Civilinės bylos Nr. e2-632-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00410-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.2;
3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medusa concert“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Medusa concert“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai ,,GO Vilnius“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Aštuntas elementas“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Medusa concert“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) ,,GO Vilnius“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija), prašydama: 1) panaikinti atsakovės sprendimą, priimtą viešajame pirkime Nr. 703281 „Vilniaus vasaros švenčių 2024, 2025 ir 2026 m. liepos 25 d. koncepcijos sukūrimo, turinio paruošimo ir įgyvendinimo paslaugos“ (toliau – ir pirkimas) dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens pripažinimo pirkimą laimėjusiu tiekėju; 2) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdė „Vilniaus vasaros švenčių 2024, 2025 ir 2026 metų liepos 25 dienos koncepcijos sukūrimo, turinio paruošimo ir įgyvendinimo paslaugų“ pirkimą Nr. 703281, paskelbtą Centrinėje viešųjų pirkimo informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS). Ieškovė ir UAB ,,Aštuntas elementas“ (toliau – ir trečiasis asmuo, laimėtoja) buvo šio pirkimo dalyvės.
3. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 22 d. pranešimu Nr. 12368689 „Dėl pasiūlymų eilės“ informavo ieškovę, kad perkančioji organizacija patvirtino pasiūlymų eilę, laimėjusia tiekėja pripažino UAB „Aštuntas elementas“ ir nusprendė su ja sudaryti sutartį. Ieškovė, būdama ilgametė renginių organizavimo srities profesionalė ir žinodama šios rinkos dalyvius bei jų organizuotus renginius, buvo įsitikinusi, kad UAB „Aštuntas elementas“ negalėjo atitikti pirkimo sąlygose nurodytų kvalifikacijos reikalavimų. Nesutikdama su atsakovės sprendimu, ieškovė pateikė 2024 m. balandžio 2 d. pretenziją (toliau – ir pretenzija). Atsakovė 2024 m. balandžio 8 d. atsakymu į pretenziją (toliau – ir atsakymas į pretenziją) ją atmetė, pateikė dalį prašomos informacijos, išskyrus informaciją, kurią laimėtoja nurodė kaip konfidencialią.
4. Ieškovė 2024 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad kvalifikaciją pagrindžianti informacija negali būti laikoma konfidencialia, prašė kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 15 d. 16 val. pateikti informaciją apie laimėtojos pasiūlyme nurodytą jos organizuotų koncertų žiūrovų skaičių (pirkimo sąlygų 35.2 punktas) bei visus šią laimėtojos kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus – įrodymus, jog būtent ji buvo nurodytų koncertų organizatorė ir įrodymus, kad koncertuose dalyvavo deklaruotas skaičius žiūrovų.
5. Į 2024 m. balandžio 12 d. ieškovės prašymą atsakovė atsakė 2024 m. balandžio 17 d., 20.19 val. CVP IS priemonėmis išsiųsdama 2024 m. balandžio 17 d. raštą, kuriuo atsisakė pateikti prašomą informaciją, taip pat apkaltino ieškovę, kad ši nepateikė atsakovei duomenų ir konkrečios informacijos, kodėl ir kaip laimėtoja neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, be kita ko, nurodė, jog pagal pirkimo sąlygas nėra reikalaujama pateikti informacijos, kad koncertuose dalyvavo tiekėjo nurodytas skaičius žiūrovų.
6. Ieškovė 2024 m. balandžio 18 d. 00.27 val. išsiuntė atsakovei raštą, kuriame pateikė viešai skelbtą informaciją apie tai, kad trečiojo asmens nurodytų koncertų organizatoriumi buvo kitas juridinis asmuo, taip pat pateikė iš asociacijos LATGA gautą raštą, kuris patvirtina, jog koncertų organizatoriumi buvo kitas asmuo, bei prašė pakartotinai įvertinti laimėtojos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams bei kvalifikuoti jos pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme bei pašalinti laimėtoją iš pirkimo. Atsakymo į nurodytą raštą ieškovė iš atsakovės nesulaukė.
7. Ieškovė teigė, kad laimėtoju paskelbtas trečiasis asmuo pirkimo sąlygų 35.2 punkto kvalifikacijos reikalavimo neatitinka – jis nėra suorganizavęs nė vieno pasaulinio garso užsienio atlikėjo koncerto su ne mažiau nei 7 000 žiūrovų. Trečiasis asmuo nebuvo nė vieno iš jo nurodomų koncertų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) organizatoriumi, šiuos koncertus organizavo kitas juridinis asmuo – UAB „8 Days A Week Agency“, kurio pajėgumais trečiasis asmuo nesirėmė, t. y. jo nenurodė kaip subtiekėjo.
8. Ieškovės įsitikinimu, nė viename iš nurodytų koncertų žiūrovų skaičius negalėjo siekti 7 000. Ieškovė su prašymais dėl informacijos pateikimo kreipėsi į asociaciją LATGA ir UAB ,,Nacionalinis bilietų platintojas“, prašydama nurodyti, kas organizavo koncertus ir koks buvo žiūrovų skaičius. UAB ,,Nacionalinis bilietų platintojas“ atsakymo ieškovei nepateikė. Asociacija LATGA 2024 m. balandžio 12 d. atsakyme nurodė, kad aptariamų koncertų organizatorė buvo UAB „8 Days A Week Agency“, su kuria buvo sudaryta licencinė sutartis dėl nurodytų renginių; žiūrovų skaičių nurodyti atsisakė motyvuodama šios informacijos konfidencialumu. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo neatitinka pirkimo sąlygų 35.2 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo, todėl negalėjo būti pripažintas pirkimo laimėtoju.
9. Trečiasis asmuo, nurodydamas, kad jis buvo minėtų koncertų organizatorius bei nurodydamas galimai neteisingą koncertuose dalyvavusių žiūrovų skaičių, pateikė neteisingą informaciją dėl atitikties pirkimų sąlygų 35.2 punktui. Perkančioji organizacija privalėjo kvalifikuoti trečiojo asmens pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme bei pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo. Dėl to atsakovės sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir sprendimas trečiąjį asmenį pripažinti laimėjusiu tiekėju bei su juo sudaryti sutartį yra neteisėtas ir naikintinas.
10. Ieškovė teigė, kad ieškinyje yra nurodytas identiškas 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijai reikalavimas, todėl ieškinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 2 dalį. Ieškovė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje kėlė klausimą dėl trečiojo asmens neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams bei melagingos informacijos pateikimo, tačiau teikdama pretenziją negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių, nes nežinojo, kokius koncertus įvardino trečiasis asmuo, tačiau pretenzijoje trečiojo asmens neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams klausimas, nors ir lakoniškai, bet buvo iškeltas, ir atsakovė turėjo jį nagrinėti.
11. Atsakovė VšĮ „GO Vilnius“ su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė civilinę bylą nutraukti, o to nepadarius, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovė, pasisakydama dėl prašymo nutraukti civilinę bylą, pažymėjo, kad ieškovė ieškinio reikalavimus ir pažeidimą dėl laimėtojos neatitikimo pirkimo sąlygų 35.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui grindė 2024 m. balandžio 8 d. jai perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų pagrindu. Tačiau ieškovė, 2024 m. balandžio 8 d. gavusi laimėjusios tiekėjos pasiūlymą ir jos kvalifikacijos pagrindimui pateiktus dokumentus, nepareiškė pretenzijos iki 2024 m. balandžio 9 d. įskaitytinai, t. y. iki sutarties sudarymo atidėjimo termino pabaigos (VPĮ 86 straipsnio 8 dalis). O ieškovės 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija, kuri buvo palikta nenagrinėta dėl pavėluotai pareikštų reikalavimų, yra susijusi su ekonominio naudingumo vertinimu. Kadangi ieškovė pareiškė ieškinį nepasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. nepateikusi pretenzijos, kurios dalykas ir pagrindas atitiktų teismui pareikštą ieškinį (CPK 4233 straipsnio 3 dalis), civilinė byla nutrauktina.
13. Trečiasis asmuo UAB ,,Aštuntas elementas“ palaikė atsakovės poziciją ir prašė civilinę bylą nutraukti, ieškovei nesilaikius privalomos ikiteisminės tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarkos – nustatyta tvarka ir terminais nepateikus perkančiajai organizacijai pretenzijos, kurios reikalavimo apimtis sutaptų su šioje byloje reiškiamų reikalavimų apimtimi; civilinės bylos nenutraukus, prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, iš ieškovės atsakovei priteisė 11 026,13 Eur, o trečiajam asmeniui – 1 721,11 Eur, bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 4 116 Eur žyminį mokestį.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijoje ginčijo ekonominio naudingumo vertinimo metu skirtus balus, bei, nenurodydama konkretaus kvalifikacijos reikalavimo, kurių pirkimo sąlygose buvo trys, ir pašalinimo pagrindo, kurių pirkimo sąlygose buvo vienuolika, lakoniškai iškėlė klausimą, jog laimėtoja neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, atitinka pašalinimo pagrindus ir aiškiai nurodė, kad sieks kvestionuoti trečiojo asmens pateikto pasiūlymo vertinimą, todėl prašė atsakovės pateikti ieškovei susipažinti laimėtojos pasiūlymo dokumentus. Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovė turėjo nagrinėti nekonkretų ir nepagrįstą ieškovės 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijoje „iškeltą klausimą“, dėl kurio ieškovė prašė atsakovės pateikti susipažinti dokumentus, nes siekia reikšti pretenziją, tačiau, 2024 m. balandžio 8 d. gavusi laimėjusios tiekėjos pasiūlymą ir jos kvalifikacijos pagrindimui teiktus dokumentus, ieškovė pretenzijos taip ir nepateikė.
16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nėra pareiškusi pretenzijos dėl trečiojo asmens neatitikimo kvalifikacijos reikalavimui (pirkimo sąlygų 35.2 punktas) ir melagingos informacijos pateikimo, todėl atsakovė atsakyme į 2024 m. balandžio 2 d. ieškovės pretenziją negalėjo įvertinti vėliau ieškinyje nurodytų ieškovės motyvų ir atsakinėti į ieškovės argumentus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovės 2024 m. balandžio 2 d. pateikta vienintelė pretenzija, nesant ginčo (reikalavimo) pagrindo ir dalyko, atsakovės pagrįstai palikta nenagrinėta, juolab kad ieškovė ieškinyje neginčija atsakovės sprendimo nenagrinėti ieškovės pateiktos pretenzijos ir atsakovės sprendimo dalį laimėtojos pasiūlymo vertinti kaip konfidencialų.
17. Teismas pažymėjo, kad ieškinio motyvai grindžiami 2024 m. balandžio 8 d. gautais laimėtojos kvalifikacijos dokumentais, kuriuos ginčyti ieškovė galėjo pasinaudodama teise pareikšti pretenziją iki VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto sutarties sudarymo atidėjimo termino – 2024 m. balandžio 9 d. įskaitytinai, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Faktinis ieškinio pagrindas, kurį sudaro ieškinio argumentai dėl laimėtojos neatitikimo pirkimo sąlygose numatytam kvalifikacijos reikalavimui ir teigiamos melagingos informacijos pateikimas, yra žymiai platesnis negu pretenzijoje, papildomai argumentuotas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė CPK 4233 straipsnyje numatytus reikalavimus, nesilaikė privalomos viešųjų pirkimų ginčų procedūros.
18. Ieškovės argumentus, kad ieškovė, gavusi galimybę susipažinti su laimėtojos dokumentais, nebegalėjo teikti pretenzijos, nes ji būtų buvusi įvertinta kaip pakartotinė, teismas vertino kaip nepagrįstus ir tik kaip ieškovės siekį pateisinti CPK 4232 straipsnio nuostatoms prieštaraujančius veiksmus. Pažymėjo, kad ieškovė pretenzijoje prašė pateikti laimėtojos dokumentus, nes siekė kvestionuoti atsakovės priimtą sprendimą pirkime dėl pasiūlymo eilės sudarymo, tačiau galimybe teikti pretenziją nepasinaudojo, o teisme nepagrįstai tvirtino, jog tokia galimybe ji negalėjo pasinaudoti.
19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei ikiteisminėje stadijoje buvo suteikta galimybė perkančiajai organizacijai pateikti naują pretenziją, joje tiksliai nurodyti kvestionuojamą kvalifikacinį reikalavimą ir pateikti turimus tai pagrindžiančius įrodymus (VPĮ 58 straipsnio 3 dalis, 103 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė to, kad ieškovei buvo apribota teisė į veiksmingą tiekėjo teisių gynybą, ir nusprendė, jog nėra pagrindo ieškovės situaciją vertinti kaip išskirtinę, kuriai spręsti privalomi teismo aktyvūs veiksmai atlikti tai, ko neatliko pati ieškovė.
20. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ieškovė neįgyvendino esminės savo teisės į teisminę gynybą prielaidos – privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos – nepareiškė pretenzijos dėl trečiojo asmens neatitikimo kvalifikacijos reikalavimui (pirkimo sąlygų 35.2 punktas) ir melagingos informacijos pateikimo, dėl to neteko teisės skųsti pirkimo dokumentų nuostatas, todėl civilinę bylą nutraukė (CPK 4232 straipsnio 3 dalis, CPK 293 ir 296 straipsniai).
21. Nutraukęs bylą, teismas ieškovės 2024 m. birželio 17 d. pateikto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkino (CPK 199 straipsnis).
22. Kadangi ieškovė pateikė ieškinį nesilaikydama privalomos ikiteisminės tvarkos, teismas teisinės pagalbos išlaidų ieškovei nepriteisė. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė jai tinkamai vykdant pareigą atsikirsti į ieškinio (dubliko) reikalavimus, teiktų procesinių dokumentų turinį, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 11 026,13 Eur.
23. Teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo nebuvo įpareigotas pateikti tripliko, trečiojo asmens iš ieškovės prašomas priteisti 2 852,46 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 721,11 Eur.
24. Nutraukus bylą CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ieškovei grąžinta 75 proc. žyminio mokesčio dalis – 4 116 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
25. Ieškovė UAB ,,Medusa concert“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Ieškovės 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijos dalykas ir ieškinio šioje civilinėje byloje dalykas sutampa, t. y. trečiojo asmens neatitikimas kvalifikacijos reikalavimui bei melagingos informacijos pateikimas, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė nesilaikė CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
25.2. Ieškovė 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijoje, nors ir lakoniškai, tačiau kėlė klausimą dėl trečiojo asmens atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, todėl, pareikšdama šią pretenziją, ieškovė laikėsi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
25.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija vertintina ne kaip pretenzija, bet kaip ieškovės prašymas pateikti informaciją, kurią turėdama ieškovė galėtų pareikšti pretenziją. Tokia teismo išvada neatitinka tikrovės, kadangi pretenzijoje ieškovė neužsiminė apie ketinimą ateityje pareikšti pretenziją.
25.4. Atsakovė, atsakydama į 2024 m. balandžio 2 d. pretenziją, aiškiai nurodė, kad tai yra atsakymas į pretenziją, taigi suprato, jog gavo ne prašymą pateikti informaciją, bet pretenziją. Be to, gavusi pretenziją, atsakovė ėmėsi veiksmų papildomai patikrinti laimėtojos atitikimą pirkimo sąlygų 35.2 punkte įtvirtintiems kvalifikaciniams reikalavimams, o tai pagrindžia, kad atsakovė suprato pretenzijos pagrindą.
25.5. Net jei 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija nebūtų laikoma pretenzija, nereiškia, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija. Tokiu atveju ieškovės 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. raštai turėtų būti laikomi pretenzijomis, nors jie taip ir nepavadinti. Ieškovė šiuose raštuose aiškiai įvardijo savo abejones dėl laimėtojos neatitikimo konkretiems kvalifikacijos reikalavimams, įtvirtintiems sąlygų 35.2 punkte, be to, atsakovė, gavusi ieškovės raštus, papildomai vertino laimėtojos atitiktį sąlygų 35.2 punkto reikalavimams. Iš atsakovės 2024 m. balandžio 17 d. atsakymo į 2024 m. balandžio 12 d. raštą matyti, kad šis raštas buvo nagrinėjamas iš dalies kaip pretenzija – jame pateikiami atsakovės paaiškinimai dėl laimėtojos atitikimo sąlygų 35.2 punkte įtvirtintiems kvalifikaciniams reikalavimams, o iš atsakovės 2024 m. balandžio 24 d. atsakymo į ieškovės 2024 m. balandžio 18 d. pretenziją matyti, jog šis raštas buvo nagrinėjamas kaip pretenzija.
25.6. Ieškovė pateikė 2024 m. balandžio 2 d. pretenziją dėl sprendimo patvirtinti pasiūlymų eilę, laimėjusia tiekėja pripažinti UAB „Aštuntas elementas“ bei su ja sudaryti sutartį tuo pagrindu, kad ji neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Bet kokia kita paskesnė pretenzija dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo (pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo paskelbimo) ir tuo pačiu pagrindu (neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams) būtų įvertinta kaip pakartotinė.
25.7. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos yra per didelės, be to, kadangi atsakovė turėjo pareigą pateikti tik atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, visos kitos išlaidos už teisines paslaugas nebuvo būtinos. Dėl šios priežasties teismas turėjo sumažinti atsakovei priteistinų išlaidų dydį.
26. Atsakovė VšĮ „GO Vilnius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijos ir ieškinio dalykas bei pagrindas sutampa, todėl turėtų būti vertinama, jog ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodė konkretų kvalifikacijos reikalavimą, kurio, jos nuomone, neatitinka laimėtoja (pirkimo sąlygų 35.2 punktas), ir nurodė tariamus pažeidimus, kurių nebuvo nurodžiusi, teikdama pretenziją. Ieškinio pagrindas yra kur kas platesnis, pateikti papildomi argumentai, kurių nebuvo pretenzijoje.
26.2. Ieškinyje pateikti motyvai yra tiesiogiai grindžiami 2024 m. balandžio 8 d. gautais laimėtojos kvalifikacijos dokumentais, kurių kvestionavimo teise ieškovė galėjo pasinaudoti pareikšdama pretenziją iki kol baigsis sutarties sudarymo atidėjimo terminas, tačiau to nepadarė.
26.3. Ieškovės teiginiai, kad ji 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijoje net neužsiminė apie ketinimus ateityje pareikšti pretenziją, todėl teismas nepagrįstai šią pretenziją vertino ne kaip pretenziją, bet kaip prašymą pateikti informaciją, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Ieškovė pretenzijoje tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad siekia susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, nes norės jį ginčyti. Nesuprantami ieškovės teiginiai, kad atsakovė turėjo nagrinėti ieškovės pretenzijoje nurodytus kelis žodžius, kai nebuvo nurodyta, kurių kvalifikacijos reikalavimų trečiasis asmuo neatitinka. Akivaizdu, kad pretenzijos pateikimo metu pati ieškovė nežinojo, kokių kvalifikacijos reikalavimų laimėtoja tariamai neatitinka.
26.4. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė suprato gavusi pretenziją ir ją nagrinėjo kaip pretenziją, tačiau tikslingai vengia paminėti, jog visą 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijos dokumentą sudarė 7 lapai, kadangi šiuo dokumentu ieškovė siekė kvestionuoti ir techninį pasiūlymų vertinimą bei kėlė kitus klausimus. Taigi dalis argumentų iš tiesų atitiko pretenzijos turinį (nors buvo pateikti pavėluotai). O ieškovės siekis įrodyti, kad laimėtoja neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, iš 7 lapų sudarė vos du sakinius ir iš jų net nebuvo aišku, kurio konkrečiai kvalifikacijos reikalavimo atitikimą ieškovė siekia ginčyti.
26.5. Atsakovė, būdama atsakinga ir sąžininga pirkimo vykdytoja, atidžiai susipažino su visais pretenzijos motyvais bei argumentuotai pasisakė dėl kiekvieno iš jų. Tačiau tai nepatvirtina ieškovės teiginių, kad po pretenzijos gavimo atsakovė pakartotinai vertino laimėtojos atitikimą kvalifikacijos reikalavimams.
26.6. Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovė, susipažinusi su laimėtojos dokumentais, kurie atsakovės buvo pateikti kartu su atsakymu į 2024 m. balandžio 2 d. pretenziją bei 2024 m. balandžio 12 d. gavusi kitos institucijos – asociacijos LATGA – dokumentus apie laimėtojos kvalifikaciją, tikslingai nusprendė nebeteikti motyvuotos pretenzijos ir iš karto kreipėsi į teismą. Ieškovė sąmoningai ignoravo ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją.
26.7. Ieškovė atskirajame skunde siekia pakeisti ieškinio pagrindą, o tai pažeidžia CPK numatytas šalių procesines teises bei prieštarauja teismų suformuotai viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo praktikai. Ieškovė tiek teikdama ieškinį, tiek dubliką laikėsi pozicijos, kad ieškinio pagrindas yra 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija, o atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog atsakovė ieškovės 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. raštus vertino kaip pretenzijas. Atsakovės 2024 m. balandžio 17 d., 2024 m. balandžio 24 d. atsakymų turinys tiesiogiai patvirtina, kad ieškovės raštai buvo vertinami kaip prašymai.
26.8. Ieškovė iškraipo faktines aplinkybes ir siekia suklaidinti teismą. Ieškovė teigia, kad bet kokios pretenzijos, pateiktos po 2024 m. balandžio 2 d., būtų laikomos pakartotinėmis. Tačiau atskirajame skunde taip pat teigia, kad 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. raštai turėtų būti laikomi pretenzijomis.
26.9. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos. CPK suteikia ginčo šalims teisę ginti savo interesus, todėl atsakovė pagrįstai pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nuomonę dėl ieškovės pateiktų prašymų. Ieškovė nepaisė išsamių ir detalių atsakovės atsakymų į ieškovės prašymus ir pati netinkamai įgyvendino procesines teises.
27. Trečiasis asmuo UAB „Aštuntas elementas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nepateikė perkančiajai organizacijai pretenzijos, kurios reikalavimo pagrindas sutaptų su šioje byloje reiškiamų reikalavimų pagrindu.
27.2. Ieškovė 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija ginčijo ekonominio naudingumo vertinimo metu skirtus balus, o ne trečiojo asmens atitikimą konkretiems kvalifikacijos reikalavimams. Pretenzijoje ieškovė deklaravo siekį ateityje kvestionuoti trečiojo asmens pateikto pasiūlymo vertinimą, todėl pretenzijoje suformulavo prašymą pateikti susipažinti laimėtojos pasiūlymo dokumentus. Vėliau, gavusi dokumentus dėl trečiojo asmens atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, ieškovė naujos pretenzijos, kurios pagrindas būtų būtent reikalavimų, nustatytų pirkimo sąlygų 35.2 punkte, neatitikimas, atsakovei nebeteikė, o iš karto kreipėsi su ieškiniu į teismą.
27.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijos reikalavimas sutampa su šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimu. Pretenzijoje nebuvo keliamas aiškus reikalavimas, kurio pagrindu būtų pirkimo sąlygų 35.2 punkto neatitikimas.
27.4. Ieškovė atskirajame skunde nurodo naują aplinkybę, kuria nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. prašo ieškovės 2024 m. balandžio 12 d. bei 2024 m. balandžio 18 d. raštus dėl informacijos pateikimo laikyti pretenzijomis. Toks ieškovės pozicijos pasikeitimas įvyko tik po skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad ji perkančiajai organizacijai pateikė tik vieną 2024 m. balandžio 2 d. pretenziją. Tokia nenuosekli ieškovės pozicija tik patvirtina, kad ieškovė pati nėra įsitikinusi, kokiu dokumentu ir ar iš viso teikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl trečiojo asmens atitikimo kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam pirkimo sąlygų 35.2 punkte.
27.5. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė yra atsakinga tiek dėl atsakovės, tiek dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir turi jas atlyginti. Ieškovė tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo stadijose elgėsi neapdariai. Būtent tai, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, turėjo esminę reikšmę tiek bylos nutraukimui, tiek atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Nėra pagrindo mažinti atsakovei iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas, juolab remiantis argumentais, kurių pagrindu buvo sumažintas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis trečiajam asmeniui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, konstatavus, kad ieškovė nesilaikė VPĮ imperatyviai nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, civilinė byla nutraukta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
30. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – perkančiosios organizacijos 2024 m. balandžio 24 d. atsakymą į ieškovės 2024 m. balandžio 18 d. pakartotinį prašymą, ir prašo jį priimti bei vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais. Nurodo, kad šio įrodymo turinys patvirtina, jog ieškovės 2024 m. balandžio 18 d. pakartotinis prašymas buvo nagrinėjamas kaip pretenzija. Teigia, kad prašomo priimti įrodymo pateikti su ieškiniu neturėjo galimybės, kadangi jis gautas jau po ieškinio teismui pateikimo, be to, šio įrodymo teismui nepateikė ir atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį.
31. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (įrodymas gautas 2024 m. balandžio 24 d., o skundžiama nutartis rašytinio proceso tvarka priimta 2024 m. birželio 18 d.), taip pat tai, kad šis įrodymas neturi esminės reikšmės ginčo klausimui pagal apibrėžtas jo ribas teisingai iš visapusiškai išnagrinėti, ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą atsisako priimti.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
33. Byloje nustatyta, kad atsakovė VšĮ ,,GO Vilnius“ atviro konkurso būdu vykdė „Vilniaus vasaros švenčių 2024, 2025 ir 2026 m. liepos 25 d. koncepcijos sukūrimo, turinio paruošimo ir įgyvendinimo paslaugų“ pirkimą Nr. 703281.
34. Pasiūlymus pirkime pateikė ieškovė UAB ,,Medusa concert“ ir trečiasis asmuo UAB „Aštuntas elementas“.
35. Perkančiosios organizacijos 2024 m. kovo 8 d. pranešimu ieškovei buvo pateikti ieškovės pasiūlymo A techninės dalies vertinimo balai ir ieškovės pasiūlymo vertinimo apibendrinimas.
36. Perkančioji organizacija 2024 m. kovo 22 d. CVP IS priemonėmis tiekėjams išsiuntė pranešimą apie pirkimų komisijos sudarytą ir patvirtintą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovė užėmė antrą vietą. Laimėjusia tiekėja pripažinta UAB „Aštuntas elementas“.
37. Ieškovė 2024 m. balandžio 2 d. 20 val. 00 min. CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nesutiko su ieškovės A dalies techninio pasiūlymo įvertinimu ir pirkimo komisijos skirtais balais, išreiškė abejonę dėl laimėtojos atitikimo pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos reikalavimams ir prašė atsakovės stabdyti pirkimo procedūras, pateikti susipažinti laimėtojos pasiūlymo dokumentus, pakartotinai vertinti laimėtojos ir ieškovės pasiūlymus bei laimėjusia tiekėja pripažinti ieškovę.
38. Atsakovė 2024 m. balandžio 8 d. pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenzija paliekama nenagrinėta, nes dalis reikalavimų neatitinka pretenzijos požymių, o dalis jų buvo pateikti pavėluotai: 1) pretenzija dėl ieškovės pasiūlymo A techninės dalies kokybinio vertinimo buvo pateikta pasibaigus VPĮ nustatytam pretenzijų pateikimo terminui (praėjus 24 dienoms); atsakovė nenagrinėjo pretenzijoje išdėstytų reikalavimų, susijusių su ieškovės pasiūlymo A techninės dalies pakartotiniu vertinimu; 2) pretenzijoje ieškovė nurodė, kad laimėtoja neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, o jos pateikta informacija turėtų būti vertinama kaip melaginga VPĮ 52 straipsnio prasme. Atsakovė tuo pagrindu, kad ieškovė konkrečiai nenurodė, kokio kvalifikacinio reikalavimo, jos vertinimu, neatitinka laimėtojos pasiūlymas arba kokia konkrečiai jos pateikta informacija turėtų būti vertinama kaip melaginga, nėra pateikta jokių argumentų ar įrodymų, nusprendė, jog ieškovės teiginiai abstraktūs, jie nėra laikytini pretenzija ir jų nenagrinėjo; 3) ieškovė pateikė prašymą leisti susipažinti su laimėtojos dokumentais. Atsakovė suteikė ieškovei galimybę susipažinti su laimėtojos pasiūlymo dokumentais, išskyrus informaciją, kuri laimėtojos buvo nurodyta kaip konfidenciali.
39. Ieškovė 2024 m. balandžio 12 d. pateikė ieškovei prašymą pateikti informaciją apie laimėtojos pasiūlyme nurodytą jos organizuotų koncertų žiūrovų skaičių (pirkimo sąlygų 35.2 punktas) bei visus laimėtojos deklaruotą kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus.
40. Atsakovė 2024 m. balandžio 17 d. pateikė atsakymą į ieškovės 2024 m. balandžio 12 d. prašymą, nurodydama, kad ieškovei nebus teikiami jokie papildomi dokumentai. Atsakyme, be kita ko, pažymėjo, kad tiekėja nei su 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija, nei su 2024 m. balandžio 12 d. prašymu nepateikė jokių duomenų ir jokios konkrečios informacijos, kodėl ir kaip laimėtoja neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, dėl to perkančioji organizacija negalėjo jų vertinti; perkančioji organizacija aiškiai įvardijo, pagrindė ir pateikė informaciją, kokiais koncertais ir jų organizavimu laimėtoja grindė savo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams; laimėtojos pasiūlyme buvo pateikta visa pagal pirkimo sąlygas prašoma informacija; perkančioji organizacija 2024 m. balandžio 8 d., teikdama tiekėjai susipažinti laimėtojos pasiūlymą, pateikė pagal pirkimo sąlygų 35.2 punktą reikalautus įrodymus apie tinkamai suorganizuotą renginį.
41. Ieškovė 2024 m. balandžio 18 d. pateikė pakartotinį prašymą, kuriame prašė pakartotinai įvertinti laimėtojos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams bei kvalifikuoti laimėtojos pateiktą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme bei pašalinti iš pirkimo.
42. Ieškovė 2024 m. balandžio 18 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens pripažinimo pirkimą laimėjusia tiekėja. Ieškinį grindė trečiojo asmens neatitikimu kvalifikacijos reikalavimui (pirkimo sąlygų 35.2 punktas) ir melagingos informacijos pateikimu.
Dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą (ne)buvimo
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė VPĮ imperatyviai nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos – nepareiškė pretenzijos dėl trečiojo asmens neatitikimo kvalifikacijos reikalavimui (pirkimo sąlygų 35.2 punktas) ir melagingos informacijos pateikimo. Ieškovė atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, teigdama, kad ji perkančiajai organizacijai 2024 m. balandžio 2 d. pateikė pretenziją ir jos bei ieškinio šioje civilinėje byloje dalykas sutampa. Papildomai nurodo, kad net jei 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija ir nebūtų laikoma pretenzija, tokiu atveju pretenzijomis turėtų būti laikomi ieškovės atsakovei pateikti 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. raštai, nepaisant to, jog jie ir nėra įvardinti pretenzijomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija dėl toliau nurodomų motyvų.
44. Pagal CPK 293 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
45. CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
46. Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 3 dalimi, 102 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos visų pirma turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ir tik po to, kai perkančioji organizacija išnagrinėjo pretenziją, tiekėjas turi teisę kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių VPĮ reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Tokią teisę tiekėjas turi ir tada, kai perkančioji organizacija VPĮ nustatyta tvarka nepagrįstai atsisako išnagrinėti pretenziją (CPK 4232 straipsnio 3 dalis).
47. Taigi viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją.
48. Pažymėtina, kad ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 43 punktas). Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, 38 punktas).
49. CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu; ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 4233 straipsnio 4 dalimi, keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
50. Taigi viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 45 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė šioje byloje neįgyvendino privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos – per įstatyme numatytą terminą nepareiškė perkančiajai organizacijai pretenzijos dėl trečiojo asmens neatitikimo kvalifikacijos reikalavimui (pirkimo sąlygų 35.2 punktas) ir konkrečios melagingos informacijos pateikimo, todėl šiai aplinkybei paaiškėjus po civilinės bylos iškėlimo ir nustačius, jog šia tvarka nebegalima pasinaudoti, ši civilinė byla pagrįstai buvo nutraukta (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
52. Iš ieškovės 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijos matyti, kad ji iš esmės buvo pareikšta dėl ieškovės A dalies techninio pasiūlymo įvertinimo, t. y. ieškovė pretenzijoje pateikė savo nesutikimo motyvus dėl to, kad, ieškovės įsitikinimu, netinkamai buvo įvertintas jos pasiūlymas, jai paskirti per maži balai ir dėl to nepagrįstai laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Aštuntas lementas“, o ne ieškovė (šią ieškovės pretenzijos dalį perkančioji organizacija 2024 m. balandžio 8 d. atsakymu į pretenziją paliko nenagrinėtą kaip pateiktą pavėluotai). Nors tame pačiame dokumente, įvardintame pretenzija, ieškovė užsiminė ir apie tai, kad galimai UAB „Aštuntas elementas“ neatitinka sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, todėl jis turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros ir Viešųjų pirkimų įstatymo 52 straipsnio nustatyta tvarka turėjo būti vertinama, ar šis tiekėjas nepateikė melagingos informacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie ieškovės lakoniški ir abstraktūs teiginiai pretenzijoje nebuvo plačiau detalizuoti, argumentuoti, nenurodyta, kokio (-ių) konkrečiai kvalifikacijos reikalavimo (-ų) pirkimą laimėjęs trečiasis asmuo neatitinka, kokia jo pateikta informacija melaginga, tokia ieškovės pozicija nepagrįsta ir atitinkamais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo pagrindo nagrinėti nekonkretaus ieškovės iškelto klausimo, nesant aiškių jo ribų, įvertinus ir tai, jog pirkimo sąlygose buvo numatyti trys kvalifikacijos reikalavimai (pirkimo sąlygų 35.1–35.3 punktai) ir vienuolika pašalinimo pagrindų (pirkimo sąlygų priedas Nr. 4).
53. Priešingai nei ieškovė teigia atskirajame skunde, 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijos turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė šiuo dokumentu nepareiškė pretenzijos perkančiajai organizacijai dėl trečiojo asmens neatitikimo kvalifikacijos reikalavimui (pirkimo sąlygų 35.2 punktas) ir melagingos informacijos pateikimo, t. y. konkrečiu faktiniu pagrindu, kuriuo ji grindė teismui 2024 m. balandžio 18 d. pateiktą ieškinį, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir trečiojo asmens pripažinimo pirkimą laimėjusiu tiekėju. Pretenzijoje nebuvo keliamas aiškus reikalavimas, kurio pagrindu būtų būtent pirkimo sąlygų 35.2 punkto nesilaikymas, toks pagrindas buvo nurodytas tik ieškinyje. Pretenzijos turinys, joje ieškovės perkančiajai organizacijai suformuluoti reikalavimai (prašymai) iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovė 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija pavadintu dokumentu aptariamu aspektu pateikė tik prašymą atsakovei leisti susipažinti su laimėtojos pasiūlymo dokumentais, turėdama tikslą vėliau kvestionuoti trečiojo asmens pateikto pasiūlymo vertinimą (dėl atitikimo konkretiems kvalifikacijos reikalavimams).
54. Ieškovės prašomą informaciją, išskyrus tą, kurią trečiasis asmuo laikė konfidencialia, atsakovė, 2024 m. balandžio 8 d. atsakydama į ieškovės 2024 m. balandžio 2 d. pretenziją, ieškovei suteikė, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo. Visgi ieškovė, gavusi prašomą informaciją, pretenzijos dėl laimėtojos neatitikimo pirkimo sąlygų 35.2 punkto kvalifikacijos reikalavimui perkančiajai organizacijai per įstatyme numatytą terminą iki sutarties sudarymo atidėjimo termino pabaigos nepateikė (VPĮ 102 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 3 dalis, 86 straipsnio 8 dalis).
55. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad jai gavus trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus ir su jais susipažinus, ieškovė nebegalėjo pareikšti naujos pretenzijos, nes tokia pretenzija būtų laikoma pakartotine (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tai, jog ieškovės 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijos teiginiai nebuvo laikomi pretenzijos motyvais, perkančioji organizacija aiškiai nurodė 2024 m. balandžio 8 d. atsakyme į ieškovės pretenziją. Būtent dėl šios priežasties (ieškovės pretenzijoje nurodytų argumentų abstraktumo) perkančioji organizacija 2024 m. balandžio 8 d. atsakyme į ieškovės pretenziją jų ir nevertino, taigi ir nelaikė, kad nurodytais aspektais ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai. Todėl ieškovė, įvertinusi perkančiosios organizacijos atsakymo motyvus, ne tik galėjo, tačiau, siekdama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, ir privalėjo prieš kreipdamasi į teismą pareikšti atsakovei pretenziją turimų duomenų pagrindu, t. y. laiku pateikti aiškią ir konkrečią pretenziją tuo pagrindu, kuriuo vėliau buvo pareikštas ieškinys teismine tvarka. Ieškovei to nustatyta tvarka ir terminu nepadarius, su tuo susijusių pasekmių rizika tenka jai pačiai.
56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovei ikiteisminėje stadijoje buvo suteikta galimybė perkančiajai organizacijai pateikti naują pretenziją, tačiau ieškovė ja nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei buvo apribota teisė į veiksmingą teisių gynybą, ir ieškovės situaciją vertinti kaip išskirtinę, kuriai spręsti privalomi teismo aktyvūs veiksmai atlikti tai, ko neatliko pati ieškovė.
57. Pažymėtina tai, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad ieškinį reiškia atsakovei netenkinus 2024 m. balandžio 2 d. pretenzijos, tačiau atskirajame skunde jau nurodo naują aplinkybę, t. y. tai, jog tuo atveju, jei 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija nebūtų laikoma tinkama pretenzija, pretenzijomis turėtų būti laikomi ieškovės 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. raštai, nepaisant to, kad jie ir nėra įvardinti pretenzijomis. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į atskirąjį skundą pateiktiems argumentams, įvertinęs šio ginčo ribas, CPK 4233 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią draudimą keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, taip pat draudimą atskirajame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), nurodytų ieškovės argumentų, kaip peržengiančių bylos nagrinėjimo, taigi ir apeliacijos, ribas, apeliacine tvarka nevertina ir dėl jų nepasisako.
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia perkančiosios organizacijos jai 2024 m. balandžio 8 d. pateiktų dokumentų pagrindu, tačiau ieškovė gavusi šiuos dokumentus nepareiškė perkančiajai organizacijai pretenzijos, kurios pagrindas atitiktų pareikšto ieškinio pagrindą, o 2024 m. balandžio 2 d. pretenzija pavadinto dokumento dalis, kuria ieškovė abstrakčiai kėlė klausimą dėl to, kad galimai trečiasis asmuo neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, šiuo atveju nelaikytina tinkama pretenzija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo, kylančio iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai šią civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Ieškovės atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
59. Nagrinėjamu atveju ieškovė atskirajame skunde neginčija to, kad, nutraukus civilinę bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl to, kad nebuvo laikytąsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ji turi procesinę pareigą atlyginti atsakovės šiame teisminiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), šioje nutartyje plačiau nepasisako.
60. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės nesutinka su iš jos atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu (11 026,13 Eur) ir teigia, kad ne visos šios išlaidos buvo būtinos, be to, jos apskritai yra per didelės, neatitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (toliau – rekomendacijos) numatytų maksimalių šių išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais iš dalies sutinka.
61. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).
62. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
63. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
64. Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji patyrė 11 026,13 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. TGSLT2402052 matyti, kad suteiktas teisines paslaugas sudaro: prašymas prijungti prie civilinės bylos elektroninės kortelės (0,25 val.); prašymas dėl termino pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo (1 val.); atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2 val., 3,5 val., 2,25 val., 3 val.); atsakymas į ieškovės 2024 m. balandžio 18 d. prašymą (3 val.); atsiliepimas į ieškinį (0,25 val., 8 val., 7 val., 2,75 val.); lydraštis teismui dėl neviešos informacijos pateikimo (1,5 val.); susipažinimas su ieškovės dubliku ir tripliko parengimas (5 val., 5 val., 5 val., 8 val., 0,25 val.); lydraštis teismui dėl konfidencialios informacijos pateikimo, tripliko derinimas su klientu, bendravimas su trečiojo asmens advokate (3 val.).
65. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, CPK suteikia ginčo šalims teisę ginti savo interesus, todėl atsakovė turėjo teisę šiame teisminiame procese reaguoti į byloje ieškovės teikiamus prašymus ir pateikti dėl jų savo nuomonę (pavyzdžiui, pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), taip pat pati pareikšti prašymus, kurių reikia tinkamam jos procesinių teisių įgyvendinimui (pavyzdžiui, prašymą pripažinti dalį pateiktų dokumentų nevieša bylos medžiaga). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už prašymų, išskyrus prašymo prijungti prie civilinės bylos elektroninės kortelės, parengimą nebuvo būtinos ir dėl to patirtos išlaidos neturėtų būti atsakovei iš ieškovės priteistos. Pažymėtina, kad šalis, inicijuojanti teisminį procesą, turi įvertinti, jog į procesą įtraukta kita šalis turi teisę į teisinę pagalbą, kad išlaidos atstovo teikiamai teisinei pagalbai apmokėti sudaro bylinėjimosi išlaidas, kurias atlyginti turės pareigą pralaimėjusi procesą šalis (CPK 93 straipsnis) arba šalis, atsakinga už jų susidarymą, teismui nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis).
66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).
67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovės išlaidas už prašymo prijungti prie civilinės bylos elektroninės kortelės parengimą. Pažymėtina, kad tokio prašymo pateikimas yra nulemtas išimtinai šalies valios, to, kad jos atstovas turėtų galimybę susipažinti su civiline byla, matyti joje atliekamus teismo ar byloje dalyvaujančių asmenų procesinius veiksmus (teikiamus dokumentus), į juos reaguoti, t. y. iš esmės tokio prašymo pateikimas yra prielaida atstovui tinkamai byloje atstovauti klientą, jam bylos eigoje suteikiant konkrečias teisines paslaugas, dėl kurių patirtas išlaidas viena šalis vėliau teisminiame procese siekia prisiteisti iš kitos šalies. Dėl šios priežasties išlaidos už minėto prašymo parengimą laikytinos nepagrįstomis ir perteklinėmis, be to, jų priteisimas iš priešingos šalies neatitiktų ir sąžiningumo principo.
68. Be to, tokios paslaugos kaip susipažinimas su tripliku, tripliko derinimas su klientu, bendravimas su trečiojo asmens advokate taip pat nevertintinos kaip atskiros teisinės paslaugos, kurios atskirai apmokestinamos, todėl į šią aplinkybę, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, taip pat atsižvelgtina.
69. Remiantis rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra atskirai išskirta konkreti suma, kiek buvo įkainota kiekviena suteikta teisinė paslauga (parengtas procesinis dokumentas), o nurodyta tik tai, kad šias paslaugas suteikti prireikė iš viso 60,75 val. ir bendra visų paslaugų suma – 11 026,13 Eur. Todėl atsakovei suteiktų teisinių paslaugų dydžio pagrįstumas nustatytinas atsižvelgiant į galimas darbo ir laiko sąnaudas teisinėms paslaugoms suteikti, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, rekomendacijose numatytą maksimalų išlaidų dydį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
70. Įvertinus atsakovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų patyrimo metu galiojusį VDU, rekomendacijų 8 punkte numatytus teisinių paslaugų koeficientus, darytina išvada, kad maksimalus už atsiliepimo į ieškinį išlaidų dydis sudaro 5 275,75 Eur (paskaičiavimas: 2 110,30 Eur (2023 m. IV ketvirčio VDU) x 2,5 (rekomendacijų 8.2 punktas); už tripliko parengimą – 3 165,45 Eur (paskaičiavimas: 2 110,30 Eur (2023 m. IV ketvirčio VDU) x 1,5 (rekomendacijų 8.2 punktas); už kitų prašymų (atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, lydraščių, atsakymo) parengimą – 844,12 Eur ir 211,03 Eur (paskaičiavimai: 2 110,30 Eur (2023 m. IV ketvirčio VDU) x 0,4 (rekomendacijų 8.16 punktas) ir 2 110,30 Eur (2023 m. IV ketvirčio VDU) x 0,1 (rekomendacijų 8.19 punktas).
71. Nors rekomendacijose už atsiliepimą į ieškinį ir tripliko parengimą numatyti maksimalūs dydžiai yra atitinkamai 5 275,75 Eur ir 3 165,45 Eur, o už kitus prašymus – 844,12 Eur ir 211,03 Eur, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia to, kad turi būti priteistas maksimalus jų dydis, kiekvienu atveju individualiai nevertinant tokių išlaidų pagrįstumo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas).
72. Nagrinėjamu atveju parengtų procesinių dokumentų pobūdis, turinys, realiai jiems parengti reikalingos tikėtinos darbo ir laiko sąnaudos, aplinkybė, kad nemaža dalis atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų kartojasi (pavyzdžiui, analogiški argumentai dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir dėl ginčo ribų dėstomi atsiliepime į ieškinį, triplike ir atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; abu prašymai pripažinti atsakovės pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiaga iš esmės taip pat grindžiami tapačiais argumentais, kt.), todėl jiems parengti nereikėjo papildomų darbo ir laiko pastangų, taip pat tai, kad byloje nebuvo keliami nauji ar sudėtingi teisės klausimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą šias išlaidas sumažinti iki protingos ir pagrįstos sumos – 8 000 Eur, kuri priteistina atsakovei iš ieškovės (CPK 94 straipsnis, 98 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
73. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką viešųjų pirkimų bylose, taip pat reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus šia tvarka pasinaudojus netinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir nepagrįstai nesumažino atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, šioje dalyje skundžiama nutartis patikslinama, šių išlaidų dydį sumažinant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
74. Nagrinėjamu atveju ieškovės atskirasis skundas iš esmės atmestas (atmestas esminis reikalavimas panaikinti skundžiamą nutartį, kuria civilinė byla buvo nutraukta, o priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis tik patikslintas), todėl ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir jos pusėje veikęs trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
75. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 446,75 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Trečiojo asmens apeliacinėje instancijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 527,32 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
76. Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio VDU. Nagrinėjamu atveju už suteiktas advokatų teisines paslaugas atsakovė ir trečiasis asmuo sumokėjo 2024 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. I ketvirčio VDU, kuris buvo 2 161 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,4).
77. Kadangi atsakovės ir trečiojo asmens prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma (atitinkamai 4 446,75 Eur ir 1 527,32 Eur) viršija rekomendacijų 8.16 punkte numatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį, taip pat įvertinus šio ginčo pobūdį, sudėtingumą, apimtį, galimas advokatų darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumento pobūdį, turinį, tai, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo tie patys atstovai, todėl jiems neabejotinai buvo žinomos visos byloje susiklosčiusios aplinkybės, nenustačius pagrindų, kuriems esant kiltų būtinybė nukrypti nuo rekomendacijose numatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio, spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos sumos – 864,40 Eur, kuri, atmetus atskirąjį skundą, iš ieškovės priteistina atsakovei ir trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį (jį sumažinant) ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Medusa concert“, juridinio asmens kodas 135812959, atsakovei viešajai įstaigai ,,GO Vilnius“, juridinio asmens kodas 123641468, 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Medusa concert“, juridinio asmens kodas 135812959, atsakovei viešajai įstaigai ,,GO Vilnius“, juridinio asmens kodas 123641468, 864,40 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Medusa concert“, juridinio asmens kodas 135812959, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Aštuntas elementas“, juridinio asmens kodas 303339069, 864,40 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Giedrė Čėsnienė