(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice projektai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRUI dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ginčas kilo dėl viešojo pirkimo sąlygų atliekų tvarkymo srityje pripažinimo neteisėtomis.

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ pareiškė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRUI, kuriame prašė:

2.1.                      pripažinti atviro konkurso viešojo tarptautinio pirkimo „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 533687 (toliau – Pirkimas), 1 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) 6.1.13 punktą neteisėtu ir naikintinu;

2.2.                      pripažinti Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktus ta apimtimi, kiek tiekėjui nustatomi reikalavimai dėl mažai įgilintų ir požeminių konteinerių dalių keitimo, remonto ar konteinerių keitimo, nesant paslaugų teikėjo kaltei dėl konteinerių sugadinimo, neteisėtais ir naikintinais;

2.3.                      pripažinti Techninės specifikacijos 9.4 punkto reikalavimą dėl konteinerio pakėlimo, nepakėlimo ir kitų duomenų į užsakovo informacinę sistemą perdavimo su ne didesniu nei 1 min. vėlavimu (su tam tikra sistemine paklaida) nuo realaus įvykio, neteisėtu ir naikintinu;

2.4.                      pripažinti Techninės specifikacijos 17.3 punktą neteisėtu ir naikintinu;

2.5.                      pripažinti Techninės specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktų reikalavimus neteisėtais, pertekliniais ir naikintinais;

2.6.                      pripažinti Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ (toliau – Pirkimo sutartis) 28 punkte nurodytus baudų dydžius neteisėtais, per dideliais ir mažintinais bei naikintinais;

2.7.                      pripažinti Techninės specifikacijos 5.8 punkte nustatytą reikalavimą tos pačios rūšies atliekas iš skirtingų atliekų turėtojų (individualių valdų, juridinių asmenų, sodų bendrijų ir kapinių) rinkti atskirai neteisėtu ir naikintinu;

2.8.                      pripažinti Techninės specifikacijos 6.1.8, 6.2.6, 6.2.15, 9.1.2, 9.4.1.7, 9.4.2.6, 9.4.3.10 punktus neteisėtais ir naikintinais;

2.9.                      pripažinti Pirkimo sutarties  41.2.2 punktą, tiek, kiek nustatomas tiekėjui reikalavimas pakeisti konteinerį savo sąskaita, jei dėl konteinerio sugadinimo jis nėra kaltas, bei reikalavimus pakeisti konteinerius naujais neteisėtais ir naikintinais;

2.10.                      pripažinti Pirkimo sutarties 64.3 ir 64.6 punktus neteisėtais ir naikintinais;

2.11.                      ex officio spręsti dėl Pirkimo nutraukimo.

3.       Ieškovės teigimu, Techninės specifikacijos 6.1.13 punktas turėtų būti panaikintas, nes prieštarauja imperatyvių teisės aktų normų reikalavimams – paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas privalo vadovautis ne tik Pirkimo dokumentais, bet ir Minimaliais kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857 „Dėl minimalių kokybės reikalavimų pavirtinimo“ (toliau – Kokybės reikalavimai) ir atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis. Esant prieštaravimams tarp sutarties ar Techninės specifikacijos ir minėtų teisės aktų reikalavimų, paslaugų teikėjas privalo vadovautis pastaraisiais. Teisės aktai nedviprasmiškai nustato, kad atliekų tvarkytojas kitos rūšies atliekų, kurios neteisėtai paliekamos konteineriuose, kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis surinkti negali, todėl perkančiosios organizacijos nurodymas, įpareigojantis paslaugų teikėją elgtis priešingai, dėl jo prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms yra neteisėtas ir negali būti įgyvendinamas.

4.       Ieškovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktai turi būti pripažinti neteisėtais ir naikintinais tą apimtimi, kiek tiekėjui nustatomi reikalavimai dėl mažai įgilintų ir požeminių konteinerių dalių keitimo, remonto ar konteinerio keitimo, nesant Paslaugų teikėjo kaltei dėl konteinerių sugadinimo. Pirkimo sutartimi tiekėjas neturėtų būti įpareigojamas savo kaštais ir rizika visą sutarties galiojimo laikotarpį neapibrėžtomis apimtimis atlikti mažai įgilintų ir pusiau požeminių konteinerių remonto, dalių keitimo ar konteinerių keitimo.

5.       Ieškovės vertinimu, Techninės specifikacijos 9.4 punktas dėl konteinerio pakėlimo, nepakėlimo ir kitų duomenų į Užsakovo informacinę sistemą perdavimo su ne didesniu nei 1 min. vėlavimu (su tam tikra sistemine paklaida) nuo realaus įvykio, turėtų būti panaikintas, nes jame nurodytas reikalavimas yra tiekėjus diskriminuojantis, ribojantis konkurenciją, neįgyvendinamas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintus principus.

6.       Ieškovė teigė, kad Techninės specifikacijos 17.3 punktas dėl reikalavimo sukurti mobiliąją programėlę / aplikaciją turėtų būti panaikintas, nes jame nurodytas reikalavimas nesusijęs su pirkimo objektu, nėra proporcingas siekiamam tikslui, diskriminuoja tiekėjus ir riboja konkurenciją ir nėra aiškus ir tikslus.

7.       Ieškovė taip pat nurodė, kad Techninės specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktai dėl reikalavimo registruoti ir perduoti mokėtojo kodą ir žymekliuose fiksuoti konteinerio savininko duomenis taip pat turėtų būti naikintini, nes jie yra neįgyvendinami.

8.       Ieškovės vertinimu, Pirkimo sutarties 28 punktas turėtų būti panaikintas, nes jame nustatyti baudų dydžiai yra nepagrįsti, neproporcingi ir neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos, neatitinka kompensuojamosios netesybų funkcijos.

9.       Ieškovė argumentavo, kad Techninės specifikacijos 5.8 punktas turėtų būti panaikintas, nes padidina paslaugų teikimo kainą – atliekų surinkimo maršrutų sudarymas yra perteklinis reikalavimas, kurio įgyvendinimui nėra jokio pagrindo ir tikslo, ir kurio nebus pagrindo vadovautis paslaugų teikimo metu. Be to, paslaugų teikėjas neturi galimybės sudaryti nekintančių maršrutų, poreikis juos keisti atsiranda nuolat, į dieną net po kelis kartus dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, neprivažiuojamų kelių pūgos ar liūties metu, remonto darbų keliuose metu ir kt.). Taigi, nustatytas reikalavimas dėl maršrutų sudarymo laikytinas pertekliniu ir savitiksliu, nepagrįstai apsunkinančiu tiekėją. Techninės specifikacijos 6.1.8, 6.2.6, 6.2.15, 9.1.2, 9.4.1.7, 9.4.2.6 ir 9.4.3.10 punktai turėtų būti naikintini, nes yra pertekliniai, netikslūs ir neaiškūs.

10.       Ieškovės teigimu, Pirkimo sutarties 41.2.2 punktas dėl konteinerių remonto ir keitimo po inventorizacijos turėtų būti panaikintas, nes jame nustatytas reikalavimas yra neproporcingas ir nesąžiningas – jau praktiškai įvykdžius sutartį (sutarties pabaigoje) tiekėjui nustatomas reikalavimas pakeisti konteinerius naujais konteineriais, o ne tinkamais naudoti tos pačios rūšies ir paskirties konteineriais. Tokios nuostatos nesuprantamos, nes sutartis jau bus baigiama vykdyti ir konteineriai sutarties vykdymo metu jau bus naudojami apytikriai 7 metus, t. y. konteineriai bus seni ir nusidėvėję. Perkančioji organizacija nesiekia, kad konteineriai būtų pakeisti kitais, tinkamais naudoti konteineriais, o siekia pasigerinti savo turtą (pakeisti nusidėvėjusius konteinerius naujais) ir tokiu būdu praturtėti tiekėjo sąskaita.

11.       Ieškovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 7.3.9.3 punktas dėl pasinaudojimo sutarties įvykdymo užtikrinimu turėtų būti panaikintas, nes jame nustatytas reikalavimas yra neteisėtas – ginčijamu punktu nustatoma galimybė Perkančiajai organizacijai pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ir tuo atveju, jei dėl konteinerių sugadinimo nėra kaltas paslaugos teikėjas, nes pirkimo sąlygomis visa atsakomybė ir rizika dėl konteinerių keitimo, remonto yra perkelta vien tiekėjui, neatsižvelgiant į tai, kas konteinerius sugadino.

12.       Ieškovės nuomone, teismui pripažinus, kad Pirkimo sąlygos neteisėtos, Pirkimas turėtų būti nutrauktas.

13.       Atsakovė VšĮ ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovės pateiktos Pirkimo sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos ir neatitinka viešųjų pirkimų principų, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į ieškovės pretenzijoje tam tikrus pateiktus reikalavimus, atsakovė iš dalies patikslino Pirkimo sąlygų 1 priedo techninės specifikacijos 5.8 punktą (pretenzijos 9 d.) ir visa apimtimi patenkino ieškovės reikalavimą patikslinti Pirkimo sąlygų 6 priedo techninės specifikacijos 62 punktą.

14.       Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis VPĮ 17 straipsniu, perkančioji organizacija turi teisę nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, kokios apimties paslaugas įsigyti, tačiau tai darydama turi nepažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

15.       Atsakovė nurodė, kad Pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos nepažeidžia minėtų principų, nediskriminuoja tiekėjų, atvirkščiai, Pirkimo dokumentuose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjams, sąlygos išdėstytos detaliai, nedviprasmiškai. Ieškovė ieškiniu siekia ne išvengti VPĮ pažeidimų, o iš esmės pakeisti (modifikuoti) Pirkimo sąlygas, taip, kad būtų pakeista pati perkamų paslaugų esmė.

16.       Atsakovė teigė, kad ieškovės ieškinio argumentai yra nepagrįsti, dažnai prieštaraujantys teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti Pirkimo procedūras.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

18.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, atliekų tvarkytojams yra nustatyti reikalavimai, kuriuos privalo atitikti visos įmonės, vykdančios atliekų tvarkymo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti teikiama taip, kad tenkintų atliekų turėtojų poreikius, priskirtoje teritorijoje būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas ir susidarančių atliekų surinkimas, įgyvendinti teisės aktuose nustatyti higienos, aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimai, todėl ieškovės argumentai ginčijant Techninės specifikacijos 6.1.13 punktą yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju Pirkimo sąlygose nenustatė jokių teisės aktams prieštaraujančių reikalavimų.

19.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės reikalavimas panaikinti 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktus yra nepagrįstas, nes remiantis Kokybės reikalavimų 13 ir 25 punktais atliekų tvarkytojas netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones turi pakeisti be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas ir komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ar kitų specialiųjų surinkimo priemonių priežiūra turi rūpintis atliekų tvarkytojas.

20.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti Techninės specifikacijos 9.4 punktą, sutikdamas su atsakovės argumentais, kad šiuo reikalavimu siekiama, jog tiekėjas duomenis perduoda realiu laiku, o laiko sąlyga – bet ne didesniu, nei 1 min. vėlavimu, nustatyta, siekiant išvengti konteinerių aptarnavimo sistemoje klaidų, fiksuojant konteinerių aptarnavimo sistemos istorijoje laiką. Sprendžiant ginčus su atliekų turėtojais (paslaugų gavėjais) dėl mokesčio dėl kintamosios dalies už konteinerio aptarnavimo kartus yra svarbus laikas, nustatytas konteinerių aptarnavimo sistemoje. Remiantis šia informacija atsakovė turi galimybę paaiškinti atliekų turėtojams, kokiu realiu laiku buvo aptarnautas ir ar neaptarnautas konteineris, kada tiksliai atliekų tvarkytojas pravažiavo pro konteinerį ir kt. Tai pat atsakovė turi galimybę matyti ir kontroliuoti kokie yra atliekų tvarkytojo atlikti veiksmai realiu laiku bei esant ginčams su ieškove juos išspręsti taikiai.

21.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad mobilioji programėlė yra vienas iš greičiausių ir patogiausių būdų informuoti atliekų turėtoją apie atliekų tvarkytojo teikiamas paslaugas. Ieškovės argumentas, kad reikalavimas nesusijęs su pirkimo objektu yra nepagrįstas, nes pati ieškovė, kaip atliekų tvarkytoja, vykdydama savo veiklą privalo vadovautis Reikalavimų 47 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybė ir (ar) administratorius (šiuo atveju atsakovė), atliekų tvarkytojas (ieškovė) privalo sudaryti galimybes atliekų turėtojui gauti informaciją apie paslaugas ir jų kainas, kainų pagrindimą, taip pat papildomą informaciją, susijusią su paslaugos teikimo pertrūkiais, pokyčiais, aplinkybėmis, sąlygojančiomis paslaugos teikimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą. Informacija teikiama savivaldybės ir (ar) administratoriaus, atliekų tvarkytojo interneto tinklalapyje, buveinėje raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai. Atsižvelgiant į tai, atliekų tvarkytojas yra teisės aktų nuostatomis įpareigotas teikti informaciją atliekų turėtojams, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti Techninės specifikacijos 17.3 punktą yra nepagrįstas.

22.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė be pakankamo pagrindo ginčija sutartyje numatytus baudų dydžius, kai jau prieš metus teismas pagrindė, jog perkančioji organizacija sutartyje nustatė ne per didelius baudų dydžius. Minėta teismo nutartis atsakovei suteikė teisinį pagrindą ir šiais metais pradėjusi vykdyti šį viešąjį tarptautinį pirkimą sutarties projekto nekeisti.

23.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad reikalavimas panaikinti Techninės specifikacijos 5.8 punktą yra nepagrįstas, nes atsakovė 2021 m. kovo 22 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ iš dalies patikslino Techninės specifikacijos 5.8 punktą, nurodydama, kad tik Radviliškio mieste turi būti sudaryti atskiri maršrutai, renkant atliekas iš individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų, sodų bendrijų, kapinių, kadangi numatytoje vietoje dėl didesnio gyventojų skaičiaus ir esančių juridinių asmenų atliekų kiekis yra didesnis. Taip pat patenkino ieškovės prašymą ir nurodė, kad nėra būtini atskiri maršrutai, kai atliekos renkamos Radviliškio rajone, siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą teikiant atliekų surinkimo paslaugas.

24.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Techninės specifikacijos 6.1.8 punktą yra nepagrįstas. Maršruto nustatymo tikslas yra stebėti kaip tiekėjas surenka atliekas, kiek kartų pakelia konteinerius (nes būtent nuo konteinerio pakėlimo skaičiaus priklauso paslaugos kaina) ar būtent nurodytu maršrutu nepraleidžia tam tikro atliekų turėtojo konteinerio, ar atvirkščiai pakeliami papildomi konteineriai, kurie nebuvo numatyti maršrute, ar važiuoja pagal sutartį atskiru maršrutu. Toks reikalavimas yra būtinas sutartyje siekiant spręsti skundus, gautus iš atliekų turėtojų (pagal suderintą maršrutą yra matoma ar tuo metu, numatytoje vietoje turėjo atliekų tvarkytojas surinkti atliekas) ir kontroliuoti, ar tiekėjas sąžiningai laikosi sutarties nuostatų ir tinkamai teikia paslaugas. Atsakovė tvirtina, jog ieškovė turėtų būti suinteresuota teikti paslaugas kokybiškai, tiekėjui pačios sutarties vykdymas yra aiškesnis, kai yra nustatyti aiškūs ir suderinti maršrutai.

25.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad pagal Pirkimo sąlygų 6 Priedo Sutarties 41.2.2 punktą atliekų surinkimo priemonių trūkumų pašalinimas yra sudėtinė viešojo pirkimo paslaugų dalis, todėl ji neturėtų būti vertinama kaip papildomos tiekėjo išlaidos. Ši sutarties nuostata įpareigoja atliekų tvarkytoją sutarties pasibaigimo metu perduoti atsakovei tvarkingas atliekų surinkimo priemones, o ieškovė neteisingai supranta sutarties sąlygą, nurodydama, kad pagal sutartį turėtų prisiimti atsakomybę dėl atliekų tvarkytojų kaltės sugadintų konteinerių.

26.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove, kad įtvirtintos pasinaudojimo sutarties įvykdymo užtikrinimu sąlygos nėra absoliučios, atsakovė tokia užtikrinimo dalimi pasinaudotų tik atsiradus padarytai žalai ir tik paslaugos teikėjui jos neatlyginus. Be to, Pirkimo sąlygose įtvirtintas reglamentavimas nustato tik pažeidimu padarytų nuostolių dydžio atlyginimą, o ne visos apimties užtikrinimo panaudojimą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ prašo Šiaulių apygardos teismo
2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Kadangi teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad atliekų tvarkytojas kitos rūšies atliekų, kurios neteisėtai paliekamos konteineriuose kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, surinkti negali, perkančiosios organizacijos nurodymas, įpareigojantis paslaugų teikėją elgtis priešingai, dėl jo prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms yra neteisėtas ir negali būti įgyvendinamas.

27.2.                      Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktai ta apimtimi, kiek tiekėjui nustatomi reikalavimai dėl mažai įgilintų ir pusiau požeminių konteinerių dalių keitimo, remonto ar konteinerių keitimo, nesant paslaugų tiekėjo kaltės, yra neteisėti, nes paslaugų teikėjui nepagrįstai perkeliama visa rizika dėl konteinerių sugadinimo ir susijusių pasekmių, įskaitant ir tuos atvejus, kai dėl konteinerių sugadinimo bus kaltas ne paslaugų teikėjas. Paslaugų teikėjas neturi būti atsakingas už konteinerių remontą ir keitimą, jei juos sugadina tretieji asmenys, t. y. remonto ir keitimo poreikis atsirado ne dėl tiekėjo kaltės.

27.3.                      Atsakovė Techninės specifikacijos 9.4 punkto reikalavimą dėl informacijos perdavimo per 1 min. pagrindžia visiškai deklaratyviais teiginiais, niekaip nesusijusiais su tokio reikalavimo būtinumu, ir nepaaiškina, kokią įtaką turėtų informacijos pateikimas ne per 1 min., o per, pavyzdžiui, 1 valandą ar 1,5 valandos. Juolab, kai ginčų sprendimui su atliekų turėtojais dėl kintamosios dalies mokesčio už konteinerio aptarnavimo kartus informacijos pateikimo laikas (per 1 min. ar per 1–1,5 val.) neturi jokios įtakos. Užfiksuoti duomenys perdavimo procese nesikeičia ir visuomet išlieka tie patys, pavyzdžiui, jei užfiksuojama, kad konteineris ištuštintas 7 val. ryte, būtent tokie duomenys ir bus perduoti į atsakovės informacinę sistemą, t. y. kad konteineris ištuštintas 7 val. ryto, nors šie duomenys užsakovo informacinėje sistemoje bus matomi tik vėliau, pavyzdžiui, 9 val. ryto.

27.4.                      Atsakovė, keldama reikalavimą sukurti mobiliąją programėlę / aplikaciją, kuria būtų galima pateikti informaciją paslaugos gavėjams (kai ne visi paslaugos gavėjai tokiomis priemonėmis naudojasi) yra visiškai neproporcinga siekiamam tikslui – tokia informacija gali būti pateikiama visomis priemonėmis, kuriomis informacija buvo teikiama iki šiol (taikant įprastinę praktiką) – internetinėse svetainėse, laikraštyje ir pan.

27.5.                      Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį dėl Technines specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktų neteisėtumo nepasisakė (tikėtina, išreikšdama sutikimą su ieškovės ieškinyje išdėstytais argumentais). Negana to, net ir teismas skundžiamame sprendime ieškovės reikalavimo pripažinti Techninės specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktų reikalavimus neteisėtais ir panaikinti nenagrinėjo. Akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas bylą, apskritai vertino tik atsakovės teiginius ir juos perrašė į skundžiamą sprendimą, o į ieškovės argumentus neatsižvelgė, kaip tai tendencingai matyti skundžiamame sprendime.

27.6.                      Vien vertinant šiuo metu galiojančios paslaugų teikimo Radviliškio rajono savivaldybėje sutarties nuostatas dėl baudų dydžių ir lyginant jas su ieškiniu ginčijamomis nuostatomis yra akivaizdu, kad Pirkimo dokumentais nustatyti baudų dydžiai yra nesąžiningi, neracionalūs, neproporcingi ir visais atvejais nukreipti ne į perkančiosios organizacijos nuostolių atlyginimą, bet į pasipelnymą ir nepagrįstą praturtėjimą.

27.7.                      Atsakovė po ieškovės pretenzijos pakoregavo Techninės specifikacijos 5.8 punktą, nustatydama, kad atskiro maršruto atliekų surinkimui iš juridinių asmenų Radviliškio r. savivaldybėje sudaryti nereikia. Tačiau renkant atliekas iš individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų (Radviliškio mieste), sodų bendrijų ir kapinių vis dar reikalaujama sudaryti atskirus maršrutus. Atsakovė neturi teisės nurodinėti, kokiu konkrečiu būdu ir kaip turi būti vykdoma Pirkimo sutartis. Perkančiajai organizacijai Pirkimo sutartimi svarbiausia užtikrinti paslaugų teikimą ir kokybę. Šiuo atveju reikalavimas sudaryti maršrutus nėra niekaip susijęs su paslaugų teikimo kokybe ir yra perteklinis.

27.8.                      Pirkimo sutarties 41.2.2 punktas, tiek, kiek juo nustatomas reikalavimas tiekėjui suremontuoti arba pakeisti konteinerius savo sąskaita, jei dėl konteinerių sugadinimo jis nėra kaltas, bei reikalavimas pakeisti konteinerius būtent naujais konteineriais, yra neteisėtas, neproporcingas ir nesąžiningas. Atsakovė siekia paslaugos teikėjui perkelti visą konteinerių sugadinimo ir sunaikinimo riziką bei atsakomybę, įskaitant ir tuos atvejus, kai dėl konteinerio sugadinimo nebus kaltas tiekėjas, o bus atsakingi tretieji asmenys.

27.9.                      Pirkimo sutarties projekto 64.3 punktas suteikia teisę pasinaudoti sutarties užtikrinimu, jei žala padaroma trečiajam asmeniui, t. y. ne sutarties šaliai. Toks atsakovės elgesys (tokių sąlygų įtvirtinimas) iš esmės reiškia siekį neteisėtai praturtėti paslaugos teikėjo sąskaita, kadangi šiuo metu naudojami konteineriai nėra nauji, Pirkimo sutarties projekto sąlygose nėra numatyta jokių papildomų sąlygų dėl konteinerių apžiūrėjimo, esamų defektų užfiksavimo ir pan. Todėl po sutarties galiojimo pasibaigimo, pasinaudojant užtikrinimu, atsakovė tikisi paslaugos teikėjo sąskaita įsigyti naujus konteinerius.

28.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1.                      Neišvežus netinkamų atliekų iš bendro naudojimo konteinerių, jos kaupsis, dėl to bus pažeisti teisės aktuose įtvirtinti higienos ir aplinkosaugos reikalavimai. Vykdydama įstatymo priskirtas funkcijas atsakovė, kaip perkančioji organizacija, numato tokias Pirkimo sąlygas, kurios pirmiausia užtikrintų tinkamą atliekų tvarkymo funkciją.

28.2.                      Įgilintiems ir pusiau požeminiams konteineriams yra suteikiama garantija iki
2025 m. liepos 20 d., t. y. 5 ateinančius metus šių konteinerių priežiūrą ir remontą vykdys kita įmonė, išskyrus atvejus, kai remontas gali būti reikalingas dėl kitų asmenų padarytų piktavališkų veiksmų. Minimalių kokybės reikalavimų 13 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkytojas (ieškovė) netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones turi pakeisti be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas. Atliekų surinkimo priemonių pakeitimo sąlygos aptariamos atliekų tvarkytojo ir savivaldybės ar administratoriaus sudarytoje sutartyje. Jei surinkimo priemonė netinkama naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama už atskirą mokestį.

28.3.                      Tiekėjas duomenis perduoda realiu laiku, o laiko sąlyga – ne didesniu, nei 1 min. vėlavimu, nustatyta, siekiant išvengti konteinerių aptarnavimo sistemoje klaidų, fiksuojant konteinerių aptarnavimo sistemos istorijoje laiką. Remiantis atsakovės ilgamete patirtimi, sprendžiant ginčus su paslaugų gavėjais dėl mokesčio dėl kintamosios dalies už konteinerio aptarnavimo kartus, yra svarbus laikas, nustatytas konteinerių aptarnavimo sistemoje. Remiantis šia informacija, atsakovė turi galimybę paaiškinti atliekų turėtojams, kokiu realiu laiku buvo aptarnautas ir ar neaptarnautas konteineris, kada tiksliai atliekų tvarkytojas pravažiavo pro konteinerį ir kt. Tuo pačiu, atsakovė turi galimybę matyti ir kontroliuoti, kokie yra atliekų tvarkytojo atlikti veiksmai realiu laiku bei esant ginčams juos išspręsti taikiai. Ieškovė panašiomis sąlygomis jau vykdo Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų teikimo sutartį.

28.4.                      Mobilioji programėlė yra vienas iš greičiausių ir patogiausių būdų informuoti atliekų turėtoją apie atliekų tvarkytojo teikiamas paslaugas. Ieškovės argumentas, kad reikalavimas nesusijęs su pirkimo objektu, yra nesuprantamas, nes pati ieškovė, kaip atliekų tvarkytoja, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis Reikalavimų 47 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybė ir (ar) administratorius (atsakovė), atliekų tvarkytojas (ieškovė) privalo sudaryti galimybes atliekų turėtojui gauti informaciją apie paslaugas ir jų kainas, kainų pagrindimą, taip pat papildomą informaciją, susijusią su paslaugos teikimo pertrūkiais, pokyčiais, aplinkybėmis, sąlygojančiomis paslaugos teikimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą. Atsižvelgiant į tai, atliekų tvarkytojas yra teisės aktų nuostatomis įpareigotas teikti informaciją atliekų turėtojams.

28.5.                      Pagal Techninės specifikacijos 9.4.3.3 punktą (mokėtojų kodai) konteinerių identifikavimo proceso pradžiai, pasiruošimo paslaugos teikimo etape, paslaugos teikėjui bus pateikti atliekų surinkimo priemonių turėtojų sąrašai, be kita ko, ir su tais duomenimis, kuriais paslaugos teikėjas nedisponuoja, kiek tai neprieštarauja asmens duomenų apsaugos nuostatoms. Techninės specifikacijos 9.10.1 punkte nurodyti duomenys reikalingi sudaryti paslaugos sutartį dėl atliekų surinkimo priemonės, todėl bet kokiu atveju ieškovė gaus šiuos duomenis.

28.6.                      Ieškovė prieš metus skundė teismui to paties paslaugų viešojo pirkimo konkurso sąlygas dėl sutartyje nustatytų baudų dydžių ir Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad sutartyje nustatyti baudų dydžiai nėra akivaizdžiai per dideli.

28.7.                      Radviliškio r. sav. esant dideliems atstumams tarp atliekų turėtojų, galima surinkti atliekas vienu maršrutu, o ne atskirais, bet tų atliekų negalima maišyti. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės pasiūlymą ir siekdama racionalaus lėšų panaudojimo pirkimui, pakoregavo Pirkimo sąlygas ta apimtimi, kiek tai reikalinga.

28.8.                      Konteinerių inventorizacijos metu nustačius konteinerių trūkumus arba sugadinimus, Konteinerių inventorizavimo komisija surašo Konteinerių trūkumo ar sugadinimo aktą. Šio akto pagrindu paslaugų teikėjas be papildomo mokesčio privalo suremontuoti sugadintus konteinerius arba pakeisti juos naujais. Ieškovė neteisingai interpretuoja šią sąlygą, teigdama, kad teikėjui atsiranda pareiga savo sąskaita pakeisti konteinerį nauju konteineriu, jei dėl konteinerio sugadinimo kaltas atliekų turėtojas, o ne paslaugų teikėjas. Inventorizacijos metu nustačius konteinerio trūkumus, ieškovė konteinerį turi pakeisti kitu konteineriu, tačiau kai yra vandalizmo atvejų, atsakovė nereikalauja iš tiekėjo keisti konteinerio. Tai yra nustatyta Minimalių kokybės reikalavimų 13 punkte.

28.9.                      Sutarties įvykdymo užtikrinimas reiškia perkančiosios organizacijos galimybę ne ginčo tvarka gauti nuostolių atlyginimą dėl tiekėjo neteisėtų veiksmų. Pagal sutarties įvykdymo užtikrinimą, perkančioji organizacija gali reikalauti sumokėti tą nuostolių dalį, kurią patyrė faktiškai. Remiantis šiomis Pirkimo sutarties nuostatomis, tikrieji perkančiosios organizacijos ketinimai yra sutarties nuostatomis užtikrinti, kad būtų tinkamai atlyginti nuostoliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme, turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).

32.       Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus bei bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jog pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju būtų nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

34.       Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, skirtingai aiškindamos Pirkimo sąlygų ir Pirkimo sutarties nuostatų turinį, šalys laikosi priešingų pozicijų. Įvertinusi skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvus ydingai grindė išimtinai atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, plačiau nepasisakydamas dėl ieškovės argumentų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl visų ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų.

Dėl reikalavimo ištuštinti bendro naudojimo konteinerį jame esant netinkamoms atliekoms

35.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 6.1.13 punkto teisėtumo.

36.       Techninės specifikacijos 6.1.11 punktas nustato, kad tais atvejais, kai konteineris pripildytas ne mišriomis komunalinėmis atliekomis, Paslaugų teikėjas privalo fiksuoti šį atvejį konteinerių identifikavimo sistemoje, nufotografuoti atidarytą konteinerį su jame esančiomis atliekomis taip, kad nuotraukoje būtų užfiksuotos neleistinos šalinti atliekos. Informacinis pranešimas užklijuojamas ant konteinerio arba įteikiamas atliekų turėtojui, taip informuojant individualiu konteineriu besinaudojantį fizinį ar juridinį asmenį, ar daugiabutį (-čius), kuris (-ie) turi nuosavą teritoriją ir naudojasi kolektyviniu konteineriu, kad šių atliekų Paslaugų teikėjas išvežti neprivalo ir neveža. Techninės specifikacijos 6.1.12 punktas nustato, kad jei 6.1.11 punkte nurodytomis aplinkybėmis yra bendro naudojimo konteineris ir neįmanoma nustatyti konkretaus juo besinaudojančio atliekų turėtojo – informacinis pranešimas dėl netinkamai šalinamų atliekų ir galimų sankcijų turi būti užklijuojamas ant konteinerio. Techninės specifikacijos 6.1.13 punktas nustato, kad 6.1.12 punkte nurodyti konteineriai ištuštinami pagal nustatytą grafiką.

37.       Ieškovės teigimu, teisės aktai nustato, kad atliekų tvarkytojas kitos rūšies atliekų, kurios neteisėtai paliekamos konteineriuose kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, surinkti negali. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ieškovės argumentams pritaria.

38.       Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, Kokybės reikalavimų 16.4 punkte įtvirtinta, kad teikdamas paslaugas atliekų tvarkytojas privalo surinkti visas atliekas iš atliekų surinkimo priemonių, išskyrus atvejus, kai atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų tvarkymo taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai.

39.       Atsakovė ieškovės argumentų apie teisės aktais jai suteiktą teisę nerinkti ne mišrių komunalinių atliekų iš esmės neneigia. Atsakovės esminė pozicija šiuo klausimu yra, kad priešingu atveju susidaro netinkamų atliekų sąvartynai, kurių nepašalinus atsiranda žala visuomenei ir tarša aplinkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai šiuo aspektu išeina tiek už šios bylos ribų, tiek apskritai už šio viešojo pirkimo ribų. Atsakovė negali perkelti paslaugų teikėjui pareigos, kurią privalo atlikti pati.

40.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Techninės specifikacijos 6.1.11 punktas yra nukreiptas į nemišrių komunalinių atliekų pašalinimą iš mišrioms komunalinėms atliekoms skirtų konteinerių. Mišrioms komunalinėms atliekoms nepriskiriamos pavojingos buities, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos, statybinės, kapinių, teritorijų tvarkymo, gamybinės atliekos, padangos ir kitos atliekos (Techninės specifikacijos 1.7 punktas). Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo atsakovė, paslaugų tiekėjas atskira Pirkimo sąlygose nustatyta tvarka turės surinkti ir pirmiau nurodytas atliekas: paslaugų teikėjas privalo apvažiavimo būdu surinkti ir suderinęs su administratoriumi pristatyti į Techninėje specifikacijoje 1 lentelėje nurodytas vietas didelių gabaritų, buityje susidarančias pavojingas atliekas, buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir naudotas padangas (Techninės specifikacijos 6.4.1. punktas). Taigi, priešingai negu siekia įrodyti atsakovė, teisėtas paslaugos tiekėjo atsisakymas išvežti šias atliekas kartu su mišriomis atliekomis anaiptol nelems netinkamų atliekų sąvartynų susidarymo, nes visos atliekos bet kuriuo atveju bus pašalintos, tik konkrečiais etapais, t. y. pirma nemišrios komunalinės atliekos (Techninės specifikacijos 6.4.1–6.4.5 punktai), tuomet mišrios komunalinės atliekos. Jeigu dėl atliekų turėtojų neteisėtų veiksmų nemišrios komunalinės atliekos kaupiasi nuolat, tai yra atsakovės ir savivaldybės pareiga imtis atitinkamų veiksmų – pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-962 patvirtintas Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Radviliškio rajono atliekų tvarkymo taisyklės), šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja savivaldybė ir atsakovė. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai (Radviliškio rajono atliekų tvarkymo taisyklių 142 punktas).

41.       Galiausiai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Techninės specifikacijos 6.1.11–6.1.13 punktai nediferencijuoja nemišrių komunalinių atliekų, o tai reiškia, kad tarp jų gali būti ir pavojingų komunalinių atliekų, kurios yra šalinamos tik įstatyme nustatyta tvarka, o pavojingosios atliekos apskritai negali būti maišomos su kitomis atliekomis (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 14 straipsnis, taip pat žr., 4 skirsnį). Kadangi Techninės specifikacijos 6.1.11–6.1.13 punktai nenumato atliekų atskyrimo pareigos ištuštinant konteinerį, tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą sąlygą pripažinti neteisėta.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Techninės specifikacijos 6.1.13 punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui ištuštinti konteinerį, pripildytą ir ne mišriomis komunalinėmis atliekomis, yra teisėtas, kadangi jis prieštarauja anksčiau nurodytoms teisės aktų nuostatoms (CPK 185 straipsnis).

Dėl mažai įgilintų, pusiau požeminių konteinerių dalių keitimo, remonto, pakeitimo kitu tos pačios rūšies, talpos ir kokybės konteineriu

43.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktų teisėtumo.

44.       Techninės specifikacijos 8.16.2 punktas nustato, kad sugadinta ar techniškai netvarkinga (sugadinimai ar pažeidimai, kuriems netaikoma gamintojo garantija ar pasibaigus jos galiojimo laikotarpiui) antžeminio konteinerio, mažai įgilinto ar pusiau požeminio konteinerio atliekų įklotas, konteineris ir kita konteinerio sudedamoji dalis turi būti pakeista kita tokios pačios talpos, rūšies ir kokybės arba suremontuota. Techninės specifikacijos 8.16.3 punktas nustato, kad paslaugų teikėjui, patikrinus mažai įgilinto ar pusiau požeminio konteinerio techninę būklę (durelių, stogo, įkloto, konteinerio kėlimo jungties, grandinių ir kt.) ir nustačius defektą, būtina nedelsiant raštu informuoti Administratorių. Draudžiama tuštinti konteinerį, jei yra gedimų, galinčių turėti įtakos naudotojų bei aplinkos saugumui. Sugadintas konteineris turi būti uždaromas kaip netinkamas naudojimui, apjuosiant STOP juostą, kol bus sutaisytas, ir per 24 valandas turi būti pristatomas (-i) papildomas (-is) antžeminis (-iai) konteineris (-iai) pagal susidarantį atliekų kiekį ir konteinerio atliekų paskirtį. Nustačius gedimą ar trūkumus konteineriams garantinio konteinerių aptarnavimo laikotarpiu, apie tai nedelsiant informuoti Administratorių, o pasibaigus konteinerių garantiniam laikotarpiui – imtis priemonių, kad gedimas ar kiti trūkumai būtų pašalinti Paslaugų teikėjo lėšomis. Techninės specifikacijos 8.16.2 punktas nustato, kad pavogtas konteineris ar jo dalys, įskaitant apdailą, turi būti pakeistos kitu tokios pačios talpos, rūšies ir kokybės konteineriu ar dalimis.

45.       Kokybės reikalavimų 13 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkytojas netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones turi pakeisti be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas. Atliekų surinkimo priemonių pakeitimo sąlygos aptariamos atliekų tvarkytojo ir savivaldybės ar administratoriaus sudarytoje sutartyje. Jei surinkimo priemonė netinkama naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama už atskirą mokestį.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl toliau nurodomų priežasčių ieškovės argumentai šiuo atveju nepatvirtina Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktų neteisėtumo.

47.       Teisėjų kolegija pirmiausia neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl paslaugų tiekimo šiuo aspektu neatlygintinumo ir atsakomybės bei rizikos už konteinerius ir jų priežiūrą perkėlimo paslaugų teikėjui.

48.       Kaip matyti iš Techninės specifikacijos 8.16.2 ir 8.16.5 punktų, jie apima tris pagrindines konteinerių rūšis: antžeminius konteinerius, mažai įgilintus konteinerius ir pusiau požeminius konteinerius. Techninės specifikacijos 8.16.3 punktas yra nukreiptas tik į mažai įgilintus konteinerius ir pusiau požeminius konteinerius.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra kvestionuojamas Techninės specifikacijos 8.3 punktas, kuriame nustatyta, kad Paslaugų teikėjas privalo pasiruošimo Paslaugų teikimui laikotarpiu visus atliekų turėtojus aprūpinti nenaudotais ir ne senesniais kaip 12 mėn. iki sutarties pasirašymo dienos pagamintais antžeminiais atliekų surinkimo konteineriais, atitinkančiais šios techninės specifikacijos reikalavimus. Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, visi Paslaugų teikėjui priklausantys ir konkurso sąlygas atitinkantys konteineriai, esantys pas atliekų turėtojus, neatlygintinai perduodami Administratoriui arba Paslaugų gavėjui. Konteinerių spalva turi būti suderinama su Perkančiąja organizacija/Administratoriumi ir Paslaugų gavėju.

50.       Techninės specifikacijos 8.2 punkte taip pat nustatyta, kad Paslaugoms teikti naudojami ir Administratoriui priklausantys mažai įgilinti ir pusiau požeminiai konteineriai, atitinkantys apipavidalinimo ir konstrukcinius LST EN 13071 standarto bei Euro Norm DIN EN arba kitų lygiaverčių standartų reikalavimus, skirti mišrių atliekų surinkimui iš daugiabučių namų bendro naudojimo teritorijų.

51.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo ir kitų ieškovės procesinių dokumentų, ieškovė Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktus ginčija tik dėl mažai įgilintų konteinerių ir pusiau požeminių konteinerių, nors tik vienas iš šių punktų (Techninės specifikacijos 8.16.3 punktas) neapima ir pačios ieškovės suteikiamų konteinerių. Taigi, kadangi ieškovė gali įsivertinti jos pačios teikiamų antžeminių konteinerių priežiūros kaštus, laikytinas nepagrįstu jos argumentas, kad Pirkimo dokumentuose turėtų būti numatyta tokių paslaugų (keitimo ir remonto, dalių keitimo) apimtis.

52.       Šiuo atveju galima išskirti šešias pagrindines situacijas, kuomet gali kilti atitinkamas poreikis: 1) konteineris yra pavogtas; 2) konteineris turi defektų; 3) konteineris sugadinamas atliekų turėtojo; 4) konteineris sugadinamas trečiųjų asmenų, kurie nėra atliekų turėtojai; 5) konteineris sugadinamas atliekų tvarkytojo; 6) konteinerio natūralus nusidėvėjimas.

53.       Vagystės ir trečiųjų asmenų, kurie nėra atliekų turėtojai, padarytos žalos atveju ieškovė neginčija Techninės specifikacijos 8.7 punkto, kuris nustato, kad pavogtus arba netinkamus naudoti konteinerius (ne dėl atliekų turėtojų kaltės) Paslaugų teikėjas turi pakeisti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas to paties dydžio ir taip pat aptarnaujamais konteineriais. Sutarties galiojimo laikotarpiu pavogtų, sugadintų ir techniškai netvarkingų konteinerių pakeitimai yra įskaičiuojami į Pasiūlymo pastovią kainą ir Administratoriaus Paslaugų teikėjui papildomai nebus kompensuojami. Už negarantinių pažeidimų sutvarkymą/pašalinimą – atsakingas Paslaugų teikėjas.

54.       Jeigu konteineris turi gamybos defektų, ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovės mažai įgilinti ir pusiau požeminiai konteineriai turi gamintojo garantiją iki 2025 m. liepos 20 d., todėl jų trūkumai šalinami gamintojo sąskaita.

55.       Jeigu konteineris sugadinamas atliekų turėtojo, jis atliekų turėtojo sąskaita turi būti pakeistas ar suremontuotas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo apie netinkamumą dienos (Techninės specifikacijos 8.17 punktas).

56.       Taigi, priešingai negu nurodo ieškovė, Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktai nėra aktualūs trečiųjų asmenų padarytos žalos konteineriams atveju, nes šie atvejai yra reguliuojami Techninės specifikacijos 8.7 punkto, kuris nei pretenzijoje, nei procesiniuose dokumentuose nėra ginčijamas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas yra už šios bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis, 4233 straipsnis, VPĮ 101 straipsnio 3 dalis). Kadangi konteinerio defektai nebus šalinami ieškovės sąskaita pagal jiems suteiktą garantiją, atliekų turėtojo padarytą žalą konteineriui ir jo pakeitimą padengs pats atliekų turėtojas pagal atskirą Techninės specifikacijos 8.17 punktą, vadinasi pagal Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktus bus keičiami ieškovės sąskaita iš esmės tik tie konteineriai, kurie nebetinkami naudoti dėl ieškovės veiksmų arba nusidėvėjimo. Pastarojo ieškovė apskritai neargumentavo, o konteineriams suteikta garantija leidžia daryti prielaidą, kad nusidėvėjimas šiuo atveju ir nėra aktualus.

57.       Ieškovės argumentai, kad nekeičiant Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktų pasiūlymai Pirkime pabrangs ir, tikėtina, viršys maksimalią Pirkimui skirtų lėšų sumą, yra teisiškai nereikšmingi. Perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti numatomą pirkimo vertę tiek, kiek ja nėra siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Kadangi tiekėjas turi interesą pasiūlyti prekę arba paslaugą, o perkančioji organizacija turi interesą prekes arba paslaugas įsigyti už rinkos kainą, šių interesų derinimas vyksta pasirengimo pirkimui stadijoje (VPĮ 27 straipsnis). Racionalaus lėšų naudojimo principas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas) taip pat yra neaktualus, nes Pirkimui neįvykus, Pirkimui numatytos lėšos nėra panaudojamos, o Pirkimui organizuoti atsakovė naudoja savo administracinius resursus.

58.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sutinka su atsakove, kad Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktai yra teisėti ir pagrįsti (CPK 185 straipsnis).

Dėl informacijos perdavimo per 1 minutę

59.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 9.4 punkto teisėtumo.

60.       Techninės specifikacijos 9.4 punktas nustato, kad Paslaugų teikėjo konteinerių identifikavimo sistema privalo užtikrinti šių duomenų registravimą ir perdavimą (ne didesniu nei 1 min. vėlavimu (su tam tikra sistemine paklaida):

60.1.                      identifikuoto konteinerio ištuštinimo faktas (transporto priemonės valstybinis numeris; konteinerio unikalus numeris; konteinerio ištuštinimo data ir laikas; konteinerio ištuštinimo koordinatė pagal GPS; konteinerio perpildymo mišriomis komunalinėmis atliekomis faktas; konteinerio aptarnavimo tvarkaraštis; maršruto numeris; konteinerio ir (arba) vietovės nuotrauka);

60.2.                      identifikuoto konteinerio neištuštinimo priežastys (transporto priemonės valstybinis numeris; konteinerio identifikacinis numeris; konteinerio neištuštinimo data ir laikas; konteinerio neištuštinimo koordinatė pagal GPS; konteinerio aptarnavimo tvarkaraštis; maršruto numeris; konteinerio neištuštinimo priežastis; konteinerio ir (arba) vietovės nuotrauka; taip pat paliekamos ne mažiau kaip 3 laisvos pozicijos duomenų registravimui pagal Administratoriaus nurodymus);

60.3.                      konteinerių pastatymas ir keitimas (konteinerio identifikacinis numeris; konteinerio tipas: tūris, spalva, paskirtis: mišrių komunalinių, biologinių, tekstilės ar kt.; mokėtojo kodas; mokėtojo objekto struktūrinis adresas (savivaldybė, seniūnija, vietovė, gatvė, namo nr.); konteinerio pastatymo vietos koordinatė pagal GPS; konteinerio pastatymo vietos struktūrinis adresas (savivaldybė, seniūnija, vietovė, gatvė, namo nr.), gali būti nustatoma pagal vietos koordinatę; pastatymo veiksmas – pastatyta, pakeista, nuimta, grąžinta ir kt.; pastatymo, keitimo, nuėmimo data; konteinerio aptarnavimo tvarkaraštis; maršruto numeris).

61.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ši sąlyga yra perteklinė ir atsakovė nepaaiškina, kokią įtaką turėtų informacijos pateikimas ne per 1 min.. Užfiksuoti duomenys perdavimo procese nesikeičia ir visuomet išlieka tie patys, pavyzdžiui: jei užfiksuojama, kad konteineris ištuštintas 7 val. ryte, būtent tokie duomenys ir bus perduoti į atsakovės informacinę sistemą, t. y. kad konteineris ištuštintas 7 val. ryto, nors šie duomenys užsakovo informacinėje sistemoje bus matomi tik vėliau, pavyzdžiui, 9 val. ryto.

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, dėl toliau nurodomų priežasčių sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

63.       Techninės specifikacijos nuostatomis, kuriose įtvirtinti konkretūs reikalavimai pirkimo objektui, iš principo gali būti ribojama tiekėjų konkurencija. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).

64.       Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina jo nauda, todėl vien pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).

65.       Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2021, ir 2021 m. birželio 10 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-749-553/2021, jau suformuotus horizontalius precedentus vertinant panašią viešojo pirkimo sąlygą (t. y. reikalavimą paslaugos teikėjui pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje, į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto).

66.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė byloje neįrodinėja, kad duomenų registravimas ir perdavimas ne didesniu nei 1 min. vėlavimu yra rinkoje paplitęs ir įprastas standartas. Priešingai, atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė nurodo, kad ieškovė, siekdama dalyvauti konkurse, turėtų tobulinti savo sistemą. Taigi, šis reikalavimas pripažintinas specifiniu ir ribojančiu tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, todėl toliau vertintina, ar reikalavimas yra proporcingas siekiamam tikslui.

67.       Kaip nurodo atsakovė, šia sąlyga yra siekiama užtikrinti perduodamų duomenų tikslumą, o duomenų sparta leis įsitikinti, kad duomenys perduoti laiku ir tinkamai. Remiantis šia informacija atsakovė turi galimybę paaiškinti atliekų turėtojams, kokiu realiu laiku buvo aptarnautas ir ar neaptarnautas konteineris, kada tiksliai atliekų tvarkytojas pravažiavo pro konteinerį ir kt. Tuo pačiu, atsakovė turi galimybę matyti ir kontroliuoti, kokie yra atliekų tvarkytojo atlikti veiksmai realiu laiku bei esant ginčams su ieškove juos išspręsti taikiai.

68.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nei nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti paaiškinimai, nei kiti bylos duomenys nepateikia protingai pateisinamos priežasties nustatyti ginčijamą reikalavimą. Visų pirma, atsakovė net neįrodinėjo, kad nors viena iš jos nurodytų priežasčių yra tiesiogiai susijusi su būtinybe duomenis pateikti realiu laiku, t. y. be deklaratyvių teiginių nėra pateikta konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie būtinybę perduoti duomenis per 1 min., o ne per 1 val.

69.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 9.4 punkte numatyto reikalavimo paslaugų teikėjo konteinerių identifikavimo sistemai užtikrinti duomenų registravimą ir perdavimą ne didesniu nei 1 min. vėlavimu pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, šis reikalavimas pripažintinas neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo sukurti mobiliąją programėlę / aplikaciją

70.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 17.3 punkto teisėtumo.

71.       Techninės specifikacijos 17.3 punktas nustato, kad Turi būti sukurta mobilioji programėlė/aplikacija, skirta išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir kitiems mobiliesiems įrenginiams. Paslaugų teikėjo turima (arba iki paslaugų teikimo pradžios įsigyta) programėlė išmaniesiems įrenginiams, skirta Savivaldybės atliekų turėtojams viešinti 17.1 punkte nurodytai informacijai su atnaujinamais, kuri skelbiama Administratoriaus, Savivaldybės ir Paslaugų teikėjo 17.2 punkte nurodytose priemonėse.

72.       Atsakovė, keldama reikalavimą sukurti mobiliąją programėlę / aplikaciją, kuria būtų galima pateikti informaciją paslaugos gavėjams (kai ne visi paslaugos gavėjai tokiomis priemonėmis naudojasi), yra visiškai neproporcinga siekiamam tikslui – tokia informacija gali būti pateikiama visomis priemonėmis, kuriomis informacija buvo teikiama iki šiol (taikant įprastinę praktiką) – internetinėse svetainėse, laikraštyje ir pan.

73.       Teisėjų kolegija, vertindama šią Techninės specifikacijos sąlygą, atsižvelgia į jau anksčiau nurodytą teismų praktiką dėl pernelyg specifinių Pirkimo sąlygų (šio sprendimo 64–65 punktai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės argumentams, kad Pirkimo objektas nėra tiesiogiai susijęs su informacinėmis technologijomis, t. y. mobiliosios programėlės / aplikacijos sukūrimu.

74.       Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 7 punktu numatoma, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali įgyvendinti visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje.

75.       Kokybės reikalavimų 47 punkte numatyta, kad savivaldybė ir (ar) administratorius, atliekų tvarkytojas privalo sudaryti galimybes atliekų turėtojui gauti informaciją apie paslaugas ir jų kainas, kainų pagrindimą, taip pat papildomą informaciją, susijusią su paslaugos teikimo pertrūkiais, pokyčiais, aplinkybėmis, sąlygojančiomis paslaugos teikimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą. Informacija teikiama savivaldybės ir (ar) administratoriaus, atliekų tvarkytojo interneto tinklalapyje, buveinėje raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai. Atliekų tvarkytojas taip pat privalo tinkamai aptarnauti atliekų turėtojus ir sudaryti galimybę atliekų turėtojui gauti informaciją apie atliekų tvarkytojo teikiamą paslaugą interneto tinklalapyje, o darbo dienomis ir darbo valandomis – telefonu ar elektroniniu paštu (Kokybės reikalavimų 48.1 papunktis). Apie iš anksto planuojamus paslaugos teikimo pasikeitimus, grafiko pakeitimus, pertrūkius atliekų tvarkytojas privalo paskelbti interneto tinklalapyje kartu su mokėjimo pranešimais, vietinėje spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose (Kokybės reikalavimų 49, 51 punktai).

76.       Iš anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų, kuriomis iš dalies remiasi ir atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, matyti, kad teisės aktai nenumato konkretaus atliekų turėtojo informavimo būdo. Tai reiškia, kad Techninės specifikacijos 17.3 punkte nustatydama konkretų atliekų turėtojo informavimo būdą atsakovė vėlgi tiesiogiai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, todėl toliau vertintina, ar reikalavimas yra proporcingas siekiamam tikslui.

77.       Pastaruoju aspektu iš atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad jokio apibrėžto tikslo nustatyti tik ginčijamą atliekų turėtojo informavimo būdą iš visų galimų nėra. Teisiškai nereikšmingais pripažintini atsakovės paaiškinimai, kad išmanusis telefonas yra pats svarbiausias plataus vartojimo elektroninis prietaisas, todėl verslas vis daugiau investuoja būtent į mobiliųjų programėlių kūrimą ir diegimą, o mobilioji programėlė yra patogi kasdienio informacijos srauto gavimo forma.

78.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta protingai pateisinamos priežasties tiekėjams taikyti tik vieną iš galimų teisės aktuose numatytų atliekų turėtojo informavimo būdų. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad Techninės specifikacijos 17.3 punkte nustatytas reikalavimas (mobiliosios programėlės sukūrimas) apskritai net nėra būdingas atliekas tvarkančios įmonės veiklai ar apskritai susijęs su tokia veikla ir, atitinkamai, Pirkimo objektu. Byloje nėra ginčo, kad atliekų turėtojo informavimo tikslas gali būti užtikrintas ir kitomis teisės aktų leidžiamomis priemonėmis, todėl Techninės specifikacijos 17.3 punktas pripažintinas neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų (CPK 185 straipsnis).

Dėl neteisėtų baudų dydžių

79.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Pirkimo sutarties 28 punkte nustatytais baudų dydžiais.

80.       Pirkimo sutarties 28 punkte apibrėžti baudų skyrimo paslaugos tiekėjui pagrindai ir dydžiai. Numatoma, kad paslaugų teikėjas privalo sumokėti atsakovei atitinkamo dydžio baudą:

80.1.                      kai konteineriai nėra dezinfekuojami ir/arba plaunami pagal nustatytą grafiką arba Administratoriaus pareikalavimą – 200 Eur bauda už kiekvieną konteinerį (Pirkimo sutarties 28.1.1 punktas);

80.2.                      už konteinerių, neatitinkančių techninėse specifikacijose nustatytų reikalavimų, pastatymą ir/ar nepakeitimą pagal administratoriaus nurodymą – 30 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.1.2 punktas);

80.3.                      už konteinerių neperstatymą į administratoriaus nurodytą vietą – 30 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.1.3 punktas);

80.4.                      kai nepritvirtintas konteinerio identifikacinis numeris ir/ar konteinerio žymeklis, nepakeistas ar netinkamas naudoti, nukritęs konteinerio identifikacinis numeris ir/ar konteinerio žymeklis – 200 Eur bauda už kiekvieną konteinerį (Pirkimo sutarties 28.1.4 punktas);

80.5.                      kai nėra nustatytos informacijos ant konteinerio (Techninės specifikacijos 8.13 punktas) – 200 Eur bauda už kiekvieną konteinerį (Pirkimo sutarties 28.1.5 punktas);

80.6.                      už ištuštinto konteinerio nepastatymą į jo paėmimo vietą ir/ar palikimą neuždengtu dangčiu – 200 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.1.6 punktas);

80.7.                      už pavogtų ir/ar sugadintų konteinerių, nepriklausomai kas juos sugadino, nepakeitimo techninėje specifikacijoje ir/ar šioje Sutartyje nustatytu laiku – 30 Eur bauda už kiekvieną konteinerį ir už kiekvieną pažeidimo dieną (Pirkimo sutarties 28.1.7 punktas);

80.8.                      už sugadinto mažai įgilinto ar pusiau požeminio konteinerio neuždarymą kaip nenaudojamo ir/ar neužrišant STOP juostos – 500 Eur bauda už kiekvieną konteinerį (Pirkimo sutarties 28.1.8 punktas);

80.9.                      už konteinerio nepastatymą pagal Techninės specifikacijos 8.16.3 punktą – 200 Eur bauda už kiekvieną konteinerį ir kiekvieną pažeidimo dieną (Pirkimo sutarties 28.1.9 punktas);

80.10.                      už netvarkingas mišrių komunalinių, biologinių, tekstilės atliekų konteinerių stovėjimo vietas bei aikšteles 5 (penkių) metrų spinduliu aplink konteinerius ir/ar už netinkamą Techninės specifikacijos 6.1.15 punkto vykdymą – 200 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.2 punktas);

80.11.                      už pakuočių atliekų, biologinių, tekstilės, pavojingų, elektros ir elektronikos, didelių gabaritų, naudotų padangų, statybos griovimo atliekų, šiferio, žemių, grunto pakrovimą į mišrias komunalines atliekas vežančią šiukšliavežę ir transportavimą į atliekų apdorojimo įrenginius – 1 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.3 punktas);

80.12.                      už savivaldybės atliekų turėtojų komunalinių atliekų maišymą su kitos (-ų) savivaldybės (-ių) komunalinėmis atliekomis – 2 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.4 punktas);

80.13.                      už draudžiamų atliekų atvežimą į atliekų apdorojimo įrenginius – 2 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.5 punktas);

80.14.                      už nesavalaikį komunalinių atliekų išvežimo grafikų, konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikų, maršrutų, ataskaitų, sąrašų apie atliekų turėtojų aprūpinimą konteineriais pateikimą, pirminės atliekų surinkimo ir transportavimo apskaitos aplaidų vedimą ar nevedimą, neteisingą ataskaitinių duomenų pateikimą – 1 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.6 punktas);

80.15.                      iš individualių namų valdų – 200 Eur bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį (Pirkimo sutarties 28.7.1 punktas);

80.16.                      iš bendro naudojimo komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių – 400 Eur bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį (Pirkimo sutarties 28.7.2 punktas);

80.17.                      iš juridinių asmenų bei kitų ūkinių subjektų – 200 Eur bauda už kiekvieną neištuštintą ar ne pagal patvirtintą grafiką ištuštintą konteinerį (Pirkimo sutarties 28.7.3 punktas);

80.18.                      už atliekų turėtojų neaprūpinimą konteineriais šioje Sutartyje nustatytu laiku – 200 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.8 punktas);

80.19.                      už paslaugų teikimą šiukšliavežiais, neatitinkančiais pasiūlyme nurodytų reikalavimų, įskaitant pasiūlyme nurodytų transporto priemonių atitikimą euro standartams – 1 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį ir kiekvieną pažeidimo dieną (Pirkimo sutarties 28.9 punktas);

80.20.                      už konteinerių identifikavimo sistemos neveikimą – 2 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį ir kiekvieną pažeidimo dieną. Tokiu atveju neapmokama ir už sistemos neveikimo metu aptarnautus konteinerius (Pirkimo sutarties 28.10 punktas);

80.21.                      už konteinerių užpildymo jutiklių sistemos neveikimą ar netinkamą veikimą (jutiklių neprimontavimą, duomenų neperdavimą, stebėjimo realiu laiku neveikimą, netikslų užpildymo lygio nuskaitymą ir kt.) – 300 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį. Tokiu atveju neapmokama ir už sistemos neveikimo metu aptarnautus konteinerius (jeigu buvo pasiūlyta konkurso metu) (Pirkimo sutarties 28.11 punktas);

80.22.                      už identifikuoto konteinerio neteisingą priskyrimą objektui – 30 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.12 punktas);

80.23.                      už administratoriaus teisėto reikalavimo nevykdymą, kuris susijęs su teisės aktais, įstatymų nevykdymu, išskyrus jei sutartyje yra numatyta kitaip – 1 015 Eur be PVM už kiekvieną nustatytą atvejį (Pirkimo sutarties 28.13 punktas).

81.       Ieškovės teigimu, vien vertinant šiuo metu galiojančios paslaugų teikimo Radviliškio rajono savivaldybėje sutarties nuostatas dėl baudų dydžių ir lyginant jas su ieškiniu ginčijamomis nuostatomis, yra akivaizdu, kad Pirkimo dokumentais nustatyti baudų dydžiai yra nesąžiningi, neracionalūs, neproporcingi ir visais atvejais nukreipti ne į perkančiosios organizacijos nuostolių atlyginimą, bet į pasipelnymą ir nepagrįstą praturtėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu galiojančios paslaugų teikimo Radviliškio rajono savivaldybėje sutarties nuostatos neturi tiesioginės reikšmės vertinant Pirkimo sutartyje nustatytus netesybų dydžius, kadangi galiojanti sutartis savaime neidentifikuoja maksimalių šioje rinkoje taikomų netesybų. Netesybų dydžio proporcingumas vertintinas kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą.

82.       VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali (bet neprivalo) pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais ir kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

83.       Bauda kaip netesybos viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui, taip pat neturi vienai iš sutarties šalių suteikti perdėto pranašumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019, 157 punktą).

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra nustatyta pareiga apibrėžti baudų dydžius Pirkime. Tai yra perkančiosios organizacijos pareiga, kurią vykdydama pastaroji privalo atsižvelgti į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis ir nustatyti proporcingus baudų dydžius. Be to, perkančiosios organizacijos pareiga pagrįsti Pirkimo sąlygose nustatytus baudos dydžius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. e2A-527-236/2021).

85.       Teisėjų kolegija, vertindama baudų dydžius, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad dalis tiekėjo prievolių, kaip antai šio sprendimo 76.1–76.3, 76.6–76.11 ir 76.15–76.19 papunkčiuose, kurių tinkamą vykdymą siekiama užtikrinti anksčiau nurodytomis netesybomis, yra susiję su viešąja tvarka, aplinkosauga bei savivaldybės gyventojų teise į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, nes atliekų surinkimo konteineriai, kitos priemonės ir (ar) įrenginiai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai (Kokybės reikalavimų 9 punktas).

86.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sutarties objekto – atliekų tvarkymo paslaugų – ypatumai lemia, kad nors atskiros paslaugos teikimo kaina dažnu atveju bus reikšmingai mažesnė negu už jos neįvykdymą numatytos netesybos, tačiau įvertinus galimą netinkamai tvarkomų atliekų žalą aplinkai ir gyventojams, pirmiau šio sprendimo 76.1–76.3, 76.6–76.11 ir 76.15–76.19 papunkčiuose nurodytos Pirkimo sutartyje nustatytos netesybos yra laikytinos protingai pateisinamomis, kadangi nurodytais atvejais dominuoja ne tiek būtinybė netesybomis užtikrinti atsakovės galimų nuostolių atlyginimą, kiek viešasis interesas dėl tinkamo tiekėjo prievolės vykdymo, t. y. siekis užtikrinti savivaldybės gyventojų teisę į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką bei aplinkos apsaugą.

87.       Nors ieškovė akcentuoja nustatytų netesybų reikšmę tiekėjams, tačiau tiekėjai teikdami pasiūlymus iš esmės prognozuoja tinkamą būsimų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, be to, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar tiekėjai apskritai ir kokia apimtimi į siūlomą kainą įtraukia ir apskaičiuoja sutarties neįvykdymo ar vėlavimo riziką, o vertinant priešingai, kiltų tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčio vertinimo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

88.       Šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia ir į Pirkimo sutartyje numatytą baudų skyrimo tvarką:

88.1.                      už pažeidimus, numatytus Sutarties 28.1, 28.2, 28.3, 28.4, 28.5, 28.6, 28.7, 28.13 punktuose, išskyrus 28.1.7 punktą, Paslaugų teikėjui bauda skiriama iš karto ir apie baudos skyrimą Paslaugų teikėjas informuojamas raštu. Paslaugų teikėjas padarytus pažeidimus privalo pašalinti per 24 val. (dvidešimt keturias valandas), informuodamas apie tai Administratorių raštu ir pridėdamas pažeidimo pašalinimą įrodančias fotonuotraukas su užfiksuota data. Administratoriui raštas ir fotonuotraukos su užfiksuota data siunčiamos el. paštu. Pažeidimų pašalinimas neatleidžia Paslaugų teikėjo nuo baudos sumokėjimo (Pirkimo sutarties 32.5 punktas).

88.2.                      Paslaugų teikėjas padarytus pažeidimus dėl 28.1.7 ir 28.8. – 28.12 punktų privalo pašalinti per 24 val. (dvidešimt keturias valandas), o dėl 28.11 privalo pašalinti per 48 val. (jeigu buvo pasiūlyta konkurso metu), informuodamas apie tai Administratorių raštu ir pridėdamas pažeidimo pašalinimą įrodančias fotonuotraukas su užfiksuota data ar kitus pagrįstus įrodymus. Administratoriui raštas ir fotonuotraukos su užfiksuota data ar kiti pagrįsti įrodymai siunčiami el. paštu (Pirkimo sutarties 32.6 punktas).

88.3.                      Administratorius, per 24 val. (dvidešimt keturias valandas), 28.11 punkto atveju per 48 val. (jeigu buvo pasiūlyta konkurso metu), negavęs Sutarties 32.6 punkte nurodytos informacijos, skiria Paslaugų teikėjui baudą. Apie baudos skyrimą Paslaugų teikėjas informuojamas raštu (Pirkimo sutarties 32.7 punktas).

89.       Taigi, kaip matyti iš anksčiau nurodytos baudų skyrimo tvarkos, atskirais ir Pirkimo sutartyje aptartais atvejais, pašalinus netinkamą prievolės įvykdymą, netesybos nebus taikomos. Tai suponuoja, kad atskiros netesybos bus skiriamos ne tiek už prievolės neįvykdymą, bet jos nevykdymą net ir suteikus protingą laiko tarpą neįvykdytai prievolei įvykdyti.

90.       Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė jau buvo iškėlusi ginčą dėl iš esmės analogiškų netesybų viešojo pirkimo sutartyje. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-360-883/2020 ieškovės reikalavimus atmetė, konstatuodamas, kad sutartyje nustatytų baudų dydžių savaime laikyti akivaizdžiai per dideliais nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, nurodytos teismo išvados buvo pateiktos kitame pirkime ir nei perkančiosios organizacijos, nei teismo tiesiogiai nesaistė. Tuo labiau šios išvados nesaisto ir apeliacinės instancijos teismo.

91.       Ieškovė apeliaciniame skunde nustatytų baudų dydžius lygina su Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2-893-601/2021 nagrinėtais UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, pirkimo Nr. 523231, sąlygose nustatytais baudų dydžiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyta teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes nurodytoje byloje viešojo pirkimo sąlygos ir netesybos nėra analogiškos šiai bylai.

92.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors dalis Pirkimo sutartyje nustatytų netesybų, nurodytų šio sprendimo 76.1–76.3, 76.6–76.11 ir 76.15–76.19 papunkčiuose, yra laikytinos protingai pateisinamomis dėl šio sprendimo 85–87 punktuose nurodytų priežasčių, dalis jų tokiomis negali būti laikomos. Šio sprendimo 76.4–76.5, 76.12–76.14 ir 76.20–76.23 papunkčiuose nurodytos atsakovės prievolės, kurių tinkamą vykdymą siekiama užtikrinti netesybomis, nėra tiesiogiai susijusios su viešąjį interesą turinčiomis paslaugomis, o yra arba susijusios su sutarties vykdymo administravimu (šio sprendimo 76.4 papunktis), gyventojų informavimu (šio sprendimo 76.5 papunktis), savivaldybės gyventojų atliekų kiekio atsekamumu (šio sprendimo 76.12 papunktis), draudžiamų atliekų atvežimu į atliekų apdorojimo įrenginius (šio sprendimo 76.13 papunktis), grafikų ir kitų ataskaitinių duomenų netinkamu pateikimu atsakovei (šio sprendimo 76.14 papunktis), konteinerių indentifikavimo sistemos funkcionalumais (šio sprendimo 76.20–76.23 papunkčiai) ir atsakovės įpareigojimų vykdymą (šio sprendimo 76.23 papunktis).

93.       Įvertinusi pirmiau nurodytus netesybų pagrindus teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu atsakovei nepakako apsiriboti bendrais paaiškinimais apie sutarties vykdymo užtikrinimą, nes pagal analogiją ginčams dėl netesybų sumažinimo, jai teko pareiga pagrįsti netesybų dydį (CPK 178 straipsnis). Kadangi pirmiau nurodytų netesybų atveju tiekėjo prievolės nėra tiesiogiai susijusios su viešuoju interesu, atsakovė privalėjo pagrįsti, kad neįvykdžius nurodytų prievolių jai pasireikš atitinkamo dydžio nuostoliai. Primintina atsakovei, kad netesybos visų pirma atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

94.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į paslaugos teikimo įkainius bei tai, kad atsakovė nepateikė jokių potencialius nuostolius pagrindžiančių duomenų ar apskritai individualizuoto baudų pagrindimo, 200 Eur bauda už kiekvieną konteinerį, kai nepritvirtintas konteinerio identifikacinis numeris ir / ar konteinerio žymeklis, nepakeistas ar netinkamas naudoti, nukritęs konteinerio identifikacinis numeris ir / ar konteinerio žymeklis yra laikytina neproporcinga. Dėl šios priežasties Pirkimo sutarties 28.1.4 punktas pripažintinas neteisėtu. Analogiškais motyvais 200 Eur bauda už kiekvieną konteinerį, jeigu nėra informacijos apie konteinerio paskirtį, apie paslaugų teikėją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris) taip pat laikytina neproporcinga, todėl Pirkimo sutarties 28.1.5 punktas pripažintinas neteisėtu.

95.       Savivaldybės atliekų turėtojų komunalinių atliekų maišymo su kitos savivaldybės komunalinėmis atliekomis reikšmė bei pasekmės atsakovei šiuo atveju nebuvo įrodinėjamos, potencialių nuostolių pagrindimas nebuvo pateiktas, todėl 2 000 Eur bauda už kiekvieną atvejį, atsižvelgiant į paslaugos teikimo įkainius, yra laikytina neproporcinga ir sudaro pagrindą Pirkimo sutarties 28.4 punktą pripažinti neteisėtu. Analogiškais motyvais neproporcingomis ir neteisėtomis taip pat laikytinos Pirkimo sąlygų 28.6., 28.10–28.11 punktuose nustatytose netesybos.

96.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sutarties 28.5 punkte ir 28.12 punkte numatytos netesybos už draudžiamų atliekų atvežimą į atliekų apdorojimo įrenginius ir identifikuoto konteinerio neteisingą priskyrimą objektui, atsižvelgiant į netesybų dydį, prievolės pobūdį ir netinkamam prievolės įvykdymui pašalinti reikalingus veiksmus laikytinos proporcingomis.

97.       Dėl Pirkimo sutarties 28.13 punkte nustatytos 1 015 Eur netesybos (bauda) už administratoriaus teisėto reikalavimo nevykdymą, kuris susijęs su teisės aktais, įstatymų nevykdymu, išskyrus jei sutartyje yra numatyta kitaip, atsakovė nenurodė ir neargumentavo potencialių nuostolių dydžio arba viešojo intereso, o abstraktaus pobūdžio baudos taikymo pagrindas bylos duomenų kontekste sudaro pagrindą Pirkimo sutarties 28.13 punktą pripažinti neproporcingu ir neteisėtu.

98.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, turi pagrindo Pirkimo sutarties 28.1.4–28.1.5, 28.4, 28.6, 28.10–28.11, 28.13 punktus pripažintini neteisėtais, nes jie neatitinka netesybų sampratos ir neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo (CPK 185 straipsnis).

Dėl maršrutų sudarymo ir tos pačios rūšies atliekų surinkimo atskirais maršrutais

99.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 5.8, 6.1.8, 6.2.6, 6.2.15, 9.1.2 punktų ir 9.4.1.7, 9.4.2.6, 9.4.3.10 punktų teisėtumo.

100.       Techninės specifikacijos 58 punkte nustatyta, kad Paslaugų teikėjas likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki pasiruošimo Paslaugų teikimui termino pabaigos, turi parengti komunalinių atliekų surinkimo ir konteinerių plovimo ir dezinfekavimo grafikus ir maršrutus, pagal Administratoriaus pateiktą grafikų formą. Turi būti sudaryti atskiri maršrutai, renkant atliekas iš individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų (Radviliškio mieste), sodų bendrijų, kapinių, nurodant maršrute maksimalų esamų konteinerių skaičių ir suderinti su Administratoriaus forma. Paslaugų teikėjas rengdamas šiuos grafikus privalo vadovautis galiojančiomis Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis bei rekomenduojama atsižvelgti į esamas Paslaugų teikimo dienas aptarnaujamoje teritorijoje (grafikai pateikti www.sratc.lt).

101.       Techninės specifikacijos 6.1.8 punkte nustatyta, kad Paslaugų teikėjas turi parengti ir kartu su grafikais Administratoriui pateikti suderinti mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutus iš gyventojų ir atskirai iš juridinių asmenų, nurodant maršruto pavadinimą, aptarnaujamų objektų skaičių.

102.       Techninės specifikacijos 6.2.6 punkte nustatyta, kad Paslaugų teikėjas privalo surinkti biologines atliekas iš visų šiomis atliekomis pripildytų, perpildytų arba nepilnai pripildytų priemonių visame maršrute.

103.       Techninės specifikacijos 6.2.15 punkte nustatyta, kad Paslaugų teikėjas turi parengti ir kartu su grafikais Administratoriui pateikti suderinti biologinių atliekų surinkimo maršrutus iš gyventojų nurodant maršruto pavadinimą, aptarnaujamų objektų skaičių.

104.       Techninės specifikacijos 9.1.2 punkte nustatyta, kad Geolokacijos duomenų stebėjimo sistemoje turi būti galimybė matyti ir panaudoti duomenis apie maršruto numerį.

105.       Techninės specifikacijos 9.4.1.7, 9.4.2.6 bei 9.4.3.10 punktuose nustatyta, kad paslaugų teikėjo konteinerių identifikavimo sistema privalo konteinerio ištuštinimo ar neištuštinimo ir konteinerių pastatymo bei keitimo atveju užtikrinti duomenų apie maršruto numerį registravimą ir perdavimą (ne didesniu nei 1 min. vėlavimu (su tam tikra sistemine paklaida).

106.       Ieškovės teigimu, renkant atliekas iš individualių valdų, daugiabučių, juridinių asmenų (Radviliškio mieste), sodų bendrijų ir kapinių reikalaujama sudaryti atskirus maršrutus. Ieškovės vertinimu, atsakovė neturi teisės nurodyti, kokiu konkrečiu būdu ir kaip turi būti vykdoma Pirkimo sutartis. Perkančiajai organizacijai Pirkimo sutartimi svarbiausia užtikrinti paslaugų teikimą ir kokybę. Šiuo atveju reikalavimas sudaryti maršrutus nėra niekaip susijęs su paslaugų teikimo kokybę ir yra perteklinis.

107.       Ieškovė taip pat nurodo, kad reikalavimas racionaliai naudoti Pirkimui skirtas lėšas nebus įgyvendintas nepanaikinus ginčijamų nuostatų, nes susidarys situacija, kuomet tiekėjas, norėdamas surinkti mišrias komunalines atliekas 3 gatvėse, turės sudaryti kelis atskirus maršrutus ir važiuoti kelis kartus pro tuos pačius atliekų konteinerius, kiekvienu atveju ištuštinant tik tam tikrus (dalį) atliekų surinkimo priemonių vienu važiavimu, nes vienos jų priklausys juridiniams asmenims, kitos fiziniams asmenims, kiti pateks į kapinių ar sodų bendrijų teritorijas ir pan.

108.       Ieškovės įsitikinimu, sudaryti maršrutus nėra nei poreikio, nei būtinumo, nes paslaugos teikiamos ne maršrutų pagrindu, o atliekų surinkimo grafiko pagrindu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš esmės sutinka.

109.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad maršruto nustatymo tikslas yra stebėti kaip tiekėjas surenka atliekas, kiek kartų pakelia konteinerius (nes būtent nuo konteinerio pakėlimo skaičiaus priklauso paslaugos kaina) ar būtent nurodytu maršrutu nepraleidžia tam tikro atliekų turėtojo konteinerio ar atvirkščiai pakeliami papildomi konteineriai, kurie nebuvo numatyti maršrute, ar važiuoja pagal Sutartį atskiru maršrutu. Toks reikalavimas yra būtinas, siekiant spręsti skundus, gautus iš atliekų turėtojų (pagal suderintą maršrutą yra matoma ar tuo metu, numatytoje vietoje turėjo atliekų tvarkytojas surinkti atliekas), ir kontroliuoti, ar tiekėjas sąžiningai laikosi sutarties nuostatų ir tinkamai teikia paslaugas.

110.       Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti atsakovės paaiškinimai nepagrindžia ginčijamų maršrutų planavimo reikalavimų. Pirmiausia, sutiktina su atsakove, kad ji turi išlaikyti sutarties vykdymo kontrolę, tačiau reikalavimas tiekėjui pateikti atliekų surinkimo maršrutus nagrinėjamu atveju yra nemotyvuotas. Kaip teisingai nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju visa esminė atliekų surinkimo kokybės kontrolė gali būti įgyvendinama, numatant ne tiekėjo maršrutą, bet grafiką. Tokiu būdu atsakovė, minimaliai įsiterpdama į tiekėjo autonomišką sutarties vykdymą, visiškai išlaikytų jos nurodytą sutarties vykdymo kontrolę: tiekėjas numatytų, kada ir kokius konteinerius aptarnaus, o atsakovei šie duomenys (aptarnautas konteineris, laikas ir kiti aktualūs duomenys) būtų matomi pagal neginčijamas Pirkimo sąlygas (žr., pvz. Techninės specifikacijos 9.3, 9.4 punktus).

111.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta protingai pateisinama priežastis riboti tiekėjo galimybes pasirinkti ir koreguoti maršrutus, pastarajam aspektu neturint reikšmės tinkamam sutarties vykdymui, Techninės specifikacijos Techninės specifikacijos 5.8, 6.1.8, 6.2.6, 6.2.15, 9.1.2 punktai ir 9.4.1.7, 9.4.2.6, 9.4.3.10 punktai pripažintini neužtikrinančiais VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo (CPK 185 straipsnis).

Dėl konteinerių remonto ir keitimo po inventorizacijos

112.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Pirkimo sutarties 41.2.2 punkto teisėtumo.

113.       Pirkimo sutarties 41.2.2 punkte nustatyta, kad jeigu Konteinerių inventorizacijos metu nustatomi konteinerių trūkumai arba sugadinimai, Konteinerių inventorizavimo komisija surašo Konteinerių trūkumo ar sugadinimo aktą. Šio akto pagrindu Paslaugų teikėjas be papildomo mokesčio privalo suremontuoti sugadintus konteinerius arba pakeisti juos naujais.

114.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sutarties 41.2.2 punkto vertinimas neatsiejamas nuo jau anksčiau šiame sprendime aptartų Techninės specifikacijos 8.16.2, 8.16.3 ir 8.16.5 punktų.

115.       Kaip matyti iš Pirkimo sutarties 41 punkto, jį vertinant kartu su Techninės specifikacijos 8.3 punktu, Pirkimo sutarties 41.2.2 punktas apima tik paslaugų teikėjui nuosavybės teise priklausančių konteinerius, t. y. antžeminius atliekų surinkimo konteinerius. Atsakovei priklausančių konteinerių šis punktas neapima (Techninės specifikacijos 8.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsipareigojo atliekų turėtojus aprūpinti jai nuosavybės teise priklausančiais konteineriais (Techninės specifikacijos 8.3 punktas), atitinkamai, teisėta ir pagrįsta yra Pirkimo sutarties 41.2.2 punkto sąlyga, kad ieškovė, esant bet kokiems konteinerių trūkumams ar žalai, turi juos pakeisti, tokiu būdu įgyvendindama pareigą aprūpinti atliekų turėtojus konteineriais. Taigi šiuo atveju trečiųjų asmenų padarytos žalos klausimas, kurį akcentuoja ieškovė apeliaciniame skunde, yra šalutinis ir neturintis teisinės reikšmės Pirkimo sutarties 41.2.2 punkto teisėtumui, nes pastarojo teisinis ir faktinis pagrindas kyla iš kitos, pirmiau aptartos ieškovės prievolės aprūpinti atliekų turėtojus konteineriais. Trečiųjų asmenų padarytos žalos klausimas spręstinas Techninės specifikacijos 8.7 ir 8.17 punktuose nustatyta tvarka.

116.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, sutinka su atsakove, kad Pirkimo sutarties 41.2.2 punktas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Dėl pasinaudojimo sutarties įvykdymo užtikrinimu

117.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Pirkimo sutarties 64.3 ir 64.6 punktų teisėtumo.

118.       Pirkimo sutarties 64.3 punkte nustatyta, kad Administratorius turi teisę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu [...] jei Paslaugų teikėjas padaro žalą tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių. Tokiu atveju Administratorius turi teisę į Sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančią nuostolių dydį.

119.       Pirkimo sutarties 64.6 punkte nustatyta, kad Administratorius turi teisę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu [...] jei Paslaugų teikėjas, po Sutarties galiojimo pabaigos, Administratoriui palieka netinkamus naudoti pagal projektą įrengtus konteinerius ir/ar jų aikšteles. Tokiu atveju Administratorius turi teisę pasinaudoti patirtų nuostolių (netinkamų konteinerių atstatymui būtinų sąnaudų) dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimo dalimi.

120.       Ieškovė teigia, kad Pirkimo sutarties projekto 64.3 punktas suteikia teisę pasinaudoti sutarties užtikrinimu, jei žala padaroma trečiajam asmeniui, t. y. ne sutarties šaliai. Toks atsakovės elgesys (tokių sąlygų įtvirtinimas) iš esmės reiškia siekį neteisėtai praturtėti paslaugos teikėjo sąskaita, kadangi šiuo metu naudojami konteineriai nėra nauji, Pirkimo sutarties projekto sąlygose nėra numatyta jokių papildomų sąlygų dėl konteinerių apžiūrėjimo, esamų defektų užfiksavimo ir pan. Todėl po sutarties galiojimo pasibaigimo, pasinaudojant užtikrinimu, atsakovė tikisi paslaugos teikėjo sąskaita įsigyti naujus konteinerius.

121.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, taip pat atsižvelgia į dėl panašių Pirkimų sąlygų jau suformuotą horizontalią praktiką Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2021.

122.       Pirmiau nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo sąlygos, nustatančios, kad jei paslaugos teikėjas padaro žalą tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių, tokiu atveju užsakovas turi teisę į sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančią nuostolių dydį. Teisėjų kolegija nurodytoje byloje pažymėjo, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo reglamentuoti paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimą padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties šalies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalą tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos šie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala būtų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji įgytų teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu tik tokiu atveju, jei pasaugos teikėjas, padaręs žalą tretiesiems asmenims, vengs spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, negali būti užtikrinami tokiu būdu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2021, 112 punktas).

123.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad yra pagrindas Pirkimo sutarties 64.3 punktą pripažinti neteisėtu kaip prieštaraujantį teisės aktų nuostatoms (VPĮ 42 straipsnio 1 dalis; CK 6.70 straipsnio 1 dalis; CPK 185 straipsnis).

124.       Nepaisant to, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu Pirkimo sutarties 64.6 punktą. Ginčo nėra, kad šis punktas yra nukreiptas ne į trečiųjų asmenų patirtos žalos atlyginimą, tačiau atsakovės patirtų nuotolių atlyginimą, kylantį dėl netinkamų naudoti pagal projektą įrengtų konteinerių ir/ar jų aikšteles.

125.       Nors ieškovė akcentuoja, kad šiuo atveju nėra diferencijuojama žalos atsiradimo priežastis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, esminis elementas nagrinėjamu atveju yra netinkamų naudoti pagal projektą įrengtų konteinerių ir / ar jų aikštelių paaiškėjimas būtent po sutarties galiojimo pabaigos. Netinkamų naudoti pagal projektą įrengtų konteinerių ir / ar jų aikštelių paaiškėjimas būtent po sutarties galiojimo reiškia, kad ieškovė sutarties vykdymo laikotarpiu nevykdė savo pareigos ištuštinant konteinerį patikrinti jo techninę būklę (Techninės specifikacijos 8.16.1 punktas), arba nustačius defektą, nedelsiant raštu informuoti atsakovę (Techninės specifikacijos 8.16.3 punktas) ir / arba pakeisti sugadintą konteinerį (Techninės specifikacijos 8.16.2–8.16.3 punktai), o tai paaiškėjo tik pasibaigus sutarties galiojimui. Taigi, panaikinus Pirkimo sutarties 64.6 punktą, atsakovė, nuslėpdama konteinerio defekto faktą, pasibaigus sutarties galiojimui išvengtų pareigos jį pakeisti tinkamu ar vykdyti kitas atitinkamas tiekėjo pareigas, o tai atitinkamai lemtų atsakovės nuostolius, į kurių atlyginimą ir yra nukreiptas Pirkimo sutarties 64.6 punktas.

126.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo Pirkimo sutarties 64.6 punktą pripažinti neteisėtu (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo registruoti ir perduoti mokėtojo kodą ir žymekliuose fiksuoti konteinerio savininko duomenis

127.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jos reikalavimo pripažinti Techninės specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktų reikalavimus neteisėtais, pertekliniais ir naikintinais. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, pritaria ieškovės argumentams, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tačiau dėl šio reikalavimo skundžiamas sprendimas yra be motyvų, t. y. reikalavimas pripažinti Techninės specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktų reikalavimus neteisėtais, pertekliniais ir naikintinais laikytinas neišspręstu. Atsižvelgiant į tai, neišspręstą reikalavimą būtina išskirti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

128.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai pripažinti neteisėtais Techninės specifikacijos 6.1.13 punktą (šio sprendimo 42 punktas), 9.4 punktą (šio sprendimo 69 punktas), 17.3 punktą, 5.8, 6.1.8, 6.2.6, 6.2.15, 9.1.2 punktus ir 9.4.1.7, 9.4.2.6, 9.4.3.10 punktus (šio sprendimo 78, 112 punktai), Pirkimo sutarties 28.1.4–28.1.5, 28.4, 28.6, 28.10–28.11, 28.13, 64.3 punktus (šio sprendimo 98, 117 punktai), ir šioje dalyje ieškinį patenkinti. Neišnagrinėti ieškinio reikalavimai pripažinti Techninės specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktus neteisėtais grąžintini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

129.       Pripažinus šiame sprendime nurodytas Pirkimo sąlygas neteisėtomis, tokiu atveju teismas privalo ex officio pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 49 punktą). Vis tik, kadangi nėra išnagrinėti visi ieškovės reikalavimai dėl Pirkimo sąlygų ir byla nėra baigta, Pirkimo nutraukimo klausimą turės spręsti pirmosios instancijos teismas grąžintoje nagrinėti bylos dalyje dėl reikalavimo pripažinti Techninės specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktus neteisėtais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

130.       Bylos dalį dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti atviro konkurso viešojo tarptautinio pirkimo „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 533687, Techninės specifikacijos 6.1.13 punktą, 9.4 punktą, 17.3 punktą, 5.8, 6.1.8, 6.2.6, 6.2.15, 9.1.2 punktus ir 9.4.1.7, 9.4.2.6, 9.4.3.10 punktus, pirkimo sutarties 28.1.4–28.1.5, 28.4, 28.6, 28.10–28.11, 28.13, 64.3 punktus neteisėtais, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: pripažinti atviro konkurso viešojo tarptautinio pirkimo „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 533687, Techninės specifikacijos 6.1.13 punktą, 9.4 punktą, 17.3 punktą, 5.8, 6.1.8, 6.2.6, 6.2.15, 9.1.2 punktus ir 9.4.1.7, 9.4.2.6, 9.4.3.10 punktus, pirkimo sutarties 28.1.4–28.1.5, 28.4, 28.6, 28.10–28.11, 28.13, 64.3 punktus neteisėtais.

Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti atviro konkurso viešojo tarptautinio pirkimo „Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 533687, Techninės specifikacijos 9.4.3.3 ir 9.10.1 punktus neteisėtais perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                                Aldona Tilindienė

                                                                        Jūratė Varanauskaitė