcingų pasekmių. Taigi nėra pagrindo taikyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyto išimtinio 3 metų termino, skaičiuojamo nuo nusižengimo padarymo dienos, tarnybinei nuobaudai skirti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1905/2014).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. P1-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P1-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Daina Kukalienė