Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-215-1111/2024

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00063-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.2; 16.11.9; 21.10.4

ROIK: (duomenys neskelbtini)

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 6 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,

sekretoriaujant Astai Barauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Š., jo atstovui advokatui  Vidmantui Žiemeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovo advokato Vidmanto Žiemelio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio  3 dalį subendrintą administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

A. Š. nubaustas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) 15.22 val., Rietavo sav., vairuojant transporto priemonę – automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 26 km/val., važiavo 116 km/ val. greičiu (įvertinus paklaidą) bei vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 ir 14 punktų reikalavimus.

A. Š. atstovas advokatas Vidmantas Žiemelis pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Prašo iš dalies panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria A. Š. skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn. 

Skunde nurodė, kad A. Š. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, tačiau jis nėra kaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje. A. Š. vertina, kad jo veiksmuose nėra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Pažymėjo, kad A. Š. nesuvokė, kad atlieka administracinį nusižengimą ir jo atlikti sąmoningai nesiekė. Apie tai byloja ir įvykių seka.

Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) nutarimu (ROIK (duomenys neskelbtini)) A. Š. skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, nes teisė vairuoti C kategorijos transporto priemonę buvo pasibaigusi. Vilniaus AVPK, priimdamas paminėtą nutarimą nepaaiškino A. Š., kaip turi būti vykdoma paskirtoji administracinio poveikio priemonė. Pačiame nutarime paminėta tik tai, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją.

A. Š. apskundė paminėtą Vilniaus AVPK nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir, priimdamas šioje (duomenys neskelbtini) byloje nutartį, konstatavo, jog pareiškėjo padarytas nusižengimas savo pavojingumu ženkliai mažesnis už tuos nusižengimus, kai asmuo vairuoja neįgijęs teisės vairuoti jokios kategorijos transporto priemonės, ar ta teisė iš jo atimta ar sustabdyta. Be to teismas pažymėjo, jog A. Š. sąžiningai klydo manydamas, jog turi teisę vairuoti C kategorijos transporto priemonę ir šios kategorijos teisės galiojimas nėra pasibaigęs, t. y. nusižengimą padarė netyčia, todėl teismas patenkino A. Š. skundą, paskirdamas švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonių atėmimą vienam mėnesiui. Teismas, priimdamas šią nutartį, taip pat neišaiškino nei žodžiu, nei pačioje nutartyje, kaip šio administracinio poveikio priemonė turi būti vykdoma. A. Š. paklausus, ką jis turėtų daryti įsigaliojus paminėtam teismo sprendimui, patarė A. Š. kreiptis į policiją, kad jam paaiškintų, kaip vykdoma ši administracinio poveikio priemonė.

Po 20 dienų įsigaliojus paminėtai teismo nutarčiai, A. Š. nunešė vairuotojo pažymėjimą vietiniam Plungės policijos komisariatui, tačiau tuo metu budėjęs policijos pareigūnas atsisakė priimti jo vairuotojo pažymėjimą pasakydamas, jog policija to nebedaro, tačiau jam nepaaiškino, kaip jis šiuo atveju turėtų pasielgti.

A. Š. priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį įvykdė taip kaip suprato. Jis nevairavo jokios transporto priemonės nuo (duomenys neskelbtini). Jo automobiliu naudojosi žmona A. Š. arba dukra E. Š., kurios dirba toje pačioje įmonėje kaip ir A. Š.. Šį faktą paliudijo dukra, paliudys ir žmona bei įmonės vairuotojas A. O.

Be to, ANK 28 straipsnyje „asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas“ nėra reglamentuojama, kaip ši administracinio poveikio priemonė vykdoma, išskyrus 3 dalyje surašytą įspėjimą, jog šios teisės atėmimo laikotarpiu asmuo, kuriam paskirtas specialios teisės atėmimas, negali ja naudotis. Kaip ir paminėjo, A. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu šia teise nesinaudojo. Apie tai paliudyti šią administracinio pažeidimo bylą nagrinėjant Klaipėdos AVPK buvo atvykę A. Š. bei O., tačiau bylą nagrinėjęs šio policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. atsisakė išklausyti paminėtų liudytojų paaiškinimų. Tuo tarpu įrodymų, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu A. Š. naudojosi šia teise – nėra.

Be to, A. Š., neturintis teisinio išsilavinimo, negalėjo žinoti teisės vairuoti atėmimo ir susigrąžinimo tvarkos, todėl, kaip minėjo, jis kreipėsi į Plungės policijos komisariatą, pateikdamas budinčiam pareigūnui vairuotojo pažymėjimą, pasakydamas pareigūnui, jog iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui ir norėdamas vairuotojo pažymėjimą palikti policijoje iki tol, kol pasibaigs vieno mėnesio laikotarpis. Policijos pareigūnui atsisakius priimti vairuotojo pažymėjimą ir nepaaiškinus, ką turįs daryti A. Š., pastarasis šią administracinio poveikio įvykdė taip, kaip ir buvo parašyta teismo nutartyje, t. y. šia teise jis nesinaudojo nuo (duomenys neskelbtini).

Jeigu vis dėl to teismas įžvelgtų, jog A. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tai šis objektyvus nesuvokimas, turėtų būti vertinamas kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė.

A. Š., nagrinėjant šią bylą Klaipėdos AVPK nors ir paaiškino esmines faktines pažeidimo ir kitas aplinkybes, kurios susiklostė dėl įvykusio pažeidimo, siekiant, jog būtų objektyviau ir išsamiau atskleisti jo veiksmai bei išnagrinėtas jo skundas, Klaipėdos AVPK pareigūnas, priimdamas paminėtą nutarimą iš esmės apsiribojo tik formaliu jo veiklos kvalifikavimu, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, nutarimas buvo priimtas nevisapusiško ir formalaus nagrinėjimo pagrindu, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti, kadangi nebuvo įvertintos esminę reikšmę turinčios aplinkybės.

A. Š. visuomet stengiasi važiuoti drausmingai, atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Pažeidimas kelyje iš esmės įvyko dėl jo elementaraus nežinojimo, kaip turi būti vykdoma administracinio poveikio priemonė. A. Š. veiksmais nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, jis nevairavo neblaivus bei nepadarė kitų ypatingai šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

A. Š. nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog administracinio nusižengimo nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis buvo pamokytas bei paauklėtas, todėl išnyko galimybė, jog jis sąmoningai ar neatsakingai atliks pažeidimą ateityje. Šiuo atveju akivaizdu, jog ne tik prevenciniai, tačiau ir auklėjamieji tikslai jau yra pasiekti, nes A. Š. suprato savo veiksmus. Tuo tarpu, jeigu A. Š. atžvilgiu būtų taikoma tokia griežta poveikio priemonė, t. y. net 6 mėnesių specialios teisės atėmimas, tai ji taptų ne prevencine priemone, o greičiau taptų baudimo priemone, t. y. pernelyg griežta poveikio priemone, kuri neatitinka jai keliamų tikslų ir varžo administracinėn nusižengimo atsakomybėn patrauktą asmenį labiau nei to reikia ir proporcingai galima.

A. Š. kelyje praleidžia palyginti daug. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tenkinant tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, tiek ir atliekant darbo funkcijas. Mano, kad galima daryti išvadą, jog A. Š. nėra linkęs daryti pažeidimų ar negerbti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Šis pažeidimas nėra jo sistemingas veiksmas, nes jis nėra linkęs daryti pažeidimų ar negerbti norminių teisės aktų reikalavimų. Tai atsitiktinis atvejis. Be to, A. Š. turi ypatingai intensyvų darbo grafiką ir turi nuolatinį bei sistemingą poreikį vairuoti transporto priemonę, taip tenkindamas ne tik savo šeimos, tačiau darbuotojų poreikius.

Atsižvelgiant į skunde nurodytas argumentus bei aplinkybes, mano, kad yra pagrindas, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitu atveju nuobauda bus per griežta ir neatitiks ANK keliamų tikslų, sukels žalą A. Š. ir taps baudimo priemone, o ne jį veiks prevenciškai ir pamokančiai.

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.  

Nurodė, jog administracinė nuobauda buvo skiriama vadovaujantis ANK numatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Kadangi nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamas administracinės nuobaudos minimumas ir poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo minimalus terminas.

A. Š. pateikė AB „Regitra“ (duomenys neskelbtini) išduotą sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Tai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones A. Š. įvykdė tik po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o ne po to, kai pasibaigė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje A. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad po to, kai įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prarado teisę vairuoti transporto priemones vieno mėnesio terminui (kuris buvo skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini)), neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų ir tapo asmeniu, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių.

Vadovaujantis SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi, A. Š., kuris prarado teisę vairuoti transporto priemones dėl KET pažeidimo, privalėjo susigrąžinti šią teisę nustatyta tvarka baigdamas papildomus vairuotojų mokymus. Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Asmuo, kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas už KET pažeidimą privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje ir susigrąžinti teisę vairuoti, pateikiant prašymą grąžinti teisę vairuoti VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui.

Taigi, vadovaujantis SEAKĮ ir Aprašu, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, A. Š. privalėjo išklausyti papildomus vairuotojų mokymus ir susigrąžinti teisę vairuoti pateikiant prašymą grąžinti teisę vairuoti VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui. Kadangi A. Š. šių veiksmų neatliko, tapo asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemonių. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, laikotarpiu nuo A. Š. teisės vairuoti praradimo (duomenys neskelbtini) iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo, nebuvo keičiami SEAKĮ reikalavimai vairuotojams, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų.

Mano, kad A. Š., kaip vairuotojas, galėjo ir privalėjo žinoti įstatymų keliamus reikalavimus, jog praradus teisę vairuoti transporto priemones dėl KET pažeidimų, būtina susigrąžinti šią teisę, taip pat turėjo visas galimybes pasidomėti kokius veiksmus jam reikia atlikti siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Pažymėjo, kad visi eismo dalyviai (tarp jų ir vairuotojai, ir šiuo atveju – A. Š.) privalo mokėti Kelių eismo taisykles bei išmanyti SEAKĮ ir jų laikytis, kaip numatyta KET 5 punkte. SEAKĮ 1 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti pagrindines eismo dalyvių teises ir pareigas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad po teisės vairuoti atėmimo jis kreipėsi į Plungės policiją, budėtojų dalyje jam buvo paaiškinta, kad nieko nereikia daryti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui viskas susitvarkys savaime. Jis tą mėnesį transporto priemonių nevairavo. Paskui vairavo nieko nežinodamas, priešingu atveju viską būtų susitvarkęs. Kai tai sužinojo, susitvarkė jau kitą dieną. Per metus darbo reikalais pravažiuoja apie 70 000 km. Yra drausmingas vairuotojas. Paskutinį kartą baudą gavo, nes viršijo greitį lenkdamas sunkvežimius. Jei būtų žinojęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas negaliojantis, tai būtų galėjęs pasakyti, kad kažkas kitas vairavo. Kiekvieną savaitę važinėja į Vilnių stabdydavo policija, tačiau dėl to neužkliūdavo. Dirba su mediena, pervežinėja miško techniką.

Teismo posėdyje liudytoja A. Š. parodė, kad yra A. Š. žmona. Kai A. Š. neturėjo teisės vairuoti, ji pavežiodavo, kur reikėdavo. Nežinojo, kad negaliojo vairuotojo pažymėjimas, nors ir buvo nuėjęs pasiklausti į Plungės policiją.

Teismo posėdyje liudytojas A. O. parodė, kad A. Š. yra jo direktorius. Žino, kad jam buvo sulaikytas vairuotojo pažymėjimas, jį vežiodavo praėjusių metų liepos, rugpjūčio mėnesiais. Policijoje A. Š. nepaaiškino kaip toliau elgtis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :     

skundas tenkinamas iš dalies.

A. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, padarymo ginčo nėra.

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, iki šioje byloje priimto nutarimo, A. Š. (duomenys neskelbtini) nutarimu, kuris pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, buvo nubaustas už ANK 454 straipsnio 9 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, jam buvo skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo (duomenys neskelbtini).

Pagal SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 9 punktą, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...>, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir pagal poreikį Aprašo 9, 10 punktuose nurodytus dokumentus, Aprašo 14 punkte numatytos sąlygos, kurioms esant grąžinama teisė vairuoti.

Iš byloje esančių duomenų ((duomenys neskelbtini) Papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini); VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo) nustatyta, jog A. Š. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Dėl to A. Š. padarytas administracinis nusižengimas yra tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir naikinti nutarimo nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad A. Š. nurodo, jog jis nežinojo atimtos teisės vairuoti susigrąžinimo tvarkos, tačiau skunde taip pat nurodė, kad Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) nutarime paminėta tai, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. A. Š. atstovas advokatas V. Žiemelis teisme paaiškino, kad daug metų pažįsta A. Š., jam atstovauja, jį apibūdina tik teigiamai. Teismo vertinimu, A. Š. būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas turėjo ir galėjo žinoti teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką.

Taip pat paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. 

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo A. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad dėl A. Š. padaryto nusižengimo niekas nenukentėjo. Po nusižengimo padarymo A. Š. įvykdė teisės aktų reikalavimus dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo. Byloje nėra duomenų apie tai, jog A. Š. negalėtų vairuoti transporto priemonių, ar vairuoti su tam tikrais apribojimais. Dėl to nėra paneigta A. Š. versija, kad nusižengimą jis padarė nežinodamas teisės vairuoti susigrąžinimo tvarkos. Teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygos, kurias turėjo įvykdyti A. Š., nereikalauja ypatingų finansinių, laiko, asmens gebėjimų ar kitokių aplinkybių, dėl kurių A. Š. negalėtų jų įvykdyti ar turėtų sąmoningai vengti jas įvykdyti ir nesiekti susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl padaryto nusižengimo nustatyta A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, A. Š. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl A. Š. skundas tenkinamas iš dalies, pakeistina skundžiamo nutarimo dalis, kuria A. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesius, šį terminą sutrumpinant iki 2 mėnesių.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pirmiau padaryto administracinio nusižengimo A. Š. jau buvo taikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis ir teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta trumpesniam nei įstatyme numatytam minimaliam terminui, t. y. 1 mėn., tačiau A. Š. vėl padarė naują administracinį nusižengimą už kurį yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl dar labiau švelninti A. Š. padėties nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso  636 straipsniu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovo advokato Vidmanto Žiemelio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių terminui, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių termino.

Likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti A. Š., kad siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, jis turi kreiptis į AB „Regitra“.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas                                                                                                Dainius Gecevičius