Civilinė byla Nr. 2-349/2008
Procesinio sprendimo kategorija 126.5(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Irlanda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Irlanda“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą civilinėje byloje Nr. B2-200-260/2008 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vegida“ administracijos vadovo I. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vegida“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB ,,Vegida“ iškėlė bankroto bylą.
Pareiškėjas UAB „Irlanda“ 2007 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti šios bendrovės 300 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Vegida“. Pareiškėjas nurodė, kad toks kreditorinis reikalavimas kilo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 18 d. papildoma nutartimi priteisė iš BUAB „Vegida“ bendrovės „Irlanda“ naudai 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Irlanda“ prašymą dėl 300 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmetė. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad UAB ,,Irlanda“ 300 Lt kreditorinis reikalavimas kilo po bankroto bylos UAB „Vegida“ iškėlimo, todėl atsakovas, kaip bankrutuojanti, tačiau ir toliau ūkinę-komercinę veiklą vykdanti įmonė, turi teisę atlikti einamuosius mokėjimus, kokiais, teismo nuomone, laikytinos ir kreditoriaus UAB „Irlanda“ reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimas. Teismas taip pat nurodė, kad nors UAB „Irlanda“ grąžino bendrovei „Vegida“ sumokėtą 300 Lt, tačiau šis mokėjimas įrodo, jog BUAB „Vegida“ turi galimybę sumokėti pareiškėjo reikalaujamus 300 Lt. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėją UAB „Irlanda“ įrašyti į BUAB „Vegida“ kreditorių sąrašą nėra pagrindo.
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Irlanda“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti jo 300 Lt kreditorinį reikalavimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo piniginis reikalavimas atsakovui atsirado teismo sprendimo pagrindu po bankroto bylos skolininkui iškėlimo, todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 3 straipsnio nuostatas, jis yra bankrutuojančios įmonės kreditorius ir vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi turi būti įrašytas į kreditorių sąrašą. Pareiškėjas su bankrutuojančia įmone nėra sudaręs jokių sutarčių, todėl reikalavimą apmokėti ne pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą eiliškumą bankrutuojančios įmonės administratorius neturėjo teisės. Toks apmokėjimas pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 ir 3 dalis yra negaliojantis nuo jo atlikimo momento. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus atliktą atsiskaitymą su pareiškėju nepagrįstai laikė einamaisiais mokėjimais, atliekamais iš bankrutuojančios įmonės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą BUAB „Vegida“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš UAB ,,Irlanda“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad UAB ,,Irlanda“ kreditorinis reikalavimas įmonei „Vegida“ atsirado po bankroto bylos jai iškėlimo. Pagal ĮBĮ normas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Teisę valdyti, naudoti bei disponuoti įmonės turtą įgyja bankroto administratorius, kuris įvykdęs apmokėjimą pareiškėjui įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Įmonių bankroto instituto esmė - maksimaliai apsaugoti įmonės kreditorių interesus, siekti visiško jų turtinių interesų patenkinimo. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašas ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Minėtoje 26 straipsnio 1 dalyje pateiktas bankroto procedūrų metu galinčių atsirasti kreditorinių reikalavimų sąrašas nėra baigtinis – galimi ir kiti reikalavimai, kilę bankroto proceso metu ir įtrauktini į kreditorių reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 “Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” 15 p.). Į įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių sąrašą įrašytų kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje numatyta tvarka pagal nustatytą eiliškumą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, ar gali įmonės bankroto administratorius atsiskaityti su kreditoriumi ne Įmonių bankroto įstatyme nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad po bankroto bylos UAB „Vegida“ iškėlimo 2007 m. balandžio 11 d. šios įmonės bankroto administratorius pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos civilinės bylos Nr. 2-104-324/2005 proceso atnaujinimo, kurį teismas atmetė. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 18 d. papildoma nutartimi iš pareiškėjo BUAB „Vegida“ priteisė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų bylos šalies UAB ,,Irlanda“ naudai. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo UAB „Irlanda“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Vegida“ kilo jau po bankroto bylos skolininkei iškėlimo. 2008 m. sausio 17 d. BUAB „Vegida“ atsiskaitė su pareiškėju, pervesdama į jo sąskaitą 300 Lt, tačiau kitą dieną UAB ,,Irlanda“ minėtą sumą skolininkei grąžino (b. l. 10-11).
Įvertinusi faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, bankroto proceso metu kilęs kreditorinis reikalavimas įtrauktinas į kreditorių reikalavimų sąrašą ir tenkintinas įstatymo 35 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka. Tokia išvada grįstina šiais teisiniais argumentais. Įmonių bankroto įstatyme numatyta, kad bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi bendra tvarka tvirtinamas įstojančių į bankroto bylą kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kurį privalo teismui pateikti bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma draudžia bankrutuojančiai įmonei, kuriai teismas iškėlė bankroto bylą, toliau vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą šiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš įmonės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-568/2000, 2001 m. kovo 13 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” bankroto byloje, bylos Nr. 3K-7-95/2001, 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis AB ,,Argovegas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-484/2004 ir kt.). Bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais draudimas taikomas dėl to, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas, tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą, tiek gautas vykdant ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu tampa tokios įmonės kreditoriams dalintinu turtu. Bankrutuojanti įmonė atnaujina finansinių prievolių vykdymą tik baigiamojoje įmonės likvidavimo bankroto proceso stadijoje, laikantis minėtos Įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal lėšas, gautas pardavus likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą, taip užtikrinant kreditorių lygiateisiškumą į jų reikalavimų patenkinimą. Joks kreditorius neturi teisės gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą kitokia, nei Įmonių bankroto įstatyme nustatyta reikalavimų tenkinimo tvarka.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad jeigu teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratorius atsiskaito su kuriuo nors kreditoriumi, pažeisdamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktų, 14 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio nuostatas, toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas ir dėl to nereiškia kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo. Pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus sumokėtos lėšos laikytinos kreditoriaus be pagrindo įgytu turtu, todėl kreditoriaus reikalavimas turi būti patvirtinamas ir tenkinamas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo kartu su kitais tos pačios eilės kreditoriais. Tokiu atveju įmonės bankroto administratorius privalo išreikalauti be pagrindo sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas arba, esant ginčui, reikšti ieškinį dėl nesąžiningo finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-606/2007 UAB „Medicinos sistema“ bankroto byloje).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo UAB “Irlanda” prašymą įrašyti į kreditorių sąrašą, netinkamai aiškino ir taikė kreditorių reikalavimų tenkinimą reglamentuojančias Įmonių bankroto įstatymo teisės normas (CPK 330 str., 338 str.) ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Todėl teisiškai nepagrįsta nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo UAB „Irlanda“ prašymas tenkintinas ir jis įrašytinas į BUAB „Vegida“ kreditorių sąrašą patvirtinant jo 300 Lt kreditorinį reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile (CPK 337 str. 2 p., ĮBĮ 26 str. 1 d., 35 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“ prašymą patenkinti.
Įrašyti uždarąją akcinę bendrovę „Irlanda“ į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vegida“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 300 Lt (trijų šimtų litų) reikalavimu.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Nijolė Piškinaitė
Vincas Verseckas