Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-348/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38926-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9

 (S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,

nuteistojo D. L. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu, jas visiškai sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 20 (dvidešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kuano rūmų 2020 m. vasario 18 s. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu pridedant švelnesnės bausmės dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo T. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. L. jam priteista 2845 (du tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 10 d. apie 4.10 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Pašilės g. 54, Kaune, kieme į išsinuomoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsikėlė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį T. J. motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš kiemo išvažiavo, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą – T. J. priklausantį, turtą 2845 eurų vertės.

2.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad D. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vagystės požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad vagystė buvo įvykdyta ne 2019 m. rugsėjo 9 d., o 2019 m. rugsėjo 10 d. naktį, todėl patikslinta kaltinime nurodyta nusikaltimo padarymo laiko aplinkybė, nurodant, kad veika padaryta 2019 m. rugsėjo 10 d.

3.       Nuteistasis D. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais D. L. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnes bausmes apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams arba vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymą atidėti.

1.3.1.                      Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus, netinkamai atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, teisingumo principą, dėl ko paskyrė nuteistajam D. L. per griežtą bausmę. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas neatskleidė jo kaltės turinio ir rūšies, todėl negalėjo tinkamai įvykdyti teisingumo, o parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį didžiausią dėmesį skyrė ne į faktinių aplinkybių visumą, o į tai, kad D. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, atsižvelgė į teistumų skaičių ir pobūdį, jo padarytus administracinius nusižengimus. Taip pat į tai, kad D. L. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 9 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Dėl to skyrė apeliantui griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

1.3.2.                      Nuteistasis sutinka, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, tačiau anot jo, tai viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys - remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Skundą pateikusio nuteistojo teigimu, bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

1.3.3.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog D. L. sankcijoje numatytų bausmių skyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, be to, neužtikrintų nubaudimo, o kartu ir prevencinių bausmės tikslų bei visuomenės apsaugos nuo naujų analogiškų nusikaltimų darymo. Dėl to jam buvo paskirta griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį artimą sankcijos vidurkiui. Apeliantas teigia, kad tai nepagrįsti, prieštaraujantys baudžiamajam įstatymui, motyvai. Teismas tas pačias aplinkybes vertindamas parenkant jam bausmės rūšį ir dydį, bei dar kartą jas vertindamas kaip nuteistojo teisinę padėtį bloginančias, kliudančias taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, pažeidė baudžiamąjį įstatymą. O įvertinus nuteistojo asmenines savybes, taip pat faktines bylos aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas galėtų taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. D. L. nurodo ir tai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę.

4.       Atsiliepimų į nuteistojo D. L. apeliacinį skundą negauta.

5.       Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliacinius skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su D. L. paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant ją sušvelninti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

7.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybės. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8.       Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju D. L. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje apeliantui buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavyko, jis ir toliau darė iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas (daugumoje atveju turtinius nusikaltimus). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką D. L. padarė 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. praėjus vos 9 mėnesiams po to, kai baigė atlikti pagal Kaišiadorių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį paskirtą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, praeityje nuteistasis buvo ne kartą baustas ir dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, tame tarpe ir už smulkias vagystes (2 t., b. l. 10-22). Toks D. L. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio norma, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus, todėl skirti švelnesnę BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra jokio pagrindo.

9.       Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų apeliantą charakterizuojančių aplinkybių, jis iš esmės savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo netinkamų poelgių ir neieško to priežasčių, tačiau vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir apeliantui turėtų būti taikomas bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nenustatyta. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

10.       Įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistojo D. L. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nuteistajam paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. L. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, šioje byloje nenustatyta, todėl pagrindo tenkinti apelianto skundą pagrindo nėra.

11.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę D. L. paskyrė atlikti pataisos namuose. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu D. L. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą D. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                Algirdas Jaliniauskas

Svetlana Jurgaitienė

Valdas Vitunskas