Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-616/2018

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.1.2;

1.2.14.4.2.3; 1.1.12.1; 2.1.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus, Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

nuteistojo L. K. gynėjui advokatui Algiui Staškūnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Byloje pareikšti M. A. ir S. A. civiliniai ieškiniai atmesti.

Iš L. K. priteista 13,71 Eur į valstybės pajamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Bylos esmė

1.       L. K. (toliau – ir L. K. arba nuteistasis) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai atėmė laisvę M. A. (toliau – ir M. A.), pavartodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei, bei dalyvaudamas bendrininkų grupėje su E. T. (toliau – ir E. T.) ir R. I. (toliau – ir R. I.), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, grasinant pavartoti ir pavartojant fizinį smurtą, t. y. 2001 m. kovo 12 d. apie 17 val. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), išviliojus mažametį M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir atvedus jį prie (duomenys neskelbtini), kur jų laukė E. T. ir R. I. su automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavartoję fizinį smurtą – įstūmę M. A. į automobilį, lipniąja juosta užklijavus jam akis bei surišus rankas, E. T., L. K. ir R. I., R. I. vairuojant, nuvežė mažametį M.A. į negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) kilometre, kur jis su E. T. lipniąja juosta ir virve pririšo M. A. prie medinės sijos, paguldė, apdėjo lentomis ir paliko, turėdami tikslą iš M. A. tėvų gauti išpirką, ir taip neteisėtai atėmė laisvę M. A. bei sukėlė pavojų jo gyvybei. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2001 m. kovo 13 d. apie 11.30 val. E. T. paskambino ir telefonu pareikalavo M. A. motinos E. A. (toliau – ir E. A.) sumokėti 10 000 JAV dolerių, t. y. didelės vertės turtą kaip išpirką už sūnų, priešingu atveju grasino toliau laikyti M. A. pagrobtą. Iki 2001 m. kovo 14 d. 11 val., laikant pagrobtą ir surištą bejėgiškos būklės M. A., jam patiriant didelį fizinį skausmą ir kančias, M. A. buvo padaryti dideli daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos bei paviršinės žaizdos burnoje, smakre, kairiame dilbyje ir kitose kūno vietose, kairio žastikaulio distalinio galo virškrumplinis lūžis, kūno atvėsimas ir paviršinis galūnių nušalimas, dėl ilgalaikio rankų suspaudimo M. A. buvo pakenkti viduriniai, alkūniniai, stipininiai abiejų rankų nervai, išsivystė rankų parezė ir rankų visų sąnarių kontraktūros, t. y. padarytas apysunkis kūno sužalojimas.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui arba jo nusikalstamus veiksmus iš BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį ir skirti jam švelnesnę galutinę bausmę bei įskaityti į bausmės atlikimą Ispanijos karalystėje pagal Europos arešto orderį išbūtą laiką nuo sulaikymo 2016-11-02 iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai 2018-02-01.

2.1.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2.                      Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK numatytą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) senatį. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia jo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 49 straipsnio ir šiuo metu galiojančio BK 95 straipsnio nuostatų palyginamąją analizę ir, remiantis ja, teigia, kad teismas, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą, privalėjo vadovautis 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalies (1994-07-19 įst. Nr. 1-551, nuo 1995-01-01) nuostatomis (1961 m. BK 7 straipsnio 2 dalis ir 2000 m. BK 3 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nurodo, kad jis buvo patrauktas atsakomybėn ir atiduotas teismui pagal 1961 m. BK 1311 straipsnio 1 dalį už veiką padarytą 2001 m. kovo 12 d., todėl nuo jo padaryto nusikaltimo jau yra praėję penkiolika metų. Byloje nėra duomenų, kad jis per šį laikotarpį būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas ir būtų teistas, todėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties eiga nutrūkusi nebuvo. Pagal jo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalį (1994-07-19 įst. Nr. 1-551, nuo 1995-01-01) jau yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, dėl to jam pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas.

2.3.                      Apelianto nuomone, jam buvo neteisingai taikyta ir BK 181 straipsnio 3 dalies norma. Apeliantas skunde nurodo, kad jam pirminis kaltinimas buvo pateiktas pagal BK 1311 straipsnio 1 dalį (1961 m. redakcija), kuris numatė atsakomybę už įkaito paėmimą, turint tikslą gauti išpirką. Bylą nagrinėjant apygardos teisme, 2008-05-19 buvo pateiktas Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro prašymas kaltinamųjų veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ir pakeisti kaltinime išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pagal naują kaltinimą jo (L. K.) ir kitų kaltinamųjų veika buvo kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.). Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal naują kaltinimą, kuriame atsirado nauja sąvoka – didelės vertės turtas, šios aplinkybės iš esmės nenustatinėjo, o tik konstatavo, kad buvo prievartaujamas didelės vertės turtas. Teismas nesiaiškino koks JAV dolerio ir lito santykis buvo 2008 m. gegužės mėnesį ir koks tuo metu buvo nustatytas MGL. Apeliantas, remiantis Lietuvos Banko viešai skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje informacija, nurodo, kad 2008 m. gegužės 1 d. JAV dolerio ir Lietuvos lito santykis buvo 2,2124 lito už 1 dolerį, todėl prievartaujamo turto vertė nesudarė 250 MGL (32 500 Lt) dydžio ir buvo tik 22 124 Lt, todėl jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

2.4.                      Nuteistasis sutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, neatsižvelgė į jo nuoširdų prisipažinimą, į tai, kad jis 2001 m. kovo 14 d. pats atvyko į Plungės rajono prokuratūrą ir pateikė raštišką nuoširdų prisipažinimą ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, išsamiai aprašė nusikaltimo įvykdymo aplinkybes. Tokios aplinkybės, apelianto manymu, turėjo būti pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę.

2.5.                      Taip pat apeliantas teigia, kad pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus į bausmės atlikimo laiką nebuvo įskaičiuoti jo sulaikymo pagal Europos arešto orderį terminai. Nuteistasis nurodo, kad jis Ispanijoje buvo sulaikytas 2016 m. lapkričio 2 d., į Lietuvą pargabentas 2018 m. vasario 1 d. ir Lietuvoje jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Tačiau teismo nuosprendyje jo sulaikyme išbūtas 15 mėnesių laikas nenurodytas ir į bausmės laiką neįskaitytas. Apeliantas pažymi, kad jis pats kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir pranešė, kad yra ieškomas Lietuvoje ir prašė perduoti jį Lietuvos Respublikai, todėl mano, kad laikotarpis nuo jo sulaikymo Ispanijoje iki perdavimo Lietuvos Respublikai turi būti įskaitytas į bausmės atlikimą.

3.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo L. K. gynėjas prašė tenkinti apelianto nuteistojo L. K. apeliacinį skundą. Prokurorė neprieštaravo, kad L. K. baudžiamoji byla būtų nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kitus apelianto prašymus prokurorė prašė netenkinti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies taikymo

5.       Apeliantas nuteistasis L. K. neginčija pirmosios instancijos teismo pateikto įrodymų vertinimo ir remiantis juo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų – neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnis) ir turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) – padarymo aplinkybių. Tačiau apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytu turto prievartavimo sudėties požymiu – didelės vertės turtu. Apeliantas teigia, kad 2008-05-19, t. y. tuo metu, kai jam buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, JAV dolerio ir lito santykis buvo 2,2124 lito už 1 dolerį, todėl prievartaujamo turto vertė nesudarė 250 MGL ( 32 500 Lt) dydžio ir jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Toks apelianto skundo teiginys ir jį pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti.

6.       BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau pagal teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios asmens teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo atgal pagrindus, netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-3/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-43/2012).

7.       Aptariamoje byloje nustatyta, kad L. K. veikdamas su bendrininkais, neturėdamas teisėto pagrindo, 2001 m. kovo 13 d. reikalavo iš M. A. motinos 10 000 JAV dolerių. Prievartaujamas turtas yra didelės vertės, kai turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo metu – 2001 m. kovo 13 d. – 1 MGL buvo lygus 125 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 382), o JAV dolerio ir Lietuvos lito santykis buvo 4 litai už 1 JAV dolerį (Lietuvos banko viešai skelbiami valiutų kursai https://www.lb.lt/exchange/default.asp). Esant tokioms aplinkybėms, nusikalstamos veikos – turto prievartavimo – padarymo metu, 2001 m. kovo 13 d. L. K. kartu su bendrininkais prievartauto turto – 10 000 JAV dolerių vertė litais buvo 40 000 Lt ir ši suma buvo didesnė negu 250 MGL dydis (125 Lt×250 MGL = 31 250 Lt). Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, jo įvykdytas turto prievartavimas atitinka BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

8.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo nuteistojo L. K. veiksmuose, todėl nuteistojo prašymas jo nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį – atmetamas.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

9.       Nuteistojo L. K. nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė baudžiamosios atsakomybės senaties instituto. Apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir vadovautis 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalies (1994-07-19 įst. Nr. 1-551, nuo 1995-01-01) nuostatomis baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nors apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą nagrinėjamoje byloje privaloma vadovautis 1961 m. BK 49 straipsnio nuostatomis, tačiau esminis nuteistojo prašymas taikyti jam baudžiamosios atsakomybės senaties institutą yra pagrįstas ir tenkintinas.

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje nurodė, kad L. K. netaikytinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas, nes jis pasislėpė nuo teismo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės nemotyvuota ir neteisinga.

11.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką įstatymai dėl senaties taikomi to Baudžiamojo kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-692/2007). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo L. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal 2000 m. BK 146 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, nuteistasis nusikalstamų veikų kvalifikacijos pagal 2000 m. Baudžiamąjį kodeksą neginčija, todėl, svarstant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą, teisėjų kolegija vadovaujasi 2000 m. BK 95 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, nuostatomis. Nagrinėjamai bylai aktuali 2000 m. BK 95 straipsnio, 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, galiojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d., redakcija, nes vėlesnių ir dabartinės redakcijos atitinkami punktai nustato ilgesnius terminus ir atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, netaikytini.

12.       Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė.  

13.       Minėtoje (11 punkte), šiai bylai aktualioje BK 95 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatytas draudimas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu yra praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (c punktas) ir dešimt metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas (d punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K–143/2008, 2K-332/2008, 2K-187/2011; 2K–233/2014). Šiai bylai aktualioje BK 95 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 95 straipsnio 4 dalis).

14.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, numatytas: BK 146 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir BK 181 straipsnio 3 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo tęstinio pobūdžio (nuo 2001 m. kovo 12 iki kovo 14 d.) ir jos pabaigos momentas, kuris teisiškai reikšmingas skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio senatį, yra 2001 m. kovo 14 d. Nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 3 dalyje, buvo pradėta ir baigta 2001 m. kovo 13 d., todėl ši data ir yra turto prievartavimo padarymo diena.

15.       Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. buvo pasislėpęs nuo teismo, todėl jam Klaipėdos apygardos teismo 2003-03-21 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta paieška. 2006-04-11 buvo išduotas Europos arešto orderis. Iš Europolo duomenų matyti, kad L.K. buvo sulaikytas Ispanijoje 2016-11-02. 2016-11-17 ketinant jį perduoti Lietuvai, atlikus asmens patikrinimą ir nustačius, kad sulaikytas L. K. dar turi atlikti 8 metų laisvės atėmimo bausmę Ispanijoje, buvo pranešta Lietuvos teisėsaugos institucijoms, kad L. K. nebus perduotas Lietuvai (t. 8, b. l. 78). Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pateikto asmens faktinio sulaikymo akto matyti, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2003-03-21 nutartimi L. K. buvo sulaikytas 2018-02-01 3.00 val. (t. 8, b. l. 85).

16.       Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad, po nagrinėjamoje byloje aptariamų nusikalstamų veikų – neteisėto laisvės atėmimo ir turto prievartavimo – padarymo L. K., naudodamasis kito asmens anketiniais duomenimis, Ispanijos Karalystėje padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas. Iš byloje esančių Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos – ECRIS duomenų matyti, kad L. K., pristatęs M. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir pavarde, buvo nuteistas Ispanijoje už 2002 m. rugsėjo 5 d. (JDO DE LO PENAL N.2 DE ALMERIA 2007-05-22 nuosprendis) ir 2002 m. rugsėjo 28 d. (AUD. PROVINCIAL SECCION N. 8 DE MALAGA 2003-12-03 nuosprendis) padarytas nusikalstamas veikas (t. 8, b. l. 67-73). Šios nusikalstamos veikos, įvykdytos Ispanijos Karalystėje, nebuvo tęstinės ar trunkamosios ir šių nusikalstamų veikų padarymo laikas turi reikšmės nustatant apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino nutrūkimo ir senaties termino skaičiavimo iš naujo laikui.

17.       Taigi aptariamu atveju senaties terminai L. K. dėl šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, buvo nutrūkę dėl naujų tyčinių nusikaltimų padarymo Ispanijos Karalystėje, todėl senaties eiga už aptariamoje byloje padarytas nusikalstamas veikas turi būti skaičiuojama iš naujo nuo tos dienos, kai L. K. padarė paskutinę tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. nuo 2002 m. rugsėjo 28 d. Kadangi šiuo atveju taikytina 2000 m. BK 95 straipsnio 3 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, galiojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d., redakcija), akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje L. K. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 15 metų senaties terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. Šiuo atveju 15 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra galutinis ir jis išimtinai skaičiuotinas nuo nusikalstamų veikų padarymo momento, neatsižvelgiant į duomenis, dėl kurių senaties eiga buvo sustojusi.

18.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 14–17 punktuose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui 2018 m. gegužės 25 d. priimant L. K. apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarymo, buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir šiuo atveju negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 95 straipsnio 3 dalis, 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 95 straipsnio, galiojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 29 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nuostatų ir nenutraukdamas L. K. baudžiamosios bylos dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

19.       Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, L. K. nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės dydžio ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus tenkinti L. K. prašymą – byla nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai dėl jam paskirtų bausmių dydžių mažinimo ir Ispanijos Karalystėje pagal Europos arešto orderį suėmime išbūto laiko nuo 2016-11-02 iki 2018-02-01 įskaitymo į bausmės laiką, tampa neaktualūs, todėl teisėjų kolegija jų pagrįstumo nesvarsto ir dėl jų nepasisako.  

Dėl civilinio ieškinio

21.       Aptariamoje baudžiamojoje byloje pareikšti M. A. ir S. A. civiliniai ieškiniai. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs byloje apkaltinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmetė, motyvuodamas tuo, kad civiliniai ieškiniai išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-25 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-26 nuosprendžiais, kurie yra įsiteisėję ir turi prejudicinę galią.

22.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus L. K. taikyti BK 95 straipsnio nuostatas, iš naujo spręstinas ir civilinio ieškinio klausimas.

23.       Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, todėl ir žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109-115 straipsniai). Todėl pagal kasacinio teismo praktiką nutraukiant bylą dėl senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-699/2018, 2K-7-304-976/20162K-21/2010, 2K-260/2006).

24.       Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta 23 punkte, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti M. A. ir S. A. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti. Civiliniai ieškiniai gali būti reiškiami civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl daiktinių įrodymų

25.        BPK 94 straipsnyje nurodytos priemonės, kurių teismas imasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir negrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, kad byloje esantys daiktiniai įrodymai sunaikintini.

26.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje daiktiniai įrodymai yra: mėlynos spalvos polietileno plėvelės gabalas, rastas įvykio vietoje, įvykio vietoje rasti lipnios juostos ir virvės gabalai, ritinėlis nuo lipnios juostos, M. A. kepurė (t. 1 t., b. l. 25-30). 

27.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys, 26 punkte išvardinti daiktiniai įrodymai yra menkaverčiai, todėl jie sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų

28.       BPK 105 straipsnyje reglamentuojamas proceso išlaidų išieškojimas. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau tuo atvejų, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškomos išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

29.       Nagrinėjamoje byloje proceso išlaidomis pripažintos liudytojos R. B. 13,71 Eur turėtos kelionės išlaidos į teismą ir jos priteistos iš nuteistojo L. K.. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad L. K. baudžiamoji byla dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų nutrauktina, taikytinos BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatos ir byloje proceso išlaidomis pripažinta 13,71 Eur suma apmokėtina iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 105 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, L. K. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

L. K. kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.

Byloje pareikštus M. A. ir S. A. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Proceso išlaidas – 13,71 Eur apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Daiktinius įrodymus sunaikinti.

Teisėjai                                        Ernesta Montvidienė

                                        Justas Namavičius

                                        Algimantas Valantinas