Administracinė byla Nr. I-10412-790/2015

Proceso Nr. 3-61-3-03954-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui I. P., atsakovo atstovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas I. P. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba). Pareiškėjas nurodo, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. buvo konvojuojamas, etapuojamas Viešojo saugumo tarnybos senu netinkamu transportu. Pareiškėjas nurodo, kad etapavimo metu trūko vietos, teko važiuoti kartu su daiktais, kuriuos dėl vietos trūkumo reikėjo laikyti ant kelių, nes nebuvo vietos bagažui transportuoti, dėl vietos trūkumo sėdint nutirpdavo kojos. Pareiškėjas teigia, kad konvojavimo transporte žiemos metu būdavo šalta, nebuvo jokio šildymo, drėgna. Šiltuoju metų laiku konvojavimo transporte trūko oro, dėl to darydavosi silpna, buvo blogas kvapas, nešvara. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 4 000 Eur.

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-21). Atsakovo atstovas teigia, kad Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus reikalavimus įrengtos kameros, vėdinimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, po du gesintuvus. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis galiojančiomis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visas Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportas yra patikrintas Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos, kuri nenustatė jokių pažeidimų. Atsakovo atstovas teigia, kad besąlygiškai užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius, esant reikalui skiriamas papildomas transportas. Teisės aktai nenumato konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Atsakovo atstovas nurodo, kad neturi duomenų apie netinkamą elgesį su pareiškėju jo konvojavimo metu, pasitaikius tokiam atvejui, pareiškėjas turėjo teisę pateikti skundus žodžiu ar raštu. Tvirtina, kad pareiškėjui nepakanka tik abstrakčiai pareikšti, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau reikia ją įrodyti; byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata konvojavimo metu ar po jo, ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Atsakovo atstovo pareigūnai elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl byloje nėra sąlygų, numatytų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje neturtinei žalai atsirasti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, nurodė, kad transporto priemonėse nebuvo saugos diržų, žiemą transporto sienos būdavo apšalę iš vidaus, dėl žemos temperatūros buvo susirgęs, jam skaudėjo gerklę, ventiliacija nebūdavo įjungiama, neužtekdavo vietos bagažui, nes veždavosi visus savo daiktus, įskaitant ir televizorių, buvo etapuojamas daug kartų.

Atsakovo atstovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad specialiai pritaikytuose konvojavimui automobiliuose VW Crafter yra įrengtos individualios vietos konvojuojamiems asmenims, kartu galima vežtis ir bagažą; ventiliacija ir šildymo sistema yra bendros visam automobiliui, konvojaus pareigūnai važiuoja tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir konvojuojami asmenys. Teigė, kad Viešojo saugumo tarnyba turi duomenis tik apie tris pareiškėjo etapavimus.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą ir kt.

Pagal atsakovo atstovo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktus duomenis (b. l. 8, 31, 33, 36) pareiškėjas jo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. buvo konvojuojamas šiomis dienomis: 2015-01-14, 2015-01-22, 2015-03-19. Nors pareiškėjas nurodo, kad buvo etapuojamas daugiau kartų, nei atsakovo atstovas pateikė duomenis į bylą, tačiau nenurodė konkrečių datų ir etapavimų skaičiaus. Atsakovo atstovas pateikdamas duomenis apie pareiškėjo etapavimą remiasi rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, nustatančią pareigą laisvės atėmimo įstaigos administracijai įrodyti asmens kalinimo sąlygų atitikimą saugioms sveikatai ir užtikrinančioms jo teisę į orumo gerbimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013) bei tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių atsakovo atstovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų bei neprašė jų išreikalauti, teismas remiasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir pareiškėjo skundas bus nagrinėjamas jo etapavimo 2015-01-14, 2015-01-22, 2015-03-19 dienomis ribose.

Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų)VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 29-38). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Pareiškėjas nurodo, kad etapavimo metu jam trūko vietos. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Konvojuojamų asmenų skaičius transporto priemonėse nuolat kito, t. y., vieni buvo tam tikruose pasikeitimo ar paskirties punktuose perduodami, kiti – paimami į konvojų iš atsakingų įstaigų (b. l. 29-38).

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015-05-08 protokolo Nr. F-VE-4 (b. l. 26-28), 2014-05-12 protokolo Nr. F-M-175 (b. l. 48-49) matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija atitinka nustatytus reikalavimus. Iš automobilių kėbulo schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija (b. l. 39, 42, 45, 50). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 23, 41, 44, 47), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 22, 40, 43, 46) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklės nenustato pareigos konvojaus metu transportuoti neribotą kiekį konvojuojamųjų asmenų bagažo, atsakovo atstovas atsakingas pirmiausia už asmenų, o ne jų daiktų konvojavimą, tačiau, kita vertus, atsakovo atstovo turimame specialiajame transporte yra įrengtos vietos ir bagažui (b. l. 39, 42, 45, 50). Be to, iš Viešojo saugumo tarnybos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad konvojuojami asmenys gali dalį bagažo vežtis ir kartu šalia įrengtos individualios sėdimos vietos.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų į bylą pateiktuose žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, netinkamo, žeminančio pareigūnų elgesio, pablogėjusios sveikatos būtų kreipęsis į konvojaus pareigūną. Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata. Todėl teismas pareiškėjo teiginį, kad jis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų buvo susirgęs, laiko neįrodytu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, taip pat neprašė jų išreikalauti, todėl teismas remiasi atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                        Marius Bajoras