Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.2.-989-832/2015

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00828-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.1.; 2.14.5.

(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 3 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – R. G., Telšių AVPK Mažeikių rajono PK atstovui N. D., nukentėjusiajam V. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir,

n u s t a t ė:

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatas 2015 m. spalio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 73P-40412910-15 R. G. už tai, kad jis 2015-09-21 apie 14.18 val., lošimų automatų salone „Top sport“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė smulkų svetimą turtą pasisavinimo būdu, t. y. pasisavino V. A. priklausantį 72,00 € laimėjimą, todėl savo veiksmais padarė smulkų svetimo turto pagrobimą pasisavinimo būdu nesant BK 178 str., 182 str., 183 str., 184 str. numatytų sunkinančių aplinkybių. Už šį pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje.

Šios faktinės aplinkybės įrodinėjamos byloje esančiomis įrodinėjimo priemonėmis, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. A. pareiškimu, V. A.,  S. K. paaiškinimu, vaizdo medžiaga, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK tyrėjo A. V. tarnybiniu pranešimu, bendra įvykio informacija, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. paaiškino, kad pažeidimo padarymo kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, jog lošimo salone iš viso buvo apie pusvalandį, jau prieš tai buvo laimėjęs 100 eurų, po to priėjo prie aparato, dėl kurio nagrinėjama ši byla, pažiūrėjo, kad aparate nebuvo kreditų, įmetė 2 eurus, šiek tiek laiko palošė ir laimėjo 72 eurus, jam šio laimėjimo užteko, todėl išsigrynino laimėjimą. Įmetus eurus į lošimo aparatą, apatinėje lentelėje rodoma kreditų suma; pažaidus, laimėjimas persikelia į viršutinę eilutę. 2 Eur yra 40 kreditų.

Nukentėjusysis V. A. teismo posėdyje nurodė, jog 2015-09-21 lošdamas aparatu, surinko 144 taškus, kurie reiškė 72 eurus, trumpam pasitraukė nuo aparato, kad išsigrynintų pinigų iš bankomato, ir grįžęs pamatė, kad jo laimėjimą pasiėmė kitas asmuo – R. G. Žaidė apie 20 min., buvo vienas. 2 eurai atitinka 4 kreditus, už šią sumą leidžiama keturis kartus lošti.

Liudytoja S. K. teismo posėdyje paaiškino, jog 2015-09-21 dirbo administratore lošimo salone ir matė, kad V. A. ir R. G. žaidė prie skirtingų aparatų. Po to V. A. išėjo, o R. G. nuėjo prie V. A. aparato, palošė ir atnešė jai išgryninti laimėjimą – 72 eurus. 2 eurai atitinka 40 kreditų, nes gali lošti 4 kartus, pavyzdžiui, 2000 kreditų atitinka 100 eurų laimėjimą. Kreditai dalinasi iš 20 ir gaunasi laimėtų eurų suma; apskaičiavusi 72 eurų laimėjimo sumą, ji tiek išmokėjo R. G.. Nepamena, jog būtų dar daugiau laimėjimų išmokėjusi R. G.. Jos niekas neprašė pasaugoti V. A. aparato, neinformavo, jog ten yra laimėjimas. Vedamas sąsiuvinis, kiek tą dieną yra laimėjimų. Būna, kad žmonės labai greitai laimi, pavyzdžiui, įmetus 2 eurus galima laimėti net iki 100 eurų. Trukmė, kiek ilgai loši iki didesnio laimėjimo priklauso nuo to, ar tame aparate neseniai buvo laimėtas didelis laimėjimas: jei buvo laimėtas, tuomet laimėjimas užtrunka, o jei iki tol daug žmonių žaidė ir nelaimėjo, tuomet būna prisikaupusi suma ir laimėti galima greitai.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas paaiškino, jog lošimui laimėti reikia šiek tiek daugiau laiko, nei užtruko R. G. prie aparato. V. A. padarė klaidą neįspėdamas administratorės apie sukauptą laimėjimo sumą, tad R. G. pasinaudojo šia padėtimi ir neteisėtai išsigrynino V. A. priklausantį laimėjimą, tad atliko pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 50 straipsnyje.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ne tik tai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau privalo išsiaiškinti, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinės atsakomybėn <...> (ATPK 284 str.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėtis reikalauja tyčios asmens veiksmuose, tai yra, jog asmuo privalo suprasti savo veikimo pobūdį ir numatyti žalingas pasekmes bei jų siekti arba leisti joms atsirasti.

Iš byloje esančių duomenų, video įrašo nustatyta, jog R. G. iš tiesų priėjo prie lošimo aparato, prie kurio anksčiau lošė V. A., prie aparato praleido apie 2 minutes, lošė, vėliau išsigrynino 72,00 € laimėjimą. Tačiau iš surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokia kreditų suma buvo sukaupta aparate prieš R. G. lošimą, nes vienintelis įrodymas apie aparate buvusią 144 kreditų sumą yra V. A. žodiniai paaiškinimai. Liudytoja S. K. paaiškino, jog įmetus 2 eurus, įmanoma laimėti ir didesnes sumas, net iki 100 eurų, o laimėjimo greitis priklauso individualiai nuo aparato, tad byloje nėra paneigta prielaida, jog R. G. per lošimo laiką galėjo laimėti 72 eurus. Kyla abejonių ir dėl kreditų vertės, nes V. A. nurodo, jog aparate buvo sukaupta 144 kreditų, kas pagal administratorės parodytus atitiktų tik 7,2 eurų laimėjimą, nes kreditų suma turėtų būti dalinama iš 20. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pašalinta abejonė, jog R. G. iš tikro galėjo pats laimėti 72 eurų sumą, o jeigu aparate iš ankstesnio žaidimo ir buvo sukaupta kreditų, nėra surinkta duomenų, jog R. G. tikrai matė ir žinojo, jog yra sukaupti kreditai ir tyčia, suvokdamas, kad laimėjimas priklauso kitam asmeniui, pasisavino laimėtą sumą, t. y. nėra įrodyta jo kaltė padarius pažeidimą. R. G. po įvykio nepasišalino iš lošimo salono, nuo pat įvykio dienos nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis pats laimėjo 72 €, asmuo yra neteistas, anksčiau nebaustas administracine tvarka, dirbantis, šie duomenys teigiamai charakterizuoja asmenį.

Teismų praktikoje yra pažymima, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojos paaiškinimus, peržiūrėjus vaizdo įrašą, darytina išvada, jog surinkti duomenys nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog R. G. pagrobė smulkų svetimą turtą pasisavinimo būdu, t. y. tyčia pasisavino V. A. priklausantį 72,00 € laimėjimą, todėl R. G. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, įvykio bei sudėties, ir administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 50 straipsnį, R. G. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiajam V. A. išaiškintina, jog šis nutarimas neatima jo teisės pareikšti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 250 ir 287 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, R. G. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas              Mindaugas Klemenis