TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 4 d.
Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,
sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,
kaltinamajai D. Ž.,
civiliniam ieškovui A. G. veterinarinės vaistinės savininkui A. G.,
viešame teisimajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) pagalbine darbininke, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
D. Ž. 2018 m. balandžio 30 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), iš A. G. veterinarinės vaistinės ūkinių prekių parduotuvės (duomenys neskelbtini), atrakindama seifą raktu, pagrobė svetimą A. G. veterinarinės vaistinės ūkinių prekių parduotuvei priklausantį turtą – 1410,00 eurų grynųjų pinigų, tuo A. G. veterinarinės vaistinės ūkinių prekių parduotuvei padarydama 1410,00 eurų turtinę žalą.
Kaltinamoji D. Ž. apklausta teisiamajame posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad įsidarbino A. G. IĮ pagalbine darbuotoja. Prieš įvykdant vagystę, matė iš kur pardavėjos paima seifo raktą ir kur padeda pinigus išimtus iš kasos 2018 m. balandžio 30 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) esančioje ūkinių prekių parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pasinaudodama proga, jog parduotuvėje buvo daug žmonių ir pardavėja O. užimta, nuėjo į poilsio kambarį, kur iš poilsio kambaryje esančios spintelės viršutinio stalčiaus paėmė seifo raktą. Atrakinusi seifą, paimtu raktu, iš seifo ji paėmė pluoštą grynųjų pinigų, nors pinigų seife buvo daugiau, paėmė ne visus pinigus, kiek jų paėmė tuo metu neskaičiavo. Paėmusi pinigus ir užrakinusi seifą, seifo raktą padėjo atgal iš kur jį paėmė. Po ko nuėjo toliau darbuotis. Baigusi darbą ir išėjusi iš parduotuvės paskaičiavo kiek paėmė grynųjų pinigų, buvo 1410 eurų. Pagrobus pinigus išleidusi savo reikmėms, grąžino turimas skolas, likusius išleidusi maistui, drabužiams. Daugiausia pinigų išleido maistui. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, parduotuvės savininko atsiprašo. Padarytos žalos neatlygino, tačiau su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka ir pasižadą padarytą žalą atlyginti. Nurodo, kad šiuo metu įsidarbino ir per mėnesį galėtų mokėti po 200 Eur padarytai žalai atlyginti.
Atsižvelgiant į tai, jog paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamoji D. Ž. prisipažino esanti kalta, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to ji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir kaltinamajai sutikus šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).
II Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamosios D. Ž. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jos pačios visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. S. parodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. 08.00 val. atėjusi į darbo vietą adresu, (duomenys neskelbtini) pradėjo darbą, kai įprastai. Taip pat kartu atėjo ir kita pardavėja O. Č.. O. Č. nuėjo dirbti savo darbų, o ji nusprendė perskaičiuoti pinigus įmonės seife. I. S. suskaičiavus pinigus ir suskaičiavus ant paprasto popieriaus suvestą balansą pasigedo 1410 eurų. Išsigandusi pasikvietė pardavėją O. Č., kuri taip pat perskaičiavo pinigus ir pasigedo taip pat tokios pačios sumos kaip ir I. S.. Atėjus jai su minėta kolege į parduotuvę (duomenys neskelbtini) jokių įsilaužimo žymių nematė, signalizacija pažeista taip pat nebuvo. Pasak I. S., kai ji nuėjo prie seifo, jis taip pat pažeistas nebuvo. Raktus nuo seifo I. S. rado padėtus ten kur jie visada būdavo padėti t. y. valgomajame kambaryje, spintelės pirmame stalčiuje nuo durų. Raktus nuo seifo, kurie jie yra padėti žino ji, pardavėja O. Č. ir prieš tris dienas priimta pagalbinė darbuotoja D. Ž.. Raktą iš stalčiaus galėjo paimti bet kuri, ir bet kuris atvykęs vairuotojas atvežęs prekes. Kada tiksliai dingo pinigai ji pasakyti negali, nes paskutinį kartą pinigai skaičiuoti buvo 2018 m. balandžio 19 d. Anot I. S. pagalbinė darbuotoja su pinigais nedirbo, ji tik tvarko parduotuvę. Parduotuvės patalpos yra nefilmuojamos, apie tai, kad dingo 1410 eurų ji pranešė parduotuvės direktoriui A. G.. Direktorius pasakė, kad jis negali atvažiuoti ir liepė jai kviesti policiją. Mano, kad pinigus galėjo pavogti nauja pagalbinė darbuotoja D. Ž., nes iki jos pas juos tokių įvykių nėra buvę, nes ji ten dirba apie 5 metus. (b. l. 23 )
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. Č. parodė, kad ryte 7.50 val. ji su I. S. atėjo į darbą. Jos kartu dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Abi dirba pardavėjomis (duomenys neskelbtini) esančioje ūkinių prekių parduotuvėje. Apie 8.05 val. į parduotuvę atvyko pagalbinė darbininkė D. Ž.. Kadangi baigėsi balandžio mėnuo, todėl ji su I. S. nutarė suskaičiuoti per mėnesį už suprekiautas prekes gautus pinigus. Viso mėnesio gautus pinigus už prekes laiko seife, kuris yra parduotuvėje. Kiekvieną dieną pasibaigus darbui pinigai suskaičiuojami, išimami iš kasos ir padedami į seifą prie kitų pinigų. Tą dieną I. S. nuėjo skaičiuoti pinigų, kurie buvo seife, o ji ėjo į parduotuvę prie kasos. Pagalbinė darbininkė tuo metu dirbo savo darbus, krovė prekes, ruošėsi valyti parduotuvę. Po keliolikos minučių atėjo I. S. ir pasakė, kad seife trūksta 1410 eurų grynųjų pinigų. Tuomet pinigus perskaičiavusi ir ji, tai pat kaip ir I. S. pastebėjo, kad kasoje trūksta 1410 eurų. Seife kiek pamena tą dieną turėjo būti 5920 eurų. Daugiausia dingo kupiūros po 100 eurų. Seifas kuriame saugomi pinigai yra parduotuvės sandėlyje. Seifo raktai būdavo padėti į stalo stalčių poilsio kambaryje. Įmonės šeimininkas A. G. pats niekada pinigų iš seifo neimdavo, jis seifo raktus ir pinigų skaičiavimą buvo patikėjęs O. Č. ir I. S., todėl į seifą galėjo patekti O. Č. ir I. S.. Įtarė, kad pinigus galėjo paimti pagalbinė darbininkė D. Ž.. 2018 m. balandžio 30 d., O. Č. dirbo viena ir buvo sekmadienis. Be to, O. Č. pastebėjo, kad tą dieną D. Ž. parduotuvėje „Norfa“ išleido nemažai pinigų, prisipirko įvairiausių prekių. Po to parduotuvėje, kurioje dirba O. Č. su I. S., D. Ž. pirko dar nemažai prekių, maždaug už 40 eurų. D. Ž. greičiausiai matė, kad raktus nuo seifo ji su I. S. paima iš stalo stalčiaus poilsio kambaryje. Tą dieną, kai ji su I. S. pastebėjo, kad dingo pinigai D. Ž. dirbo tik trečią dieną. Pašaliniai asmenys prie seifo patekti be jos ir I. S. žinios negalėjo. Mananti, kad D. Ž. nematomai prie seifo galėjo patekti sekmadienį, kai dirbo dviese. Anot liudytojos, ji parduotuvėje dirba daugiau nei tris metus, bendradarbė I. dirba daugiau nei keturis metus. Per visą laiką kai dirba ji, parduotuvėje pinigai buvo laikomi tame pačiame seife. Per tą laiką kurį dirba ji, nėra buvę tokių atvejų, kad dingtų pinigai. Be to dingusi pinigų suma buvo labai didelė. Tokių atvejų, kai šeimininkas išimtų pinigus iš parduotuvės seifo ir apie tai ji su I. S. nieko nežinotų niekada nėra buvę. Į parduotuvę prekes atveža tik vienas vairuotojas. Jis raktų nuo parduotuvės neturi, todėl visada pabarškina į duris ir ji su I. S. jį įleidžia į parduotuvės sandėlį. Prekes iškrauna jos ir I. S. akivaizdoje, kartais ji ir I. S. padeda iškrauti prekes. Jis, kiek jai yra žinoma įmonėje dirba apie 20 metų, todėl vairuotojo tikrai neįtaria, kad jis taip galėtų pasielgti. (b. l. 25-26)
2018 m. gegužės 2 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas nustačius, kad 2018 m. gegužės 2 d. apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), iš A. G. veterinarinės vaistinės ūkinių prekių parduotuvės (duomenys neskelbtini), rakinamo seifo dingo 1410,00 eurų grynųjų pinigų. (1 t., b. l. 1).
2018 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Tai vieno aukšto pastatas į kurio vidų patenkama iš gatvės pusės iš šiaurės vakarų. Pro plastikines su stiklu duris. Įeiname į pastato vidų. Pirma patenkame į nedidelį, kuriame ant sienų sukabintos prekės, t. y. rūbai, šlepetės. Iš jo įeiname į erdvią, vientisą prekybinę salę, kurioje palei sienas yra lentynos su įvairiomis prekėmis, stalai, stendai, bei maišeliuose sudėtos įvairios prekės, nuo statybinių iki kanceliarinių. Nuo įėjimo priešpriešinėje sienoje matomas įėjimas į sandėlį. Čia palei kairę sieną matomos medinės durys vedančios į patalpą. prie sienų matomos sudėtos kartono dėžės su įvairiomis prekėmis. Už šio įėjimo taip pat atremtos į sieną lentynos , už jų matoma niša, kurioje palei sieną metalinės lentynos su prekėmis. Nišos gale prie sienos stovi metalinis seifas, bei įėjimas į kitą patalpą bei tualetą. Sandėlio galinėje sienoje matomos medinės durys, ant kurių pritvirtinta lentelė su užrašu "Išėjimas". Sandėlio dešinėje, ant grindų matomos sudėtos dėžės viena ant kitos, metalinės lentynos su įvairiomis prekėmis. Sandėliuko grindys išklotos betono plytelėmis. Įeiname į pirmą patalpą, esančią sandėlio kairėje. Čia matoma nedidelė patalpa 4x1,5m, dydžio. Palei kairę sieną sudėtos žvakidės plastikinėje pakuotėje. Palei dešinę sieną stalas, kėdės bei spintelė su stalčiais. Pirmajame stalčiuje nuo viršaus viduje matome plastikinę dėžutę su raktais, bei popieriaus rulonus. Spintelė keturių stalčių, kurių išoriniai paviršiai apdirbti daktiloskopiniais milteliais. Ant viršutinio stalčiaus krašto išryškėjo rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės ir pažymėtas Nr.1, ant kitų spintelės paviršių rankų pėdsakai neišryškėjo. Išėjus iš šios patalpos einant į aukščiau aprašytą nišą, kurioje matosi metalinis seifas. Seifo dydis 43,5x139,5x0,40 m., užrakintas, spyna nesugadinta. Seifas apdirbtas daktiloskopiniais milteliais, ant durelių paviršiaus bei sienelių išryškėjo rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių bei pažymėti Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5. Visi pėdsakai supakuoti į popierinį voką. Detaliai apžiūrėjus kitus matomus paviršius, kokie nors pėdsakai neišryškėjo. (b. l. 11-21)
2018 m. rugpjūčio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje metu D. Ž. parodymai patikrinti juos susiejus su aplinkybėmis įvykio vietoje ir patvirtinti su ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais, kurių metu D. Ž. parodė, kaip ji 2018 m. balandžio 30 d. apie 13.00 val. iš (duomenys neskelbtini), iš A. G. veterinarinės vaistinės ūkinių prekių parduotuvės (duomenys neskelbtini), rakinamo seifo pavogė 1410,00 eurų grynųjų pinigų ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes ( b. l. 53-59).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Teismas, įvertinęs kaltinamosios D. Ž. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamosios kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą.
Kaltinamosios D. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip svetimo turto pagobimas, įsibrovus į saugyklą. Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. Ž. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. jog kaltinamoji D. Ž. 2018 m. balandžio 30 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), iš A. G. veterinarinės vaistinės ūkinių prekių parduotuvės (duomenys neskelbtini), atrakindama seifą raktu, t. y. įsibrovė į saugyklą ir pagrobė svetimą A. G. veterinarinės vaistinės ūkinių prekių parduotuvei priklausantį turtą – 1410,00 eurų grynųjų pinigų, visiškai įrodyta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme kaltinamoji D. Ž. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Netikėti kaltinamosios parodymais nėra pagrindo, kadangi jos paaiškinimai iš esmės atitinka liudytojų O. Č., I. S. parodymus, rašytinę medžiagą, ji savo parodymus yra patvirtinusi parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš surinktų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamoji pagrobė svetimus pinigus turėdama išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą, suvokdama, kad šis turtas jai nepriklauso, ir įgijo galimybę pagrobtais pinigais disponuoti savo nuožiūra. Jos veiksmai rodo, jog ji nusikalstamas pasekmes sukėlė - užvaldė svetimą turtą, pavogtus pinigus panaudojo savo reikmėms.
Vadovaujantis suformuota teismų praktika, įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.).
Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis kaltinamosios D. Ž. veikoje visiškai įrodyta, kaltinamosios veiksmai šioje byloje dėl pinigų vagystės iš seifo teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. Ž., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veika baigta. Nusikalto būdama ankščiau neteista (b. l. 36), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b. l. 37), dirba, VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 44). D. Ž. padarė tyčinę, baigtą, savanaudišką nusikalstamą veiką nuosavybei, jos veiksmais padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios turtinę padėtį, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino pati kaltinamoji ji ilgą laiką niekur nedirbo, gyveno iš socialinių pašalpų, nurodė, kad savanaudišką nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad turėjo skolų, po nusikalstamos veikos padarymo, vėl ilgą laiką nedirbo, tik neseniai įsidarbino, todėl skirti jai finansinę bausmę – baudą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus tai, kad D. Ž. yra darbinga, šiuo metu dirba, kaltę pripažino visiškai akivaizdu, jog dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ketina atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis 2 dalis), jai skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į D. Ž. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei įvertinus kaltinamosios asmenybę, jai skirtina mažesnė laisvės apribojimo trukmė nei įstatymo nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant D. Ž. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti per teismo nustatytą terminą dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, kadangi tai, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus ir skatins kaltinamąją D. Ž. dirbti bei neprasti darbo, užtikrins greitesnį kaltinamosios veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą bei turės teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui, tuo pačiu įspėjant D. Ž., kad jai nevykdant įpareigojimų, jai paskirta laisvės apribojimo bausmė bus keičiama arešto bausme (BK 49 straipsnio 10 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamoji D. Ž. prisipažino esanti kalta, jai skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai D. Ž. 2018 m. birželio 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, - paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina ( b. l. 60-61).
V. Civilinis ieškinys
Nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio juridinio asmens atstovas pareiškė civilinį ieškinį byloje dėl 1410,00 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 31).
Atsižvelgus į tai, kad kaltinamosios D. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, ji privalo šią žalą atlyginti. Pažymėtina, jog byloje pakanka duomenų nustatyti kaltinamosios veiksmais padarytos žalos dydį, nurodytą civiliniame ieškinyje, be to, ir pati kaltinamoji, apklausiama teisme, pareikštą civilinį ieškinį pripažino, taigi ginčo dėl priteistinos sumos byloje iš esmės nėra. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniuose – neteisėti ir tyčiniai kaltinamosios veiksmai įgyjant civiliniam ieškovui priklausantį turtą, dėl šių veiksmų civilinio ieškovo atitinkamai patirta turtinė žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir civiliniam ieškovui kilusios turtinės žalos, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios D. Ž. civiliniam ieškovui A. G. veterinarinei vaistinei priteistina 1410,00 Eur, nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
VI. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 011713 su 5 vnt. daktiloskopinėmis rankos pirštų kortelėmis, pridėtas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.
Proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį - 800 Eur ( aštuonis šimtus eurų) A. G. veterinarinei vaistinei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Ž. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį - 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) A. G. veterinarinei vaistinei.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajai D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.
Civilinio ieškovo A. G. veterinarinės vaistinės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Ž. 1410,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo A. G. veterinarinės vaistinės naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 011713 su 5 vnt. daktiloskopinėmis rankos pirštų kortelėmis, pridėtą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Auksė Balkaitienė