Civilinės bylos Nr. e2-1319-464/2019
Teisminio proceso numeris 2-55-3-00185-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.1.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-2676-866/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Driada M“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Driada M“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltkalis“ 1 903 000 Eur skolą pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 1 ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir UAB „ARVI NPK“ (toliau – pradinė kreditorė) 2018-10-31 sudarė dvi reikalavimo teisės perleidimo sutartis – Nr. 16-LOT, pagal kurią ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę gauti iš atsakovės 503 000 Eur skolą pagal 2015-09-23 sutartį Nr. ARVI/1586, ir Nr. 17-LOT, pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę gauti iš atsakovės 1 400 000 Eur skolą pagal 2015-09-23 sutartį Nr. ARVI/1586 (pagal ieškinio priedą Nr. 6 – 2016-01-22 sutartis Nr. ARVI/1606).
3. Vilniaus apygardos teismas 2019-06-25 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės UAB „Baltkalis“ ieškovei UAB „Driada M“ 1 903 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 903 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teise dienos (2019-02-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 250 Eur žyminį mokestį.
4. Atsakovė UAB „Baltkalis“ su priimtu sprendimu nesutiko ir 2019-07-25 pateikė apeliacinį skundą, prašydama sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė prašė atidėti jai 11 300 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
5. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu (t. y. apeliacinio skundo pateikimo metu) neturi galimybės sumokėti 11 300 Eur dydžio žyminį mokestį dėl jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4330-467/2018 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-299-467/2019) pagal UAB „Belor“ ieškinį atsakovėms UAB „Baltkalis“ ir BUAB „Arvi fertis“ dėl sudarytų atsiskaitymo sandorių pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pripažinimo negaliojančiais pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto ir piniginių lėšų arešto. Pažymėjo, kad su nurodytu ieškiniu nesutinkanti ir prašanti jį atmesti kaip aiškiai nepagrįstą, nes UAB „Belor“ ieškinys iš esmės grindžiamas neteisinga prielaida, jog BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė su UAB „Baltkalis“ sumokėdama jam ginčo sumą grynais pinigais ar pavedimu. Kadangi tokio atsiskaitymo fakto nebuvo, ieškinyje nurodomi argumentai bei neteisingų faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas tampa teisiškai nereikšmingu, o ieškinys turėtų būti teismo atmestas kaip nepagrįstas. Ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-299-467/2019 atmetus, būtų panaikintas atsakovės turto ir piniginių lėšų areštas, todėl būtų sudarytos prielaidos tam, kad atsakovė UAB „Baltkalis“ galėtų sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį už nagrinėjamoje byloje paduotą apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-30 nutartimi atsakovės UAB „Baltkalis“ prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atmetė, nustatė atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 11 300 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
7. Teismas nurodė, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Būtent prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti.
8. Teismas nustatė, kad šiuo atveju nesumokėta jokia dalis žyminio mokesčio, atsakovė prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą visa apimtimi, o prašymas grindžiamas aplinkybe, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos įmonės piniginės lėšos.
9. Teismas sprendė, kad žyminio mokesčio mokėjimui atidėti ir tokiam prašymui pagrįsti turėjo būti nurodyta, kad turtinės padėties pablogėjimas yra trumpalaikis, o ateityje atsakovės padėtis pasikeis ir leis jai sumokėti nustatytą žyminio mokesčio sumą, esant nepalankiam atsakovei procesiniam sprendimui. Tokių duomenų atsakovė nepateikė, vien nurodžiusi, kad jos turtui taikomi areštai, tačiau kada jos finansinė būklė pagerės, kokia apimtimi, kokia dalis lėšų šiuo metu jai lieka bendrovės veiklai, atsakovė nenurodė. Todėl prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovė UAB „Baltkalis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-07-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tenkinti – atidėti viso ar dalies (10 800 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartis lakoniška, priimta neišsamiai ir netinkamai ištyrus į bylą pateiktus įrodymus ir užkertanti kelią tolimesnei UAB „Baltkalis“ pažeistų teisių ir interesų gynybai.
10.2. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad šiuo metu neturi objektyvios galimybės sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tačiau yra visos prielaidos, kad ateityje žyminį mokestį sumokėti galės. Todėl vien dėl laikino UAB „Baltkalis“ negalėjimo sumokėti žyminį mokestį negali būti paneigta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio saugoma teisė į teisminę gynybą.
10.3. Teismas neįsigilino į UAB „Baltkalis“ prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo motyvus ir paviršutiniškai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus – antstolio A. Naujokaičio patvarkymą dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo Reg. Nr. B-156665, patvarkymą areštuoti lėšas / turtines teises Reg. Nr. B-156664, nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Reg. Nr. S-18-157-10337 bei turto arešto aktą Nr. e2-4330-467/2018, iš kurių matyti, kad UAB „Baltkalis“ turtas ir piniginės lėšos šiuo metu yra areštuotos vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/02169.
10.4. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių, kad šiuo metu egzistuojančios kliūtis žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti yra laikinos, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Baltkalis“ neprašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vilniaus apygardos teismui ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018 atmetus, būtų panaikintas UAB „Baltkalis“ turto ir piniginių lėšų areštas, todėl būtų sudarytos prielaidos tam, kad atsakovė galėtų sumokėti nustatytą žyminį mokestį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kitoje byloje savaime nereiškia, kad pareikštas joje reikalavimas yra akivaizdžiai pagrįstas.
10.5. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas padarė neteisingą išvadą, nes neatsižvelgė į neginčytiną bei reikšmingą aplinkybę, kad UAB „Baltkalis“ negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl bendrovės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kliudančių UAB „Baltkalis“ disponuoti turtu, lėšomis, gauti pajamas iš turto pardavimo, taigi šiuo metu atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais.
10.6. Atsakovė siekia įgyvendinti savo procesinę teisę į teisminę gynybą pasinaudojant CPK 84 straipsnyje nustatyta galimybe tik dėl to, kad šiuo metu patiria laikinus finansinius sunkumus, o ne dėl to, kad siekia piktnaudžiauti minėta norma. Siekdama įrodyti tokius savo ketinimus, UAB „Baltkalis“ susitarė su trečiuoju asmeniu dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo – trečiasis asmuo sutiko sumokėti dalį žyminio mokesčio už atsakovę ir 2019-08-07 pavedimu sumokėjo 500 Eur už UAB „Baltkalis“ apeliacinį skundą. Atsakovė, neturėdama galimybės sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies (10 800 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimą prašo atidėti iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeisti, yra garantuojama teisė į teisminę gynybą (CPK 5 str.). Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik laikantis įstatymo visiems vienodai privalomos nustatytos specialios tvarkos. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 str.).
12. CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
13. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas. Kita vertus, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti šio asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta asmens teisė prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Tokie prašymai sprendžiamai pagal CPK 83 ir 84 straipsniuose nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Baltkalis“ prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.
14. CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Analogiška nuostata, nustatanti, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įtvirtinta CPK 83 straipsnio 3 dalyje.
15. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018). Būtent šiuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos.
16. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.
17. Kitaip tariant, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys susiformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019).
18. Primintina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigą mokėti žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir t. t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-999/2010; 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-464/2019). Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Baltkalis“ savo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka grindė kitoje civilinėje byloje jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto ir piniginių lėšų arešto – buvimu, tvirtindama, kad ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-299-467/2019 atmetus, būtų panaikintas apeliantės turto ir piniginių lėšų areštas, todėl būtų sudarytos prielaidos tam, kad apeliantė galėtų sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-2676864/2019. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos pateiktus įrodymus, kuriais ši grindė savo negalėjimą šiuo metu sumokėti žyminį mokestį.
20. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018, ieškinio minėtoje byloje užtikrinimui UAB „Baltkalis“ atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nepakankant – kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis ieškinio reikalavimo dydžio sumai (2 196 288,14 Eur). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LI|TEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1522-236/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutartį, kuria apeliantei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad teikdama atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Baltkalis“ apeliacinės instancijos teismui įrodinėjo, kad jos veikla yra pelninga, o ieškovės UAB „Belor“ ieškiniu reiškiama suma (2 196 288,14 Eur) atsakovei nėra reikšminga.
21. Kiti apeliantės pirmosios instancijos teismui pateikti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo pagrindžiantys dokumentai – antstolio A. Naujokaičio 2018-07-20 nurodymas Nr. S-18-157-10337, patvirtina, kad buvo nutrauktas piniginių lėšų išmokėjimas iš visų UAB „Baltkalis“ sąskaitų (draudžiama išmokėti suma – 2 196 288,14 Eur), o 2018-07-23 patvarkymais Nr. B-156664 ir Nr. B-156665 areštuotos esamų ir būsimų piniginių lėšų išmokėjimas apeliantei, grynaisiais pinigais apeliantės gaunamos sumos.
22. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantės turtui ir piniginėms lėšoms kitoje civilinėje byloje taikyti laikini disponavimo ribojimai kliudo jai nagrinėjamoje byloje sumokėti žyminį mokestį už atliekamą procesinį veiksmą (paduodamą apeliacinį skundą), nėra priskiriamos prie aplinkybių, savaime teikiančių pagrindą tokio prašymo patenkinimui. Laikinų disponavimo turtu suvaržymų nustatymas (turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštas) nėra pakankamas pagrindas fakto dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumo konstatavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-464/2018).
23. Taigi, ir šiuo konkrečiu atveju vien teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokias kaip piniginių lėšų areštas, ir ją įgyvendinantys antstolio patvarkymai bei nurodymai negali būti pakankamas pagrindas teismui automatiškai taikyti žyminio mokesčio atidėjimo institutą. Vertinant priešingai, būtų sudarytos sąlygos asmenims piktnaudžiauti šia įstatymų leidėjo numatyta lengvata, nes kiekvienu atveju, kai tik asmens atžvilgiu būtų pritaikytos kad ir nedidelio masto, lyginant su bendra to asmens turto mase, laikinosios apsaugos priemonės, teismas turėtų automatiškai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tokia situacija prieštarautų bendrajam proporcingumo, protingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 3 str. 1 d., 17 str.).
24. Darytina išvada, kad žyminio mokesčio atidėjimo klausimą sprendžiantis teismas turėtų įvertinti pritaikyto turto arešto masto reikšmę platesniame kontekste. Atitinkamai, kaip jau minėta, teismui turi būti pateikti kuo išsamesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realiai esama asmens, prašančio jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtine padėtimi.
25. Skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai teismas nurodė, kad būtent prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga įrodyti savo turtinės padėties sudėtingumą ir aplinkybę, kad neigiamo procesinio sprendimo priėmimo jam atveju šalis turės galimybę sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Turtinės padėties ir jos pokyčių įrodinėjimo pareiga visuomet tenka pačiam asmeniui, kuris pateikė prašymą dėl atitinkamos žyminio mokesčio lengvatos jam pritaikymo. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, visada yra vertinama aktuali asmens turtinė padėtis, kuri yra susiklosčiusi sprendžiamo klausimo metu. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).
26. Nagrinėjamu atveju iš antstolio patvarkymų matyti tik tiek, kad apeliantei pritaikyto turto arešto mastas yra 2 196 288,14 Eur. Prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sprendžiančiam teismui nebuvo pateikta jokių kitų aktualių duomenų ir įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kokia yra iš viso apeliantei priklausančio (ne tik areštuoto) turto vertė ir kiek apeliantė turėjo piniginių lėšų (ne tik areštuotų) visose savo sąskaitose ar bendrovės kasoje grynaisiais pinigais; kokias pajamas (pelną) gauna ji iš savo vykdomos veiklos ir pan., leidžiančių daryti išvadą apie tai, ar tokia suma, kuri turi būti sumokėta už apeliacinį skundą, apeliantei iš tiesų yra didelė ar visgi nėra reikšminga. Pirmosios instancijos teismui pateiktame antstolio A. Naujokaičio 2018-07-23 turto apraše jame aprašyto turto vertė nėra nustatyta, nurodant, kad ji bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė, teikdama prašymą atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą, nenurodo, jog nevykdo jokios komercinės veiklos ar kad negauna jokių pajamų.
27. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad iš pirmosios instancijos teismui iš apeliantės UAB „Baltkalis“ pateiktų duomenų nebuvo galimybės nustatyti viso jos turimo turto, jo sudėties, vertės ir jo galimų apsunkinimų, visapusiškai ir išsamiai įvertinti apeliantės turtinę padėtį apeliacinio skundo pateikimo momentu, įvertinti jos galimus pokyčius (veiklos pelningumą, galimybę iš gaunamų veiklos pajamų sukaupti reikiamą sumą ir pan.). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantės teismui pateikti įrodymai buvo nepakankami susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui, kad UAB „Baltkalis“ iš tikrųjų negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir kad šis negalėjimas tikrai yra tik laikino pobūdžio.
28. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išsamiai ir neaptarė kiekvieno iš apeliantės pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės sprendžiamam klausimui, tačiau tai nereiškia, kad išvadą, jog apeliantės prašymas nėra pakankamai pagrįstas, padarė į juos neatsižvelgęs ar kad tokia teismo išvada nėra teisinga. Todėl tokie apeliantės skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino tiek įrodymus, kuriais apeliantė grindė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumą, tiek ir patį apeliantės turto arešto faktą, stokoja pagrįstumo.
29. Kaip nurodyta pirmiau, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymas savaime nepatvirtina, kad apeliantė neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės skunde toks nurodomas argumentas, kad ji neprašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad civilinis procesas yra grindžiamas ir šalių dispozityvumo principu (CPK 13 str.), todėl tik nuo į teismą besikreipiančio asmens, susidūrusio su galimybės sumokėti žyminį mokestį problema, pasirinkimo priklauso, kuria įstatymų leidėjo nustatyta lengvata – žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies institutais – jis pasinaudos. Bet kuriuo atvejui asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti bet kurį savo prašymą, tiek dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tiek ir dėl atleidimo nuo jo dalies mokėjimo.
30. Antra vertus, apeliantei 2018-07-25 teikiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-06-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2676-866/2018, esant Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018 apeliantės atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, jai iš tiesų tuo momentu galėjo būti sudėtinga sumokėti žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą, kadangi nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo vienoje byloje (2018-07-20) ir termino apeliaciniam skundui pateikti kitoje byloje pabaigos (2018-07-25) tebuvo 5 penkios dienos.
31. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Šioje normoje nustatyta, kad, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2676-864/2018 ne tik taikytas areštas UAB „Baltkalis“ turto atžvilgiu, tačiau UAB „Baltkalis“ leista vykdyti privalomuosius mokėjimus valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetui, atsiskaityti su atsakove BUAB „Arvi fertis“, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.
32. Žyminio mokesčio sumokėjimo privalomumas, siekiant pasinaudoti procesine teise kreiptis į teismą, taip pat galėtų būti pripažintas privalomu mokėjimu, mokamu į valstybės biudžetą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 10 punktu, 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) yra atsakinga už žyminio mokesčio administravimą; remiantis Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10- 27 nutarimu Nr. 1240, 5 punktu, žyminis mokestis asmens pasirinktu apmokėjimo būdu (elektroninė bankininkystė, mokėjimas grynaisiais pinigais ar pavedimu ir kita) mokamas į nurodytą VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
33. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2017-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2676-864/2018 leido vykdyti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui (taigi, pagal analogiją, ir žyminį mokestį valstybei) bei įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti. Vadinasi, apeliantė, norėdama įvykdyti civilinio proceso įstatyme ir teismo nutartimi dėl trūkumų pašalinimo įtvirtintą pareigą sumokėti žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą, turi teisę kreiptis į jos turtą areštavusį antstolį su teismo nutartimi, kuria jai nustatytas terminas tokį apeliacinio skundo trūkumą pašalinti, arba CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – į turto areštą nustačiusį teismą, prašydama leisti iš areštuotų lėšų leisti atlikti dar ir tokį mokėjimą, kad nebūtų varžoma jos teisė į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nutartimi leidžiamų atlikti piniginių operacijų poreikio suma objektyviai gali kisti, atitinkamai, ir antstolio nustatyta konkreti per kalendorinį mėnesį galima panaudoti pinigų suma, esant įvairioms aplinkybėms, taip pat gali būti antstolio keičiama.
34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau pasisakyta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą vis tik yra pripažįstama būtent antstoliui (CPK 145 str. 6 d.), o paties teismo nustatomi panaudotinų sumų ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016). Taigi, esant poreikiui (susidūrus su kliūtimis, antstoliui nustatant lėšų sumą), apeliantė gali su atitinkamu prašymu ir jį pagrindžiančiais įrodymais kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį pirmosios instancijos teismą.
35. Apibendrinant konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, ar netinkamai vertindamas įrodymus. Todėl apeliantės UAB „Baltkalis“ atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista.
36. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas (7 dienos nuo skundžiamos nutarties įteikimo) apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui. Naujas terminas nustatomas atsižvelgiant į ilgą šventinį laikotarpį po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, taip pat į poreikį atklikti atitinkamus procesinius veiksmus kitoje (civilinėje, vykdomojoje) byloje ir protingus terminus išspręsti tokius apeliantės prašymus, jei ji juos pateiks.
37. Įvertinus tai, kad apeliantė, teikdama šį atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad dalį žyminio mokesčio (500 Eur) už ją sumokėjo kitas asmuo, apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad likusi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėtina suma sudaro 10 750 Eur (11 250 Eur – 500 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ terminą iki 2020 m. sausio 31 d. įskaitytinai sumokėti trūkstamą 10 750 Eur (dešimties tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.
Teisėja Dalia Kačinskienė