Civilinė byla Nr. e2-1659-996/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25676-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 15 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, Anai Grečišnikovai,

dalyvaujant ieškovui J. P. (J. P.), jo atstovui advokatui Algirdui Putnai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VEGESTA“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. (J. P.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VEGESTA“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

J. P. (J. P.) (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–5, 52–53) uždarajai akcinei bendrovei „VEGESTA“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), kuriame nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-3705 darbo byloje Nr. APS-131-5739/2020 (toliau – 2020 m. birželio 8 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti darbdavei iš darbuotojo 4 350,74 Eur žalos atlyginimą, prašo priteisti atsakovei iš jo 1 436,40 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. apyrašo t. II, l. 56–59, 172–173) atsakovei, kuriame nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-901 darbo byloje Nr. APS-131-21159/2020 (toliau – 2020 m. spalio 26 d. sprendimas), kuriuo darbuotojo prašymą buvo atsisakyta nagrinėti, prašo priteisti jam iš atsakovės 2 119,53 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, 4 332 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismui 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi sujungus civilines bylas, abu aukščiau nurodyti ieškiniai nagrinėjami kartu ir laikomi vienu ieškiniu. Taigi, teismas iš esmės nagrinėja tarp šalių kilusį ginčą dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju ir darbuotojo padarytos darbdavei žalos atlyginimo, dėl kurio buvo priimti Darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 8 d. ir 2020 m. spalio 26 d. sprendimai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnis).

Ieškovas paaiškino, kad darbdavė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl 4 454,80 Eur žalos iš jo išieškojimo, nes, darbdavės teigimu, jis tyčiniais veiksmais padarė įmonei žalą – sąmoningai pažeidė kelio ženklus. Nurodė, kad sutinka, jog pažeidė Čekijos Respublikos kelių eismo taisykles, dėl ko jam buvo paskirta 76,80 Eur bauda, tačiau to negalima sieti su autoįvykiu Slovakijos Respublikoje, dėl ko, pripažįsta, taip pat yra jo kaltė – šiuos abu įvykius skiria para laiko ir jie nieko bendro neturi. Teigė, kad Slovakijoje vairuodamas transporto priemonę tamsiu paros metu, sningant nepastebėjo apsnigto kelio ženklo, kuris draudžia vykti sunkiasvorėms transporto priemonėms, ir važiavo apie 100 metrų keliu, kuris buvo remontuojamas (tuo metu realiai jokie darbai nebuvo atliekami), tuo keliu važiavo pirmą kartą, bandė apsisukti, tačiau transporto priemonės priekabos dešinės pusės ratai nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, įvažiavo į griovį ir pasviro, tolesnis apsisukimas galėjo baigtis puspriekabės apvirtimu; darbdavės sutikimu išsikvietė techninę pagalbą, paslaugos kainą suderino su darbdave, todėl darbdavė jam ir pervedė 2 200 Eur už šią paslaugą, iš kurių 2 000 Eur sumokėjo už paslaugą, puspriekabė buvo ištraukta iš griovio 2020 m. sausio 11 d., tai nėra bauda, o techninės pagalbos kelyje paslauga, bauda buvo 200 Eur, ją sumokėjo už pažeidimo padarymą; Slovakijos Respublikos Liptovsky Mikulašo rajono kelių eismo inspekcijos patvirtinime nurodyta, kad buvo nubrozdintas dešinysis puspriekabės šonas, jokių kitų pažeidimų nebuvo; puspriekabė ir po eismo įvykio buvo tinkama naudoti, apgadinimai buvo daugiau kosmetinio pobūdžio – tento įplyšimas, sulankstytas spoileris ir apgadinta priekinio rato apsauga, visos padangos buvo sveikos, nebuvo ir jokių stabdymo sistemos gedimų; darbdavės nurodymu tęsė kelionę, nuvyko į Čekiją, kur buvo pakrautas krovinys ir su juo atvyko į Klaipėdą 2020 m. sausio 15 d., jokie gedimai jam netrukdė važiuoti. Nurodė, kad važiuojant į Klaipėdą Lenkijoje sprogo dar viena puspriekabės rato padanga, tačiau tai nieko bendro su autoįvykiu Slovakijoje neturi; atvykęs į Klaipėdą darbdavės nurodymu vėl turėjo vykti į Čekiją su kroviniu, kuris buvo pakrautas Klaipėdoje, jokios detalės keičiamos nebuvo, savo lėšomis suklijavo tentą, į Čekiją išvyko tą pačią dieną 2020 m. sausio 15 d., iš Prahos dar turėjo nuvažiuoti į Slovakiją ir grįžo į Lietuvą su kroviniu 2020 m. sausio 19 d. – to reikalavo įmonės atsakingi asmenys, nes transporto priemonei reikėjo atlikti techninę apžiūrą. Pabrėžė, kad po autoįvykio jis grįžo maršrutu Slovakija – Čekija – Lenkija – Lietuva ir vėl išvyko maršrutu Lietuva – Lenkija – Čekija – Slovakija – Lenkija – Lietuva, vežė krovinį ir jokie gedimai netrukdė transporto priemonės judėjimui, po autoįvykio pravažiavo dar apie 4 500 km. Nurodė, kad sutinka, jog tokie defektai, kuriuos nustatė atsakovė, iš tikrųjų egzistavo, tačiau, jo įsitikinimu, jie didžiąja dalimi nesusiję su autoįvykiu. Teigė, kad neginčija, jog dėl autoįvykio reikėjo keisti plastikinę sparno dalį (34,71 Eur plius PVM), remontuoti spoilerį (45,45 Eur plius PVM), tentą (103,31 Eur plius PVM), metalinį korpusą (127,69 Eur plius PVM), įsigyti plastikinį sparną (15,70 Eur plius PVM), viso atsakovė patyrė išlaidų dėl remonto, susijusio su autoįvykiu, 326,86 Eur plius PVM, tai yra 395,50 Eur; kitų detalių keitimas, jo vertinimu, laikytinas einamuoju puspriekabės remontu, kuris buvo būtinas, kad būtų galima praeiti techninį patikrinimą ir tinkamai eksploatuoti puspriekabę; taip pat mano, kad su įvykiu nesusijęs ir padangos keitimas, nes vežant krovinį padangos retkarčiais sprogsta dėl sunkaus krovinio ar ant kelio esančių aštrių daiktų, be to, padanga buvo nenauja, pakankamai nusidėvėjusi, todėl, jo skaičiavimais, žala, kurią patyrė įmonė, susideda iš 2 000 Eur už techninę pagalbą kelyje ir 395,50 Eur už puspriekabės apgadinimą autoįvykio metu, viso 2 395,50 Eur. Pabrėžė, kad nesutinka su tuo, jog žalą jis padarė tyčia, taip pat jo veiksmuose nėra ir didelio neatsargumo, kelių eismo taisykles pažeidė, nes dėl sunkių eismo sąlygų nepastebėjo kelio ženklo, atsakovė jam nebuvo nurodžiusi, kokiu keliu jis turi važiuoti, pripažino, kad galėjo būti apdairesnis. Teigė, kad jo vidutinis darbo užmokestis yra 478,80 Eur, jo atsakomybė turėtų būti ribojama 3 vidutiniais darbo užmokesčių dydžiais (1 436,40 Eur). Pastebėjo ir tai, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi, neapdraudė transporto priemonės KASKO draudimu, be to, ji gavo naujas dalis vietoje senų, jo sąskaita pagerino puspriekabės būklę, atsakovė nenurodė, kad reikalaus iš jo 2 000 Eur atlyginimo, nes, tokiu atveju, jis būtų palaukęs ryto ir išsikvietęs neskubią techninę pagalbą. Nurodė, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2020 m. balandžio 30 d., tačiau atleidimo dieną su juo nebuvo atsiskaityta, jis nebuvo davęs jokio sutikimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su juo, su juo tinkamai nėra atsiskaityta iki šiol. Teigė, kad remiantis atsakovės duomenimis, ji yra išmokėjusi jam darbo užmokestį grynaisiais pinigais 2020 m. sausio 7 d. (474 Eur už gruodį) ir 2020 m. sausio 21 d. (959,82 Eur už sausį ir atostoginius), tačiau jis jokio mokėjimo grynaisiais pinigais nėra gavęs, jam visada darbo užmokestis buvo mokamas į jo banko sąskaitą. Pastebėjo, kad atsakovė yra pateikusi dar vieną kasos išlaidų orderį 2019 m. birželio 6 d. (72 Eur, mėnuo nėra nurodytas), tačiau nežiūrint to, jis sutinka, jog gavo darbo užmokestį už birželį, tačiau darbo užmokestis jam buvo sumokėtas į jo banko sąskaitą, o ne grynais pinigais. Teigė, kad remiantis Sodros duomenimis, draudžiamosios pajamos už vasarį sudarė 171,90 Eur, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad jis dirbo 5 darbo dienas (kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad tai yra dar viena kompensacija už nepanaudotas atostogas), tačiau šių pajamų jis negavo. Paaiškino, kad jam turėjo būti priskaičiuotas 6 048,77 Eur darbo užmokestis, išmokėtas turėjo būti 4 428,12 Eur darbo užmokestis, tačiau buvo išmokėtas tik 3 167,79 Eur darbo užmokestis, todėl darbo užmokesčio skola yra 1 260,33 Eur (atskaičius mokesčius) arba 2 119,53 Eur (neatskaičius mokesčių), taip pat kadangi su juo nebuvo atsiskaityta laiku ir nėra tinkamai atsiskaityta iki šiol iš darbdavės jam turėtų būti priteistos netesybos už 6 mėnesius, kas sudaro 4 332 Eur (722 Eur × 6).

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad su įmonės pateiktais ieškovo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimais (el. b. apyrašo t. I, l. 190) sutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad prieš jam išvykstant į reisą darbdavė davė jam 3 tuščius (neužildytus) kasos išlaidų orderius pasirašyti, teigdama, kad jis turi juos pasirašyti, nes pinigai bus skiriami atsarginėms dalims, jis juos pasirašė, į bylą pateikti 3 kasos išlaidų orderiai yra pasirašyti jo, tačiau juose nurodytų pinigų jis negavo; sausio 10 d. autoįvykis įvyko nakties metu, kelio ženklo nematė, nes jis buvo apsnigtas, pavažiavo tuo keliu apie 50 metrų, kelias labai susiaurėjo, bandė važiuoti atgal, bet puspriekabė pasviro į griovį, prie jo priėjo kiti vairuotojai, jis jų paprašė, kad iškviestų policiją, atvykusi policija nuvalė kelio ženklą ir jam parodė, kad tai ženklas, jog draudžiama važiuoti didesniam nei 12 t transportui, jis vežė 24 t krovinį, policijos jis paprašė, kad iškviestų evakuatorių, policija nustatė, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, nes pravažiavo ženklą; jam darbdavė nurodė, kad jis dėl autoįvykio padarė žalą ir nurodė jam į 4 reisus vykti nemokamai, jis su tuo nesutiko, siūlė sumokėti 50 proc. sumos, tačiau darbdavė jį išvarė iš darbo; jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje gyvena kažkur nuo 1990 metų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad kasos išlaidų orderiuose skirtingai nurodoma pinigus išmokėjusio asmens (įmonės vadovo) pavardė, kas jam kelia abejones.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 145–152, t. II, l. 75–82, 110–115, t. III, l. 1–4).

            Atsakovė paaiškino, kad darbo sutarties ir jos priedo pagrindu ieškovas dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), pradėdamas dirbti pagal darbo sutartį ieškovas pasirašė šiuos dokumentus: 2019 m. gegužės 7 d. materialinės atsakomybės sutartį, (duomenys neskelbtini) pareiginę instrukciją, 2020 m. sausio 6 d. darbuotojo sutikimą dėl žalos atlyginimo, 2019 m. gegužės 7 d. priėmimo–perdavimo aktą, materialinių vertybių priedą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), a/m (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 7 d. prašymą dėl atlyginimo mokėjimo, darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. gegužės 13 d., darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2020 m. balandžio 30 d. Nurodė, kad darbuotojas išvykęs įmonės nurodymu į komandiruotę (tikslu pristatyti krovinį maršrutu Lietuva – Lenkija – Slovakija – Lietuva, su įmonei priklausančia transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Čekijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje buvo baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, o būtent: 1) 2020 m. sausio 9 d. Čekijos Respublikoje pažeidė kelių eismo taisykles – ignoravo kelio ženklą (nusižengimo forma – sąmoningai), tuo pagrindu buvo paskirta bauda – 2000 CZK, t. y. 76,80 Eur; 2) 2020 m. sausio 10 d. Slovakijos Respublikoje ignoruodamas kelio ženklus įvažiavo į vietovę, iš kurios negalėjo savarankiškai išvažiuoti, t. y. vieta neskirta krovininiam transportui, transporto priemonė nuvirto, ko pagrindu buvo poreikis specialiosios technikos pagalba išlaisvinti krovininį transportą, taigi, už krovininės transporto priemonės eismo įvykį, kurio metu buvo būtinas nuvirtusios transporto priemonės išlaisvinimas specialiąja įranga, paskirta bauda – 2 000 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog su įmonės sutikimu jis iškvietė techninę pagalbą, paslaugos kaina jam buvo pasakyta iš anksto ir ji buvo suderinta su įmonės vadovais, tačiau, atsakovė pabrėžė, šios aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi techninę pagalbą ir transporto priemonės išlaisvinimą iškvietė policija, nes kelias buvo užtvertas, sutrikdytas eismas, taigi, eismo kliūties pašalinimas privalėjo būti šalinamas nedelsiant policijos nurodymu; įmonė nederino ir neturėjo galimybės rinktis transporto priemonės išlaisvinimo paslaugų kainos, kaip nurodė ieškovas, taip pat atsakovė pažymėjo, jog ieškovas informavo įmonę apie įvykį tik tuomet, kai jau reikėjo mokėti pinigus, nes policija sulaikė transportą ir nepaleido, kol nebuvo sumokėtos baudos ir išlaisvinimo (techninės pagalbos kelyje) paslaugos. Nurodė, kad ieškovas dėl įvykių ir baudų paskyrimo informavo įmonę, nurodydamas pervesti pinigines lėšas į banko sąskaitą, jog galėtų apmokėti baudas ir tęsti reisą, be to, ieškovas trumpąja žinute nurodė, jog jam baudoms apmokėti reikia 2 200 Eur, todėl į ieškovo banko sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos baudoms apmokėti: 2020 m. sausio 10 d. – 400 Eur, 400 Eur, 400 Eur, 400 Eur, 200 Eur; 2020 m. sausio 12 d. – 200 Eur, 200 Eur, viso pervesta piniginių lėšų – 2 200 Eur. Pabrėžė, kad ieškovo vairuojamai transporto priemonei eismo įvykio metu nuvirtus Slovakijos Respublikoje 2020 m. sausio 10 d., transporto priemonė buvo apgadinta, dėl ko įmonė patyrė išlaidas remonto darbams ir išlaidas perkant detales; transporto priemonės išoriškai matomi apgadinimai buvo pažymėti ir policijos dokumente: 1) patvirtinimas eismo įvykio, kuriame dalyvavo užsienyje registruota motorinė transporto priemonė, automobilio registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nukentėjusios transporto priemonės dalys: automobilio dešinė pusė, nubrozdintas automobilio dešinės pusės šonas; 2) patvirtinimas eismo įvykio, kuriame dalyvavo užsienyje registruota motorinė transporto priemonė, automobilio registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nukentėjusios transporto priemonės dalys: automobilio dešinė pusė, sulankstytas automobilio dešinės pusės šonas, atkreipė dėmesį į tai, jog transporto priemonė buvo pakrauta kroviniu, kurio svoris buvo apie 24 tonos, todėl transporto priemonei su tokiu svoriu apsivertus ant dešinės pusės, buvo stipriai pažeidžiama ir sulankstoma transporto priemonė. Paaiškino, kad ieškovui grįžus iš komandiruotės, įmonės direktoriaus įsakymo pagrindu buvo atlikta transporto priemonės apžiūra, be to, ieškovas, palikęs transporto priemonę, darbe daugiau nepasirodė, paaiškinimų neteikė, į skambučius ir rašytinius raginimus pasiaiškinti nereagavo, todėl yra nesuprantama, jog tik po pusės metų ieškovas padarė išvadą, jog transporto priemonės sugadinimai yra nežymus, o galiausiai padarė išvadą, jog transporto priemonės detalės nusidėvėjo ir tai nėra eismo įvykio pasekmė. Nurodė, kad apžiūros metu užfiksavus transporto priemonės ir detalių sugadinimus, buvo vykdyti transporto priemonės remonto darbai, taip pat pirktos detalės, ką patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Europadangos“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1 683,75 Eur; Sia XL Parts Baltics LT, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 405,99 Eur, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 61 Eur, dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (t. y. kelių eismo taisyklių sąmoningas pažeidimas vykdant krovinio pervežimą) buvo apgadinta įmonei priklausanti transporto priemonė, dėl ko įmonė patyrė išlaidų remonto darbams ir detalėms, todėl ieškovui atsiranda pareiga šias išlaidas, kurios atsirado dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, atlyginti pilna apimtimi – 2 150,74 Eur (1 683,75 Eur + 405,99 Eur + 61 Eur). Paaiškino, kad 2020 m. vasario 26 d. ieškovui buvo išsiųstas raštas, kuriuo prašė jo atvykti į darbą ir pasiaiškinti dėl eismo įvykio, taip pat paaiškinti neatvykimo į darbą aplinkybes, tačiau ieškovas nepateikė atsiliepimo nei raštu, nei žodžiu, į telefoninius skambučius taip pat neatsakinėjo, nors į ieškovą buvo kreipiamasi ir trumposiomis žinutėmis. Teigė, kad ieškovas buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareigine instrukcija, kurios nuostatos numato vairuotojo atsakomybę už teisės aktų pažeidimus (tame tarme administracinius pažeidimus) (10.2 punktas), už saugų autotransporto eksploatavimą (11.2 punktas), už įmonei padarytus nuostolius (11.5 punktas), už transporto priemonės saugumą (11.10 punktas), ieškovui buvo žinoma, jog vykdydamas darbo pareigas jis negali pažeisti įstatymų, tame tarpe kelių eismo taisyklių, turi pareigą saugoti jam patikėtą įmonės turtą – transporto priemonę, tačiau, atsakovės įsitikinimu, ieškovo sukeltas eismo įvykis dėl kelio ženklų pažeidimo, neabejotinai traktuojamas kaip žalos padarymas tyčia, pateikti įrodymai visoms egzistuojančioms sąlygoms ieškovo turtinei atsakomybei atsirasti. Pabrėžė, kad darbuotojo darbdavei padaryta žala yra 4 454,80 Eur, kuri susidaro iš 2 200 Eur pervestų į darbuotojo sąskaitą apmokėti baudas ir apvirtusios transporto priemonės išlaisvinimą (techninė pagalba kelyje), 2 150,74 Eur už sugadintos transporto priemonės remonto darbus ir detales bei 104,06 Eur už Čekijos ir Slovakijos baudų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Atsakovė paaiškino, kad paskutinė ieškovo komandiruotė buvo maršrutu Lietuva – Lenkija – Slovakija – Lietuva, iš kurios ieškovas grįžo 2020 m. sausio 21 d. ir parašė prašymą dėl kasmetinių atostogų jam suteikimo bei darbovietėje daugiau nepasirodė, į raginimus atvykti pasiaiškinti nereagavo, į telefono skambučius ir žinutes neatsakė, taigi, nuo 2020 m. sausio 21 d. ieškovas darbe nepasirodė. Teigė, kad ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo, be svarbių priežasčių neatvykęs į darbą ir neatsakęs į reikalavimą pasiaiškinti dėl eismo įvykio ir padarytos žalos, reikšti reikalavimus dėl darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį nedirbo, kadangi ieškovas žinojo ir suprato, jog į darbą neatvyko dėl savo neteisėtų veiksmų. Atsakovės teigimu, su ieškovu visiškai yra atsiskaityta už dirbtą laiką (t. y. iki 2020 m. sausio 21 d.), o ieškovo nedirbtas laikas nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (atleidimo diena) negali būti apmokamas, kadangi ieškovas nedirbo, kviečiamas į darbovietę neatvyko, neteikė nei paaiškinimo dėl įmonei padarytos žalos, nei dėl neatvykimo į darbą priežasčių, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas neatvykimo į darbovietę laikotarpiu dirbo kitoje įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dagana“. Pabrėžė, kad 2019 m. gruodį ieškovo darbo užmokestis sudarė 722 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 478,80 Eur (atskaičius mokesčius), 2019 m. gruodį komandiruotpinigiai sudarė 424 Eur, t. y. B klasės pajamos (deklaruojama GPM312 dek.), 2020 m. sausį darbo užmokestis ir atostoginiai sudarė 880,68 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 564,55 Eur (atskaičius mokesčius), 2020 m. sausį komandiruotpinigiai sudarė 306,50 Eur, t. y. B klasės pajamos (deklaruojama GPM312 dek.), 2020 m. vasarį atostoginiai sudarė 171,90 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 134,77 Eur (atskaičius mokesčius), viso priskaičiuota išmokėjimui – 1 908,62 Eur; darbuotojui išmokėjimas bankiniais pavedimais buvo toks: 2020 m. sausio 3 d. – 400 Eur komandiruotpinigių, 2020 m. sausio 5 d. – 24 Eur komandiruotpinigių, 2020 m. sausio 23 d. – 50 Eur komandiruotpinigių; grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtina kasos išlaidų orderiai: 2020 m. sausio 7 d. – 474,80 Eur darbo užmokestis už gruodžio mėn., 2020 m. sausio 21 d. – 959,82 Eur darbo užmokestis, komandiruotpinigiai ir atostoginiai (+ 4 Eur), viso darbuotojui išmokėta – 1 908,62 Eur. Kartu paaiškino, kad mokant darbo užmokestį už gruodžio mėnesį, ieškovui dėl apskaitos klaidos įmonė neišmokėjo 4 Eur, todėl jie buvo pripliusuoti prie sausio mėnesio atlyginimo, be to, B klasės pajamos nepateikiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir nuo jų nemokami mokesčiai, šios pajamos deklaruojamos metinėje gyventojų pajamų deklaracijoje. Taip pat pažymėjo ir tai, kad ieškovo į bylą pateikti uždarosios akcinės bendrovės „Tavo finansininkas“ skaičiavimai yra klaidingi, neatitinka oficialių Valstybinio socialinio draudimo duomenų, be to, neįtrauktos sumos, ieškovui išmokėtos grynaisiais pinigais – 1 507,19 Eur (kasos išlaidų orderiai 2019 m. birželio 6 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. sausio 21 d.). Nurodė ir tai, kad ieškovas dėl savo abejingumo ir nerūpestingumo įmonei ne kartą yra padaręs žalą (gavėjui pristatęs pažeistą krovinį, ką patvirtina pretenzija).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad kolektyvinės sutarties įmonėje nėra, įmonės vadovas yra rusas. 

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo ir darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pas atsakovę (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo pagal 2019 m. gegužės 7 d. darbo sutartį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., kai buvo atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 140, 158–160), darbdavė 2020 m. kovo 17 d. kreipėsi su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo į Darbo ginčų komisiją (el. b. apyrašo t. I, l. 64–70), kuri 2020 m. birželio 8 d. sprendimu nurodė išieškoti darbdavei iš darbuotojo 4 350,74 Eur žalą (el. b. apyrašo t. I, l. 7–9), darbuotojas 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi su prašymu dėl galutinio atsiskaitymo iš įmonės išieškojimo į Darbo ginčų komisiją (el. b. EPP priedo l. 7–8), kuri 2020 m. spalio 26 d. sprendimu jo prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino (el. b. apyrašo t. II, l. 60–63).

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Dėl galutinio atsiskaitymo

Nagrinėjamu atveju tiek darbuotojo pateiktais skaičiavimais (el. b. apyrašo t. II, l. 174–175), tiek darbdavės pateiktais skaičiavimais (el. b. apyrašo t. III, l. 5–6, 23–24), per visą darbo santykių laikotarpį darbdavė turėjo darbuotojui išmokėti 6 598,85 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio su atostoginiais, kas sudaro 4 416,53 Eur (neatskaičius mokesčių) (pastebėtina, kad išmokėjimo sumoje ieškovas yra padaręs klaidą 2019 m. gegužės mėn. skaičiuodamas išmokas Sodrai, teismas vadovaujasi Sodros duomenimis (el. b. apyrašo t. III, l. 10–11), taip pat fiksuojamos ieškovo skaičiavimo klaidos GPM už 2019 m. gegužės mėn. ir 2020 m. sausio mėn., teismas neturi pagrindo nesivadovauti darbdavės skaičiavimais). Tarp šalių ginčas nekilo, kad bankiniais pavedimais darbuotojui buvo pervesta 3 167,79 Eur. Atsakovė teigia, kad 1 505,24 Eur ieškovui yra išmokėjusi grynaisiais pinigais, taigi, su juo yra atsiskaičiusi tinkamai, su kuo ieškovas nesutinka, teigdamas, kad iš atsakovės grynųjų pinigų nėra gavęs.

Nustatyta, kad atsakovė į bylą yra pateikusi tris kasos išlaidų orderius iš viso 1 507,19 Eur sumai – 2019 m. birželio 6 d. 72,57 Eur sumai, 2020 m. sausio 7 d. 474,80 Eur sumai, 2020 m. sausio 21 d. 959,82 Eur sumai, visuose šiuose trijuose kasos išlaidų orderiuose yra ieškovo parašas, patvirtinantis, kad jis šias sumas iš įmonės gavo (el. b. apyrašo t. II, l. 123–125), kad parašai ant visų šių trijų kasos išlaidų orderių yra paties ieškovo patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu. Nors ieškovas neigė gavęs šias sumas, tačiau savo teiginių neįrodė, tuo tarpu įmonė pateikė įrodymus, patvirtinančius 1 507,19 Eur išmokėjimo grynaisiais pinigais darbuotojui faktą. Vien tai, kad įsidarbinimo įmonėje metu 2019 m. gegužės 7 d. darbuotojas buvo pateikęs darbdavei prašymą pervesti jam darbo užmokestį į jo banko sąskaitą (el. bylos apyrašo t. I, l. 173), nepaneigia darbuotojo parašų ant trijų kasos išlaidų orderių (el. b. apyrašo t. II, l. 123–125), kurie patvirtina iš viso 1 507,19 Eur grynųjų pinigų darbuotojui išmokėjimą, taigi, patvirtina darbuotojo sutikimą priimti pinigus ne tik bankiniu pavedimu, bet ir grynaisiais pinigais. Be to, kaip jau pažymėta aukščiau, pats darbuotojas tiek teismo posėdžio metu, tiek Darbo ginčų komisijos posėdžio metu (el. b. EPP priedo l. 90 (Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nuo 56:25 min.)) patvirtino, kad kasos išlaidų orderius jis pasirašė, tik, nurodė, kad juos pasirašė tuščius, tačiau, vėlgi, dėl tuščių dokumentų pasirašymo darbuotojo teiginiai byloje neįrodyti, tuo labiau, tokie teiginiai nelaikomi logiškais ir patikimais, kadangi kiekvienas darbingas asmuo yra atsakingas už savo pasirašytus dokumentus, o elgdamasis neatsakingai turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, tas pas pasakytina ir apie V. B. rašytinius paaiškinimus, pateiktus į bylą, (el. b. EPP priedo l. 84) jog ir jis dirbdamas pas atsakovę pasirašinėdavo tuščius kasos išlaidų orderius, nors kartu ir patvirtino, kad kartą jam atsiskaitymas buvo išmokėtas grynaisiais pinigais, taigi, įmonėje buvo praktika su darbuotojais atsiskaityti ir grynaisiais pinigais, ne tik bankiniais pavedimais, todėl teismas dar kartą akcentuoja, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas už savo veiksmus, o elgdamasis neatsakingai, aplaidžiai, toks asmuo turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, pagal kurią laikoma, jog darbuotojo argumentas, kad jis pasirašė ant tuščių blankų, patvirtina paties darbuotojo neatsakingą elgesį, veikimą ne pagal bendras gyvenimo taisykles (DK 35 straipsnis), darbuotojas vykdydamas darbines pareigas privalo domėtis savo atliekamais veiksmais, šių veiksmų rezultatu, taigi, jei darbuotojas buvo tiek nerūpestingu ir kaip jis nurodė, pasirašinėjo ant tuščių dokumentų blankų, tai privalo prisiimti tokio veiksmo pasekmes, pagal nusistovėjusias įprastas gyvenimo normas nei vienas asmuo nepasirašys ant tokio tipo dokumento kitu tikslu nei atsiskaitymo patvirtinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-147-803/2017). Taigi, aukščiau nurodytas Vilniaus apygardos teismo išaiškinimas visiškai atitinka nagrinėjamą situaciją, todėl taikomas šioje byloje. Pastebėtina ir tai, kad nors ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kasos išlaidų orderiuose skirtingai nurodoma pinigus išmokėjusio asmens (įmonės vadovo) pavardė, kas jam kelia abejones, tačiau atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės vadovas yra rusas, todėl akivaizdu, kad rašyti lietuviškai tokiam asmeniui yra sudėtinga, todėl vienos raidės praleidimas pavardėje nesudaro pagrindo išvadai, jog pinigų, nurodytų kasos išlaidų orderiuose, ir patvirtintų darbutojo parašais, darbuotojas negavo. Pagal nagrinėjamą situaciją, teismo vertinimu, įmonei ėmus reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo, pastarasis nutarė neigti grynųjų pinigų gavimą, siekdamas išvengti žalos įmonei atlyginimo ar bent dalies jos sumažinimo.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad per visą darbo santykių laikotarpį darbdavė darbuotojui turėjo išmokėti 4 416,53 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio su atostoginiais, o išmokėjo 4 674,98 Eur (3 167,79 Eur bankiniais pavedimais + 1 507,19 Eur grynaisiais pinigais), taigi, įmonė su darbuotoju yra atsiskaičiusi tinkamai, netgi yra permokėjusi, todėl pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimą dėl 2 119,53 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio priteisimo nėra.

Dėl netesybų

Kaip jau nustatyta aukščiau, darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2020 m. balandžio 30 d., paskutinis mokėjimas darbuotojui atliktas 2020 m. sausio 21 d., kai jis grįžo iš komandiruotės (vėliau darbuotojas atostogavo (nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 7 d.) ir į darbą daugiau nebeatvyko, po atostogų jam buvo žymimos pravaikštos iki pat atleidimo iš darbo dienos 2020 m. balandžio 30 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 140, t. II, l. 117, 128, 129), taigi, darbdavė su darbuotoju iki jo atleidimo dienos jau buvo atsiskaičiusi tinkamai, todėl joks mokėjimas atleidimo dieną ir neturėjo būti atliekamas, vėlavimas atsiskaityti nenustatytas, todėl pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimą dėl 4 332 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų priteisimo nėra.

Dėl žalos

Nagrinėjamu atveju darbdavės teigimu dėl komandiruotės metu darbuotojo tyčinių veiksmų – 2020 m. sausio 10 d. sukelto eismo įvykio dėl kelio ženklo pažeidimo (paties įvykio ir savo kaltės dėl jo ieškovas neginčija) – ji patyrė 4 454,80 Eur žalą, kurią sudaro 2 200 Eur jos pervesti darbuotojui apmokėti baudas ir apvirtusios transporto priemonės išlaisvinimui (pagalbai kelyje) apmokėti (ieškovas patvirtino, kad šią sumą darbdavė jam pervedė baudai ir transporto priemonės išlaisvinimo darbams apmokėti), 2 150,74 Eur jos sumokėti už sugadintos transporto priemonės remonto darbus ir detales uždarajai akcinei bendrovei „Europadangos“ ir SIA L Parts Baltics (LT) (el. b. apyrašo t. I, l. 134, 185, t. II, l. 87–90) bei 104,06 Eur jos sumokėti už baudų dokumentų vertimus uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinių vertimų biuras“ (el. b. apyrašo t. II, l. 98–99). Ieškovo teigimu, jis sutinka darbdavei atlyginti 3 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalą, bet ne visą, nes nėra nei jo tyčios, nei didelio neatsargumo, be to, dėl įvykio remontui ir detalėms atsakovė išleido 395,50 Eur (už plastikinę sparno dalį ir jos keitimą, už spoilerio, tento remontą, metalinį korpusą), o kita atsakovės sumokėta suma remontui ir detalėms buvo einamasis puspriekabės remontas prieš techninę apžiūrą, tačiau jo pripažįstamo dydžio žalos atlyginimo jis darbdavei nesumoka, nes, jo įsitikinimu, darbdavė nėra jam išmokėjusi galutinio atsiskaitymo. Kaip jau teismo konstatuota aukščiau, darbdavės skolos darbuotojui dėl galutinio atsiskaitymo nėra, taigi, nors darbuotojas pats su dalimi žalos sutinka, tačiau jos darbdavei neatlygina nepagrįstai. Taipogi, pastebėtina, išvykdamas į komandiruotę darbuotojas priėmė transporto priemonę nenurodydamas jokių jos defektų (el. b. apyrašo t. I, l. 174), taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad dalį remonto ir dalių pirkimo išlaidų sudarė einamasis remontas prieš techninę apžiūrą, priešingai nei atsakovė, kuri pateikė tiek aukščiau nurodytus įrodymus apie patirtas transporto priemonės remonto, dalių pirkimo išlaidas po ieškovo sukelto autoįvykio, tiek 2020 m. sausio 22 d. transporto priemonės apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su fiksuotais defektais, atsiradusiais po autoįvykio (el. b. apyrašo t. I, l. 163), kurie ir buvo šalinti pagal aukščiau nurodytus įrodymus (el. b. apyrašo t. I, l. 134, 185, t. II, l. 87–90). Taip pat pats darbuotojas patvirtino gavęs iš darbdavės reikalingą sumą – 2 200 Eur – baudai ir transporto priemonės gelbėjimo darbams apmokėti, kurių darbdavei nėra grąžinęs. Pagrįstos ir atsakovės patirtos 104,06 Eur vertimo išlaidos, kadangi darbdavė privalėjo išsiversti baudų dokumentus, žinoti apie darbuotojo padarytus pažeidimus.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovas pas atsakovę dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose; darbuotojas 2020 m. sausio 6 d. pasirašė įsipareigojimą atlyginti žalą darbdavei, jei jis ją padarys pažeisdamas kelių eismo taisykles (el. b. apyrašo t. I, l. 161); darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareigine instrukcija (el. b. apyrašo t. I, l. 186–187), kurios 10.2 punkte įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) atsako už tai, kad vykdydamas savo veiklą pažeidė įstatymus, 11.2, 11.5, 11.10 punktuose įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) atsakingas už saugų autotransporto eksploatavimą, už bendrovei padarytus nuostolius, už transporto priemonės saugumą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2020 m. sausio 10 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu Slovakijoje ignoruodamas kelio ženklą įvažiavo į vietovę, iš kurios nebegalėjo savarankiškai išvažiuoti, įvažiavo į griovį, transporto priemonė pavojingai pasviro, dėl ko padarė pažeidimus transporto priemonei bei teko kviesti specialiąją techniką transporto priemonei išlaisvinti, už šią transporto priemonę jis buvo atsakingas. Pastebėtina, kad pats ieškovas pripažino, kad dėl autoįvykio yra jo kaltė, taip pat teismo posėdžio metu patvirtina, kad policijos pareigūnai konstatvo, kad jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą (ignoravi kelio ženlą). Nors ieškovas teigė, kad buvo tamsu, snigo ir jis nepastebėjo apsnigto kelio ženklo, draudžiančio vykti sunkiasvorėms transporto priemonėms, nes kelias buvo remontuojamas, todėl nėra nei jo tyčios, nei didelio neatsargumo, tačiau savo teiginiams pagrįsti ieškovas visiškai jokių įrodymų nepateikė. Taipogi, nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad policijos pareigūnai nuvalė sniegą nuo kelio ženklo ir jį jam parodė, tačiau kartu pats patvirtino, kad policijos pareigūnai konstatvo, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles (ignoravo kelio ženklą), taigi, jo teiginiai dėl apsnigto kelio ženklo tokiu mastu, kad jo nebūtų galima pastebėti profesionaliam varituotojui, neįrodyti.

Pabrėžtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos nuostatas (el. b. apyrašo t. I, l. 186–187), (duomenys neskelbtini) turi žinoti kelių eismo taisykles, saugumo technikos taisyklių reikalavimus, saugius krovininio automobilio valdymo būdus esant sudėtingoms eismo sąlygoms, darbo saugos, saugumo taisykles, (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už saugų transporto priemonės eksploatavimą, už transporto priemonės saugumą, 2020 m. sausio 6 d. sutikimu darbuotojas įsipareigojo atlyginti įmonei žalą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (el. b. apyrašo t. I, l. 161). Šiuo gi atveju, ieškovas įpareigojimo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, laikytis kelių eismo taisyklių, saugiai eksploatuoti transporto priemonę nepaisė, jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (tinkamą ir saugų transporto priemonės valdymą), neatliko, ignoravo kelio ženklą, važiavo keliu, kuriuo negalėjo važiuoti, įvažiavo į griovį, dėl ko transporto priemonė pavojingai pasviro, buvo apgadinta, savarankiškai iš griovio išvažiuoti nebegalėjo, ko pasekoje dėl tokių ieškovo veiksmų įmonė patyrė žalą. Taigi, pats ieškovas yra pripažinęs, kad žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, darbdavės kaltė nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovas vairavo transporto priemonę būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, ignoravo kelio ženklą, važiavo keliu, kuriuo negalėjo važiuoti, įvažiavo į griovį, dėl ko transporto priemonė pavojingai pasviro, buvo apgadinta, jo, kaip profesionalaus vairuotojo, veiksmai kvalifikuotini kaip jo didelis neatsargumas, dėl ko ir kilo žala.

Kaip jau nustatyta aukščiau, šiam atvejui taikomas darbuotojo didelis neatsargumas, sudarantis pagrindą vadovautis DK 153 straipsnio 1 dalimi, sudarančia pagrindą priteisti ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžius turtinei žalai atlyginti. Įmonės pateikta darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažyma (el. b. apyrašo t. I, l. 190) patvirtina, kad darbuotojo 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis 810,18 Eur, įmonė siekė iš viso 4 454,80 Eur žalos atlyginimo, t. y. nepilnai 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo, kas atitinka DK 153 straipsnio nuostatas pagal nustatytas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalą ar bent jos dalį, priešingai, ieškovas žinojo apie padarytą žalą ieškovei, dalį jos netgi pats pripažino, tačiau žalos nemokėjo, o ėmė vengti atsiskaitymo su darbdave imdamas neigti darbo užmokesčio grynaisiais jam išmokėjimą, nors jis pats buvo pasirašęs kasos išlaidų orderiuose. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 4 454,80 Eur žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas, teismas pripažįsta, kad su darbuotoju darbdavė yra tinkamai atsiskaičiusi pagal šalis siejusius darbo santykius, teismas priteisia darbdavei iš darbuotojo 4 454,80 Eur žalos atlyginimą, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 8 d. sprendimas ir 2020 m. spalio 26 d. sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiai advokato padėjėjai sumokėtas jos patirtas 330 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 32, t. II, l. 145–148). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 330 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo J. P. (J. P.) ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad su ieškovu J. P. (J. P.) atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „VEGESTA“ yra tinkamai atsiskaičiusi pagal šalis siejusius darbo santykius.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VEGESTA“ (įmonės kodas 123639588) iš ieškovo J. P. (J. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 454,80 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimties euro centų) žalos atlyginimą ir 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. DGKS-3705 darbo byloje Nr. APS-131-5739/2020 ir 2020 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. DGKS-901 darbo byloje Nr. APS-131-21159/2020, laikyti netekusiais galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                              Ieva Stanislovaitienė