Civilinė byla Nr. e2A-309-856/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06734-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 9 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-728-291/2023 pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 1 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad dėl pareigūnų netinkamai atliktų veiksmų jam per ilgai buvo taikytas specialiojo liudytojo statusas ir dėl to jam pablogėjo sveikata, psichologinė būsena, prasidėjo nemiga, jis jaučia nuolatinę įtampą ir nerimą. 2022-05-18 ieškovas buvo iškviestas apklausai į Šiaulių apskrities VPK, kur jam buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. 2022-06-28 specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas ir apie tai pranešta elektroniniu laišku. Kadangi specialaus liudytojo statusas ieškovui buvo panaikintas po 41 dienos, jo nuomone, tai per ilgas laiko tarpas, nes nutraukus ikiteisminį tyrimą prokuroras tokį sprendimą turėjo priimti per trumpiausią laiką ir apie tai pranešti. Be to, apklausiant specialiuoju liudytoju, jam nebuvo paskirtas advokatas, nors jis informavo tyrėją, jog serga sunkia psichikos liga. Ieškovo nuomone, dėl tokių pareigūnų veiksmų bei per ilgai taikyto specialiojo liudytojo statuso, jam buvo padaryta 1 000 Eur neturtinė žala.
2. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis, 2022 m. balandžio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu nutarta E. A. apklausti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais kaip specialųjį liudytoją dėl jo paties galbūt padarytos BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, nes ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta duomenų apie tai, kad nusikalstamą veiką galimai padarė E. A., tačiau šių duomenų nepakanka, kad jam būtų suteiktas įtariamojo statusas. 2022 m. gegužės 18 d. E. A., prieš tai jam išaiškinus BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausiamo liudytojo teises ir pareigas, dėl galbūt jo padarytos BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. birželio 28 d. nutarimu panaikintas E. A., apklausto BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, specialiojo liudytojo statusas bei kitu tos pačios dienos nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas.
3. Pažymėjo, jog nei BPK, nei Generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dėl liudytojų apklausų (toliau – ir Rekomendacijos) nenustato specialiojo liudytojo statuso panaikinimo tvarkos, tame tarpe termino, per kurį prokuroras turi priimti nutarimą panaikinti specialiojo liudytojo statusą, todėl ieškovo teiginiai, kad prokuroras turėjo per 3 darbo dienas susipažinti su bylos medžiaga ir jo apklausos duomenimis bei priimti nutarimą panaikinti specialaus liudytojo statusą arba pripažinti jį įtariamuoju, yra niekuo nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad Rekomendacijų 23 punkte nustatyta, jog specialusis liudytojas arba jo atstovas, manydamas, kad dėl proceso trukmės nuo paskutinės jo apklausos praėjusio laikotarpio arba kitų aplinkybių jo statusas faktiškai pasikeitė, gali pateikti prokurorui prašymą pakeisti teisinį statusą (į bendra tvarka apklausiamo liudytojo). Šia teise ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad būtų patyręs kokių nors nepatogumų, suvaržymų ir pan. po atliktos apklausos. Prokuroras nutarimą panaikinti E. A. procesinę padėtį priėmė 2022 m. birželio 28 d., išnaudojęs visas procesines galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, praėjęs laikas – 41 diena nuo jo apklausos – vertintinas kaip objektyvus, pagrįstas terminas tokiam procesiniam sprendimui priimti, visiškai atitinkantis Rekomendacijų 18 punkto nuostatas, nustatančias nesant teisinių pagrindų specialųjį liudytoją apklausti bendra tvarka arba suteikti jam įtariamojo statusą, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, prokuroras, prieš pavesdamas tęsti nenustatytų įtariamųjų paiešką, priima motyvuotą nutarimą panaikinti specialiojo liudytojo statusą. Nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2022 m. birželio 28 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog prokuroro nutarimas panaikinti E. A. procesinę padėtį buvo priimtas nepažeidžiant BPK ir Rekomendacijų nuostatų.
4. Nesutiko su ieškovo teiginiais, kad vien tuo pagrindu, jog jis buvo neįgalus, jį apklausiant BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais turėjo dalyvauti advokatas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį, kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybą. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti laiko bei galimybių pasirengti gynybai ir gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys). Nagrinėjamu atveju E. A. nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis, jo atžvilgiu 2022 m. gegužės 18 d. buvo priimtas nutarimas apklausti jį BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, kuriame buvo išaiškintos jo teisės, kurių tarpe buvo teisė apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, šis nutarimas jam buvo paskelbtas tą pačią dieną, be to, tą pačią dieną jam buvo išaiškintos BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausiamo liudytojo teisės ir pareigos ir jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Nei viename iš šių dokumentų E. A. neišreiškė valios apklausos metu turėti įgaliotą atstovą, pavyzdžiui, advokatą. Pažymėjo, kad E. A. užimta procesinė padėtis ikiteisminiame tyrime nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnui pareigos pripažinti, jog gynėjo dalyvavimas konkrečiu atveju yra būtinas, nes BPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą.
5. Pažymėjo, jog ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis informavo tyrėją apie tai, kad serga sunkia psichikos liga, yra niekaip nepaaiškinama ir nepagrindžiama. Preziumuojama, kad kiekvienas asmuo baudžiamojo proceso metu gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Išimtys iš šios nuostatos yra dvi: BPK 80 straipsnyje įtvirtinti liudijimo imunitetai ir BPK 79 straipsnyje reglamentuotas negalėjimas būti liudytoju dėl sveikatos sutrikimų. BPK nereikalauja, kad kiekvienas liudytojas prieš apklausą būtų mediciniškai patikrinamas ir gaunama išvada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminiame tyrime prieš E. A. apklausą nebuvo duomenų apie jo sveikatą, apie tai, kad jis serga psichikos liga E. A. informavo tyrėją tik po apklausos, tačiau jis nekonkretizavo ligos, nenurodė, kad liga apribotų jam galimybes teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad vien tik duomenys apie tam tikras asmens ligas, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį baudžiamojo proceso metu.
6. Nurodė, jog ieškovas E. A. neįrodė visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. nei neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryšio tarp jų, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos prašė atmesti.
7. Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Būtina akcentuoti, kad neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, jog asmuo tikrai patyrė sveikatos ir psichologinės būklės pablogėjimą, kad prasidėjo nemiga, jaučiama įtampa, nerimas. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad nei BPK, nei Rekomendacijos nenustato specialiojo liudytojo statuso panaikinimo tvarkos, tame tarpe termino, per kurį prokuroras turi priimti nutarimą panaikinti specialiojo liudytojo statusą, todėl ieškovo teiginius, jog prokuroras turėjo per 3 darbo dienas susipažinti su bylos medžiaga ir jo apklausos duomenimis bei priimti nutarimą panaikinti specialaus liudytojo statusą arba pripažinti jį įtariamuoju, vertino kaip nepagrįstus. Rekomendacijų 23 punkte nustatyta, kad specialusis liudytojas arba jo atstovas, manydamas, kad dėl proceso trukmės nuo paskutinės jo apklausos praėjusio laikotarpio arba kitų aplinkybių jo statusas faktiškai pasikeitė, gali pateikti prokurorui prašymą pakeisti teisinį statusą (į bendra tvarka apklausiamo liudytojo). Šia teise ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad būtų patyręs kokių nors nepatogumų, suvaržymų ir pan. po atliktos apklausos. Prokuroras nutarimą panaikinti E. A. procesinę padėtį priėmė 2022-06-28, išnaudojęs visas procesines galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, praėjęs laikas – 41 diena nuo jo apklausos – vertintinas kaip objektyvus, pagrįstas terminas tokiam procesiniam sprendimui priimti, visiškai atitinkantis Rekomendacijų 18 punkto nuostatas, nustatančias nesant teisinių pagrindų specialųjį liudytoją apklausti bendra tvarka arba suteikti jam įtariamojo statusą, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atlikti visi galimi tyrimo veiksmai, prokuroras, prieš pavesdamas tęsti nenustatytų įtariamųjų paiešką, priima motyvuotą nutarimą panaikinti specialiojo liudytojo statusą. Nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2022-06-28, todėl teismas darė išvadą, kad prokuroro nutarimas panaikinti E. A. procesinę padėti buvo priimtas nepažeidžiant BPK ir Rekomendacijų nuostatų
10. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, jog vien tuo pagrindu, kad jis buvo neįgalus, jį apklausiant BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais turėjo dalyvauti advokatas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį, kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybą. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti laiko bei galimybių pasirengti gynybai ir gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju E. A. nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis, jo atžvilgiu 2022-05-18 buvo priimtas nutarimas apklausti jį BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, kuriame buvo išaiškintos jo teisės, kurių tarpe buvo teisė apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, šis nutarimas jam buvo paskelbtas tą pačią dieną, be to, tą pačią dieną jam buvo išaiškintos BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausiamo liudytojo teisės ir pareigos ir jis apklaustas kaip specialusis liudytojas. Nei viename iš šių dokumentų E. A. neišreiškė valios apklausos metu turėti įgaliotą atstovą ar advokatą. E. A. užimta procesinė padėtis ikiteisminiame tyrime nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnui pareigos pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas konkrečiu atveju yra būtinas.
11. Teismas nurodė, kad BPK nereikalauja, jog kiekvienas liudytojas prieš apklausą būtų mediciniškai patikrinamas ir gaunama išvada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminiame tyrime prieš E. A. apklausą nebuvo duomenų apie jo sveikatą, apie tai, kad jis serga psichikos liga E. A. informavo tyrėją tik po apklausos, tačiau jis nekonkretizavo ligos, nenurodė, kad liga apribotų jam galimybes teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.
12. Teismas darė išvadą, jog ieškovas savo ieškinio neįrodė, t. y. neįrodė visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. nei neteisėtų veiksmų, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryšio tarp jų, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsnių nuostatas, pareiga įrodyti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, tenka ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovas E. A. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. sprendimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nesutiktina su teismo sprendimo argumentais. Ieškovą iškvietė į apklausą. Jis policijos pareigūnui parodė savo neįgaliojo pažymėjimą ir pasakė, kad yra neįgalus ir teismo sprendimu yra pripažintas nepakaltinamu (teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareigūnas pasakė, jog „čia ne ta situacija“ ir liepė pasirašyti, kad ieškovas sutinka būti apklausiamas, nes priešingu atveju gaus baudą. Pareigūnas atsisakė įrašyti į apklausos protokolą ieškovo pasakytą informaciją, todėl ieškovas pasibaigus apklausai pats įrašė į apklausos protokolą, kad yra neįgalus ir policijos pareigūnas naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovą. Liudytojo apklausoje nėra galimybės kitaip pateikti informaciją, todėl teiginys, kad ieškovas tik po apklausos pasakė, jog yra neįgalus, neatitinka tikrovės.
13.2. Pagal Generalinio prokuroro rekomendacijos dėl liudytojų apklausos 17 punktą, nustačius, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo specialųjį liudytoją apklausti bendra tvarka arba pripažinti jį įtariamuoju jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, prokuroras per įmanomą trumpiausią laiką turi priimti nutarimą panaikinti specialaus liudytojo statusą ir apie tai raštu pranešti tokiam asmeniui ir jo įgaliotam atstovui. Vadovaujantis Generalinio prokuroro rekomendacija dėl liudytojų apklausos, atlikus ieškovo apklausą prokuroras turėjo per 3 darbo dienas susipažinti su bylos medžiagą ir ieškovo apklausos duomenimis bei priimti nutarimą panaikinti specialaus liudytojo statusą arba pripažinti ieškovą įtariamuoju. Šiuo atveju ieškovui nepagristai ilgai buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas.
14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovas prieš apklausą informavęs tyrėją apie tai, jog yra neįgalus, tačiau tyrėjas to neįrašęs į apklausos protokolą, todėl tai jis padaręs po atliktos apklausos, nepaneigia teismo padarytos išvados dėl atliktos apklausos teisėtumo. BPK nereikalauja, kad kiekvienas liudytojas prieš apklausą būtų mediciniškai patikrinamas ir gaunama išvada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus. Vien tik duomenys apie tam tikras asmens ligas nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį baudžiamojo proceso metu. Ieškovas sutiko būti apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, savo duotų parodymų teisingumą patvirtino parašu. Šių veiksmų apeliantas ikiteisminio tyrimo metu neginčijo.
14.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai būtų padarę klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę apelianto teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
15. Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. sprendimas civilinėje byloje nekeistinas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo
netenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų
18. 2023 m. gegužės 17 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto raštas dėl papildomos informacijos pateikimo. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima.
Dėl ginčo esmės
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.
20. Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, ir kt.).
22. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis). Ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
23. Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49/2013).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš valstybės 1 000 Eur neturtinę žalą. Savo ieškinį grindė tuo, jog dėl pareigūnų netinkamai atliktų veiksmų jam per ilgai buvo taikytas specialiojo liudytojo statusas ir dėl to jam pablogėjo sveikata, psichologinė būsena, prasidėjo nemiga, jis jaučia nuolatinę įtampą ir nerimą. 2022-05-18 ieškovas buvo iškviestas apklausai į Šiaulių apskrities VPK, kur jam buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. 2022-06-28 specialiojo liudytojo statusas buvo panaikintas ir apie tai pranešta elektroniniu laišku. Kadangi specialaus liudytojo statusas ieškovui buvo panaikintas po 41 dienos, jo nuomone, tai per ilgas laiko tarpas, nes nutraukus ikiteisminį tyrimą prokuroras tokį sprendimą turėjo priimti per trumpiausią laiką ir apie tai pranešti. Be to, apklausiant specialiuoju liudytoju jam nebuvo paskirtas advokatas, nors jis informavo tyrėją, kad serga sunkia psichikos liga.
25. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo vertinimu, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų galimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
27. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas ir Generalinio prokuroro patvirtintas rekomendacijas dėl liudytojų apklausų (toliau – ir Rekomendacijos). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo veiksmais būtų padarę klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Kaip jau minėta, CK 6.272 straipsnio prasme turi būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan. Tokių pažeidimų, pareigūnų nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo atvejo nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tai, kad ieškovas nesutinka su tuo, kaip buvo organizuojamas ikiteisminis tyrimas ir siekia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai būtų įvertinti kitaip negu tą padarė pirmosios instancijos teismas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus atlikus neteisėtus veiksmus, veikus netinkamai, nerūpestingai, taigi, konstatuoti vieną iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus.
28. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad vadovaujantis Generalinio prokuroro rekomendacijomis dėl liudytojų apklausos, atlikus jo apklausą, prokuroras turėjo per 3 darbo dienas susipažinti su bylos medžiaga ir ieškovo apklausos duomenimis bei priimti nutarimą panaikinti specialaus liudytojo statusą arba pripažinti ieškovą įtariamuoju. Šiuo atveju ieškovui nepagristai ilgai buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, bylos duomenimis įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atliktus veiksmus, jų pobūdį, apimtį, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo trukmė šioje situacijoje nebuvo neproporcingai ilga ir nepažeidė ieškovo, kaip specialaus liudytojo, teisių, procesas nebuvo vilkinamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų, bendros pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimo. Šiuo aspektu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nei BPK, nei Generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dėl liudytojų apklausų nenustato specialiojo liudytojo statuso panaikinimo tvarkos, tame tarpe ir termino, per kurį prokuroras turi priimti nutarimą panaikinti specialiojo liudytojo statusą. Be to, ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojo teise pateikti prokurorui prašymą pakeisti teisinį statusą, kaip tai numatyta Rekomendacijų 23 punkte, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad būtų patyręs kokių nors nepatogumų, suvaržymų po atliktos apklausos.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prokuroro 2022 m. birželio 28 d. nutarimas panaikinti ieškovo procesinę padėtį priimtas išnaudojus visas procesines galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, o praėjęs laikas (41 diena) nuo ieškovo, kaip specialaus liudytojo, apklausos yra objektyvus, pagrįstas terminas tokiam procesiniam sprendimui priimti, visiškai atitinkantis Rekomendacijų 18 punkto nuostatas. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingo vertinimo.
32. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl atliktos apklausos teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BPK 10 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 7, 8 dalių nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad advokato dalyvavimas užtikrinamas tik asmenims, kurie įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o buvo apklausiamas tik kaip specialusis liudytojas. Be to, 2022 m. gegužės 18 d. priimtame nutarime apklausti ieškovą, jam buvo išaiškintos jo teisės, tame tarpe ir teisė apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, tačiau nėra duomenų, kad ieškovas būtų išreiškęs valią apklausos metu turėti įgaliotą atstovą. Taipogi apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad BPK normos nereikalauja, jog kiekvienas liudytojas prieš apklausą būtų mediciniškai patikrinamas ir gaunama išvada dėl jo sugebėjimo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti dėl jų parodymus, o vien asmens pateikti deklaratyvaus pobūdžio duomenys apie tam tikras asmens ligas, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį baudžiamojo proceso metu. Dar daugiau, pats apeliantas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis informavo tyrėją apie savo sveikatos būklę tik po apklausos, tačiau nekonkretizuodamas ligos bei nenurodydamas, kad liga apriboja jam galimybes teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes, ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Nors apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakė įrašyti į apklausos protokolą jo pasakytą informaciją, todėl jis, pasibaigus apklausai, pats įrašė į apklausos protokolą, kad yra neįgalus ir policijos pareigūnas naudojo psichologinį smurtą prieš jį, tačiau tokių pareigūno veiksmų ikiteisminio tyrimo metu neskundė. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus dėl netinkamo policijos pareigūno elgesio vertina kaip niekuo nepagrįstus ir neįrodytus deklaratyvaus pobūdžio teiginius.
33. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai dėl ikiteisminiame tyrime atliktų pareigūnų veiksmų teisėtumo teismo nebuvo įvertinti.
34. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, o tik nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje ir tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Apeliantui nepateikus konkrečių argumentų, kodėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu ir (ar) teisine jų kvalifikacija, nėra aišku, kuo konkrečiai šioje dalyje yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, kurių apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.
35. Kadangi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinos visos trys aukščiau šioje nutartyje nurodytos sąlygos, apeliacinės instancijos tesimas, nenustatęs neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, dėl kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė