Civilinė byla Nr. 2-1694/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00023-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2709-262/2014 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė V. V., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė “DANGĖ”).

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą

n u s t a t y t a :

1. Ginčo esmė

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, sudarytą vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/0084, negaliojančiu ir taikyti restituciją – neteisėtai perduotą bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – ir BAB) bankui SNORAS (išieškotojui) nekilnojamąjį daiktą – poilsio namus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis daiktas, poilsio namai), grąžinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „DANGĖ“ nuosavybėn.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždraudė atsakovui BAB bankui SNORAS perleisti poilsio namus tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovas A. M. pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kuriuo prašė taikyti apsaugos priemonę – perduoti ieškovui A. M. ir / arba trečiajam asmeniui UAB ,,DANGĖ“ saugoti atsakovui BAB bankui SNORAS priklausančius poilsio namus iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovas nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakankamai neužtikrina būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, kadangi atsakovas, turėdamas galimybę turtą valdyti ir juo laisvai naudotis, gali turtą sumenkinti, daryti jam žalą, iš esmės sumažinti jo vertę. Atsakovas, pažeisdamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį, išnuomojo poilsio namus tretiesiems asmenims, o perimtame pastate liko labai didelės vertės ieškovui bei tretiesiems asmenims priklausantis turtas, kurio atsakovas negrąžino ir naudoja savo reikmėms, todėl labai tikėtinas nuostolių ieškovui atsiradimas. Pastatu besinaudojantys asmenys gali ne tik sunaikinti ar sugadinti ieškovo bei trečiųjų asmenų daiktus, tačiau ir sumažinti paties nekilnojamojo turto vertę. Atsakovas veikia neteisėtai, tačiau nuostolių atlyginimas ateityje bus neįmanomas, nes atsakovas yra bankrutuojanti įmonė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė ieškovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad ieškinys byloje iš esmės yra reiškiamas ne dėl ieškovo ir / ar kitų trečiųjų asmenų esančio turto ginčo pastate, todėl, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, nėra teisinio pagrindo spręsti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje reiškiamą reikalavimą, prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

3. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) A. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir A. M. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįsigilino į ieškovo prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšmę tinkamam teismo sprendimui šioje byloje įgyvendinti, ieškovo teisėtiems interesams užtikrinti. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakankamai neužtikrina būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, nes galėdamas turtą valdyti, laisvai naudotis ir nesant visa apimtimi apribotoms disponavimo turtu teisėms, atsakovas gali turtą apsunkinti, daryti jam žalą, iš esmės sumažinti jo vertę. Šią grėsmę sustiprina tai, kad atsakovas perimtą nekilnojamąjį turtą šiuo metu yra išnuomojęs ieškovui ir UAB „DANGĖ“ nežinomiems asmenims. Šiuo atveju būtina užtikrinti, kad esama atsakovui perduoto nekilnojamojo daikto būklė nepasikeistų (nepablogėtų) iki bus išnagrinėta civilinė byla.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju reikalingas ne tik apsaugoti ieškovo bei trečiųjų asmenų kilnojamąjį turtą, esantį atsakovo valdomuose poilsio namuose, tačiau ir užtikrinti, jog esama paties nekilnojamojo turto vertė nepakistų (nesumažėtų). Teismas neįvertino, kad tuo atveju, jei būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių procedūra būtų pradėta iš naujo, atitinkamai iš naujo turėtų būti vertinama parduodamo turto rinkos vertė. Jeigu atsakovo naudojimosi bei disponavimo nekilnojamuoju daiktu teisė nebus apribota, atsiranda grėsmė, kad atsakovas sieks sumažinti poilsio namų vertę ar pakankamai nesirūpins turto būklės išsaugojimu, kad nekilnojamasis turtas ateityje nebūtų įvertintas didesne (objektyvia) kaina, jo pardavimo kaina neišaugtų, o tai tikėtinai prailgintų turto pardavimo procesą.
3. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl neturės galimybės atlyginti nuostolių, kurie atsiranda dėl neteisėto veikimo ir turto žalojimo. Atsakovas neturėjo teisės išnuomoti ginčo pastatą, nes teismo nutartimi buvo uždrausta perleisti naudotis turtą tretiesiems asmenims, tačiau, nežiūrint to, atsakovas elgėsi nesąžiningai. Dėl to teismas, siekdamas užtikrinti būsimą teismo sprendimą ir jo įvykdymą, užkirsti kelią žalai atsirasti, privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. poilsio namus, kuriuos atsakovui pagal šiuo metu jau byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones yra draudžiama perleisti tretiesiems asmenims, perduoti saugoti ieškovui ir / arba trečiajam asmeniui UAB ,,DANGĖ“.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013). Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis).

Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti 2013 m. rugsėjo 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją – neteisėtai perduotą išieškotojui BAB bankui SNORAS nekilnojamąjį daiktą – poilsio namus, esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti BUAB „DANGĖ“ nuosavybėn. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, siekia, kad UAB „DANGĖ“ būtų grąžinti pagal šį aktą atsakovui perleisti poilsio namai, t. y. ieškovas reikalauja konkretaus nekilnojamojo daikto grąžinimo, nes būtent šio daikto grąžinimas užtikrintų tinkamą ieškovo teisių gynimą. Ieškovo prašymu teismas uždraudė atsakovui perleisti ginčo nekilnojamąjį daiktą (poilsio namus), t. y. byloje jau yra pritaikytos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, kurios kartu yra ir prevencinio pobūdžio priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, byloje šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakankamai užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad ieškinio reikalavimai susiję su nekilnojamuoju daiktu (poilsio pastatu), tačiau byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl pastate esančių kilnojamųjų daiktų, todėl ta aplinkybė, jog pastate yra ieškovo ir / ar kitų asmenų kilnojamųjų daiktų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Draudimas perleisti poilsio namus tretiesiems asmenims buvo pritaikytas tam, kad būtų galima užtikrinti šio nekilnojamojo daikto grąžinimą UAB „DANGĖ“, jei būtų pritaikyta restitucija kaip sandorio negaliojimo pasekmė. Šiuo atveju svarbu nurodyti, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo perduoti ieškovui ir / arba trečiajam asmeniui UAB ,,DANGĖ“ saugoti atsakovui BAB bankui SNORAS priklausantį pastatą – poilsio namus. CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodomas turtu saugotojas ar administratorius, jeigu jį skiria teismas. Šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra apribota viena iš disponavimo teisės sudėtinių dalių, t. y. teisė perleisti turtą, tačiau nesuvaržyta (neuždrausta) atsakovo teisė poilsio namus valdyti ir naudoti. Ieškovas, prašydamas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, neprašo apriboti atsakovo teisę valdyti ir naudoti šį nekilnojamąjį daiktą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad poilsio namams, kuriuos pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones uždrausta perleisti tretiesiems asmenims, nėra pagrindo skirti turto saugotoją ar saugotojus, perduodant jiems ginčo nekilnojamąjį daiktą saugoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, turto saugotojas skiriamas tuo atveju, kai siekiama efektyvesnio pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – tikslų įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-892/2010).

Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad draudimas atsakovui valdyti ir naudoti poilsio namus šiuo atveju nėra tikslingas ir reikalingas, jis nedarytų įtakos būsimam teismo sprendimui vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu teisėtu pastato savininku esantis atsakovas netinkamai naudotų pastatą. Atsakovas, kaip ginčijamu turto perdavimo išieškotojui aktu įgyto nekilnojamojo daikto savininkas, pats privalo nekilnojamąjį daiktą prižiūrėti, kad jis būtų tinkamai naudojamas. Byloje nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovas galėtų ir / ar gali pabloginti nekilnojamojo daikto būklę.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                        Gintaras Pečiulis