Civilinė byla Nr. 2-498-776/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07614-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 52.1.; 116.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovei J. S.,
dalyvaujant atsakovės RUAB „Žemda“ atstovui T. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei RUAB „Žemda“, dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės RUAB „Žemda“ 2 487,51 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,72 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2010-03-23 sudarė rangos sutartį
Nr. 2010-03-23/1 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė atliko rangos darbus (darbo projekto parengimas, inžineriniai tyrinėjimai, statybos darbai) objekte „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verduliukų, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Šiaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“. Ieškovė paaiškino, kad tarp šalių sudarytoje Sutartyje sulygti darbai buvo atlikti ir priimti, tačiau Sutartyje numatytu darbų garantiniu terminu dviejuose iš atsakovo statytų objektų įvyko vandens nutekėjimo iš vandentiekio linijų avarijos: 2014-02-07 Šilutės-Pagėgių gatvių sankryžoje ir 2014-02-18 Pabalių-Šaukėnų gatvių sankryžoje (ties Pabalių g. Nr. 29 namu). Ieškovė nurodė, kad įvykus aukščiau minėtoms avarijoms sutriko vandens tiekimas vartotojams, todėl UAB „Šiaulių vandenys“, esant ekstremaliai situacijai, privalėjo operatyviai savo lėšomis likviduoti vandentiekio tinklo avarijos padarinius, nepateikdama pretenzijos dėl objektų defektų atsakovei, nes vandentiekio avarijos likvidavimo uždelsimas butų padidinęs avarijos padarinius – galėjo būti sutrikdytas visuomeninio transporto eismas, nukentėti žmonės, padidėti išbėgusio į aplinką vandens nuostoliai ir kt. Ieškovė nurodė, kad abiejų vandentiekio avarijų metu surašė aktus dėl žemės kasimo darbų, komisija, sudaryta iš UAB „Šiaulių vandenys“ Vandentiekio nuotakyno cecho viršininko Č. V., Techninės priežiūros vadovo V. J. ir meistro R. N., nustatė, kad 2014-02-07 vandentiekio avarijos priežastis buvo netinkamai rangovo sumontuota PE DN 110 mm elektrinė mova, o 2014-02-18 vandentiekio avarijos priežastis – netinkamai rangovo sumontuota PE pereinančioji mova Q50x32 mm. Ieškovė nurodė, kad ji pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti, kad atsakovė atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas, todėl 2014-02-27 pateikė pretenziją atsakovei kartu su 2014-02-26 PVM sąskaita faktūra Nr. SVA0073870 1 794,30 Eur sumai ir PVM sąskaita faktūra Nr. SVA0073871 693,21 Eur sumai bei su 2014-02-10 ir 2014-02-21 vandentiekio tinklų gedimų šalinimų apskaičiavimais.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nesutikdama su ieškovės reikalavimais, atsakovė paaiškino, kad, ieškovė nesilaikė šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo ir dėl defektų pašalinimo į atsakovę nesikreipė, o
2014-02-07 ir 2014-02-18 surašė vienašališkus aktus, savo jėgomis tariamai atliko defektų šalinimo darbus ir 2014-02-27 išsiuntė pretenziją (bendrą abiem atvejams) dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovė nurodė, kad priešingai ieškovės nurodytiems argumentams, tarp šalių sudarytos rangos sutarties nuostatos besąlygiškai įpareigoja ieškovę garantiniu laikotarpiu nustačius objekto defektus, apie tai informuoti atsakovę (Sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punktas). Todėl, atsakovės nuomone, ieškovei nesilaikant Sutarties sąlygų, atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti atliktų rangos darbų defektų nustatymo (fiksavimo) procedūrose, pačiai kartu su ieškovės atstovais įvertinti jų atsiradimo priežastis, mąstą, taip pat pačiai juos ištaisyti. Atsakovė pažymėjo, kad nustačius statinio defektus, atsakingo subjekto atsakomybei taikyti, svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų (defektų) atsiradimo ir atsakingo už defektus asmens veiksmų. Todėl, atsakovės teigimu, ieškovei pačiai vienašališkai nustačius tariamus statinio defektus ir pačiai savo lėšomis šiuos defektus pašalinus, objektyviai nebeįmanoma nustatyti defektų atsiradimo priežasties bei priežastinio ryšio tarp šių defektų atsiradimo ir atsakovės (rangovo) veiksmų vykdant sutartinę prievolę. Atsakovė nurodė, kad rangovas turi prievolę pašalinti per garantinį terminą nustatytus defektus arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas tik tuo atveju, jeigu defektai yra nepašalinti, todėl, atsakovės nuomone, nors ieškovė kaip užsakovas ir turi teisę defektus šalinti savo jėgomis, tačiau šia teise turi būti naudojamasi atsižvelgiant į prievolės šalių bendradarbiavimo pareigą – tais atvejais, kai, pavyzdžiui, rangovas defektų nepašalina arba iš jo veiksmų galima numanyti, kad jis negebės jų pašalinti ir pan., o, atsakovo teigimu, tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.664 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas, bet kuriuo atveju, rangovo turi būti pareikalauta prievolę įvykdyti natūra, t. y. kad rangovas neatlygintinai pašalintų darbų defektus, o tik šiam nurodyto reikalavimo neįvykdžius, reikalauti atlyginti darbams atlikti reikalingas išlaidas. Atsakovės nuomone, iš esmės rangovui (ne užsakovui) suteikta pasirinkimo teisė defektus neatlygintinai šalinti pačiam ar atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju, atsakovė nei atsisakė šalinti defektus, nei iš jos veiksmų buvo galima numanyti, kad ši negebės jų pašalinti. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškinyje nurodyti defektai ir kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, aktai, kalkuliacijos nepatvirtina atsakovės sutartinių pareigų pažeidimo fakto ir įtakos objekte užsakovo atliktiems darbams (tariamiems defektams ištaisyti). Atsakovės nuomone, esant situacijai, kai atliktų darbų kokybės garantijos reikalavimo teisė įgyvendinama pažeidžiant sutarties sąlygas (nuostatas), ji negali būti verčiama savo atsakomybei prisiimti dėl to ieškovės patiriamas išlaidas. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad 2014-02-07 ir 2014-02-18 buvo veikiama pagal ekstremalių situacijų planus ar pan. (ypatingos skubos tvarka), dėl ko ieškovė objektyviai negalėjo informuoti atsakovės, nes iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad tariami darbai buvo vykdomi ne poilsio ar švenčių dienomis, o darbo dienomis ir darbo metu, todėl atsakovei neaišku, kodėl ji nebuvo kviečiama likviduoti tariamoms avarijoms. Atsakovės nuomone, ieškovės argumentus dėl negalėjimo uždelsti (kad nebūtų sutrikdytas visuomeninio transporto eismas, nenukentėtų žmonės, nepadidėtų išbėgusio į aplinką vandens nuostoliai ir kt.), paneigia jos pačios ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog jau nuvykę į įvykio vietą ieškovės atstovai sustabdė vandens nutekėjimą ir tik atkasę nurodytą įvykio vietą, išsiaiškino tariamas vandens nutekėjimo priežastis. Todėl, atsakovės nuomone, akivaizdu, jog nebuvo jokio poreikio skubėti siekiant išvengti ieškovo nurodytų padidintų avarijos padarinių. Atsakovės nuomone, ieškovės pateiktosios nuotraukos niekaip nepagrindžia PE 110 mm elektrinės ir PE 50x32 mm pereinančios movų trūkumų, defektacijos aktuose jokių duomenų apie jų neatitikimus kokybės reikalavimams nėra nurodyta, o iš ieškinio turinio visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu buvo identifikuoti objekto defektai ir kada tiksliai jie nustatyti, nes ieškovė tik nurodo, kad dėl netinkamai sumontuotų movų įvyko vandens nutekėjimas iš vandentiekio tinklo, tačiau jokių duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų šias aplinkybes nepateikia, taip pat nėra žinoma, ar atliktų žemės kasinėjimo darbų pagrindas buvo būtent ieškinyje minimi defektai movose, ar tariami defektai neatsirado būtent šių vykdytų darbų pasekmėje (galimai kasimo metu pažeidus vandentiekio liniją). Atsakovė paaiškino, kad abu įvykius skiria daugiau kaip dešimties dienų laiko tarpas, todėl ji nesutinka su ieškovės pozicija, jog apie likviduotus avarijų padarinius atsakovė buvo informuota per protingą terminą, be to, šiuo atveju, atsakovė buvo informuota apie tariamų defektų šalinimo išlaidų įformintiną, o ne apie pačius įvykius (padarinius). Atsakovė nurodė, kad pagal pateiktas kalkuliacijas, nėra pagrindo išvadai, kad asfalto dangų atstatymo darbų atveju, taip pat buvo veikiama ekstremalios situacijos pagrindu. Todėl atsakovė nesutinka tiek su ieškovės nurodytu defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu faktu, tiek su reikalaujamų išlaidų, patirtų šalinant šiuos defektus, mastu (dydžiu). Atsakovės įsitikinimu, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina žalos (išlaidų) atsiradimo fakto ir jos dydžio, taip pat defektų atsiradimo priežasčių, sudarančių sąlygas ieškovei naudoti darbų kokybės garantijos reikalavimo teisę, t. y. priežastinio ryšio tarp šių defektų atsiradimo ir rangovo veiksmų vykdant sutartinę prievolę.
Ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atstovė J. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė paaiškino, kad susidarius ekstremaliai situacijai vandentiekio tinklo avarijos padarinius ieškovė privalėjo pašalinti nedelsdama, o, be to, ieškovės atstovės teigimu, iš tarp šalių pagal rangos sutartį susiklosčiusios praktikos buvo aišku, kad atsakovė nesugebės nedelsiant pašalinti vandentiekio tinklo avarijos padarinių.
Atsakovės RUAB „Žemda“ atstovas T. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, pagal kurią ieškovė pirmiausia pranešdavo apie vandentiekio tinklo defektus, o tik tada atlikusi defektų šalinimo darbus savo lėšomis, pateikdavo atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2010-03-23 tarp šalių pasirašytos rangos sutarties Nr. 2010-03-23/1 pagrindu atsakovas atliko „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verduliukų, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Šiaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“ rangos darbus. Nors nurodytoje sutartyje sulygti darbai atsakovo buvo atlikti tinkamai ir ieškovo priimti, sutartyje darbams numatytu garantiniu terminu dviejuose iš atsakovo statytų objektų įvyko avarijos, t.y. vandens nutekėjimas iš vandentiekio linijų. Ieškovas nurodo, kad 2014-02-07 nuvyko į Šilutės-Pagėgių gatvių sankryžą, sustabdė vandens nutekėjimą, o atkasęs avarijos vietą, nustatė nutekėjimo priežastį - PE DN 110 mm elektrinę movą. 2014-02-18 nurodo vėlgi radęs vandens nutekėjimą, kurį reikėjo sustabdyti. Pabalių-Šaukėnų gatvių sankryžoje buvo atkasta avarijos vieta ir pakeista PE pereinančioji mova 50x32 mm. Likviduojant avarijų padarinius, ieškovas teigia pasinaudojęs jam įstatymo suteikta teise (CK 6.664 straipsnio 3 dalis) pašalinti trūkumus savo pajėgumais, todėl atsakovas (kaip rangovas) privalo atlyginti užsakovo patirtas išlaidas šalinant defektus, išryškėjusius garantiniu laikotarpiu. Todėl byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės patirtų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės.
Dėl rangos darbų trūkumų nustatymo garantiniu laikotarpiu bei šių trūkumų šalinimo išlaidų
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryta sutartis dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos kvalifikuotina statybos rangos sutartimi (CK 6.681 straipsnio 1, 2 dalys), todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Darbų kokybė privalo atitikti įstatymų reikalavimus ir rangos sutarties sąlygas, tokių nesant – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnis). Jei darbai atlikti nesilaikant šių reikalavimų dėl kokybės, užsakovas turi teisę naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais, kurie naudojami pačios sutarties vykdymo metu.
Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodo, kad ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Kaip minėta, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Ieškovė pasinaudojo teise reikalauti atlyginti defektų šalinimo išlaidas, pateikusi pretenziją, kurios pateikimo pareigą nustato šalių sudaryta rangos sutartis, taip pat LR CK 6.697 straipsnio 5 dalis.
Jau minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, jog ginčo dėl rangos darbų trūkumų šalinimo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, o užsakovas privalo įrodyti tik darbų trūkumų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo tarpu rangovas, siekdamas, kad jam nebūtų taikoma civilinė atsakomybė, turi įrodyti, kad darbų trūkumai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ši nuostata nustato, kad darbų trūkumų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas.
Pažymėtina, kad CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė tokia teise nepasinaudojo, todėl teismas pažymi, kad trūkumų atsiradimo momentas šioje byloje nustatytas pagal byloje pateiktų įrodymų visumą.
Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad užsakovui pakanka įrodyti defekto faktą, tuo tarpu rangovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę dėl defektų atsiradimo, rangos objekto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų trūkumų egzistavimo faktas, teismo vertinimu, byloje visiškai įrodytas. Jų buvimą patvirtina ieškovės pateikti dokumentai, ieškovės atstovės paaiškinimai teismo posėdyje. Trūkumų buvimo fakto iš esmės neneigia ir atsakovė, neprisiimdama tik atsakomybės už jų atsiradimą ir nesutikdama su tuo, kad ieškovė turėjo teisę savo lėšomis atlikti trūkumų šalinimo darbus ir tik vėliau pateikti pretenziją atsakovei dėl šių lėšų sumokėjimo. Kaip minėta, ieškovė, būdama užsakove turi teisę reikalauti iš atsakovės vienos iš CK 6.664 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų vykdymo, kuo šiuo atveju ieškovė ir pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą, o atsakovė nepaneigė jo pagrįstumo (CPK 178 str.). Todėl atsakovė pripažintina atsakinga dėl vandentiekio tinklų defektų ir, ieškovei pašalinus jį savo sąskaita, atsakovei atsirado pareiga atlyginti šias išlaidas. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 2 487,51 Eur vandentiekio tinklų defektų šalinimo išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jų dydis nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinys teisme priimtas 2014 m. lapkričio 11 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 487,51 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 74,72 Eur žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės RUAB „Žemda“, kodas 144932053, ieškovei UAB „Šiaulių vandenys“ kodas 144133366, 2 487,51 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 51 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 487,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,72 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 72 ct) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Erminijus Baziulis