Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.1.-431-336/2015
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00331-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija:
39.2.; 40.1.2., 52.3.
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. gegužės 25 d.
Kėdainiai
Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
pažeidėjai D. L., jos atstovui adv. Raimundui Gargasui,
institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti prekyvietėje (duomenys neskelbtini), su verslo liudijimu,
kaltinama administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
D. L., dirbanti prekyvietėje (duomenys neskelbtini), pagal verslo liudijimą, vykdydama darbdavio funkcijas, 2015-04-18 leido dirbti A. R. pardavėjos pareigose prekyvietėje (duomenys neskelbtini), susitarė dėl darbo užmokesčio - 5Eur, nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.
Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas V. J. paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame išdėstytas aplinkybes palaiko, protokole aplinkybės išdėstytos teisingai. Nurodė, kad 2015-04-18 patikrinimo metu VMI darbuotoja darė daržovių užpirkimą. Pirko pomidorus už 2 Eur, o iš viso patikrintame kasos aparate tuo metu buvo apskaityta už 19 Eur. Toje vietoje kur buvo daromas užpirkimas, nustatyta, jog prekiauja D. L., o tuo metu toje vietoje dirbo A. R., kuri paaiškino, jog neturi verslo liudijimo. Nurodė, kad A. R. į D. L. verslo liudijimą nebuvo įrašyta. A. R. pripažino, jog ji dirbo už atlygį, prekės ne jos, o D. L., jai buvo pažadėta 5 Eur, buvo susitarta, kad tiek jai bus sumokėta už tą darbo dieną. Teismo prašo D. L. nubausti įstatyto numatyta tvarka, nes jos veikoje yra ATPK 413 str. 1 d. numatyti visi nelegalaus darbo požymiai, skirti minimalią baudą.
Pažeidėja D. L. kalta padariusi pažeidimą paskutinio posėdžio metu prisipažino visiškai. Teismo prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Pažeidėjos atstovas adv. Raimundas Gargasas teismo prašo pažeidėjos atžvilgiu taikyti LR ATPK 301 str. ir skirti mažesnę nuobaudą - baudą, nei numatyta ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda, atsižvelgiant į tai, kad pažeidėja kalta prisipažino, gailisi, pažeidimas truko neilgą laiko tarpą.
Be pažeidėjos visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais:
Liudytoja A. R., parodė, kad balandžio 18 d., apie 11 val. D. L. jos paprašė ir ji atėjo jai padėti, nes D. L. kažkur iškvietė, kur nežino. D. L. prašė padėti jai, pabūti apie valandą laiko. Ji D. L. darbo vietoje prekiavo, pardavė 4 pomidorus už 2 Eur. Už šį darbą jai buvo pažadėti 5 Eur. Nurodė, kad ji pati turi nuo balandžio 22 d. verslo liudijimą, o tuo metu neturėjo. Nurodė, kad pasibaigus patikrinimui, po to ji dar irgi prekiavo, iki kol atvažiavo D. Ji buvo viso suprekiavusi už 19 Eur. Nurodė, kad jos paaiškinime viskas yra surašyta teisingai, ji nemeluoja. Paaiškinimą ji rašė pati. Nurodė, kad anksčiau L nebuvo prašiusi jai padėti, jai padėjo tik minėtą dieną. Tą dieną D. L. būtent jos paprašė padėti, nes ji buvo laisva, buvo šeštadienis. Nurodė, kad ji turi skyrių šalia, tuo metu ji savo skyriuje prekiavo nelegaliai, nes tuo metu neturėjo verslo liudijimo, o jau po to susitvarkė popierius. Nurodė, kad minėtą dieną D. L. kasos aparato raktas buvo paliktas. Pas L dirbo apie 1 valandą, iš jos 5 Eur negavo. Liudytoja į pažeidėjos klausimus atsakė: L. jai nesakė, kad mokės 5 Eur. Ką ir kaip parašyti jai sudiktavo darbuotojai iš mokesčių inspekcijos. Ji pati būtų tikrai nerašiusi apie 5 Eur. Liudytoja teismui paaiškino, jog ji susijaudino, susinervino ir todėl pasiaiškinime parašė, kad gaus atlygį 5 Eur. Iš tiesų taip nebuvo, paaiškinime surašyta neteisingai. Nurodė, kad ji pardavė tuos pomidorus ir nespėjo pasitraukti, taip tuo momentu buvo. Nurodė, kad paprastai prekyvietėje taip elgiamasi „Mes parduodame ir pasitraukiame, kad neįtartų jog dirbame nelegaliai“. Nurodė, kad L. pradėjo dirbti nuo pat ryto, dirba nuo 7 val. ryto iki 15 val. ji pradėjo dirbti nuo 11 valandos.
Liudytoja N. S. parodė, kad ji D. L. pažįsta, ji pati dirbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos ir D. L. skyriai yra šalia. Į teismo posėdį duoti parodymų ją pasikvietė D. L.. Nurodė, kad jos nuomone pirmiausiai reikėjo ištirti merginą, kuri taip pasakė, kad ją pasamdė, nes tai sveiku protu yra nesuvokiama. D. L. išeidama, nes jai paskambino, tik paprašė prižiūrėti jos skyrių, ji pasakė: „Mergaitės, prižiūrėkite“. Tikslios dienos nepamena, tačiau buvo šeštadienis, turgaus diena. D. jos neprašė aptarnauti, ar saugoti, nes ji dirbo savo darbą. Prižiūrėti reiškia, kad kas nenuneštų nuo prekystalio prekių. Nurodė, kad jos nuomone reikia tikrinti ar A. R. psichiškai sveika, ji nusišnekėjo. Nurodė, kad pas ją ir D. L. kasos aparatai yra skirtingi ir ji pati nekiša rankų prie to, ko nemoka. Kad A. R. tą dieną dirbo pas D. L. ji nemačiusi, nes tą dieną buvo daug žmonių, dirbo savo skyriuje. Pamatė tik kaip prie A. stovi moteris iš Kauno mokesčių, nesuprato iš karto kas vyksta. Ką prekiavo ir kaip prekiavo A. R. ji tikrai negali pasakyti, nematė kam ir ką ji pardavė.
Liudytojas R. J. parodė, kad D. L. pažįsta, prekiauja šalia esančiuose skyriuose. D. L. prekiauja daržovėmis, o jis rūkytais mėsos gaminiais. Į teismo posėdį duoti parodymų jį pasikvietė D. L.. Nurodė, kad jau du metai šalia su L. prekiauja, ji niekada nieko nėra samdžiusi, ji visą laiką prekiauja pati. Nurodė, kad tą dieną ir jį patį tikrino mokesčių inspekcija, todėl galėjo nematyti vykdomo užpirkimo. Tą dieną D. L. buvo iškviesta dėl mamos, jos nebuvo, tai gal tuo momentu kas ir buvo jos darbo vietoje, šiaip svetimų žmonių nebūna. Gal tai buvo vienkartinis toks atvejis, nes svetimų žmonių už prekystalio anksčiau jis nėra matęs. D. L. prekiauja visada pati viena . Nurodė, kad 2015-04-18 kaip prekiavo jos kasos aparatu jis nematė. Jis tik matė kaip A. stovėjo įlindusi į svetimą skyrių. Nurodė, kad nelabai kreipė dėmesio, kadangi jį patį tikrino, todėl tiksliai negali pasakyti ką A. pardavė, kur ji ten lindo. Nurodė, kad jam yra žinoma, kad pardavėjui išėjus yra prašoma pasižiūrėti, kad nenuneštų kokių prekių, o kad prašyti prekiauti, taip nebūna. Nurodė, kad jo nuomone A. pasimetė ir prirašė paaiškinime nesąmonių, kad buvo sutarta jai atlyginti už darbą 5 Eur. Nurodė, kad tą dieną L. kažkas paskambino prieš 11 val. dėl mamos. Ji dirbo nuo pat ryto. Tik jai išėjus į ligoninę dėl mamos, iš karto pasirodė mokesčių inspekcijos darbuotojai ir pasiskleidė po visą salę. Išeidama D. L. jo neprašė pasaugoti jos prekių, ji prašė kitų moterų. Dirba prekyvietė iki 15 val.
Liudytoja N. M. parodė, kad ji dirba Kauno a. VMI Kontrolės departamento operatyvaus kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste. 2015-04-18, apie 11 val. Kėdainių prekyvietėje buvo atliekamas patikrinimas, kurio metu buvo tikrinama fizinių asmenų, prekiaujančių toje prekyvietėje, vykdoma apskaita. Įėjus iš karto į prekyvietę, po kaire puse yra fasuotų maisto produktų, vaisvandenių ir daržovių skyrius. Tame skyriuje dirbo moteris ir ji tuo metu pirkėjai pardavinėjo pomidorus. Priėjusi prie to skyriaus matė kaip pardavėja pardavė pomidorus, paėmė pinigus ir juos padėjo ant prekystalio. Nurodė, kad ji pati norėjo daryti užpirkimą, nes taip priimta, bet kadangi pardavėja minėto pirkimo neapskaitė skyriuje įrengtu elektroniniu kasos aparatu, t. y. į kasos aparatą neįnešė 2 Eur ir pirkėjai neišdavė kasos kvito, todėl ji kito užpirkimo papildomai nedarė. Nurodė, kad pirkėjai nuėjus, ir jai prisistačius tikrintoja iš mokesčių, pardavėja lyg ir norėjo bėgti, po to sustojo. Pardavėja pasakė, kad atėjo į skyrių padirbti tik laikinai. Nurodė, kad minėto skyriaus šeimininkė turi jubiliejų, išėjo į kirpyklą ir paprašė vietoj jos padirbti. Pardavėja parašė paaiškinimą. Nurodė, kad ji matė, jog ant prekystalio buvo padėta sąskaita dėl prekių, iš kurios nustatė, kad prekės į šitą skyrių buvo atvežtos D. L.. Tokiu būdu išsiaiškino, kad minėta vieta yra D. L., kuri dirba pagal verslo liudijimą. Nurodė, kad pardavėja 19 Eur suprekiavo jau po patikrinimo, po kurio pardavėja jau dirbo su D. L. kasos aparatu ir apskaitinėjo tuos pinigus aparatu. Nurodė, kad paaiškinimą R. surašė pati, ji jai nediktavo ką rašyti. Nurodė, kad ji paklausė pardavėjos, kiek buvo sutarta sumokėti jai už tą darbą, nes paprastai yra kažkiek sumokama, paklausė gal jai bus sumokėta 10-15 Eur. Tai pardavėja atsakė, „Baikit, ne, 5 Eur“. Tuomet jai pasakė kad taip ir rašytų 5 Eur.
Pažeidėjos kaltė įrodyta ir byloje išanalizuotais rašytiniais įrodymais:
2015-04-18 A. R. paaiškinimu (b. l. 6), iš kurio matyti, kad ji 2015-04-18 apie 11.00 val. prekyvietėje (duomenys neskelbtini), neturėdama verslo liudijimo, D. L. prekybos vietoje, pardavė pomidorų už 2,00 Eur. Nurodė, kad tą dieną D. L. negalėjo dirbti dėl asmeninių aplinkybių, todėl paprašė, kad skyriuje padirbtų ji. Už darbą buvo pažadėtas 5,00 Eur atlyginimas. Parduotų prekių dokumentai yra D. L. vardu.
Iš 2015-04-18 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR 1043-3722/3 (b. l. 7-8) matyti, kad A. R. 2015-04-18 prekyvietėje (duomenys neskelbtini), neturėdama verslo liudijimo, individualios veiklos pažymos, pardavė pomidorų už 2,00 Eur.
2015-04-22 D. L. paaiškinimu (b. l. 9), kuriame nurodyta, kad 2015-04-18 prekybą iki 10.45 val. vykdė pati, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių turėjo greitai išvykti ir skyrių paliko pasaugoti, prekiauti neprašė ir jokių apmokėjimų nevykdė. Tačiau prekyba buvo vykdoma ir parduota prekių už 19 Eur. Pirkiniai registruoti D. L. vardu registruotu kasos aparatu. Prekybos faktą patvirtino ir dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
2015-04-22 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR 1043-3815 (b. l. 10-11) patvirtina, kad D. L. vykdo prekybą prekyvietėje (duomenys neskelbtini), turėdama verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2015-01-02 iki 2015-06-30. Prekybos vietą Nr. (duomenys neskelbtini) nuomoja iš Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo. Prekybos vietoje yra elektroninis kasos aparatas „QUORION CR28“, techninis pasas SPS Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas prekyvietės adresu. Pagal pateiktą elektroninio kasos aparato žurnalą nustatyta, kad nuo 11.00 val iki 12.00 val. apskaityta prekių už 19,00 Eur.
Pažeidėjos padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. (nelegalus darbas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-07-14 dėl „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų“ konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.
Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ir paklusimas darbo tvarkai taip pat gali būti išreikštas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. ( Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-196-530/2015).
Minėtu atveju A. R. pakluso darbo organizavimo nurodymams ir atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkcijas – atliko jai nurodytą pardavėjos darbą.
Teismų praktikoje yra pažymėta, kad išduotas verslo liudijimas suteikia teisę verstis tam tikra veikla savarankiškai, bet jo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui, nustačius darbo sutarties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2744/2011; Nr. N575-454/2012). Teismas daro išvadą, kad minėtu atveju buvo siekiama nuslėpti faktinius darbo santykius, todėl tai suponuoja išvadą, kad A. R. darbas prekyvietėje, parduodant prekes, buvo nelegalus.
Asmuo ketindamas veiklai pasitelkti į verslo liudijimą neįrašytus fizinius asmenis, D. L. kaip ir pati nurodė supratus, turėjo pasirinkti kitą ūkinės veiklos formą nei veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. steigti įmonę ar registruoti individualią veiklą ir sudaryti su darbuotojais darbo sutartis arba sudaryti subrangos sutartį. Užsiimdama tam tikra veikla D. L. turėjo ir galėjo žinoti apie tuos reikalavimus, dėl kurių nevykdymo ji traukiama administracinėn atsakomybėn.
Byloje esantys įrodymai pilnai įrodo, kad buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų, kurias vykdė A. R. ir darbo užmokesčio, ir tokia veika, nesudarius rašytinės darbo sutarties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. traktuojama kaip nelegalus darbas. Liudytoja A. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji dirbo minėtą dieną pardavėjos pareigose, kad D. L. už darbą buvo pažadėjusi užmokestį - 5Eur, tai ji nurodė ir paaiškinime rašytame įvykio dieną ir tik teismo posėdžio metu atsakydama į pažeidėjos klausimą nurodė, kad D. L. jai nesakė, kad mokės 5 Eur. Ką ir kaip parašyti jai sudiktavo darbuotojai iš mokesčių inspekcijos. Ji pati būtų tikrai nerašiusi apie 5 Eur. Ji buvo susijaudinus, susinervinus ir todėl pasiaiškinime parašė, kad gaus atlygį 5 Eur. Iš tiesų taip nebuvo, paaiškinime surašyta neteisingai. Tačiau teismas liudytojos minėtus parodymus vertina kritiškai kaip siekimą padėti pažeidėjai išvengti atsakomybės ir bausmės. Minėtos liudytojos parodymus paneigė apklausta liudytoja N. M., Kauno a. VMI darbuotoja; be to pati pažeidėja paskutinio posėdžio metu kalta prisipažino padarius teisės pažeidimą. Liudytojai N. S. ir liudytojas R. J. nepaneigė nustatytų faktinių aplinkybių, jog A. R. leido dirbti ir susitarė dėl atlyginimo už darbą - D. L..
Taigi D. L., būdama darbuotojos atžvilgiu darbdavė ir neužtikrindama, kad prekyvietėje dirbanti A. R. dirbtų įforminta įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d.
Pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kalta padariusi pažeidimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant nuobaudą pažeidėjai teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėja atsakomybės nevengia, dėl padaryto pažeidimo kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, pats pažeidimas yra pašalintas, pažeidimas truko neilgą laiko tarpą. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgiama į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų teistas ar baustas, į nustatytą vienkartinį atvejį, į tai, kad pažeidėja išlaiko du vaikus ( studentus), jos turtinė padėtis sunki – 4 asmenų šeimos mėnesinės pajamos apie 579,24 Eur, ( 2000 Lt); Be to teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015).
Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., skiria mažesnę nuobaudą - baudą, nei numatyta ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda, nes yra pagrindo manyti, kad D. L. ateityje nedarys naujų pažeidimų.
Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 301 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d,
n u t a r i a :
D. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. nubausti 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Teisėja Audra Kriščiūnienė
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6020, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000.
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.