Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-14][nuasmeninta nutartis byloje][eCIK-158-2023].docx
Bylos nr.: eCIK-158/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VPK 191008196 atsakovas
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 288603320 trečiasis asmuo
Kategorijos:

?

Nr. DOK-664

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10813-2020-7 

(S)

 

img1 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. vasario 13 d. 

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 2 d. paduotu ieškovo L. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo

, 

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

1.       Ieškovas buvo sumuštas savo buvusios sutuoktinės draugo. Dėl to jis kreipėsi į policiją. Privataus kaltinimo institutas buvo panaikintas 2017 m. liepos 11 d. įstatymu, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, paskutinę darbo dieną iki spalio 1 d. motyvuojant tuo, kad nusikalstama veika priskiriama prie privataus kaltinimo veikų, žinant, kad asmuo negalės pasinaudoti privataus kaltinimo institutu, nes nutarimą gaus jau po to, kai privataus kaltinimo institutas bus panaikintas, neatlikus visų veiksmų, kuriuos buvo nuspręsta atlikti, tiesiog pažeidė bet kokius protingumo ir teisingumo principus, ieškovo, nukentėjusio nuo nusikaltimo, ignoravimą. Vėliau prokurorė panaikino tyrėjos nutarimą, atnaujino ikiteisminį tyrimą, o kaltas asmuo buvo nuteistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 44 punktas). Taigi, skirtingai nei nurodė žemesniųjų instancijų teismai, teismas, nagrinėdamas bylą dėl valstybės civilinės atsakomybės privalo nustatyti ne tik tai, ar pareigūnų veiksmai atitiko Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) normas, bet ir tai, ar jie elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, o ne apsiriboti teiginiu, kad pareigūnų atžvilgiu nepradėti tarnybiniai patikrinimai. 

2.       Dėl neturtinės žalos atlyginimo – skirtingai, nei nurodė teismai, ieškovas patyrė ne tik nepatogumus dėl to, kad jis turėjo skųsti nepagrįstus nutarimus, tačiau tokių veiksmų visuma jį palaužė psichologiškai, tiesiog sužlugdė, jis metė mokslus, išvyko į užsienį. Ieškovas nusivylė teisėsaugos institucijomis, kurios net tik netinkamai atliko savo funkcijas, bet tiesiog bandė sudaryti sąlygas nusikalstamą veiką įvykdžiusiems asmenims išvengti atsakomybės už savo veiksmus, sudarė sąlygas vaiko motinai ir toliau pažeidinėti ieškovo kaip tėvo teises pasimatyti su savo sūnumi. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Apeliacinės instancijos teismas, formaliai nurodęs, kad byloje tiriami tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ir su jų veiksmais susijusi žala, nepagrįstai nenustatė ir nepriteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir net neišklausė liudytojos (ieškovo motinos) parodymų. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

        

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                Andžej Maciejevski 

 

                                                                                                            Antanas Simniškis 

 

                                                                                                            Algirdas Taminskas 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • 3K-3-231-695/2019
  • BPK
  • 3K-7-144/2014
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka