Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1405-163/2013
Teisėjas P. Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-00263-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
113.6; 110.1; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugsėjo 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-05 nutarties atnaujintoje civilinės bylos Nr. 2-1844-642/2013 dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo L. V.,
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1844-642/2013 pagal pareiškėjų J. P. ir R. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu ir prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimo dalį dėl pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-16 nutartimi atnaujino procesą dėl civilinės bylos Nr. 2-1844-642/2013 dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, įtraukė į civilinės bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu L. V..
Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė prašymą sustabdyti bylos dalį dėl santuokos nutraukimo, kol bus išspręsti jo reikalavimai ir pateikta nauja sutartis. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą R. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, kol įsiteisės teismo sprendimas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-05 nutartimi suinteresuoto asmens prašymus dėl bylos dalies dėl santuokos nutraukimo sustabdymo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad teismas atnaujino procesą dėl civilinės bylos dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo, todėl sustabdyti civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo nėra pagrindo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad bendras sutuoktinių turtas netapo asmeniniu R. P. turtu, šio turto teisinis režimas yra toks pat, koks buvo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad teismas 2013-04-24 ir 2013-05-06 nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo suinteresuoto asmens nurodytą pareiškėjų turtą.
Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Teigia, kad teismo išvada, kad santuoka nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o atnaujintame procese sprendžiamas tik klausimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, neatitinka CK 3.51 straipsnio reglamentavimo ir Klaipėdos apygardos teismo suformuluoto precedento civilinėje byloje Nr. 2S-1480-524/2012. Mano, kad teismas CPK 540 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu turėjo sustabdyti bylą. Teismo išvada, kad sutuoktinių turto teisinis režimas išlieka toks, koks buvo iki santuokos nutraukimo, t. y. iki teismo 2013-02-05 sprendimo priėmimo, neteisinga ir prieštarauja CK 3.100 straipsniui. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino jo pareikštų reikalavimų turinio bei būtinumo užtikrinti teismo sprendimą, jeigu tokie reikalavimai būtų tenkinti, todėl pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2013-06-05 nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo CPK 540 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.51 straipsnį bei nesilaikė Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1480-524/2012 suformuluoto precedento. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
LR Konstitucinis Teismas įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį, bei išaiškino, kad žemesniosios instancijos teismai, spręsdami bylas ir priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Konstatuotina, kad apelianto nurodoma Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtos civilinė bylos Nr. 2S-1480-524/2012 ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, jos nėra tapačios ir šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas neprivalėjo vadovautis šia byla spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos dalies dėl santuokos nutraukimo sustabdymo.
Apeliantas, remdamasis CPK 540 straipsnio 4 dalimi, prašė sustabdyti civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo. Išaiškintina, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis). CPK 540 straipsnio 4 dalyje numatyta, kai CPK XXXV skyriaus nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2013-02-05 sprendimu prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino, santuoką, sudarytą tarp J. P. ir R. P., nutraukė bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Minėtas sprendimas apskųstas nebuvo, todėl įsiteisėjo. Pareiškėjas, būdamas J. P. kreditoriumi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė panaikinti 2013-02-05 teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija pažymėjo, kad, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai (santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams ar sutuoktiniams priteisimas ir pan.) nesusiję su kreditorių reikalavimais, todėl dėl šios dalies byla neatnaujinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013-05-16 nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-1844-642/2013 dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad civilinės bylos dalis dėl santuokos nutraukimo nebuvo atnaujinta, dėl tos dalies Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo sustabdyti išnagrinėtos bylos dalį dėl santuokos nutraukimo remiantis CPK 540 straipsnio 4 dalimi.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino jo pareikštų reikalavimų turinio ir būtinumo užtikrinti teismo sprendimą, jeigu tokie reikalavimai būtų tenkinti, todėl pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles. CK 3.122 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, gali, sutuoktinių kreditorių prašymu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ar skirti turto administratorių, jeigu tai būtina kreditorių teisėms apsaugoti. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atnaujinęs civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir siekdamas apsaugoti kreditoriaus L. V. turtines teises bei užtikrinti pareikšto 75 867,50 Lt kreditinio reikalavimo įvykdymą, 2013-04-24 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo suinteresuotų asmenų J. P. ir R. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pareiškėjams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis – už 75 867,50 Lt. Taip pat teismas 2013-05-06 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „Purijona“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) uždraudė minėtą automobilį perleisti, įkeisti, išnuomoti, kitaip disponuoti ar suvaržyti nuosavybės teises į daiktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvusių sutuoktinių kreditoriaus L. V. interesai bei būsimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra pakankamai užtikrintas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti suinteresuoto asmens prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutuoktinių turto teisinis režimas išlieka toks, koks buvo iki santuokos nutraukimo, t. y. iki teismo 2013-02-05 sprendimo priėmimo, neteisinga ir prieštarauja CK 3.100 straipsniui. CK 3.100 straipsnyje numatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas teismo sprendimu tiek sutuoktiniams susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, sutuoktinių santuoka nutraukta 2013-02-05 sprendimu, kuris dėl tos dalies įsiteisėjo, teismui atnaujinus civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimo ta dalis neįsiteisėjo, todėl sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, nėra padalytas. Klausimas dėl sutuoktinių turto, įgyto santuokos metu, padalijimo tvarkos bei būdų bus sprendžiamas šioje atnaujintoje byloje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendras sutuoktinių turtas, neįsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimo daliai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, netapo asmeniniu R. P. turtu, todėl turto teisinis režimas liko toks pat, kaip buvo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimo priėmimo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis 336 –339 straipsniais,
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alona Romanovienė