Baudžiamosios bylos Nr. N1-164-1223/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06927-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.11.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.1.3; 1.2.14.9.2.1; 2.3.6.4.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),
sekretoriaujant Smiltei Butkytei, Rasai Glovickytei-Liobienei, Linai Jusevičiūtei,
dalyvaujant prokurorams Justui Gureckui, Rūtai Navasaitienei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M.,
civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui V. P.,
nukentėjusiajam P. Š.,
nukentėjusiajam R. K.,
kaltinamajam R. K. (R. K.), jo gynėjams advokatams Audriui Juozapavičiui, Mindaugui Paukštei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir dalinio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (R. K.), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 178 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
R. K. 2023 m. vasario 23 d., laikotarpiu nuo 0.10 iki 0.20 val., daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš R. K. priklausančio neužrakinto automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Meec Tools“, 150 Eur vertės, įrankių akumuliatorių „Makita XR“, 69 Eur vertės, srovės matavimo reples „Uni-t“, 36 Eur vertės, automatinių vartų pultelį, 28 Eur vertės, ir raktų ryšulį, 40 Eur vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, taip pagrobė svetimą, R. K. priklausantį nedidelės 323 Eur vertės turtą. Taip R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Be to, R. K. 2023 m. vasario 23 d., laikotarpiu nuo 1.40 iki 1.55 val., daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš P. Š. priklausančio neužrakinto automobilio „S. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė radijo grotuvą, 100 Eur vertės, radijo moduliatorių, 50 Eur vertės ir automobilio užvedimo raktelį, 15 Eur vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, taip pagrobė svetimą, P. Š. priklausantį nedidelės 165 Eur vertės turtą. Taip R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Be to, R. K. 2024 m. sausio 30 d., apie 23.39 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,67 promilės neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu tyčia ranka sudavė savo tėvui V. K. (V. K.) ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, padarydamas jam du odos įbrėžimus nosies srityje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario V. K. (V. K.) sveikatą. Taip R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. K. 2024 m. sausio 30 d., apie 23.49 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu padegė durų kilimėlį, ko pasėkoje užsidegė buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys ir šalia buvęs durų kilimėlis, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, A. M. priklausantį turtą. Taip R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Dėl vagystės iš R. K. automobilio parodė, kad buvo neblaivus. Norėjo pasivažinėti automobiliu. Kieme rado atrakintą automobilį. Nerado automobilio užvedimo rakto. Neprisimena, ar paėmė statybinius įrankius. Raktų ryšulį su pulteliu, tikriausiai, paėmė. Prisipažįsta, kad iš automobilio paėmė kaltinamajame akte nurodytus daiktus, sutinka su nurodyta jų verte. Tuomet jį pradėjo vytis. Dėl vagystės iš P. Š. automobilio parodė, kad pavyko pasislėpti. Kitame kieme rado atrakintą automobilį. Radęs raktą, bandė užvesti automobilį, bet nesėkmingai. Iš automobilio paėmė radijo grotuvą, radijo moduliatorių ir automobilio užvedimo raktą. Sutinka su kaltinamajame akte nurodyta daiktų verte. Negali paaiškinti, kodėl grobė turtą, tai darė dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Neturėjo išankstinio tikslo apvogti kuo daugiau automobilių. Dėl nežymaus V. K. sveikatos sutrikdymo parodė, kad tuo metu gyveno su tėvu, senele, seneliu ir dėde. Grįžo namo būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai. Tėvas bandė jį raminti, bet kilo muštynės. Kumščiais sudavė tėvui du smūgius, pataikė į akį, nosį, matėsi paraudimai. Tėvas išmetė jį pro duris. Dėl A. M. turto sugadinimo parodė, kad po to norėjo atkeršyti tėvui. Žiebtuvėliu uždegė buto durų kilimėlį. Ugnies, dūmų, liepsnos nematė, kvapo nejautė. Kai atvyko policija, matė, kad durys buvo apačioje apdegusios, pajuodusios. Sumaišė savo butą su kaimynės. Nemąstė, ką daro, neturėjo tikslo sudenginti bute buvusius žmones, bet, jeigu kiltų gaisras, būtų labai blogai, tai pavojinga. Sutinka su kaltinamajame akte nurodyta sugadinto turto verte. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl to, ką padarė.
Dėl vagystės iš R. K. automobilio.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2023 m. vasario 22 d., apie 21.15 val., priparkavo automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinės. Automobilyje įrengta beraktė įėjimo sistema, tačiau nepatikrino, ar automobilis užsirakino. 2023 m. vasario 23 d., apie 0.20 val., sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie pranešė, kad buvo įsibrauta į jam priklausanti automobilį. Pridėjęs ranką prie automobilio priekinių kairės pusės durelių rankenos atrakinimo garso neišgirdo. Suprato, kad automobilis neužrakintas. Iš automobilio buvo pagrobti protokole–pareiškime nurodyti daiktai.
Liudytojas I. Š. parodė, kad apie vidurnaktį gulėdamas lovoje išgirdo, jog lauke supypsėjo automobilis. Prisijungė nuotoliniu būdu prie buto balkone įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų pažiūrėti, kas vyksta lauke ir pamatė, kad vaikinas, traukdamas už rankenų, tikrina, ar automobiliai atrakinti. Vaikinas įlipo į automobilio „Renault Espace“ saloną. Žinojo, kad automobilis priklauso kaimynui, todėl greitai apsirengė ir išbėgo į lauką. Vaikino automobilyje jau nebuvo. Nuėjęs prie kito namo pamatė, kad vaikinas buvo įlipęs į kitų automobilių vidų. Paskambino policijai. Vaikinas pasišalino. Kitą dieną pastebėjo tą patį vaikiną. Pranešė policijai. Pareigūnai sulaikė vaikiną. Vaikinas prisipažino, kad tikrino neužrakintus automobilius ir buvo paėmęs iš jų daiktus.
Iš protokolo–pareiškimo matyti, kad R. K. parodė, jog 2023 m. vasario 23 d., laikotarpiu nuo 0.10 iki 0.20 val., kieme, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti akumuliatorinis kampinis šlifuoklis „Meec Tools“, 150 Eur vertės, įrankių akumuliatorius „Makita XR“, 69 Eur vertės, srovės matavimo replės „Uni-t“, 36 Eur vertės, automatinis vartų pultelis, 28 Eur vertės ir raktų ryšulys, 40 Eur vertės.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis kieme, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Automobilio salono priekyje ir gale matomi įvairūs išmėtyti daiktai. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti I. Š. pateikti vaizdo įrašai. Matyti, kad vaikinas (vilkintis tamsios spalvos drabužius, užsidėjęs šviesios spalvos kepurę su snapeliu ir gobtuvą ant galvos, avintis baltos, juodos ir raudonos spalvų sportinius batelius) priėjo prie automobilio, patraukė už jo durų, priėjo prie bagažinės ir nuėjo; priėjo prie visureigio automobilio, patraukė už galinės pusės durų, patraukė už vairuotojo durų ir nuėjo; priėjo prie sidabrinės spalvos automobilio, patraukė už galinių durų ir atidarė vairuotojo pusės duris, įlipo į automobilį, užsidarė dureles, per automobilio galinius langus matosi, kad šviečia su šviesele, išlipo iš automobilio ir uždarė vairuotojo pusės dureles.
Dėl vagystės iš P. Š. automobilio.
Nukentėjusysis P. Š. parodė, kad 2023 m. vasario 23 d. iš jo valdomo automobilio „S. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priparkuoto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti protokole–pareiškime nurodyti daiktai. Automobilis buvo užrakintas, bet gali būti, kad automobilio bagažinė neužsirakino.
Liudytojas M. D. parodė, kad naktį išėjęs parūkyti į balkoną pastebėjo, jog asmuo (tamsiai apsirengęs, avėjęs šviesią avalinę ir užsidėjęs kepurę), atidaręs automobilio vairuotojo pusės duris ir bagažinę, lyg kažką paėmė. Po to žmogus pastovėjo prie laiptinės, apsižvalgė ir nuėjo prie kito automobilio, patraukė už rankenos, bet durys neatsidarė. Supratęs, kad tai vagis, sušuko ir žmogus pradėjo bėgti. Paskambino policijai.
Iš protokolo–pareiškimo matyti, kad P. Š. parodė, jog 2023 m. vasario 23 d. iš jo valdomo automobilio „S. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti magnetola, 100 Eur vertės, FM bangų transmiteris/moduliatorius, 50 Eur vertės, automobilio užvedimo raktelis, 15 Eur vertės, automobilio dokumentai, 30 Eur vertės.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Pranešėjas policijos pareigūnams pranešė, kad kieme, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vaikinas, apsirengęs tamsiais rūbais, tikrina automobilius, į vieną buvo įlindęs.
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. savanoriškai pateikė radijo grotuvą „Brisa“ ir automobilio „S. L.“ privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. 502-0164858.
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyriausioji patrulė L. V. pateikė dalinės R. K. apžiūros metu kelnių dešinės pusės kišenėje rastą automobilio „Seat“ raktą.
Iš vyriausiosios patrulės L. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. vasario 23 d., apie 21.30 val., gavo iškvietimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjas I. Š. eina paskui įtartiną vyrą, kuris vakar buvo įsibrovęs i automobilį. Asmuo buvo pastebėtas ir sulaikytas, kaip paaiškėjo, tai R. K. R. K. prisipažino, kad naktį apvogė du automobilius: iš vieno automobilio „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavogė radijo grotuvą, kuris yra jo namuose, o iš automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavogė statybinius įrankius ir įvairius daiktus, kuriuos išmetė naktį bėgdamas nuo pareigūnų. Pas R. K. asmens apžiūros metu buvo rasti automobilio „Seat“ rakteliai.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Nukentėjusysis V. K. atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų R. K.
Liudytoja N. K. parodė, kad 2024 m. sausio 30 d., apie 23 val., atėjusi iš darbo pamatė prie buto durų gulintį jos neblaivų anūką R. K. Pabandė jį pakelti, tačiau nepavyko. Paskambino savo sūnui V. K., kad pastarasis jai padėtų pakelti anūką, nes ji negalėjo užeiti į būtą, nes R. K. gulėjo prie durų ir ji bijojo, kad anūkas sušals. Nunešus R. K. į vidų, pastarasis pradėjo elgtis agresyviai, šokinėti, spardyti įėjimo duris, šaukti ir rėkti ant visų, esančių namuose. V. K. pradėjo raminti R. K., tačiau pastarasis pradėjo muštis, kojomis spardyti V. K., vėliau taip pat rankomis, taikėsi ir sudavė V. K. į veido sritį. V. K. pradėjo gintis ir sudavė R. K. Vėliau R. K. pabėgo į lauką, o ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. N. K. pranešė, kad neblaivus anūkas agresyvus, puola muštis.
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo – V. K.; smurtą patyrusio asmens sužalojimai – nubrozdinimas nosies srityje; smurtą patyrusio asmens būsena – vengimas bendrauti su pareigūnais; smurtu įtariamas asmuo – R. K.; smurtu įtariamo asmens būklė – matosi kūno sužalojimai, susijaudinęs, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, tikrintis blaivumą atsisakė; ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – tėvas ir sūnus. N. K. nurodė, kad jos anūkas R. K. atėjo namo stipriai neblaivus (jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti), tačiau užeiti namo nesugebėjo ir gulėjo prie namo durų. N. K. įleidus R. K. į namus, pastarasis pradėjo konfliktuoti ir muštis su jos sūnumi V. K., kuris yra R. K. tėvas. R. K. pradėjo kumščiais smūgiuoti V. K. į veido sritį, o pastarasis, gindamasis nuo smūgių, keletą kartų sudavė R. K. į veido sritį. R. K. tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą V. K. V. K. rašyti pareiškimą ir duoti parodymus atsisakė.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, dalyvaujant teismo medicinos ekspertei R. G., apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė Nr. 2408030524 ir pateikta specialisto išvada: V. K. nustatyti du odos įbrėžimai nosies srityje, kurie padaryti kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2024 m. sausio 31 d. 1.18 val. R. K. nustatytas 1,67 promilės neblaivumas.
Dėl turto sugadinimo.
Nukentėjusioji A. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su šeima atostogavo. Buto nuomininkai ryte pranešė, kad naktį buvo padegtos buto durys, asmuo sulaikytas, buto durys apdegusios, sunkiai darinėjasi, rakinsi spyna. Vėliau nuomininkė pranešė, kad buto durys nenusivalo. Nuomininkė papasakojo apie įvykį, kad visą vakarą asmuo siautėjo laiptinėje, kažkur viršuje girdėjosi barniai, pykčiai, asmuo važinėjo liftu, vaikščiojo po visus laiptinės aukštus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, grasino, apspardė lifto kabiną, lifto duris, laiptinės sienas. Nuomininkai išgirdo, kad asmuo sėdi prie buto durų, ilgai prašė atleisti, įleisti, grasino, keikėsi. Galiausiai nuomininkai pajuto dūmų kvapą ir per akutę pamatė, kad asmuo kažką daro prie durų. Atidarę duris pamatė, kad jos buvo padegtos, iškvietė policiją. Kai grįžo iš atostogų, durų apačioje pamatė juodą plėmą ir du apdegusius kilimėlius. Buitiškai tariant, durys buvo apsvilusios, stakta vienoje vietoje buvo išdegusi, taip pat durų apdailos plokštė pačioje apačioje vienoje vietoje buvo išdegusi tiek, kad jos paviršius buvo nelygus, matėsi duobelės, pūslelės, faktūra buvo pakitusi, o kitur buvo apsvilę. Melamino kempinėle bandė nuvalyti buto duris, bet didžioji dalis padegimų, ta juoda dėmė nenusivalė. Durų kilimėliai vietomis buvo aprūkę ir išsilydę.
Liudytoja O. L. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. sausio 30 d., apie 23.30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), besiruošdama su sūnumi, vardu (duomenys neskelbtini), miegoti, išgirdo iš laiptinės pusės sklindančius garsus: rėkimą, šaukimą. Girdėjo, kaip kažkas judina jų buto durų rankeną, už durų verkia vyras. Eidama link durų kartu su sūnumi paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Priėjusi prie durų ir pažiūrėjusi pro durų akutę, prie lifto matė vyro siluetą. Vyras buvo aukštas, tamsių plaukų, viršutiniai rūbai buvo tamsios spalvos. Atidarius duris, koridoriuje nieko nebuvo. Kur asmuo pasišalino, nematė. Buvo jaučiamas dūmų kvapas. Pasižiūrėjusi į apačia pamatė, kad durų kilimėlis ir durys yra apdegę. Grįžusi atgal į butą laukė policijos ir išgirdo triukšmą lauke. Nuėjusi į balkoną pamatė kieme ant žolės bėgiojanti jaunuolį. Vaikinas buvo aukštas, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkėjo tamsią striukę, džinsus iki blauzdų, matėsi baltos/šviesios spalvos kojinės. Tai galėjo būti tas pats vaikinas, kuris padegė jos buto kilimėlį ir duris, tačiau nėra įsitikinusi, nes nematė.
Liudytojas A. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą kilusį gaisrą, kurį užgesinus įtartas tyčinis padegimas. Atvykęs apžiūrėjo įvykio vietą. Buvo apdegę, apsvilę du durų kilimėliai, taip pat buvo apdegusios buto durys. Ant slenksčio ir virš jo ant varčios buvo termiškai pažeista pati medinė apdaila iki 10 cm, nes medžiaga spėjo patamsėti tiek, kad apdegė, o ne aprūko, bet dar neapanglėjo, kitur susidarė suodžiai-aprūkimas. Matėsi, kad turėjo būti veikiama liepsnos.
Liudytoja K. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą dėl turto sugadinimo padegant. Įvykio vietoje buvo neblaivus jaunuolis, kuris paaiškino, kad tėvas jį sumušė, išvarė iš namų. Pas jaunuolį buvo rastas žiebtuvėlis. Įvykio vietą apžiūrėjo kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos specialistu, kuris viską vertino ir nustatė. Buvo apdegę, apsilydę durų kilimėliai, taip pat apdegusi, aprūkusi buto durų apačia. Matėsi, kad medienos paviršius buvo pažeistas, durų apačia buvo daug tamsesnė, paveikta liepsnos, o aukščiau aprūkusi. Pirštinės pirštu liečiant, braukiant, durų paviršius nenusivalė.
Iš protokolo–pareiškimo matyti, kad A. M. parodė, jog 2024 m. sausio 31 d., apie 23.39 val., adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kaimynas, gyvenantis penktame aukšte, apdegino jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) kilimėlį ir duris, kurios aprūko, taip pat sugadino buto durų spynos šerdį.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daugiabučiame gyvenamajame name, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo durys ir prie jų gulintys du durų kilimėliai. Durų apatinėje dalyje ties viduriu matomi terminio poveikio požymiai: dvi nesmarkių apdegimų ir aprūkimų žymės, atsiradusios nuo priešais duris degusių durų kilimėlių. Juodos spalvos, pusės apskritimo formos guminio durų kilimėlio kraštas nesmarkiai apdegęs ir aprūkęs. Kito, šviesios spalvos stačiakampio formos medžiaginio durų kilimėlio kraštas taip pat nežymiai apdegęs. Sudėjus kilimėlius vieną ant kito, jų apdegimų žymės sutampa tarpusavyje ir su buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo durų apdegimais ir aprūkimais durų apatinėje dalyje ties viduriu. Jokių elektros įrenginių, instaliacijos fragmentų (techninių galimybių), galinčių sietis su matomais apdegimais, gaisravietėje nerasta. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.
Dėl vagysčių.
BK 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalies pagrindu šiame skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė pagrobus svetimą, R. K. priklausantį nedidelės 323 Eur vertės turtą – akumuliatorinį kampinį šlifuoklį, įrankių akumuliatorių, srovės matavimo reples, automatinių vartų pultelį ir raktų ryšulį, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta; be to, R. K. kaltė pagrobus svetimą, P. Š. priklausantį nedidelės 165 Eur vertės turtą – radijo grotuvą, radijo moduliatorių ir automobilio užvedimo raktą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), yra įrodyta.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme parodė, kad iš vieno automobilio pagrobė automatinių vartų pultelį, raktų ryšulį ir kitą kaltinamajame akte nurodytą turtą, o iš kito automobilio pagrobė radijo grotuvą, radijo moduliatorių ir automobilio užvedimo raktą. Be R. K. prisipažinimo, jo kaltę pagrobus turtą iš R. K. automobilio pagrindžia vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kaip R. K. įlipo į R. K. automobilį; liudytojo I. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad tai pastebėjęs jis pranešė policijai, tačiau R. K. pasišalino, o kitą dieną pastebėjęs R. K. pranešė policijai ir pareigūnai R. K. sulaikė; vyriausiosios patrulės L. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog, reaguojant į I. Š. pranešimą, buvo sulaikytas R. K., kuris prisipažino, kad pagrobė turtą iš dviejų automobilių; įvykio vietos apžiūros protokolas, pagrindžiantis, jog R. K. automobilyje buvo išmėtyti daiktai, – tai būdinga vagystei; nukentėjusiojo R. K. parodymai apie tai, kad nesuveikus beraktei įėjimo sistemai automobilis liko neužrakintas, iš automobilio buvo pagrobtas jam priklausantis turtas; protokolas–pareiškimas, pagrindžiantis, konkrečiai koks turtas buvo pagrobtas iš R. K. automobilio ir kokia yra jo vertė. R. K. apklausiamas teisme su tuo sutiko.
Be to, be kaltinamojo R. K. prisipažinimo, jo kaltę pagrobus turtą iš P. Š. automobilio įrodo liudytojo M. D. parodymai ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, kurių sugretinimas rodo, kad M. D. pastebėjo, kaip R. K. kažką paėmė iš automobilio, ir apie tai pranešė policijai; vyriausiosios patrulės L. V. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotos ne tik R. K. sulaikymo aplinkybės, bet ir tai, jog sulaikymo metu pas jį rastas turtas iš P. Š. automobilio; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. K., R. K. tėvas, pateikė turtą iš P. Š. automobilio; nukentėjusiojo P. Š. parodymai apie tai, kad automobilio bagažinė galėjo būti neužrakinta, iš automobilio buvo pagrobtas jam priklausantis turtas; protokolas–pareiškimas, pagrindžiantis, konkrečiai koks turtas buvo pagrobtas iš P. Š. automobilio ir kokia yra jo vertė. R. K. apklausiamas teisme su tuo sutiko.
Pagrobto turto vertė (165 ir 323 Eur) atitinka nedidelę turto vertę (viršija 150 Eur dydžio sumą, bet neviršija 500 Eur dydžio sumos), todėl jo vagystė kaltinamajam R. K. užtraukia baudžiamąją atsakomybę. R. K. suvokė, kad iš automobilių grobia turtą, numatė, jog dėl to turto savininkai jo neteks, o jis turtą neatlygintinai įgis ir tokių padarinių norėjo, nors įtakos tam, kaip pats apklausiamas pripažino, ir turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, nes asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas (BK 19 straipsnio 1 dalis), todėl R. K. veiką padarė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. K. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 178 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad R. K. veikų kvalifikavimas pagal skirtingas BK 178 straipsnio dalių redakcijas (kuriose baudžiamoji atsakomybė numatyta už tą patį) nulemtas pasikeitusio BK 190 straipsnio 1 dalies reglamentavimo, pagal kurį viršutinė nedidelės vertės turto riba padidinta nuo 5 iki 10 MGL dydžio sumos, dėl ko svetimo, R. K. priklausančio turto vagystė vis dar kvalifikuotina, kaip nedidelės vertės turto vagystė. Be to, pastebėtina, kad R. K. apklausiamas teisme parodė, jog iš tikrųjų norėjo ne vogti, o pasivažinėti automobiliu, kiekviename iš jų ieškojo užvedimo rakto, P. Š. automobilį bandė užvesti, ir tik nepavykus to padaryti, pagrobė automobiliuose buvusį turtą, nors pats nesupranta, kodėl taip padarė, tai aiškino apsvaigimu nuo alkoholio. Atsižvelgdamas į tai, taip pat turėdamas omenyje jauną R. K. amžių, teismas tokius jo parodymus vertina, kaip nuoširdžius ir neįžvelgia abi vagystes jungiančio jo bendro sumanymo, todėl padaryta veika kvalifikuotina, kaip du baudžiamieji nusižengimai.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalies pagrindu šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, kartu su juo gyvenantys tėvai. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė mušant nežymiai sužalojus savo šeimos narį – tėvą V. K., t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme parodė, kad grįžo namo būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, dėl to su tėvu V. K. kilo muštynės, kurių metu sudavė du smūgius V. K. į akį ir nosį. Be R. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojos N. K. parodymai ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad R. K. namo grįžo būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, V. K. bandė raminti R. K., tačiau R. K. V. K. ėmė spardyti kojomis ir rankomis sudavė V. K. į veido sritį, apie tai ji pranešė policijai; tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuoti iš esmės analogiški N. K. paaiškinimai ir V. K. sužalojimai; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, pagrindžiantis, jog R. K. buvo nustatytas 1,67 promilės neblaivumas; greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės apžiūros protokolas, kuriame teismo medicinos ekspertė R. G. pateikė specialisto išvadą, kad V. K. nustatyti du odos įbrėžimai nosies srityje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. R. ir V. K. yra sūnus ir tėvas; R. K. apklausiamas parodė, jog įvykio metu jie gyveno kartu, todėl jie laikytini šeimos nariais. R. K. suvokė, kad muša tėvą V. K., numatė, jog suduodamas smūgius į veido sritį gali nežymiai sutrikdyti jo sveikatą ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip pats apklausiamas parodė, siekė ne sustabdyti muštynes, o atkeršyti už V. K. jam suduotus smūgius, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl turto sugadinimo.
BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė visuotinai pavojingu būdu – padegant daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, sugadinus svetimą, A. M. priklausantį turtą – du buto durų kilimėlius ir buto duris, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Kaltinamasis R. K. apklausiamas teisme parodė, kad po muštynių su tėvu norėjo jam atkeršyti, todėl žiebtuvėliu uždegė buto durų kilimėlį, tačiau, kaip galima suprasti, dėl apsvaigimo nuo alkoholio supainiojo savo ir kaimynės butą; nenorėjo sudeginti bute buvusius žmones, tačiau supranta, kad tai pavojinga. Be R. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia nukentėjusiosios A. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad buto nuomininkai jai pranešė, jog daugiabučio namo laiptinėje girdėjosi triukšmas, vėliau pajuto dūmų kvapą ir pro durų akutę pamatė, kaip nepažįstamas asmuo kažką daro prie durų, atidarę duris pamatė, kad jos buvo padegtos; teismo vidinį įsitikinimą tuo sustiprina liudytojos O. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindžiantys, kad jos dėmesį atkreipė laiptinėje sklindantys riksmai, kažkas judino jos buto durų rankeną, pro akutę pamatė vyrą, tačiau atidariusi duris jo nerado, jautėsi dūmų kvapas, pamatė, jog buto durų kilimėlis ir buto durys yra apdegę, apie tai pranešė policijai; R. K. kaltę taip pat įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas buto durų kilimėlių ir buto durų apdegimas ir aprūkimas; tai patvirtina nukentėjusiosios A. M. ir liudytojų A. V., K. J., kurie matė, apžiūrėjo duris, teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurie tarpusavyje sutampa. Pažymėtina, kad svetimo turto sugadinimo būdų gali būti įvairių ir dėl to gali kilti įvairių padarinių, todėl ne visais atvejais turi būti nustatyta aplinkybė – negalėjimas naudoti turtą pagal funkcinę paskirtį dėl tam tikrų savybių sumažėjimo ar praradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022, 21 punktas). R. K. pasirinktas buto durų kilimėlių ir buto durų sugadinimo būdas – padegimas, laikytinas visuotinai pavojingu, nes padarytas daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, nakties metu, kai gyventojai paprastai būna butuose, ilsisi, todėl nėra budrūs, kilus gaisrui ugnis galėjo lengvai ir greitai išplisti. R. K., būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo, neabejotinai suvokė ne tik, kad padegė buto durų kilimėlius ir buto duris, bet pagal veikos padarymo vietą ir kitas aplinkybes – ir tokio padegimo visuotinį pavojingumą, numatė, kad dėl to gali būtų ne tik sugadinti buto durų kilimėliai ir buto durys, bet ir kyla pavojus kitam turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet neatsisakydamas savo sumanymo sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veiką padarė netiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto, nusikalstamų veikų – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir turto sugadinimo, padarymo laikas pareikštame kaltinime supainiotas: R. K. buvo kategoriškas dėl to, kad iš pradžių mušėsi su V. K., o po to padegė A. M. priklausančius buto duris ir buto durų kilimėlius, siekdamas atkeršyti V. K., tačiau suklydo dėl buto. Tai sudaro pagrindą R. K. pareikštą kaltinimą patikslinti, sukeičiant nusikalstamų veikų padarymo laiką. Be to, iš R. K. pareikšto kaltinimo, kaip pertekliniai, šalinti jame nurodyti turto vertės ir žalos dydis, nes nusikalstamos veikos kvalifikavimą apsprendžia ne tai, o veiką kvalifikuojantis požymis – visuotinai pavojingas svetimo turto sugadinimo būdas.
Dėl skirtinos bausmės.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; BK 178 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas; BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas; BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę R. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių, 90, 91 straipsniais, o skirdamas bausmę R. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. R. K. padarė du baigtus baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, vagysčių ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, o svetimo turto sugadinimo – mažesnis, negu rūšinis, nes, nežiūrint visuotinai pavojingo būdo, svetimas turtas sugadintas menkai; vagystes ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė tiesiogine tyčia, o svetimo turto sugadinimą – netiesiogine tyčia, visais atvejais tyčia susiformavo spontaniškai, be aiškesnių motyvų ir tikslų, dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nusikalstama veika A. M. padaryta 136,89 Eur dydžio turtinė žala, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 240 Eur dydžio turtinė žala, žala nėra atlyginta. R. K. yra jauno amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, mokosi, nevedęs, neteistas, per pastaruosius vienerius metus kelis kartus baustas administracine tvarka, be kita ko, už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviu, būdamas nepilnametis gyveno su tėvu ir senele, susidėjo su bloga kompanija, nelankė mokyklos, piktnaudžiavo alkoholiu, po vagysčių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, tačiau per vienerius metus padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, kita vertus, po tėvo mirties pasikeitė: alkoholio nevartoja, mokosi, savo ankstesnį elgesį vertina neigiamai. Tai leidžia manyti, kad R. K. subrendo, padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu R. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas artimas minimaliam, paskiriant įpareigojimus ir draudimą; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui, paskiriant įpareigojimus ir draudimą; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytinas didesnis už vidurkį, paskiriant įpareigojimus ir draudimą. Nors prokuroras prašė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. K. skirtinų laisvės apribojimo bausmių dydį nustatyti atitinkantį maksimalų šios bausmės rūšies dydį, tačiau, teismo vertinimu, tai neatitiktų nustatytų padarytas nusikalstamas veikas ir R. K. asmenybę apibūdinančių aplinkybių, ypač to, kad jis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą ir akivaizdžiai pasitaisė, tokios bausmės būtų aiškiai per griežtos.
R. K. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 178 straipsnio 5 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, už šių nusikalstamų veikų padarymą jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-626/2016). Teismo vertinimu, dalinis sutrumpintas įrodymų tyrimas užtikrino proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, netiriant įrodymų dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl kaltinamojo padėtis, vien dėl bylos neišskyrimo dirbtinai į kelias, neturi būti bloginama.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 178 straipsnio 5 dalyje, ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bendrintinos tarpusavyje R. K. palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu; atsižvelgiant į nustatytas padarytas nusikalstamas veikas ir R. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad jis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą ir akivaizdžiai pasitaisė, pridedamos bausmės dalis parinktina mažesnė, negu bausmės pusė.
Nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 136,89 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl dviejų buto durų kilimėlių, bendros 52 Eur vertės, sugadinimo ir 86,89 Eur dydžio draudimo išmokos besąlyginės išskaitos, atlyginimo. AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 Eur dydžio (įgaliotajam atstovui V. P. teisiamojo posėdžio metu sumažinus ieškinio reikalavimą) turtinės žalos, patirtos dėl draudimo išmokos už sugadintas buto duris išmokėjimo, atlyginimo. Nustatyta, kad buto durų kilimėlius ir buto duris sugadino R. K. Žalos dydis pagrįstas A. M. parodymais apie sugadintų buto durų kilimėlių kainą, AB „Lietuvos draudimas“ pranešimu dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodytas draudimo išmokos besąlyginės išskaitos dydis, PVM sąskaita–faktūra dėl sugadintų buto durų pakeitimo kainos, A. K. individualios įmonės vadybininko elektroniniu laišku dėl buto durų remonto kainos, mokėjimo nurodymais dėl draudimo išmokos sumokėjimo ir durų keitimo apmokėjimo bei kitais įrodymais. Civilinius ieškinius R. K. pripažino. Tai sudaro pagrindą civilinius ieškinius tenkinti visiškai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir jam skirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) atlyginti nusikalstama veika A. M. padarytą 136,89 Eur dydžio turtinę žalą ir AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 240 Eur dydžio turtinę žalą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę, R. K. (R. K.) paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę, R. K. (R. K.) paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymą sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę, R. K. (R. K.) paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, R. K. (R. K.) paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir jam skirti vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) atlyginti nusikalstama veika A. M. padarytą 136,89 Eur dydžio turtinę žalą ir AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 240 Eur dydžio turtinę žalą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, R. K. (R. K.) paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam skirti galutinę vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. K. (R. K.) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika A. M. padarytą 136,89 Eur dydžio turtinę žalą ir AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 240 Eur dydžio turtinę žalą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. (R. K.) laikiname sulaikyme nuo 2024 m. sausio 31 d. 0.20 val. iki 2024 m. sausio 31 d. 15.15 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis yra vieneri metai, šeši mėnesiai ir dvidešimt aštuonios dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
R. K. (R. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. K. (R. K.) priteisti 136,89 Eur turtinės žalos atlyginimo.
AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. K. (R. K.) priteisti 240 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje (laikomi prie 2 t. bylos viršelio).
Išaiškinti R. K. (R. K.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, +370 672 88 430, +370 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Melnikovas