Civilinė byla Nr. 2A-359-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11354-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.6; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Igno Totilo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-394-956/2024 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovo naudai 1 737,72 Eur turtinę žalą, 10 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja I. A., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, 2019 m. sausio 24 d. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog prašymas apklausti byloje gynybos liudininkus, taip pat ir V. G. K., neturės reikšmės nuosprendžio priėmimui. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos nariai A. A., G. E., D. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 suklastojo duomenis apie ieškovo prašytą apklausti liudininkę V. G. K., 2022 m. kovo 1 d. nutartyje melagingai nurodydami, jog ši liudininkė baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019 teisiamajame posėdyje jau buvo apklausta, todėl jos pakartotinai apklausti nereikia. Atsisakydami apklausti liudininkę V. G. K., teismai pažeidė ieškovo teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą. Tvirtino, kad liudininkė V. G. K. teismo posėdyje baudžiamojoje by­loje Nr. 1-30-993/2019 niekada nebuvo apklausta.

3.       Pažymėjo, kad dėl atsisakymo apklausti teisiamajame posėdyje liudininkę V. G. K., iš ieškovo neteisėtai buvo konfiskuota 1 737,72 Eur suma. Ši neteisėta konfiskacija ieškovui gali sukelti ir sukelia neigiamas teisines ir finansines pasekmes kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-831-408/2023, žaloja ieškovo sveikatą, jį psichologiškai gniuždo ir kankina. Atsižvelgiant į tai, dėl tyčinių neteisėtų Kauno apygardos teismo teisėjų A. A., G. E. ir D. J. veiksmų baudžiamojoje by­loje Nr. 1A-6-593/2022 ieškovas patyrė 1 737,72 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

4.       Teigė, kad teisėjai I. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija A. A., G. E., D. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 ilgą laiką diskriminavo ieškovą kaip politinį kalinį, disidentą dėl jo politinių pažiūrų, vykdė antikonstitucinius veiksmus prieš ieškovą, buvo šališki, nuo bylos nepagrįstai nenusišalino. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

5.       Nurodė, kad ieškovo patirta neturtinė žala pasireiškia patirtu dvasiniu sukrėtimu ir ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, ilgalaikiu kankinimu, žala psichikai; bendravimo galimybių apribojimu su šeima, draugais; ilgalaikiu pažeminimu ir ieškovo reputacijos pablogėjimu prieš visuomenę; žala sveikatai – dėl nuolatinės įtampos pablogėjo ieškovo sveikatos būklė, yra priverstas vartoti vaistus, lankytis pas įvairius gydytojus, darytis tyrimus; laiko gaišinimu; trukdymu vykdyti kitą veiklą – vertėjauti pagal verslo liudijimą, ir gauti pajamas iš jos; sukeltais nepatogumais ir trukdymu gintis; atsakovės sukelta nuolatine baime bei jaučiama grėsme; persekiojimo jausmu dėl diskriminacijos; baime būti vėl paguldytam į psichiatrijos ligoninę; sukeltu neigiamu savęs vertinimu, veiklumo sumažėjimu, sprendimų lėtumu, neryžtin­gumu, vienišumo jausmu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja I. A. 2019 m. sausio 24 d. teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-30-993/2019 atmetė ieškovo prašymą apklausti liudytoją V. G. K., nes liudytojos parodymai neturės esminės reikšmės kaltinimui paneigti. Ieškovas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje. Iš ieškovo nuspręsta konfiskuoti neteisėtas pajamas, t. y. 105 760,64 Eur sumą, kurias jis gavo neteisėtai vykdydamas pinigų skolinimo veiklą. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir bylą iš naujo perdavė nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022, išnagrinėjęs nuteistojo V. J. teismo posėdžio metu teiktus prašymus dėl įrodymų tyrimo apeliacinėje instancijoje atlikimo, nurodė, kad dar kartą apklausti V. G. K. nėra pagrindo, kadangi ji apie reikšmingas bylai aplinkybes apklausta pirmosios instancijos teisme. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmetė, paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2023 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria nuteistojo V. J. apeliacinis skundas buvo atmestas.

8.       Teismas, byloje taip pat nustatė, kad prokuroras, 2016 m. gruodžio 7 d. kartu su baudžiamąja byla Kauno apylinkės teismui perdavė ir prašymą byloje apklausti liudytojus, tarp kurių ir V. G. K., kuri, nagrinėjant baudžiamąją bylą 1-30-993/2019, ne kartą buvo kviečiama apklausai į teisiamąjį posėdį, tačiau, informavus teismą, jog V. G. K. sunkiai serga ir nevaikšto, 2018 m. spalio 15 d. teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, nusprendė perskaityti neatvykusių liudytojų, taip pat ir V. G. K., parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Kauno apylinkės teismas teisiamojo posėdžio metu neapklausęs liudytojos V. G. K., tačiau pagarsinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus, visiškai teisėtai ir pagrįstai šia tvarka pasinaudojo, tokia liudytojo parodymų pagarsinimo tvarka numatyta įstatyme. Teismas sprendė, kad negalima išvada, jog kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, nei Kauno apylinkės teismo teisėja I. A., nusprendusi pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos V. G. K. parodymus. Teismas nenustatė teisėjos I. A. neteisėtų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.

9.       Byloje nustatęs, kad iš 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu iš ieškovo konfiskuotos bendros 105 760,64 Eur sumos, 1 737,72 Eur suma buvo konfiskuota remiantis ne V. G. K. parodymais, o jos sūnaus D. A. J. parodymais, patvirtinusiais ieškovui mokėtas sutarto dydžio palūkanas, o dėl V. G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų parodymų jokia konkreti suma konfiskuota nebuvo, teismas sprendė, kad 1 737,72 Eur sumos konfiskavimas nėra susijęs su liudytojos V. G. K. duotais parodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 iš ieškovo 1 737,72 Eur sumos konfiskavimas buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovas prašomos priteisti turtinės žalos nepatyrė.

10.       Teismas vertino, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1A-6-593/2022, išvadą, jog apklausti dar kartą V. G. K. nėra pagrindo, kadangi ji apie reikšmingas bylai aplinkybes apklausta pirmosios instancijos teisme, padarė dėl to, kad V. G. K. parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, jog tikėtina, kad liudytojos parodymų pagarsinimą teismas prilygino V. G. K. apklausai teisme. Teismas sprendė, kad iš esmės tokia teismo išvada nėra neteisinga ar klaidinga, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad teismas tokiu būdu siekė klastoti duomenis dėl V. G. K. parodymų. Teismas pažymėjo, kad teismas galėjo padaryti ir rašymo apsirikimo klaidą, tačiau šios klaidos jokiu būdu negalima vertinti, kaip sąmoningo teismo siekio klastoti minėtus duomenis ir spręsti, kad šiuo konkrečiu veiksmu ieškovui padaryta žala. Teismas konstatavo, jog teisėjų A. A., G. E., D. J. neteisėti veiksmai nenustatyti.

11.       Atsižvelgęs į tai, kad tiek Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2023 išsamiai aptarė teismų šališkumą nagrinėjant ieškovo baudžiamąją bylą ir konstatavo, kad ieškovo teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista, teismas dar kartą tuo pačiu klausimu nepasisakė, o ieškovo argumentą, kad teismai, atsisakydami apklausti liudininkę V. G. K., pažeidė jo teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą, atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-394-956/2024 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

13.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, pažeidus procesinės teisės normas ir netinkamai nustačius faktines aplinkybes.

14.       Pažymi, kad teisėjų A. A., G. E. ir D. J. kaltę ieškovas įrodinėjo ne tik liudininkės V. G. K. neapklausimu pirmosios instancijos teisme, bet ir tuo, jog minėti teisėjai baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 akivaizdžiai suklastojo duomenis, 2022 m. kovo 1 d. nutartyje melagingai nurodydami, jog ši liudininkė baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo jau buvo apklausta. Be to, pats teismas, nagrinėdamas šią bylą, pripažino, jog liudininkė V. G. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 teismo posėdyje nebuvo apklausta.

15.       Apelianto teigimu, liudininkės V. G. K. ikiteisminio tyrimo 2013 m. balandžio 18 d. apklausos protokole duotų parodymų pagarsinimas negali būti prilyginamas šios liudininkės apklausai teisme, kadangi ji nedavė priesaikos teisme, ieškovui nebuvo suteikta įstatymo numatyta teisė teismo posėdžio metu jai užduoti klausimų, o teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 2, 5 dalių reikalavimus, dėl to tokių ieškovo nekaltumą patvirtinančių ikiteisminiame tyrime liudininkės V. G. K. parodymų nevertino kaip, davus priesaiką teisme, surinktų teisiškai reikšmingų įrodymų. Apelianto tvirtinimu, baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 nagrinėję teisėjai ir šią bylą nagrinėjęs teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatą ir BPK 7 straipsnyje numatytą reikalavimą bylas nagrinėti laikantis rungimosi principo.

16.       Tvirtina, kad Kauno apygardos teismo išvada 2022 m. kovo 1 d. nutartyje, jog apklausti dar kartą V. G. K. nėra pagrindo, kadangi ji apie reikšmingas bylai aplinkybes apklausta pirmosios instancijos teisme, yra akivaizdžiai neteisinga ir klaidinga, tai yra šiurkšti ir tyčinė teisėju klaida. Iš ieškovo teismai atėmė teisę gynybos liudininkę V. G. K. apklausti teisme tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo taikomos kaltinimo liudininkams.

17.       Nurodo, kad teisėjų šališkumą ir kaltę patvirtina tai, jog nors liudininkas A. D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis ieškovui jokių palūkanų nemokėjo, tačiau teismai šių jo parodymų nevertino kaip įrodymų, o vertino šio liudininko pakeistus, neaiškius, prieštaringus teisme duotus parodymus, prieštaraujančius gynybos liudininkės V. G. K. parodymams ikiteisminiame tyrime. Teismai tyčia atsisakė įrodymais pripažinti gynybos liudininkės V. G. K. parodymus ikiteisminiame tyrime.

18.       Pažymi, kad klaidos padarymas taip pat patvirtina neteisėtus teismo veiksmus, nes klaidos padarymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja BPK 1 straipsnio nuostatai, kad nekaltas apeliantas neturi būti nuteistas dėl teismo klaidos.

19.       Apelianto tvirtinimu, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras, kartu su baudžiamąja byla perdavė ir prašymą byloje apklausti nurodytus liudytojus, tarp kurių ir V. G. K.,  patvirtina, kad liudininkė V. G. K. privalėjo būti apklausta baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 teisiamajame posėdyje, o ne tik pagarsinami jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

20.       Teigia, kad BPK 276 straipsnis nenumato, kad būtų galima perskaityti liudininkės V. G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – tokius parodymus galima perskaityti tik tada, kai jie duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar pirmiau teisme. Liudininkė V. G. K. nėra mirusi, nepateikė įrodymų apie svarbias nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežastis, neatsisakė ir nevengė duoti parodymus, nepareiškė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o kaltinamasis V. J. teisiamajame posėdyje dalyvavo (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Apelianto tvirtinimu, teismas netinkamai taikė BPK 276 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai nenustatė BPK 276 straipsnio 4 dalies pažeidimo.

21.       Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai nenustatė ir nenustatinėjo, jog kitas teisėjas – Panevėžio apylinkės teismo teisėjas V. K., tokioje pačioje situacijoje pasielgė kitaip – nusprendė liudytoją apklausti garso ir vaizdo nuotolinėmis priemonėmis, nei Kauno apylinkės teismo teisėja I. A., nusprendusi pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos V. G. K. parodymus.

22.       Tvirtina, kad teismas iš bylos nepagrįstai ir neteisėtai pašalino trečiuosius asmenis Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą; nutarties apie jų pašalinimą neatsiuntė; sutrukdė ją skųsti atskiruoju skundu, taip pažeisdamas CPK 47 straipsnio 5 dalį. Teismas byloje nepagrįstai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, taip pat ir 2024 m. kovo 19 d. prašytų prijungti įrodymų.

23.       Apelianto teigimu, teismas į bylą trečiaisiais asmenimis nepagrįstai neįtraukė buvusią Kauno apylinkės teismo teisėją, dabar Kauno apygardos teismo teisėją, I. A., Kauno apygardos teismo teisėjus A. A., G. E., D. J., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus T. Š., A. V., R. A..

24.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25.       Nurodo, kad teismas teisingai nustatė aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškovo reikalavimas ir sprendime jas nurodė bei vertino nagrinėjamos bylos kontekste.

26.       Pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad dėl sveikatos būklės liudytoja V. G. K. teisme apklausta nebuvo, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai BPK nustatyta tvarka buvo teisme pagarsinti. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad minėtos liudytojos parodymus teisme pagarsinęs pirmosios instancijos teismas jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

27.       Atsakovės tvirtinimu, prieš šios civilinės bylos pridėtos baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad V. G. K. parodymai neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant dėl 1 737,72 Eur sumos konfiskavimo iš ieškovo, be to, teismo vertinimas ir išvados dėl D. A. J. ir V. G. K. duotų parodymų patvirtina, kad šių liudytojų parodymai buvo įvertinti.

28.       Tvirtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, o įrodymų, jog teismų procesiniai sprendi­mai buvo akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaiz­džiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptau­tiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką, nepateikta, teis­mas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė pagrindinės deliktinės atsakomybės sąly­gos – neteisėtų teismų veiksmų.

29.       Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė pašalinti iš šios civilinės bylos trečiuosius asmenis – teismą ir teisėjus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22 papunktį, bylose dėl teismų (teisėjų) padarytos žalos atlyginimo valstybei atstovauja Teisingumo ministerija. Dėl teisėjo ir teismo veiksmų padary­ta žala visais atvejais atlyginama valstybės, todėl teismo sprendimas jokių pasekmių, susijusių su šios bylos išnagrinėjimo rezultatu, teismams ir teisėjams nesukels.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

32.       Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – ištrauką iš Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties; 2013 m. balandžio 18 d. liudytojų V. G. K. ir D. A. J. apklausos protokolus.

33.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto pateikti papildomi dokumentai, t. y.  2013 m. balandžio 18 d. liudytojų V. G. K. ir D. A. J. apklausos protokolai byloje jau yra, jie pakartotinai nepriimami. 

34.       Taip pat, ieškovui nepateikus pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas, t. y. ištrauka iš Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, negalėjo būti pateiktas į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jo priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apelianto teikiamas papildomas įrodymas, t. y. ištrauka iš Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, nepriimama. Be to, pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

Dėl trečiųjų asmenų (ne)įtraukimo į bylą

35.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad teismas nepagrįstai iš bylos pašalino trečiuosius asmenis Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą. Teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neįtraukė teisėjų I. A., A. A., G. E., D. J., T. Š., A. V. ir R. A., todėl prašo apeliacinės instancijos teismo šiuos asmenis į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. 

36.       CPK 37 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį  tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

37.       CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

38.       Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio turinio, turtinę ir neturtinę žalą, padarytą, ieškovo vertinimu, neteisėtais teisėjų I. A., A. A., G. E. ir D. J. veiksmais, yra prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos prašoma priteisti dėl, ieškovo teigimu, neteisėtų teisėjų I. A., A. A., G. E. ir D. J. veiksmų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio pagrindu. 

39.       CK 6.272 straipsnio nuostatose įtvirtintas teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis).

40.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje jau ne kartą yra išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu, todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018; kt.).

41.       Taigi, esant CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas, o taip pat ir, vadovaujantis minėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas, negali būti patraukti nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis dėl jų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo yra patraukiama valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

42.       Nurodytų argumentu pagrindu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bylos pašalino trečiuosius asmenis Kauno apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą, taip pat, kad nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė teisėjų I. A., A. A., G. E., D. J., T. Š., A. V. ir R. A..

43.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir nutarties 40 punkte nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, apelianto prašymas teisėjus I. A., A. A., G. E., D. J., T. Š., A. V. ir R. A. į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, taip pat netenkinamas.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

44.       Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos I. A. neteisėtų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 ir Kauno apygardos teismo teisėjų A. A., G. E. ir D. J. neteisėtų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022, teisiamuosiuose posėdžiuose neapklausus liudytojos V. G. K.. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog teisėjų I. A., A. A., G. E., D. J. neteisėti veiksmai nenustatyti, sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo ieškinį atmetė.

45.       Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) liudytoja V. G. K. turėjo būti apklausta baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019 teisiamajame posėdyje, kadangi prokuroras kartu su baudžiamąja byla perdavė prašymą apklausti minėtą liudytoją; liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu perskaitymas negali būti prilyginamas apklausai teisme; teismas netinkamai taikė BPK 276 straipsnio 4 dalį; (2) Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 nurodydama, kad liudytoja V. G. K. baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019 teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo jau buvo apklausta, suklastojo duomenis; (3) baudžiamąsias bylas Nr. 1-30-993/2019 ir Nr. 1A-6-593/2022 nagrinėję teismai buvo šališki, kadangi jie tyčia atsisakė įrodymais pripažinti liudytojos V. G. K. parodymus ikiteisminiame tyrime, taip pat nevertino liudytojo D. A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vertino šio liudytojo pakeistus, neaiškius, prieštaringus teisme duotus parodymus.

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. 

47.       CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).

48.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 34 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 16 punktas).

49.       Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176 – 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 31 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021, 39 punktas ir kt.).

50.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 7 d. kartu su baudžiamąja byla Kauno apylinkės teismui buvo perduotas ir prašymas byloje apklausti liudytojus, tarp kurių ir V. G. K., kuri, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, buvo ne kartą kviesta apklausai į teisiamąjį posėdį, tačiau, informavus, jog V. G. K. sunkiai serga ir nevaikšto, 2018 m. spalio 15 d. teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nusprendė perskaityti neatvykusių liudytojų, taip pat ir V. G. K., parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.

51.       BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271 – 292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2013;  2014 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2014; 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-746/2015; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2021; 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-648/2023).

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, esant BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytam teisiniam reglamentavimui, numatančiam galimybę teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus byloje esantiems įrodymams patikrinti, įvertinus ir tai, jog liudytoja V. G. K. apklausai į teisiamąjį posėdį buvo kviesta ne kartą, tačiau dėl savo sveikatos būklės neatvyko,  Kauno apylinkės teismo teisėja I. A. pagrįstai, vadovaudamasi įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos V. G. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nėra pagrindo šiuos teisėjos veiksmus laikyti neteisėtais, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

53.       Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas neįvertino, jog kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje pasielgė kitaip, t. y. nusprendė liudytoją apklausti garso ir vaizdo nuotolinėmis priemonėmis. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymų vertinimas, o taip pat ir liudytojų apklausa ir jos būdas bei kiti procesiniai klausimai, yra byla nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nėra pagrindo vertinti, kad apelianto nurodytoje Panevėžio apylinkės teismo teisėjo V. K. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje situacija buvo tokia pati kaip šiai bylai aktualioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 ar kad minėtoje byloje apklausto garso ir vaizdo nuotolinėmis priemonėmis liudytojo nurodytų aplinkybių reikšmė kaltinimui paneigti yra tokia pati kaip apelianto baudžiamojoje byloje. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 teisėja I. A. turėjo pasielgti taip pat kaip apelianto minimoje baudžiamojoje byloje ir liudytoją V. G. K. apklausti garso ir vaizdo nuotolinėmis priemonėmis.  

54.       Apeliantas taip pat nurodo, kad baudžiamąsias bylas Nr. 1-30-993/2019 ir Nr. 1A-6-593/2022 nagrinėję teismai buvo šališki, kadangi jie tyčia atsisakė įrodymais pripažinti liudytojos V. G. K. parodymus ikiteisminiame tyrime, taip pat nevertino liudytojo D. A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vertino šio liudytojo pakeistus, neaiškius, prieštaringus teisme duotus parodymus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

55.       Kaip minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Sprendimas apklausti ar neapklausti prašomus asmenis, išsireikalauti ar neišsireikalauti į bylą papildomus rašytinius duomenis, skirti ar neskirti ekspertizę ir visi kiti sprendimai, yra ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro, o vėliau – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, kuris, vertindamas bei spręsdamas prašymus, vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).

56.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1214/2024; 2024 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-594/2024).

57.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog, nenustačius BPK 276 straipsnio 4 dalies pažeidimo, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos V. G. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis nutarties 55 – 56 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo teismo veiksmus, atliekant apelianto nurodytų liudytojų parodymų vertinimą, laikyti tyčiniais ir šališkais, kaip kad teigia apeliantas. Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2023, įvertinęs teismų (ne)šališkumą nagrinėjant ieškovo baudžiamąją bylą, konstatavo, kad ieškovo teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako, o apelianto skundo argumentus dėl teismo šališkumo laiko nepagrįstais.

58.       Baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, be kita ko, nustatyta, kad už paskolos suteikimą D. A. J. ieškovui sumokėjo 1 737,72 Eur dydžio palūkanas. Ši ieškovo pinigų suma 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu iš bendros 105 760,64 Eur sumos buvo konfiskuota remiantis ne V. G. K. parodymais, o jos sūnaus D. A. J. parodymais, patvirtinusiais ieškovui mokėtas sutarto dydžio palūkanas. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, kad paskolos sutartį su V. J. sudarė V. G. K., tačiau pinigais disponavo jos sūnus D. A. J., kuris ir buvo apklaustas teisiamajame posėdyje bei nurodė reikšmingas aplinkybes byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad teismai baudžiamojoje byloje nurodę, jog liudytojos V. G. K. parodymai neturės esminės reikšmės kaltinimui paneigti ir neapklausę jos teisiamajame posėdyje, o tik pagarsinę jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. 

59.       Apelianto nurodytas argumentas, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 nurodydama, jog liudytoja V. G. K. baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019 teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo jau buvo apklausta, suklastojo duomenis, taip pat laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta manyti, kad Kauno apygardos teismas, nurodydamas, jog liudytoja jau buvo apklausta pirmosios instancijos teismo, iš esmės jos apklausai prilygino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimą pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Kauno apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami baudžiamąją bylą Nr. 1A-6-593/2022, sąmoningai tyčia suklastojo duomenis, nurodydami, jog liudytoja V. G. K. teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismo jau buvo apklausta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė Kauno apygardos teismo teisėjų A. A., G. E., D. J. neteisėtų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022. 

60.       Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas jam neatsiuntė nutarties dėl trečiųjų asmenų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pašalinimo iš bylos, taip pažeisdamas CPK 47 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria, be kita ko, buvo nutarta pašalinti iš civilinės bylos ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodytus Kauno apylinkės teismą bei Kauno apygardos teismą, ieškovui buvo išsiųsta 2023 m. lapkričio 23 d. jo gyvenamosios vietos adresu ir įteikta 2023 m. gruodžio 2 d. jam asmeniškai atsiėmus.

61.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-684/2024). Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodytas argumentas, jog teismas byloje nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, laikytinas nepagrįstu, kadangi nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje detaliai ir neaptarė visų ieškovo pateiktų įrodymų, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas jų nevertino ir kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas.

62.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytos Lietuvos Respublikos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos I. A. ir Kauno apygardos teismo teisėjų A. A., G. E. ir D. J. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

65.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

66.       Ieškovo V. J. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                          Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                  

                                                                                                            Dalia Pranckienė

                                                        Ignas Totilas