Civilinė byla Nr. e2A-734-945/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09683-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.3.1.21

 (S)

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasabas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aria Investments“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kasabas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Finpro LT“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aria Investments“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Kasabas“ (toliau – atsakovė) 4 851 Eur skolą, 979,45 Eur palūkanas, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2022 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta konsultavimo–tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 2022-07 (toliau – paslaugų teikimo sutartis). Ieškovė suteikė atsakovei paslaugų teikimo sutartyje nurodytas paslaugas ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RI2022-33 27 951 Eur sumai (su PVM). Atsakovė priėmė šią PVM sąskaitą faktūrą, nereiškė pretenzijų dėl paslaugų kokybės. 2022 m. liepos 21 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 23 100 Eur, įsiskolinimo suma sudaro 4 851 Eur. 2024 m. balandžio 19 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovė to nepadarė. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. RI2022-33 mokėjimo terminas suėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAKSVPĮ), atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei iš viso 979,45 Eur palūkanas, taip pat ir 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas.

3.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad atsakovė ieškojo galimybės gauti 2 848 000 Eur kreditą verslui. Trečiojo asmens UAB „Finpro LT“ (toliau – trečiasis asmuo) atstovas supažindino atsakovę su ieškove ir dar keliais tarpininkais, galinčiais padėti gauti reikiamą kreditą. Ieškovės paslauga buvo suteikta ir turi būti apmokėta pagal susitarimą, tačiau faktinės aplinkybės lėmė, kad atsakovė tuo metu neturėjo pinigų, todėl 2022 m. liepos 1 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu pasirašė paskolos sutartį Nr. FP-22-0097 dėl papildomo kredito suteikimo. Ši paskola buvo panaudota apmokėti konsultavimo–tarpininkavimo sutartims, tarp jų ir už ieškovės paslaugas. Tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė pateiks prašymą padaryti pavedimą pagal nurodytą paskirtį ir pagrindą. Gavusi pagrindinę paskolą, 2022 m. liepos 12 d. atsakovė 2022 m. liepos 1 d. paskolos sutarties pagrindu parašė trečiajam asmeniui prašymą pervesti paskolos dalį ieškovei. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad trečiasis asmuo atliko pavedimą visa apimtimi. Atsakovė prašymą trečiajam asmeniui parašė sutarties pagrindu, nes atsakovė iš ieškovės nėra gavusi sąskaitos. Atsakovės apskaitoje nėra skolos ieškovei. Ieškovė, gavusi pavedimą iš trečiojo asmens, nėra siuntusi atsakovei jokio raginimo, pretenzijos, skolų suderinimo akto, kas leidžia manyti, kad trečiasis asmuo pagal prašymą tinkamai atliko pavedimą. Tik 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė elektroniniu paštu gavo ieškovės raštą dėl skolos ir palūkanų apmokėjimo. UAB „Kasabas“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes ieškovei už paslaugą nesumokėjo trečiasis asmuo. Atsakovė neturi mokėti palūkanų dėl ne dėl jos kaltės atsiradusių aplinkybių.

4.       Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovei 4 851 Eur skolą, 979,45 Eur palūkanas, 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (5 830,45 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 292,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

6.       Teismas, nustatęs, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objektu sukūrimu, teikimo, šalių santykius kvalifikavo kaip paslaugų teikimo santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis). Ieškovė pagal paslaugų teikimo sutartį buvo įsipareigojusi vesti derybas, atstovauti klientą, iki kol bus sudaryti sandoriai dėl kapitalo suteikimo. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų, jų kokybės.

7.       Teismas sutiko su atsakovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė teikė trečiajam asmeniui prašymą sumokėti už atsakovę pagal su ieškove sudarytą paslaugų teikimo sutartį, bet, teismo vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia atsakovės turtinės prievolės, kilusios iš paslaugų teikimo sutarties, ieškovei, kaip sutarties šaliai, suteikusiai paslaugą, jeigu prievolė nėra pilnai įvykdyta. Tai, kad trečiasis asmuo tik iš dalies už atsakovę įvykdė sutartinę prievolę, nepaneigia ieškovės teisės į likusią paslaugų teikimo sutarties kainą pagal 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teismas pažymėjo, kad šių jo motyvų nepaneigia atsakovės pozicija, jog ieškovė nepateikė jokių savo buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų skolos nesumokėjimą, kadangi, kaip nurodo atsakovė, jos buhalterinės apskaitos dokumentuose skola neegzistuoja. Atsakovė, palaikydama tokią savo poziciją, nepateikė į bylą objektyvių duomenų, kad ieškovei buvo sumokėtas likutis (4 851 Eur) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl atsakovės buhalterinėje apskaitoje fiksuojami duomenys dėl skolos nebuvimo neįrodo visiško prievolės pagal paslaugų teikimo sutartį įvykdymo. Prievolei esant įvykdytai tinkamai, skolininkei (šiuo atveju atsakovei) tenka pareiga įrodyti šį faktą byloje, tačiau atsakovė to nepadarė.

8.       Vertindamas atsakovės poziciją, kad byloje nėra pateiktas ginčo PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo atsakovei įrodymas, teismas sprendė, jog žinojimo faktas apie šią PVM sąskaitą faktūrą byloje nepaneigtas, nes 2022 m. liepos 12 d. pati atsakovė teikė trečiajam asmeniui prašymą įvykdyti prievolę 23 100 Eur + PVM sumai. Dėl to teismas atsakovės argumentus apie galimą neinformavimą vertino kaip niekinius ir nepaneigiančius atsakovės prievolės ieškovei egzistavimo. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė byloje neįrodė, jog pagal paslaugų teikimo sutartį su ieškove buvo tinkamai atsiskaityta, ieškovei iš atsakovės priteisė 4 851 Eur skolą.

9.       Teismas konstatavo, kad atsakovės pozicija, jog šalys nebuvo susitariusios dėl vėlavimo palūkanų mokėjimo, nėra aktuali ir reikšminga, kadangi MAKSVPĮ suteikia kreditoriui (ūkio subjektui) teisę, esant vėlavimui, reikalauti palūkanų pagal šį įstatymą priteisimo. Vertindamas atsakovės argumentus, kad ji nėra atsakinga už prievolės įvykdymo vėlavimą, galimai kaltas trečiasis asmuo, kuris dėl nežinomų priežasčių neįvykdė atsakovės prašymo atsiskaityti su ieškove 23 100 Eur + PVM sumai, arba pati ieškovė, neinformavusi atsakovės apie skolos likutį, teismas pažymėjo, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostę sutartiniai santykiai nėra šios bylos dalykas ir esant susitarimų pažeidimams galimas teisių gynimas kitame teismo procese, išsiieškant dėl to patirtą atsakovės žalą. 

10.       Teismas sprendė, kad atsakovė, žinodama savo pareigą atsiskaityti su paslaugos teikėju ir prašydama trečiojo asmens atlikti apmokėjimą, prisiėmė atsakomybę prieš ieškovę dėl trečiojo asmens prievolės įvykdymo kaip už savo veiksmus (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo išsiaiškinti prievolės įvykdymo tinkamumą. Tai, kad tik 2024 m. balandžio mėn. iš ieškovės gavusi pretenziją atsakovė sužinojo apie skolos likutį, suponuoja išvadą, jog atsakovė nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga santykyje su kreditoriumi, dėl ko turi prisiimti pasekmes, sumokėdama už vėlavimo laikotarpį palūkanas, remiantis MAKSVPĮ. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už vėlavimą sumokėti, sudarytas ūkio subjektų sandoris yra komercinis, todėl ieškovė pagrįstai taiko MAKSVPĮ ir pagal jį prašo priteisti 979,45 Eur palūkanas, kurių skaičiavimas yra pateiktas ieškinyje ir kurio atsakovė neginčijo.

11.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės cituota teismų praktika nėra susijusi su MAKSVPĮ taikymu, todėl teismas ja nesivadovavo, o priteistinų procesinių palūkanų dydį nustatė pagal MAKSVPĮ.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nevertino, kad 2022 m. liepos 1 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu pasirašė paskolos sutartį dėl papildomo kredito apyvartinėms lėšoms. Ši paskola buvo panaudota apmokėti konsultavimo–tarpininkavimo sutartims, tarp jų ir ieškovės paslaugoms. Tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė teiks prašymą padaryti pavedimą pagal nurodytą paskirtį ir pagrindą, o trečiasis asmuo pagal prašymą atliks pavedimą. 2022 m. liepos 12 d. atsakovė parašė trečiajam asmeniui prašymą pervesti paskolos dalį (23 100 Eur + PVM) ieškovei. Teismas klaidingai aiškino šį prašymą, nevertino jo kaip įrodymo, patvirtinančio mokėjimo prievolę trečiajam asmeniui.

1.2.                      Teismas nenagrinėjo aplinkybių, kad atsakovė prašymą trečiajam asmeniui parašė sutarties pagrindu, nes atsakovė nėra gavusi sąskaitos iš ieškovės. Apie tai, kad pavedimas atliktas tinkamai ir pilna apimtimi patvirtina byloje esantys buhalteriniai dokumentai. Teismas nevertino kliento apyvartos ataskaitos, kurioje atsakovė neskolinga ieškovei. Byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė sąskaitą siuntė atsakovei. Tai, kad ieškovė sąskaitą siuntė trečiajam asmeniui, tik pagrindžia atsakovės teiginius apie trečiojo asmens prievolę sumokėti visą sumą su PVM. Klaidingas faktinių aplinkybių konstatavimas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

1.3.                      Siekdama suklaidinti teismą, ieškovė pateikė 2022 m. liepos 12 d. prašymą, tačiau šis prašymas buvo dėl 19 000 Eur, o ne dėl 23 100 Eur + PVM, tačiau teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių. Atsakovės prašyme trečiajam asmeniui, kurio pagrindu trečiasis asmuo 2022 m. liepos 21 d. atliko pavedimą ieškovei, nurodytas PVM, todėl atsakomybė apmokėti sumą visa apimtimi atitenka trečiajam asmeniui, o ne atsakovei. PVM kaip skolos nepriemoka ieškovei turėjo būti žinoma jau pirmą mėnesį, tačiau ieškovė, gavusi pavedimą iš trečiojo asmens, nesiuntė atsakovei jokio raginimo, pretenzijos, skolų suderinimo akto. Buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad skolos nėra, kas leido manyti, jog trečiasis asmuo pavedimą atliko tinkamai pagal prašymą. Atsakovė neturėjo pagrindo nepasitikėti trečiuoju asmeniu ir ieškove, kuri dėl nesuprantamų priežasčių laukė du metus prieš pateikdama reikalavimą. Toks ieškovės elgesys reiškia sąmoningą ir tikslingą vilkinimą, kuris leido ieškovei pasipelnyti.

1.4.                      Ieškovė byloje neįrodinėjo tikėtinų nuostolių, teismui nebuvo pateikusi jokių tikėtinų nuostolius patvirtinančių įrodymų. Teismo už ginčo laikotarpį priteista kompensacijų suma yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga, tuo labiau, kad apie nuostolių dydį ieškovė žinojo jau prieš du metus, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti sumažinta iki protingos realių nuostolių dydžio ribos. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

1.5.                      Teismas netinkamai taikė materialinę teisę, priteisdamas ieškovei kompensacines palūkanas, o ne delspinigius, dėl kurių šalys susitarė. Teismas nevertino paslaugų teikimo sutarties 4.2 papunkčio, kuriame nustatyta 0,02 proc. netesybų už kiekvieną uždelstą dieną suma. Šalys nesitarė dėl kompensacinių palūkanų, todėl teismas negalėjo jų priteisti. Be to, ieškovė laukė dvejus metus, todėl kompensacinių palūkanų priteisimo terminas yra neprotingas.

1.6.                      Ieškovė neįrodinėjo jokių nuostolių, todėl nėra protinga priteisti ieškovei 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas, tokio dydžio procesinių palūkanų priteisimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams.

13.       Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Aplinkybę, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigą suteikti paslaugas, patvirtina šalių rašytiniai įrodymai, pati atsakovė neginčija suteiktų paslaugų fakto ar jų kokybės.

2.2.                      Tai, jog atsakovė buvo įsitikinusi, kad trečiasis asmuo atliko pavedimą visa apimtimi, neperkelia atsakovės atsakomybės trečiajam asmeniui, taip pat jos nepanaikina. Atsakovės prievolė apmokėti už suteiktas paslaugas kyla sutarties, o ne PVM sąskaitos faktūros, pagrindu.

2.3.                      Tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostę vidiniai santykiai nėra šios bylos dalykas, patenkinus ieškovės ieškinį ir atsakovei manant, jog trečiasis asmuo pažeidė jos teises, atsakovė turi galimybę pareikšti ieškinį trečiajam asmeniui dėl nuostolių atlyginimo.

2.4.                      Ieškovė turi pasirinkimo laisvę – reikalauti sutartinių delspinigių ar įstatyme numatytų palūkanų, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų, nes sutartyje yra nustatyti delspinigiai, yra teisiškai nepagrįsti.

2.5.                      Atsakovės apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota aiškinant kitokio pobūdžio materialiuosius teisinius santykius.

2.6.                      Procesinės palūkanos yra nustatytos MAKSVPĮ, todėl atsakovės argumentai, jog jų dydis nėra protingas, yra teisiškai nepagrįsti.

14.       Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl skolos priteisimo

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti skolą pagal tarp šalių 2022 m. gegužės 31 d. sudarytą konsultavimo–tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2022-07. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis), o paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovei teko pareiga įrodyti susitarimo dėl atlygintinų paslaugų su atsakove sudarymo faktą ir šio susitarimo turinį, taip pat įrodyti, kad ji paslaugas, dėl kurių teikimo šalys susitarė, suteikė ir sutartinę prievolę įvykdė. Tuomet atsakovei tektų pareiga įrodyti savo priešpriešinės sutartinės prievolės sumokėti už gautas (perduotas) paslaugas įvykdymą.

17.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai suteikė atsakovei konsultavimo–tarpininkavimo paslaugas, dėl kurių jos susitarė paslaugų teikimo sutartimi, dėl to atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Paslaugų teikimo sutarties 3.1 punkte šalys buvo sutarusios, kad tuo atveju, jeigu konsultanto (ieškovės) pastangomis klientas (atsakovė) faktiškai pritraukia finansinius resursus projekto įgyvendinimui pagal sutarties 1 dalyje numatytas sąlygas, laikoma, kad konsultantas atliko savo darbą; tokiu būdu, klientas privalo konsultantui sumokėti 23 100 Eur konsultacinį honorarą, plius PVM. Atsakovė neginčija, kad pagal paslaugų teikimo sutartį už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė turėjo sumokėti ieškovei nurodytą 23 100 Eur plius PVM atlygį, taip pat to, jog ieškovei per trečiąjį asmenį buvo sumokėta 23 100 Eur suma, tačiau nesumokėtas PVM, sudarantis 4 851 Eur sumą. Atsakovės teigimu, šią sumą turėjo sumokėti trečiasis asmuo pagal su juo sudarytą 2022 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, todėl atsakovė ieškovei nėra skolinga. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, konstatavo, kad ne trečiasis asmuo, o atsakovė yra skolinga ieškovei 4 851 Eur sumą pagal paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

18.       CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę. Trečiasis asmuo gali visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. liepos 12 d. prašymu paprašė trečiojo asmens pervesti ieškovei 23 100 Eur plius PVM sumą 2022 m. liepos 1 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, pagrindu. Prašyme taip pat buvo nurodyta, kad ši suma turi būti sumokėta ieškovei pagal ieškovės ir atsakovės 2022 m. gegužės 31 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė žinojo apie tokį atsakovės ir trečiojo asmens susitarimą, todėl 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARI2022-33 23 100 Eur plius PVM (iš viso 27 951 Eur) sumai elektroniniu paštu nusiuntė trečiajam asmeniui, kuris 2022 m. liepos 21 d. ieškovei pervedė 23 100 Eur sumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad trečiasis asmuo iš dalies įvykdė sutartinę prievolę už atsakovę, nepaneigia atsakovės atsakomybės ieškovei dėl neįvykdytos turtinės prievolės, kilusios iš paslaugų teikimo sutarties, dalies. Pagal paslaugų teikimo sutarties 3.1 punktą būtent atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už atsakovei suteiktas paslaugas ir šios jos pareigos nepaneigia atsakovės ir trečiojo asmens susitarimo dėl tam tikros sumos pervedimo ieškovei sudarymas bei galbūt netinkamas šio susitarimo vykdymas.

19.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės argumentais dėl jos nežinojimo apie skolos egzistavimą, netinkamo jos informavimo ir nepagrįstai ilgo delsimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė neabejotinai žinojo apie savo pareigą sumokėti ieškovei 23 100 Eur plius PVM sumą, tą įrodo paslaugų teikimo sutartis, atsakovės 2022 m. liepos 12 d. prašymas trečiajam asmeniui, todėl, būdama atidi ir rūpestinga, atsakovė privalėjo išsiaiškinti prievolės įvykdymo tinkamumą ir, jai esant įvykdytai netinkamai, pasirūpinti jos tinkamu įvykdymu, kaip numatyta paslaugų teikimo sutartyje. Be to, priešingai, nei teigia atsakovė, jai dar 2022 m. liepos 21 d. (tą pačią dieną, kai trečiasis asmuo ieškovei pervedė 23 100 Eur sumą) trečiasis asmuo pranešė apie jos pareigą sumokėti 4 851 Eur sumą, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas trečiojo asmens 2022 m. liepos 21 d. elektroninis laiškas. Jeigu atsakovei buvo neaiški trečiojo asmens elektroniniame laiške išdėstyta informacija, ji su ja nesutiko, atsakovė turėjo galimybę su trečiuoju asmeniu išsiaiškinti elektroniniame laiške nurodytas aplinkybėmis, kad prievolė ieškovei būtų įvykdyta tinkamai. Dėl to vien aplinkybė, kad ieškovė tiesiogiai nenusiuntė atsakovei 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ARI2022-33, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė nežinojo apie savo įsipareigojimus pagal paslaugų teikimo sutartį, taip pat apie trečiojo asmens ieškovei nesumokėtą 4 851 Eur sumą.

20.       Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad aplinkybę, jog pavedimas ieškovei atliktas tinkamai ir pilna apimtimi, patvirtina byloje esantys buhalteriniai dokumentai, atsakovės buhalterinėje apskaitoje neatsispindi atsakovės skola ieškovei, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pervedė ieškovei 4 851 Eur sumą arba tą už ją padarė trečiasis asmuo. Priešingai, atsakovė teigia, kad ji nepervedė ieškovei 4 851 Eur sumos, nes tą 2022 m. liepos 1 d. paskolos sutarties ir 2022 m. liepos 12 d. prašymo pagrindu turėjo padaryti trečiasis asmuo. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo ieškovei pervedė 23 100 Eur sumą, tačiau nepervedė 4 851 Eur sumos, todėl atsakovė įrodymais nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 4 851 Eur sumos pagal paslaugų teikimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės buhalterinėje apskaitoje fiksuojami duomenys dėl skolos nebuvimo neįrodo visiško prievolės pagal paslaugų teikimo sutartį įvykdymo.

Dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo

21.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovei, vadovaujantis MAKSVPĮ, priteistos ikiteisminės ir procesinės palūkanos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė byloje neįrodinėjo tikėtinų nuostolių, šalys nesitarė dėl kompensacinių palūkanų, todėl jos negalėjo būti priteistos, be to, priteistos palūkanos yra akivaizdžiai per didelės.

22.       Pagal kasacinio teismo praktiką už termino prievolei įvykdyti praleidimą privaloma mokėti sutarties arba įstatymo nustatytas kompensuojamąsias palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (negautomis pajamomis) dėl piniginės prievolės pažeidimo. Kompensuojamosios palūkanos gali būti tiek ikiteisminės, t. y. skaičiuojamos iki kreipimosi į teismą dienos, tiek ir procesinės, skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tiek ikiteisminių, tiek ir procesinių palūkanų dydis gali būti nustatytas šalių sudarytoje sutartyje ir gali būti vienodas, o nesant tokio susitarimo turi būti taikomas įstatymu nustatytas palūkanų dydis, t. y. ikiteisminės palūkanos tokiu atveju skaičiuojamos remiantis CK 6.210, 6.261 straipsniais, o procesinės – CK 6.37, 6.210 straipsniais. Be to, tais atvejais, kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti MAKSVPĮ nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024).

23.       Tarp šalių ginčas kilo dėl nesumokėtos skolos. Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę – neįvykdė paslaugų teikimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas. Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka MAKSVPĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pradelsto mokėjimo apibrėžimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

24.       MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis nenustatyti sutartyje. Nagrinėjamu atveju paslaugų teikimo sutarties 4.2 punkte šalys susitarė dėl atsakovės pareigos mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, įrodžiusi teisę reikalauti iš atsakovės netesybų, jų dydį skaičiuoja ne pagal pačios ieškovės sudarant sutartį su atsakove nurodytu dydžiu, bet prašo taikyti ženkliai didesnes netesybas, apskaičiuotas pagal MAKSVPĮ. Viena vertus, tokia ieškovės pozicija aiškiai neatitinka sutarties laisvės principo. Ieškovė, turėdama iš įstatymo kylančią teisę reikalauti iš atsakovės kompensacinių palūkanų, savo laisva valia, išreikšta sudarant paslaugų teikimo sutartį, sutiko, kad atsakovei nevykdant pareigos laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove delspinigių forma bus mokamos mažesnio dydžio netesybos. Vėlesnis susitarimo, kuriuo buvo sukurti ir tam tikri teisėti lūkesčiai atsakovei, ignoravimas negali būti vertinamas kaip tinkama savo teisių gynimo forma. Kita vertus, kaip minėta, MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privaloma prielaida įstatyme įtvirtinto dydžio netesyboms taikyti yra susitarimo dėl netesybų nebuvimas sutartyje. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas egzistuoja, o tai yra kliūtis netesybas skaičiuoti vadovaujantis MAKSVPĮ.

25.       Nurodyta išvada vertintina kaip pagrindas netesyboms perskaičiuoti taikant paslaugų teikimo sutartyje nurodytą dydį. Ieškovė palūkanas apskaičiavo už 661 dieną nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. birželio 18 d. už vėlavimą sumokėti 4 851 Eur sumą. Taikant sutartyje nustatytą dydį, netesybos apskaičiuotinos taip: 4 851 Eur × 661 d. × 0,02 proc. = 641,30 Eur. Nurodyta aplinkybė yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad papildomų pagrindų netesyboms mažinti atsakovė neįrodė.

26.       Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės procesines palūkanas, taikant MAKSVPĮ nustatytą dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės palūkanos savo pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo netesybų (ar tai būtų delspinigiai, ar kompensacinės palūkanos). Kaip minėta nutarties 22 punkte, MAKSVPĮ yra speciali norma procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti, kuri negalėtų būti taikoma tik jeigu sutartyje būtų susitarta dėl kitokio procesinių palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl netesybų taikymo, bet nesusitarė dėl procesinių palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas procesines palūkanas skaičiuoti taikant MAKSVPĮ įtvirtintą dydį, vertintinas kaip pagrįstas. Pakeitus priteistiną netesybų sumą, perskaičiuotina ir suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos: 4 851 Eur + 641,30 Eur = 5 492,30 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27.       Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

28.       Nusprendusi, kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims priteisimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo iš viso 1 292,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra ginčo dėl šių išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad turėjo 871,20 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, nepateikė duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės turėtos atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nurodyto dydžio (2 161 Eur × 2,5 = 5 402,50 Eur). Nustačius, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 94 proc. (5 492,30 Eur ÷ 5 830,45 Eur × 100 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 215,04 Eur (1 292,60 Eur × 94 proc.), atsakovei iš ieškovės – 52,27 Eur (871,20 Eur × 6 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 162,77 Eur (1 215,04 Eur – 52,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.

29.       Valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 8,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Konstatavus, kad ieškinys patenkintas 94 proc., valstybei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki 8,12 Eur (8,64 Eur × 94 proc.). Iš ieškovės valstybei priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (0,52 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

30.       Teisėjų kolegijai iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 161,60 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 237,90 Eur × 1,3 = 2 909,27 Eur). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 015 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto dydžio (2 237,90 Eur × 1,7 = 3 804,43 Eur). Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus 6 proc., ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 091,90 Eur (1 161,60 Eur × 94 proc.), atsakovei iš ieškovės – 68,76 Eur (1 146 Eur × 6 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 023,14 Eur (1 091,90 Eur – 68,76 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aria Investments“, juridinio asmens kodas 305437220, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasabas“, juridinio asmens kodas 305685237, 4 851 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) skolos, 641,30 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 30 ct) palūkanų, 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (5 492,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 162,77 Eur (vieno tūkstančio šimto šešiasdešimt dviejų eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasabas“, juridinio asmens kodas 305685237, valstybei 8,12 Eur (aštuonis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aria Investments“, juridinio asmens kodas 305437220, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasabas“, juridinio asmens kodas 305685237, 1 023,14 Eur (tūkstančio dvidešimt trijų eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Simona Dementavičienė

        Tomas Ridikas