Administracinė byla Nr. eI2-7677-621/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01559-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 1 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Laisvutės Kartanaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,K. E.“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,K. E.“ (toliau ir – pareiškėja, UAB „K. E.“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13755, kuriuo UAB „K. E.” skirta bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą neskirti.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovas 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13755 (toliau ir – Nutarimas) pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skyrė 868 Eur dydžio baudą. Atsakovas Nutarimu atsisakė mažinti baudos dydį motyvuodama tuo, kad Užimtumo įstatyme neįtvirtinta galimybė vadovautis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksu (toliau ir – ANK) skiriant piniginę baudą, todėl atsakovas už Užimtumo įstatymo pažeidimą neturi teisės skirti mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimalioji bauda.
Nurodo, kad pareiškėja visiškai sutiko su jai inkriminuojamu teisės pažeidimu ir prašė atsakovo skirti jai mažesnę piniginę sankciją nei numatyta įstatyme, arba jos išvis neskirti. Pareiškėja teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Pareiškėja dokumentų teikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. įgaliojimu, kuris yra pateiktas protokolą surašiusiai institucijai, yra delegavusi vyr. buhalterei N. E., kuri paaiškino, kad pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie priimamą į darbą A. D. siuntė 2019 m. gegužės 16 d., tačiau jai nepavyko tai padaryti, apie nepavykusį pranešimo pateikimą ji sužinojo 2019 m. gegužės 17 d. ir iškart pakartotinai jį išsiuntė. Apie šias aplinkybes UAB „K. E.” atstovaujančio direktoriaus V. E. vyr. buhalterė neinformavo, todėl jis nematė jokių teisinių kliūčių leisti dirbti A. D. 2019 m. gegužės 17 d.
Pažymėjo, kad darbo sutartis su A. D. yra sudaryta 2019 m. gegužės 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra pateiktas 2019 m. gegužės 16 d. pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuriame yra nurodyta, kad A. D. UAB „K. E.” pradeda dirbti nuo 2019 m. gegužės 17 d. Protokolą surašiusi institucija nustatė, kad šis pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra pateiktas 2019 m. gegužės 17 d. 9 val. 22 min., o A. D. UAB „K. E.” darbines funkcijas pradėjo vykdyti 2019 m. gegužės 17 d. 15 val. 34 min., t. y. tuomet, kai su A. D. jau buvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis ir apie jo darbo pradžią jau buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t. y. darbuotojas nė vienos minutės nedirbo socialiai nedraustas. Vienintelis pažeidimas yra tai, kad yra nesilaikyta pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo darbo pradžią pateikimo termino – yra pranešta vėliau nei likus 1 darbo dienai iki darbuotojo darbo pradžios. Pareiškėjos veika – savalaikis nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią – nors formaliai ir atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė: darbuotojas pradėjo dirbti pasirašius rašytinę darbo sutartį prieš 1 darbo dieną iki numatomos darbo pradžios ir praėjus daugiau nei 6 valandoms nuo pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią. Tai yra pareiškėjos pirmasis tokio pobūdžio teisės pažeidimas, iki jo padarymo UAB „K. E.” nė karto nėra padariusi ir bausta už jokį teisės pažeidimą asmens darbo ir socialinėms teisėms. Pareiškėja pripažino padariusi teisės pažeidimą, jį nutraukė iškart, darbuotojas visu darbo laiku buvo socialiai draustas, todėl pačios pareiškėjos veiksmais – pranešimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo pradžią buvo užkirstas kelias atsirasti bet kokioms neigiamoms pasekmėms, pareiškėja padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, o skundžiamas Nutarimas pareiškėjai sukels itin skaudžias pasekmes, kurios turėtų būti prilyginamos sunkiai finansinei padėčiai, nes palikus nepakeistą skundžiamą Nutarimą, faktiškai bus sutrikdyta pareiškėjos veikla, kas lems blogą pareiškėjos finansinę padėtį bei nebegalėjimą lygiaverčiai, lygiomis teisėmis su kitomis įmonėmis dalyvauti darbo ir verslo rinkoje. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad UAB „K. E.“ patikrinimo metu, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikta informacija, atsakovas nustatė, kad pranešimas apie A. D. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teritoriniam skyriui buvo pateiktas 2019 m. gegužės 17 d., nustatė, kad pranešimas buvo teiktas du kartus: 9 val. 20 min. pranešimas buvo atmestas dėl neteisingai nurodyto asmens socialinio draudimo numerio, 9 val. 22 min. pranešimas pateiktas teisingai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2020 m. liepos 1 d. raštu nepateikė informacijos, kad apie A. D. įdarbinimą būtų mėginta teikti pranešimus anksčiau (kaip savo paaiškinime teigė N. E., skunde nurodė UAB „K. E.“). Taigi, nustatyta, kad pranešimas apie A. D. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Šiaulių skyriui buvo pateiktas 2019 m. gegužės 17 d., t. y. tą pačią dieną kai A. D. pradėjo faktiškai dirbti UAB „K. E.“ naudai. Nustatė, kad pranešimo apie darbuotojo įdarbinimą nepateikimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, UAB „K. E.“ padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 2020 m. liepos 16 d. Nutarimu Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13755 UAB „K. E.“ pripažinta kalta padariusi Užimtumo įstatyme 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą ir jai paskirta minimali 868 Eur dydžio bauda. Skiriant baudą mažesnę nei numatytas vidurkis, buvo vertinama, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, UAB „K. E.“ atstovaujantis direktorius V. E. pripažino pažeidimą, gailėjosi dėl jo padarymo, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Buvo padaryta išvada, kad dėl visumos bylose nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda bus per griežta ir neatitiks padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties. Įvertinant UAB „K. E.“ 2020 m. liepos 14 d. prašymą dėl nuobaudos neskyrimo arba baudos mažinimo, nutarime buvo atkreiptas dėmesys į teisinį reglamentavimą, t. y., kad Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Užimtumo įstatyme pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK, o minimoje teisės akto nuostatoje neįtvirtinta galimybė vadovautis ANK skiriant piniginę baudą, todėl institucija skirdama baudą už Užimtumo įstatymo pažeidimą neturi teisės skirti mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimalioji bauda.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VDI Šiaulių skyrius) 2020 m. liepos 9 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 868 Eur bauda, keitimo ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytos minimalios baudos skyrimo.
Byloje nustatyta, kad UAB „K. E.“ ir A. D. 2019 m. gegužės 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 478, kuria šalys susitarė, kad A. D. įdarbinamas vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms, sutarta, kad už darbą jam bus mokamas 721 Eur darbo užmokestis, sutarta, kad darbuotojas darbo laiką kelionės metu tvarkys savo nuožiūra, nepažeisdamas patvirtintų darbo ir poilsio ypatumų kelio transporte reikalavimų. Darbo sutartimi taip pat sutarta, kad darbuotojas pradės dirbti 2019 m. gegužės 17 d.
UAB „K. E.“ direktoriaus 2019 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. 48 „Dėl komandiruotės“ nurodyta A. D. nuo 2019 m. gegužės 17 d. vykti į komandiruotę maršrutu Lietuva-Rumunija-Lenkija, automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. D. savo parašu patvirtino, kad 2019 m. gegužės 16 d. 16 val. 30 min. susipažino su įsakymu ir sutiko vykti į komandiruotę. Ataskaitoje apie vairuotojo darbo laiką nurodyta, kad A. D. 2019 m. gegužės 17 d. darbą pradėjo 15 val. 34 min. ir dirbo iki 23 val. 59 min., iš viso 2019 m. gegužės 17 d. A. D. dirbo 06:08:59. UAB „K. E.“ 2019 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad A. D. 2019 m. gegužės 17 d. dirbo 6 val. 9 min.
Taip pat nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 9 d. rašte Nr. DV_S-556 pateikta informacija, kad draudėjas UAB „K. E.“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) 2019 m. gegužės 17 d. 9 val. 22 min. pateikė pranešimą apie A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. gegužės 17 d. Pranešimą pateikė įgaliotas asmuo - N. E.. 2020 m. birželio 30 d. N. E. pateikė paaiškinimą, kad pranešimas apie A. D. įdarbinimą buvo užpildytas ir pateiktas 2019 m. gegužės 16 d., bet dėl klaidos ar trikdžių sistemoje buvo atmestas, sekančią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 17 d. pamačiusi atmestą pranešimą, jį išsiuntė pakartotinai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. GD-6030, informavo, kad UAB „K. E.“ per elektroninę draudėjų sistemą 2019 m. gegužės 17 d. 9:20 val. pateikė pranešimą apie A. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. gegužės 17 d., kuris buvo atmestas dėl neteisingai nurodyto asmens socialinio draudimo numerio. 2019 m. gegužės 17 d. 9:22 val. pranešimas apie A. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. gegužės 17 d. pateiktas teisingai.
Nustatyta, kad informacijos apie UAB „K. E.“ kitus bandymus pateikti pranešimą apie A. D. socialinio draudimo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Šiaulių skyrius nepateikė.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimu (bylos Nr. A5.-1479-446/2020) V. E. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) ir jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta 200 Eur dydžio bauda. V. E. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimą apskundė Šiaulių apygardos teismui. 2020 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apygardos teismas paliko Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. E. apeliacinio skundo netenkino.
2019 m. liepos 9 d. surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0997-0021 (UAB ,,K. E.“).
2020 m. liepos 16 d. Nutarimu atsakovas už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) dispozicijoje nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjai skyrė 868 Eur baudą. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad, skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją), buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, UAB „K. E.“ atstovaujantis direktorius V. E. pripažino pažeidimą, gailėjosi dėl jo padarymo, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime nurodyta, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda bus per griežta ir neatitiktų padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties. Dėl UAB „K. E.“ 2020 m. liepos 14 d. prašymo dėl nuobaudos neskyrimo arba baudos mažinimo, pažymėjo, kad pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Minimoje teisės akto nuostatoje neįtvirtinta galimybė vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu skiriant piniginę baudą, todėl institucija skirdama baudą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimą neturi teisės skirti mažesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimalioji bauda.
Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka su priimtu Nutarimu, iš bylos faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos lengvinančios aplinkybės, neegzistuoja nė vienos sunkinančios aplinkybės, be to padarytas teisės pažeidimas jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams ar tretiesiems asmenims nesukėlė. Skundžiamas Nutarimas pareiškėjai sukels itin skaudžias pasekmes, kurios turėtų būti prilyginamos sunkiai finansinei padėčiai, nes palikus nepakeistą skundžiamą Nutarimą, faktiškai bus sutrikdyta pareiškėjos veikla, kas lems blogą pareiškėjos finansinę padėtį bei nebegalėjimą lygiaverčiai, lygiomis teisėmis su kitomis įmonėmis dalyvauti darbo ir verslo rinkoje, ką patvirtina žemiau nurodyti, tačiau skundžiamu Nutarimu visiškai nevertinti pareiškėjos pateikti argumentai.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja padarė teisės pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjos teiginys, kad VDI Šiaulių teritorinis skyrius, priimdamas Nutarimą, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, atmetamas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visumą, t. y., kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, UAB „K. E.“ direktorius V. E. gailėjosi dėl jo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat ir tai, kad skiriant finansinę sankciją įmonės vadovas pažeidimą pripažino.
Pareiškėjos teiginiai, kad priimtas nutarimas pareiškėjai sukels itin skaudžias pasekmes, kurios būtų prilyginamos sunkiai finansinei padėčiai. Be to, pareiškėja UAB „K. E.“ būtų išbraukta iš Migracijos departamento Patvirtintų įmonių sąrašo, kuriame esančioms įmonėms taikomos supaprastintos sąlygos įdarbinant užsieniečius, nelaikytini išskirtiniais ir sudarančiais pagrindą pareiškėjai visai neskirti administracinės nuobaudos. Taip pat vien tai, kad pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą, gailisi ir užkirto kelią atsirasti bet kokioms neigiamoms pasekmėms, savaime nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jai skirtą baudą. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja skunde akcentuoja savo finansinę padėtį, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokio pobūdžio teiginius nepateikė.
Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad VDI Šiaulių teritorinio skyriaus pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis skiriant finansinę sankciją, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jos nelaikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis, pareiškėja nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovo paskirta minimali 868 Eur finansinė sankcija turėtų būti vertinama kaip neproporcinga.
Teismas konstatuoja, kad atsakovas, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsniu, pagrįstai skyrė 868 Eur baudą (finansinę sankciją).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas dėl atsakovo Nutarimo, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei ,,K. E.“ skirta 868 Eur bauda, keitimo ir paskirtos baudos sumažinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,K. E.“ skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Arvydas Martinavičius
Laisvutė Kartanaitė