Civilinė byla Nr. e2A-1808-657/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00046-2021-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Strielčių granulės“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramzesas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Strielčių granulės“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Ramzesas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Strielčių granulės“ 4 497,07 Eur skolos, 206,25 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakove sudarė žodinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl garų generatoriaus pirkimo ir sumontavimo pagal atsakovės užsakymą ir ieškovės 2019 m. gruodžio 4 d. pateiktą pasiūlymą. Atsakovė pasiūlymą priėmė, sumokėjo ieškovei 7 200 Eur avansą. Ieškovė užsakytą garų generatorių pristatė, sumontavo atsakovės nurodytoje vietoje ir 2020 m. balandžio 8 d. perdavė, dalyvaujant atsakovės direktoriui. Faktinio įrangos priėmimo – perdavimo metu pretenzijų dėl įrangos kokybės atsakovė nepareiškė. Šalių susitarimu įrangos perdavimo – priėmimo aktas ir PVM sąskaita faktūra 11 697,07 Eur sumai tą pačią dieną atsakovei buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. balandžio 11 d. Atsakovei nurodyta tvarka nepasirašius ir negrąžinus vieno įrangos perdavimo – priėmimo akto egzemplioriaus, neapmokėjus likusio įsiskolinimo iki nurodyto termino, ieškovė atsakovei išsiuntė vienašališkai pasirašytą įrangos perdavimo – priėmimo aktą, PVM sąskaitą-faktūrą ir priminimą apie pradelstą skolą. Atsakovė į ieškovės raginimus atsiskaityti nereagavo, per jai nustatytą papildomą terminą – iki 2021 m. sausio 4 d. ieškovės reikalavimo neįvykdė.

3.       Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pretenzijų dėl perduotos prekės kokybės ar atliktų montavimo darbų ieškovė nėra gavusi, todėl jos reikalavimas grąžinti 4 650 sumą yra nepagrįstas. Atsakovei atsiradus galingesnio įrenginio poreikiui, ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė komercinį pasiūlymą dėl garo įrangos pristatymo ir sumontavimo. Ginčo objektu tapęs įrenginys nėra granulių gamybos įrenginys, o yra garo generatorius, kaip buvo nurodyta komercinio pasiūlymo specifikacijoje, kurio pagrindinė funkcija – gaminti garą

4.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5.       Atsakovė UAB „Strielčių granulės“ įstatymo nustatytu terminu pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai neparodo visų tarpusavyje susijusių sandorių, sudarytų dėl įrangos montavimo, derinimo ir pridavimo eksploatacijai. Atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal šalių 2019 m. rugsėjo 6 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovei turėjo sumokėti 3 842,98 Eur ir 807,02 Eur PVM, iš viso – 4 650 Eur. Atsakovė už įrenginį ir jo montavimą 2019 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo ieškovei 1 500 Eur, 2019 m. spalio 25 d. – 3 150 Eur. Paleidus įrenginį paaiškėjo, kad jis yra nekokybiškas, todėl iš karto ieškovei pareiškė pretenziją. Ieškovė įsipareigojo išmontuoti ir atsiimti pjuvenų drėkinimo įrenginį, o atsakovei pateikti galingesnį ir brangesnį įrenginį, už tai primokant įrenginių kainų skirtumą. Atsakovė 2019 m. gruodžio 5 d. ieškovei sumokėjo 7 200 Eur avansą, o ieškovė sumontavo įrenginį TEKNIK K-DH 60, prašydama už jį sumokėti 11 697,07 Eur. Tačiau ir šis įrenginys neatitiko atsakovės keliamų našumo ir gaminamos produkcijos (granulių) kokybės, jis buvo nekokybiškas ar netinkamai sumontuotas, netinkamas naudoti pagal paskirtį, nesaugus. Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. pateikė ieškovei pretenziją, nurodydama įrenginio trūkumus, prašė sumontuotus nekokybiškus įrenginius atsiimti ir jai grąžinti sumokėtą 11 850 Eur sumą. Ieškovė į atsakovės pretenziją neatsakė. Ieškovė iš esmės pažeidė 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, o jai atsisakius net vesti derybas dėl įrenginių derinimo, remonto, išmontavimo ir pinigų atsakovei grąžinimo, atsakovė buvo priversta atsisakyti sudarytos sutarties.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. galutiniu sprendimu 2021 m. vasario 1 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė nesutikimo su ieškiniu aplinkybių. Nors atsakovė teigė, jog netrukus po daikto sumontavimo rašė pretenzijas, kad įranga nekokybiška ir jai netinka, tokio pobūdžio pretenzijos, nepateikus duomenų, kad jos buvo įteiktos, vertintinos, kaip neturinčios esminės įrodomosios reikšmės. Be to, jose konkrečiai nenurodyta, apie kokį garų generatorių kalbama, nebuvo aiškiai įvardyti ir detalizuoti konkretūs įsigyto daikto kokybės ar atitikties specifikacijai, pagal kurią ieškovė buvo užsakiusi įrenginį, trūkumai. 

9.       Bylos duomenimis įrenginys buvo užsakytas atsakovės, sumokėtas už jį avansas, atsakovės leidimu pastatytas jos buveinėje, todėl pareiga sumokėti už pateiktą ir sumontuotą prekę tenka atsakovei CK 6.38 straipsnio prasme, nepaisant, kad tarp šalių nebuvo pasirašytos atskiros pirkimo – pardavimo sutarties. Šalių valinis elgesys patvirtina tarp šalių buvus žodinį susitarimą, kuris ieškovės išreikštas komerciniame pasiūlyme buvo akceptuotas atsakovės avansine įmoka. Atsakovė, turėdama garų generatorių savo žinioje daugiau nei 12 mėnesių, neginčijo įsigyto daikto kokybės, nesiėmė priemonių jo neatitikties keliamiems reikalavimams įrodinėti specialistų ar ekspertų pagalba, apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl negalėjimo daikto naudoti jo neįvedus į eksploataciją ir neatitiktimi saugos darbe reikalavimams, kas faktiškai atsakovės nebuvo įrodyta ir nėra sietina su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, sutinkamai su CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka, o atsakovė to nepadarė. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė 2021 m. liepos 2 d. T. K. surašyta pažyma, kad garų generatorius nėra jų įmonėje įvestas į eksploataciją ir neužpajamuotas kaip ilgalaikis turtas, nes nesaugus ir neatitinka sutartyje numatytos paskirties, bei 2021 m. liepos 12 d. A. K., kaip darbų saugos specialisto, surašytu paaiškinimu dėl aplinkybių, jog įsigytas garų generatorius nepriduotas ir neįvestas į eksploataciją, naudoti draudžiamas ir tos pačios dienos įpareigojimu, nenurodžius jokio termino, pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus dėl konkrečiai neįvardinto garo generatoriaus. Teismas vertino, kad tokie įrodymai nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti ieškovei skolą už įsigytą įrangą, jos sumontavimą ir neįrodo įsigyto daikto netinkamumo ir neatitikties keliamiems reikalavimams, nes būtent atsakovės pareiga įsigytą daiktą užpajamuoti, įvesti eksploatacijon ir sutvarkyti finansinės apskaitos dokumentus. Nurodyta saugos darbe reikalavimų neatitiktis vertintina kritiškai ne tik dėl nekonkretaus pažeidimo apibūdinimo, bet ir dėl tokių duomenų pateikimo laiko nuo ieškovės prekės pateikimo atsakovei momento, atsižvelgus ir į laiką nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o taip pat atsakovės direktoriaus ir darbuotojo, surašiusio minėtus dokumentus, ryšio, juo labiau, prieš tai posėdžiuose T. K. nurodžius kitą įmonės darbų saugos specialisto pavardę.

10.       Teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir kooperacijos principais, sprendė, jog nėra pagrindo apklausti atsakovės atstovo A. K., liudytojų – įmonės darbuotojų operatorių J. K., P. Z. ir R. Š., nes nurodomos įrodinėtinos aplinkybės nesietinos su bylos dalyku, kita vertus, atsakovės darbininkams nėra suteikti įgaliojimai teikti išvadas dėl to, jų veikla sietina su tiesioginių darbinių funkcijų atlikimu, o ne perdavimo – priėmimo akto pasirašymu ar kitais administracinio pobūdžio įgaliojimais. Atsakovės atstovas, profesionalus teisininkas, nepagrindė, kad atsakovės darbuotojai, kuriuos buvo prašoma apklausti liudytojais, yra kvalifikuoti konkrečių sričių specialistai ar ekspertai.

11.       Nors atsakovė teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad tarp šalių 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. RAM2019/09/06, kurios bendra kaina su PVM – 4 650 Eur, dėl drėkinimo įrangos – elektrodinio garų generatoriaus PEGO ES 24N 18 KW su nerūdijančio plieno korpusu, drėgmės daviklių, kitos papildomos garo įrangos pardavimo, montavimo ir derinimo, kurios pagrindu ieškovės ir atsakovės atstovai 2019 m. spalio 18 d. pasirašė prekių perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2019/10/18, kuriame nurodė, jog perduota prekė yra kokybiška, atitinkanti sutarties specifikaciją bei techninius reikalavimus, o atsakovė ieškovei 2019 m. rugsėjo 12 d. pervedė 1 500 Eur, o 2019 m. spalio 25 d. – 3 150 Eur pagal išrašytas sąskaitas. Šalių sutartiniai įsipareigojimai yra visiškai įvykdyti, todėl nevertintini, nes nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

12.       Teismo vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymu pagrindu ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, tuo tarpu atsakovė vengė pareigos atsiskaityti su ieškove už gautą prekę, motyvuodama pačios leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodytais argumentais. Ieškovė ir atsakovė yra privatūs juridiniai asmenys, todėl atsakovė už netinkamą prievolės vykdymą privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, todėl ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 206,25 Eur palūkanos. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, numatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl jis turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas kilo nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. sausio 15 d., t. y. pirmąjį 2021 m. pusmetį. Pirmąjį 2021 metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Pagal Europos banko viešuosius duomenis, vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0 procentų. Atitinkamai, palūkanų normą padidinus 8 procentiniais punktais, atsakovei skaičiuotinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Vertinant, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo santykiai, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Strielčių granulės“ prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                       Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neišsiaiškino ir neįvertino visų esminių bylos faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, nekreipdamas dėmesio į ieškovės atstovų teikiamą prieštaringą informaciją tiek apie patį sandorį, tiek apie jo įvykdymą, neleistinai išskirtinai ieškovės naudai interpretavo byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymu pagrindu ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, o atsakovė vengė pareigos atsiskaityti su ieškove už gautą prekę.

13.2.                       Teismo išvados yra visiškai nepagrįstos ir netgi prieštaraujančios byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei nebuvo siunčiama pretenzija. Pretenzija ieškovei buvo išsiųsta nedelsiant, t. y. praėjus 2 dienoms po įrangos sumontavimo. Ieškovės atstovė R. K. 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje patvirtino, kad pretenzija buvo gauta elektroniniu paštu. Ieškovei tinkamai neperdavus įrenginio bei jokios jį lydinčios dokumentacijos, atsakovė ir negalėjo žinoti, koks konkrečiai įrenginys pas ją yra sumontuotas, ar jo techniniai duomenys atitinka reikiamą komplektaciją, dėl kokių konkrečiai aplinkybių, pačios įrangos neatitikimo ar montavimo broko, įranga neveikia tinkamai. Teismas neįvertino fakto, kad perdavimo – priėmimo akte nėra nurodyta ne tik koks konkretus įrenginys (modelis, gamintojas) yra pristatytas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovei buvo perduotas komercinį pasiūlymą ir užsakymą atitinkantis įrenginys. Teismas nepagrįstai susitarimą vertino, priimdamas tik ieškovės teiginius apie jo turinį, nors nagrinėjant bylą aiškiai matėsi nesąžiningas ieškovės elgesys. Jeigu, kaip teigė ieškovė, įrangos instrukcija yra internete ir ją galima atsispausdinti, tada neteisingas ieškovės teiginys, kad įranga buvo gaminama pagal individualų užsakymą. Ankstesnės įrangos priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių buvo pasirašytas, todėl nėra pagrindo kalbėti apie nusistovėjusią kitokią tvarką. Ieškovė viso proceso bei šalių sutartinių santykių metu elgėsi nesąžiningai, jos pozicija buvo nenuosekli, prieštaravo net pačios ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, todėl ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo.

13.3.                       Teisme 2021 m. lapkričio 22 d. gautas apeliantės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-27701-1126/2021, nagrinėjamojoje Kauno apylinkės teisme.

14.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ramzesas“ prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsiliepime nurodė, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė fakto, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo – pardavimo sutartis pagal 2019 m. gruodžio 4 d. ieškovės pateiktą komercinį pasiūlymą, taip pat nepaneigė fakto, kad ieškovė minėtą sutartį įvykdė – įrenginį pristatė ir sumontavo atsakovės nurodytoje vietoje. Nei iki bylos iškėlimo teisme atsakovė ieškovei dėl to pretenzijų nereiškė, teismui nepateikė jokių savo deklaratyvius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, tuo tarpu atsakovė vengė pareigos atsiskaityti su ieškove. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, įvertino kiekvieną atsakovės pateiktą dokumentą bei jo sąsajumą su turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kad teismas būtų pažeidęs tam tikras įrodinėjimo taisykles ar nebūtų vertinęs ar pasisakęs dėl tam tikro įrodymo. Apeliacinio skundo pagrįstumą atsakovė siekia įrodinėti, net keldama naujas versijas, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos. Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu patvirtino, kad ginčo objektu tapęs įrenginys nuo 2020 m balandžio 8 d. buvo atsakovės dipozicijoje, taigi, ji turėjo galimybes ir pareigą patikrinti ieškovės sumontuoto įrenginio atitiktį pateikto užsakymo komplektacijai ir specifikacijai. Teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pritaikė šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

17.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ramzesas“ 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei UAB „Strielčių granulės“ 11 697,07 Eur su PVM vertės pasiūlymą dėl slėginio garų generatoriaus iki 5,5 barų angliniais tenais KHZ 60 40KW, papildomos įrangos montavimo medžiagų įsigijimo, garo įrangos sumontavimo ir derinimo užsakymo. Atsakovė 2019 m. gruodžio 5 d. (AB Šiaulių bankas mokėjimo nurodymas Nr. 12050939) pervedė ieškovei 7 200 Eur sumą avansas pagal 2019 m. gruodžio 4 d. pasiūlymą. Garų generatorius (drėkinimo įrenginys) su priedais buvo perduotas atsakovei 2020 m. balandžio 8 d. įrangos perdavimo – priėmimo akto Nr. 2020/04/08 pagrindu. Akte nurodyta, jog įranga yra kokybiška ir atitinka specifikaciją bei techninius reikalavimus (aktas pasirašytas vienašališkai). Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą RAM Nr. 446 bendrai 11 697,07 Eur sumai su nurodymu apmokėti sąskaitą iki 2020 m. balandžio 11 d. Priėmimo – perdavimo aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu strielciugranules@gmail.com prašydama pasirašytus dokumentus pasirašyti ir grąžinti.

19.       Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 20-006 pareiškė atsakovei pretenziją , kurioje nurodė, pastatytas garų generatorius neatitinka aptarto poreikio (jį paleidus granuliatorius pradeda dirbti nestabiliai, atsiranda disbalansas, net nesaugu stovėti šalia jo), neatitinka darbo saugos reikalavimų ir toliau dirbti su juo nebeįmanoma ir nesaugu, bei pareikalavo grąžinti 2019 m. gruodžio 4 d. sumokėtą 7 200 Eur avansą ir 4 650 Eur pagal 2019 m. spalio 18 d. sąskaitą, išsimontuoti ir pasiimti įrengimus. Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SR-2020/14, atsakydama į atsakovės 2020 m. balandžio 10 d. pretenziją nurodė, jog įranga buvo užsakyta pagal specialų užsakymą, dėl ko 2019 m. gruodžio 4 d. buvo išsiųstas komercinis pasiūlymas ir gautas išankstinis apmokėjimas. Garų generatorius buvo sumontuotas dalyvaujant įmonės direktoriui T. K., pretenzijos dėl įrangos kokybės perdavimo metu nebuvo pareikštos; jos sumontavimui buvo pateiktos ir sunaudotos papildomos medžiagos, todėl reikalavimas išsimontuoti ir pasiimti atgal kokybiškus įrenginius yra neteisėtas ir nepagrįstas; bei pareikalauta iki 2020 m. balandžio 23 d. pasirašyti įrangos perdavimo – priėmimo aktą ir iki 2020 m. balandžio 25 d. apmokėti 4 497,07 Eur skolą pagal 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą RAM Nr. 446.

20.       Atsakovė elektroniniu paštu 2020 m. gegužės 20 d. išsiuntė atsakovei pretenziją Nr. SR-2020/17 paragindama iki 2020 m. gegužės 25 d. apmokėti 4 497,07 Eur skolą pagal 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą RAM Nr. 446. Ieškovė 2020 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu kartu su tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu išsiuntė atsakovei dar vieną raginimą Nr. SR-2020/34 iki 2021 m. sausio 4 d. padengti susidariusį 4 497,07 Eur įsiskolinimą bei sumokėti 194,42 Eur dydžio palūkanas. Atsakovė, atsakydama į ieškovės raginimą 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 20-030, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2020 m. balandžio 10 d. rašte – kad garų generatorius neatitinka aptarto poreikio, atsiranda disbalansas, įrenginys neatitinka darbo saugos reikalavimų, toliau dirbti neįmanoma, nesaugu, kad ieškovė neįvedė įrenginio į eksploataciją – kartu reikalaudama grąžinti pagal 2019 m. spalio 18 d. sąskaitą sumokėtą 4 650 Eur sumą ir pagal 2019 m. gruodžio 4 d. išankstinį mokėjimą sumokėtą 7 200 Eur sumą, iš viso 11 850 Eur.

Dėl ginčo esmės

21.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą už parduotą įrangą, nesant rašytinės sutarties ir esant ginčui tarp šalių dėl parduotos įrangos kokybės.

22.       Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d.), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 str.), o kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje ,,Reikalavimai daiktui“. Parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.237 str. 1 d.).

23.       Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

24.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas, savo sprendimo pakankamai nemotyvavo ir nepagrindė byloje surinktais įrodymais.

25.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis dėl garų generatoriaus (drėkinimo įrenginio) su priedais įsigijimo, montavimo ir derinimo paslaugų nebuvo sudaryta. Nesant rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties dėl 2019 m. gruodžio 4 d. pasiūlyme nurodytos įrangos įsigijimo, šalių susitarimo turinys galėjo būti nustatomas pagal šalių paaiškinimus, netiesioginius rašytinius įrodymus.

26.       Šalys byloje neginčijo, kad žodžiu tarėsi dėl drėkinimo įrangos (slėginio garų generatoriaus) įsigijimo. Šia aplinkybę taip pat patvirtina byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 4 d. pasiūlymas. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog įranga atsakovei buvo pristatyta ir iki šiol yra pas atsakovę, tačiau šalys skirtingai nurodė aplinkybes dėl įrangos įsigijimo.

27.       Ieškovės teigimu, atsakovė įsigijo įrangą, sumokėdama 7 200 Eur avansą ir įsipareigodama sumokėti likusią sumą – 4 497,07 Eur. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė – įrangą pristatė, sumontavo ir suderino. Šalys nesitarė dėl įrangos įgytos pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį grąžinimo (pakeitimo); atsakovė ja naudojosi ir jokių pretenzijų ieškovei nereiškė.

28.       Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. RAM2019/09/06, pagal kurią atsakovė iš ieškovės už 4 650 Eur įsigijo šalių suderintos komplektacijos garų generatorių – elektrodinis PEGO ES 24N 18 KW be skaitmeninio valdymo pulto, su automatiniu praplovimu; nerūdijančio plieno korpusas; gamintoja – Italija. Ieškovė pagal sutartį įsipareigojo sumontuoti ir suderinti pjuvenų drėkinimo įrangą, o atsakovė – sumokėti už įrangą ir paslaugas (Sutarties 1.1 p.). Atsakovės teigimu, įsigyta įranga neatitiko atsakovės poreikių, buvo nesaugi, todėl buvo paprašyta ieškovės pakeisti įrangą galingesne. Taigi, su ieškove derėjosi tik dėl galingesnės, nei atsakovės turima, įrangos įsigijimo. Būtent dėl to, ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei pasiūlymą dėl kito gamintojo (Danija) drėkinimo įrangos įsigijimo, sumokant kainų skirtumą – 7 200 Eur. Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. atvežė įrangą pabandymui, tačiau jos tinkamai nesumontavo, nepridavė eksploatacijon, ji neatitiko atsakovės poreikių, ja dirbti buvo nesaugu, todėl priėmimo – perdavimo akto nepasirašė ir pareikalavo, kad ieškovė įrangą pasiimtų ir grąžintų sumokėtus pinigus.

29.       Pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius įrodymus, nustatė, kad šalys 2019 m. spalio 18 d. prie pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RAM2019/09/06 pasirašė prekių perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2019/10/18, kuriame nurodė, jog perduota prekė (pjuvenų drėkinimo įrenginys) yra kokybiška, atitinkanti sutarties specifikaciją bei techninius reikalavimus; atsakovė 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. spalio 25 d. pavedimais pervedė ieškovei sutartą kainą 4 650 Eur, ir sprendė, jog šalių įsipareigojimai pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. sutartį yra visiškai įvykdyti, todėl šie įrodymai nevertintini, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

30.       Pažymėtina, jog pagal įstatymą aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

31.       Atsakovė, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog drėkinimo įranga, įsigyta pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį neatitinka kokybės reikalavimų, yra nesaugi, neatitinkanti atsakovės poreikių, dėl ko su ieškove buvo deramasi dėl įsigytos įrangos pakeitimo. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu atsakovei 2019 m. gruodžio 4 d. buvo pateiktas komercinis pasiūlymas. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šių šalių paaiškinimų prieštaravimų nepašalino, neištyrė visų pirmosios ir antrosios drėkinimo įrangos įsigijimo aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, jog šalių įsipareigojimai pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. sutartį buvo įvykdyti.

32.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. sutartis buvo sudaryta raštu, todėl sutiktina su apeliante, jog įsigyjant kitą įrangą pagal 2019 m. gruodžio 4 d. pasiūlymą nebuvo pagrindo keisti nusistovėjusios tvarkos ir drėkinimo įrangą įsigyti nepasirašant naujos pirkimo – pardavimo sutarties.

33.       Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal 2020 m. balandžio 8 d. perdavimo – priėmimo aktą buvo perduota 2019 m. gruodžio 4 d. pasiūlymą atitinkanti įranga, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų tokios vienareikšmiškos išvados negalima padaryti, kadangi pasiūlyme buvo nurodyta, jog siūlomas „garų generatorius slėginis iki 5,5 barų angliniais tenais KHZ 60 40KW Nerūdijančio plieno korpusas ir bakas . Gamintojas Danija”. Tuo tarpu, atsakovės nepasirašytame priėmimo – perdavimo akte nurodyta „Garų generatorius (drėkinimo įrenginys) su priedais“

34.       Be to, kaip jau minėta aukščiau, iš pateiktos 2020 m. balandžio 10 d. pretenzijos turinio matyti, jog buvo reiškiama pretenzija dėl įrangos kokybės – garų generatorius neatitinka aptarto poreikio, jį paleidus granuliatorius pradeda dirbti nestabiliai, atsiranda disbalansas, net nesaugu stovėti šalia jo – ir reikalaujama grąžinti už naują drėkimo įrangą pagal 2019 m. gruodžio 4 d. sumokėtą 7 200 Eur avansą, bei 4 650 Eur sumą, sumokėtą už drėkinimo įrangą pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. sutartį. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pateiktos pretenzijos turinio nėra galimybės nustatyti, dėl kurios (vienos ar abiejų) drėkinimo įrangos buvo reiškiama pretenzija. Nei atsakovės atstovo (saugos specialisto) A. K. 2021 m. liepos 12 d. surašytas paaiškinimas, jog įsigytas garų generatorius nepriduotas ir neįvestas į eksploataciją ir naudoti draudžiamas, nei 2021 m. liepos 2 d. T. K. surašyta pažyma dėl to, kad garų generatorius nėra jų įmonėje įvestas į eksploataciją ir neužpajamuotas kaip ilgalaikis turtas, nes nesaugus ir neatitinkantis sutartyje numatytos paskirties, taip pat nepatvirtina teismo išvados, jog buvo perduota pasiūlymą atitinkanti įranga.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, konstatavęs, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad 2020 m. balandžio 10 d. atsakovės pretenzija kokiu nors būdu (elektroniniu paštu, registruota pašto siunta ar pan.) būtų išsiųsta ieškovei. Byloje pateiktas ieškovės atsakymas (2020 m. balandžio 20 d. raštas Nr. SR-2020/14) į atsakovės pretenziją, patvirtina, jog ieškovė atsakovės pretenziją gavo.

36.       Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas, jog atsakovė pretenzijoje nenurodė, apie kokį konkrečiai garų generatorių kalbama, nebuvo aiškiai įvardyti ir detalizuoti įsigyto daikto konkretūs trūkumai, nes ieškovei tinkamai neperdavus įrenginio bei jokios jį lydinčios dokumentacijos, atsakovė ir negalėjo žinoti, koks konkrečiai įrenginys pas ją yra sumontuotas, ar jo techniniai duomenys atitinka reikiamą komplektaciją, o atsakovės darbuotojai, negalėjo įvertinti, dėl kokių konkrečiai aplinkybių, pačios įrangos neatitikimo ar montavimo broko, įranga neveikia tinkamai.

37.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį ir prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 str. 1 d). Nagrinėjamu atveju ieškovė, ieškiniu prašydamas priteisti iš skolą už drėkimo įrangą, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius reikalavimo pagrįstumą: pasiūlymą, mokėjimo išrašą, priėmimo – perdavimo aktą; sąskaitą faktūrą el. laiškus, raginimus sumokėti skolą, palūkanų paskaičiavimo lentelę. Visi šie dokumentai atitinka CPK 177, 180, 197, 198, 202 straipsnių reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs šių rašytinių įrodymų turtinį ir nenustatęs jų akivaizdžių trūkumų bei padaręs išvadą, kad jie preliminariai pagrindžia ieškinio reikalavimus, turėjo teisę nagrinėjamu atveju priimti preliminarų sprendimą (CPK 183 str., 185 str., 428 str. 1 d.).

38.       Tuo pačiu pažymėtina, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 str.) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424-425 str.). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 str.). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

39.       Pažymėtina, jog bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba ir vėliau dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

40.       CPK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

41.       Pirkėjui, siekiančiam pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, įstatymas numato ir įrodinėjimo pareigą (CK 6.333 str. 1 d.). Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-530/2010; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019).

42.       Teismo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, ir nors atsakovė prašė skirti ekspertizę, pateikė ekspertui užduotinus klausimus ir įsipareigojo apmokėti ekspertizės atlikimą, tačiau teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi prašymą atmetė. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų (eksperto ar specialisto išvadų, aktų, perduotų įrenginių techninės dokumentacijos, kt.), kurie patvirtintų / paneigtų šalių nurodytas aplinkybes dėl garų generatorių komplektacijos, (ne)saugumo juos naudojant, (ne)tinkamo sumontavimo, jų (ne)stabilumo, galiausiai, atsakovės poreikio, kt., tačiau teismas sprendė, jog buvo perduotas tinkamos kokybės, tinkamos komplektacijos įranga, savo išvadų nepagrįsdamas byloje surinktais įrodymais. Juolab, kad atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, teigdama, kad įrangos instrukcija yra internete ir ją galima atsispausdinti (kas reikštų, kad atsakovei buvo perduota gamintojo įranga), vėliau teigdama, jog įranga buvo gaminama pagal individualų užsakymą. Šios aplinkybės, kaip ir tikroji šalių valia, dėl garų generatoriaus pagal 2019 m. gruodžio 4 d. pasiūlymą, byloje liko neišaiškintos.

Dėl bylos baigties

43.       Kadangi bylą nagrinėjęs teismas kilusio ginčo iš esmės neišnagrinėjo, nenustatė faktinių aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl atsakovės atsisakymo sumokėti už garų generatorių pagal 2019 m. gruodžio 4 d. pasiūlymą teisėtumo (neteisėtumo), nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog buvo neatskleista bylos esmė.

44.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201-687/2016). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

45.       Šiuo atveju teisėjų kolegija nusprendžia, jog dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (šalių susitarimo (valios) dėl garų generatoriaus įsigijimo, nesant rašytinės sutarties, įrangos komplektacijos, kokybės, sumontavimo ir suderinimo, perdavimo aplinkybių nustatymo) byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, pateikiant naujus įrodymus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos galutinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.), kad nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas nustatytų šioje nutartyje nurodytas garų generatoriaus pagal 2019 m. gruodžio 4 d. pasiūlymą, nesant rašytinės sutarties, aplinkybes (pakeitimo, komplektacijos, išbadymo, sumontavimo, derinimo, kokybės, kt.) ir spręstų dėl ekspertizės skyrimo ir šios civilinės bylos sujungimo su Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-27701-1126/2021 pagal ieškovės UAB „Strielčių granulės“ ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir dvišalės restitucijos taikymo, tikslingumo.

46.       Panaikinus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Teisėjų kolegijai nusprendus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 str. 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Žibutė Budžienė

Evaldas Burzdikas

               Albina Rimdeikaitė