Civilinė byla Nr. 2-252-752/2009
Procesinio sprendimo kategorija 34.1; 34.2; 34.4; 34.5; 99.5; 116.1; 128.1; 128.2
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 26 d.
Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,
sekretoriaujant Linai Strautininkienei ,
dalyvaujant pareiškėjai R. M. ,
pareiškėjos atstovei advokatei Nijolei Petkevičienei ,
suinteresuotiems asmenims be savarankiškų reikalavimų I. S. , V. J. ,
suinteresuotiems asmenims D. J. ir M. J. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S. , V. J. , D. J. , M. J. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą
nustatė :
Pareiškėja R. M. , patikslinusi pareiškime ir patikslintame pareiškime išdėstytą reikalavimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po palikėjos O. K. mirties 2008-02-05, kaip testamentinė įpėdinė priėmė palikimą – ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Biržai, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad O. K. buvo jos sutuoktinio, šioje byloje suinteresuoto asmens V. J. mama. Suinteresuotas asmuo I. S. yra palikėjos dukra, o D. J. ir M. J. – palikėjos anūkai, mirusio V. J. vaikai. Iki mirties palikėja gyveno dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Biržuose, kurio ½ dalis priklausė jai nuosavybės teise, o kita ½ dalis nuosavybės teise priklausė V. J. . Šiame bute taip pat gyveno V. J. ir ji, pareiškėja. Su palikėjos O. K. sūnumi V. J. šiame bute ji gyvena iki šiol. Į jį atsikraustė gyventi 2005 metais, tuomet su V. J. dar nebuvo susituokę. Su juo susituokė tik po O. K. mirties, tačiau nepaisant šios aplinkybės, jie ir palikėja O. K. bute gyveno kaip viena šeima. Jie visi naudojosi ne tik buto bendro naudojimosi patalpomis - virtuve, vonios kambariu, tualeto patalpa, bet ir šiame bute buvusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, indais. Tarpusavio žodiniu susitarimu, atskirai naudojosi tik gyvenamaisiais kambariais – O. K. gyveno didesniajame kambaryje, nes jis buvo šiltesnis ir šviesesnis, o ji su V. J. gyveno antrajame, mažesniame kambaryje. Tačiau netgi pasiskirsčius kambariais, kai kurie jos ir sutuoktinio daiktai buvo laikomi O. K. kambaryje, ten jie buvo pasistatę savo sekciją, kurioje savo asmeninius daiktus laikė ir O. K. . Iš asmeninių daiktų O. K. turėjo patalynės, indų, įvairių savo darbo mezginių, nuotraukų. Šie daiktai iki šiol yra sudėti ir laikomi toje sekcijoje. N. I. S., nei tolimesni O. K. giminaičiai į tuos paliktus daiktus nepretendavo, jų atiduoti jiems neprašė. Palikėjai esant gyvai, ji ir jos dabartinis sutuoktinis, tuomet – sugyventinis V. J. bendrai mokėjo buto mokesčius. O. K. duodavo jiems dalį pinigų mokesčiams, o ji arba V. J. juos sumokėdavo gyvenamojo namo bendrijos pirmininkui. Po O. K. mirties ji mokėjo mokesčius už viso buto šildymą, kitus butui tenkančius mokesčius. Ant pinigų priėmimo kvitų nuo 2008 metų balandžio mėnesio yra tiktai jos parašai prie nurodytos mokėtojo V. J. pavardės. Be to, mirus O. K. , žinodama, kad palikėjai priklausiusi buto dalis testamentu palikta jai, ji su sutuoktiniu V. J. pradėjo tvarkytis visame bute savo nuožiūra, tą kambarį, kuriame gyveno palikėja, pertvarkė į svetainės, jame priiminėja ateinančius svečius. Bute pradėjo daryti remontą, suremontavo tualeto patalpą. Apie tai, kad į palikėjai priklausiusią buto dalį gali pretenduoti kiti įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai ji nežinojo, kadangi būdama gyva O. K. jai nepasakojo apie anksčiau surašytą testamentą dukrai I. S. , o ir pati I. S. nieko jai apie testamentą nesakė. Apie jį ji sužinojo tik iš notarų biuro. I. S. gyveno Vilniuje, motinos O. K. nelankė. Ja rūpinosi ir slaugė ji su V. J. , kartais padėdavo jos marti – liudytoja I. M. . Palikėjai mirus, ji su V. J. rūpinosi laidotuvių reikalais. Todėl ji net nepagalvojo, kad I. S. ar kiti suinteresuoti asmenys gali pretenduoti į testamentu jai paliktą buto dalį. O. K. jai paliktą turtą ji priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ir juo naudotis. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą ji nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime ir teismo posėdyje su pareiškėjos R. M. pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Jo paaiškinimu, jis su R. M. yra susituokę ir gyvena (duomenys neskelbtini), Biržuose, esančiame bute, kurios ½ dalies savininkas yra jis. Šiame bute su pareiškėja jis gyveno ir esant gyvai jo motinai O. K. , kuriai taip pat priklausė ½ buto dalis. 2006 metais O. K. notaro biure surašė testamentą, kuriuo jai priklausančią buto dalį paliko R. M. . Surašant testamentą jis dalyvavo kaip liudytojas ir žino, kad tokia ir buvo tikroji motinos valia. Motina gerai sutarė su pareiškėja. Nors tuomet su R. M. jis dar nebuvo susituokę, tačiau jie visi gyveno kaip vienos šeimos nariai, bendrai naudojosi ne tik buto virtuve, vonia, tualetu, bet ir namų apyvokos daiktais, indais, baldais. Tik kambarius buvo pasidaliję. Motina gyveno didesniajame kambaryje, o jis su R. M. – mažesniajame. Tačiau jie visi naudojosi motinos kambaryje stovinčia jo sekcija, kurioje buvo laikomi tiek jų, tiek ir motinos daiktai. O. K. mirus, jie vieni naudojasi visu butu, jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis. R. M. pradėjo rūpintis viso buto priežiūra, jame tvarkytis, buvusiame motinos kambaryje įsirengė svetainę. Abu rūpinasi buto remontu, jau susiremontavo tualeto patalpą. Iš bendrų jo ir pareiškėjos R. M. lėšų jie moka mokesčius už visą butą, kuriuos kartais sumoka jis, kartais žmona. Po motinos laidotuvių R. M. sutvarkė jos likusius daiktus, dalį netinkamų naudoti išmetė (senus rūbus, patalynę), kitus vertingesnius paliko. Motinos mezginiais jie naudojasi, puošia butą. I. S. į likusį motinos turtą iki šiol nepretendavo, nebuvo atvažiavusi ir jų dalintis neprašė. Ji iš viso nesilankė net motinai esant gyvai, jos neprižiūrėjo ir neslaugė. Motina rūpinosi ir slaugė R. M. ir jis. Jo manymu, R. M. motinos jai paliktą buto dalį yra priėmusi, nes gyveno ir dabar gyvena tame bute, juo rūpinasi, tvarko ir prižiūri, moka mokesčius. Jam priklauso privalomoji palikimo dalis, nes jis yra nedarbingas.
Suinteresuoti asmenys I. S. , D. J. ir M. J. su R. M. prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą nesutiko, prašė jį atmesti. I. S. atsiliepimuose į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą bei raštu išdėstytose paaiškinimuose teismui (b.l. 28; 53-57; 131-132) išdėstė savo nesutikimo su pareiškėjos prašymu argumentus, iš kurių teisiškai reikšmingi sprendžiant apie palikimo priėmimą yra argumentai dėl R. M. atliktų veiksmų: jos manymu, pareiškėjos nurodytas mokesčių mokėjimas neįrodo palikimo priėmimo, kadangi R. M. ir V. J. gyvena tame bute, juo naudojasi, todėl jie ir privalo mokėti už teikiamus komunalinius patarnavimus. Be to, I. S. teigimu, R. M. apsigyveno ir gyvena pas V. J. , kuris yra buto bendrasavininkas. O kadangi naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta, naudojimasis butu negali būti vertinamas kaip patvirtinantis palikimo priėmimo faktą. Be to, tik V. J. su R. M. turi buto raktus, niekas daugiau į tą butą negali patekti. Todėl tik jie ir gali juo naudotis. Mano, kad R. M. motinos palikimą užvaldė neteisėtai, nes O. K. testamentu butą ir kitą visą savo turtą paliko jai, savo dukrai.
Suinteresuoti asmenys D. J. ir M. J. į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų dėl nesutikimo su pareiškimu neišsakė. Suinteresuotas asmuo I. S. teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją, su pareiškėjos prašymu nesutiko. Jos paaiškinimu, ji neginčija to fakto, kad R. M. gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kurio 1/2 dalis iki mirties priklausė jos motinai O. K. ir kartu su V. J. moka visus buto mokesčius. Tačiau mano, jog tokie pareiškėjos veiksmai negali būti vertinami kaip palikimo priėmimas, nes R. M. nesitarė su ja, įstatymine ir testamentine įpėdine dėl palikimo priėmimo, nesakė, kad turi jai surašytą testamentą. Todėl mano, kad ji neteisėtai užvaldė motinos palikimą. Po motinos laidotuvių ji du kartus buvo atvažiavusi į Biržus, norėjo pasikalbėti su V. J. dėl motinos palikimo, bet į butą jos niekas neįsileido, nors jos manymu V. J. buvo namuose. Apie savo atvykimą iš anksto ji nebuvo pranešusi. Iki šios dienos ji nėra pasiėmusi motinos likusių daiktų, nežino, ar jie dar yra bute, nors motina O. K. turėjo daug patalynės, įvairių indų, mezginių. Apie tai, kad norėtų pasiimti motinos likusį turtą ji niekam nesakė, tik padavė pareiškimą notarų biurui. Mano, kad jai, kaip testamentinei įpėdinei, turėtų atitekti ne tik likę daiktai, bet ir motinos turėta buto dalis, kadangi jai motina nieko nebuvo sakiusi apie naujo testamento sudarymą R. M. . Ji abejoja šio testamento teisėtumu, tačiau jo neginčijo. Palikėjos, savo motinos O. K. bute ji yra buvusi 2005 metais, daugiau nesilankė dėl nesutarimų su broliu. Netgi nežinojo, kad jis turi sugyventinę R. M. . Ją pamatė tik per motinos laidotuves. Su motina bendravo retai, anksčiau ji atvykdavo vasaroti pas ją į Vilnių, o paskutiniaisiais jos gyvenimo metais su ja bendravo tik per savo dukrą.
Liudytoja N. M. paaiškino, kad ji su pareiškėja yra kaimynės, gyvena gretimuose butuose. Esant gyvai O. K. , bendraudavo su ja. Jai gerai žinoma, kad O. K. mažai bendravo su Vilniuje gyvenančia dukra I. S. . Dukra jos nelankė ir neprižiūrėjo. Todėl netgi sirgdama O. K. sakė, jog dukrai nereikia pranešti apie jos ligą. Ją slaugė ir prižiūrėjo sūnus V. J. su žmona. Prieš keleris metus O. K. buvo išvažiavusi į Vilnių pas dukrą, bet greitai grįžo. Jai sakė, kad padarė klaidą, bet ją ištaisys. Suprato, kad turėjo mintyje testamentą. O. K. gyveno bendrai su sūnumi ir R. M. , tik miegodavo atskirai, didesniajame kambaryje. Visais indais, namų apyvokos reikmenimis naudojosi bendrai. Mokesčius, kiek žino, dažniausiai bendrijai moka R. M. . Dabar tame O. K. kambaryje įrengta svetainė, suremontuotas tualetas.
Liudytoja I. M. paaiškino, jog ji yra pareiškėjos R. M. marti. Todėl dar esant gyvai O. K. , dažnai lankydavosi bute (duomenys neskelbtini). Žino, kad R. M. ją prižiūrėjo, jai taip pat teko padėti slaugyti, nes O. K. tris mėnesius gulėjo ant patalo. Ji sakydavo, kad vaikai neatvažiuoja. Močiutė miegodavo didesniajame kambaryje, nors taip visu butu naudojosi bendrai. Dabar visu butu naudojasi R. M. su vyru, moka buto mokesčius.
Pareiškėjos R. M. pareiškimas tenkintinas pilnai.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad testatorė O. K. 2006-07-11 Biržų rajono 2-ojo notaro biure, dalyvaujant liudytojui V. J. , sudarė testamentą, kuriuo ½ dalį jai priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Biržų mieste, paliko R. M. (b.l. 5). Palikėja mirė 2008 m. vasario 06 d., Biržuose (b.l. 6). Po jos mirties Biržų rajono 1-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla pagal testamentinės įpėdinės – dukros I. S. pareiškimą (b.l. 7). Iš atsiųstos paveldėjimo bylos matyti, kad 2008-04-15 I. S. kaip testamentinė įpėdinė padavė pareiškimą Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarei. Iš Testamentų registro išrašo ir paveldėjimo byloje esančių testamentų matyti, kad palikėja O. K. buvo sudariusi du testamentus: 2001-10-18 ir 2006-07-11, iš kurių pirmuoju visą savo turtą, tame tarpe ir jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), Biržuose, dalį paliko dukrai I. S. , o antruoju jai priklausančią ½ minėto buto dalį paliko R. M. (paveldėjimo bylos 1, 4, 5, 17 l.). Kadangi vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui, o šiuo atveju testatorė vėlesniuoju testamentu buto dalį paliko R. M. , I. S. kaip testamentinė įpėdinė gali pretenduoti tik į kitą visą likusį palikėjos turtą (CK 5.35 str. 2 d.). Kadangi ji per nustatytą trijų mėnesių terminą padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą, laikytina, kad ji yra priėmusi testamentu jai paliktą visą kitą palikėjos turtą, išskyrus buto dalį, kuri, kaip minėta, vėlesniuoju testamentu palikta pareiškėjai. Šioje byloje kilo ginčas ar R. M. jai paliktą turtą yra priėmusi. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 ir 3 d.). Atsiųstos paveldėjimo bylos duomenys patvirtina, kad R. M. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą ar teismą nesikreipė. Jos teigimu, testamentu jai paliktą turtą ji priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Tačiau su tuo nesutinka I. S. , D. J. ir M. J. . Jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi asmenys, nes nenustačius pareiškėjos prašomo fakto, jie galėtų pretenduoti į ginčo buto dalį kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, nes I. S. yra palikėjos dukra, o D. J. ir M. J. palikėjos vaikaičiai, turintys teisę paveldėti kartu su paveldinčiais pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais atstovavimo teise, nes palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo jų tėvo V. J. , kuris būtų buvęs pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.12 str.). V. J. taip pat turi suinteresuotumą šioje byloje, kadangi jis taip pat yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, turintis teisę paveldėti testamentu nepaliktą ar paliktą bet testamentinio įpėdinio nepaveldėtą dalį. Bylos duomenys patvirtina, kad jis yra pareiškėjos sutuoktinis, jis pritaria jos prašomam nustatyti juridiniam faktui. Pažymėtina, kad nei vienas iš paminėtų byloje dalyvavusių asmenų nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė į notarų biurą ar teismą nustatytu terminu, išskyrus I. S. . Šiuo metu terminas palikimui priimti jau yra praėjęs. Vertinant šią aplinkybę, o taip pat ganėtinai abejingą suinteresuotų asmenų D. J. ir M. J. pasirinktos pozicijos gynimą – neatvyko į teismo posėdį, savo atsiliepime jokių argumentų neišsakė, tik prieš baigiant bylos nagrinėjimą pateikė paaiškinimus teismui raštu iš kurių turinio spręstina, jog jie jokių veiksmų neatliko palikimui priimti ir neginčija R. M. atliktų veiksmų (b.l. 51, 134-135). Vertintina, jog pagrindinis ginčas kilęs tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens I. S. .
Pareiškėja palikimo priėmimo faktą įrodinėja pinigų priėmimo kvitais Gyvenamojo namo bendrijai už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Biržuose, komunalines paslaugas, šios bendrijos pažyma apie tai, kad skolų šio buto gyventojai bendrijai neturi, gedulingų pietų apmokėjimo kvitu, kapavietės sutvarkymo išlaidų kvitu ( b.l. 8-11, 37), taip pat savo bei suinteresuoto asmens – sutuoktinio V. J. paaiškinimais, liudytojų N. M. ir I. M. paaiškinimais. Minėti rašytiniai įrodymai (mokesčių kvitai) patvirtina, kad po palikėjos O. K. mirties buvo mokami visi buto mokesčiai, tame tarpe už viso buto šildymą, butui teikiamas katilinės paslaugas, šiukšlių išvežimą. Pareiškėjos teigimu, parašas pinigų priėmimo kvituose nuo 2008 m. balandžio mėnesio yra jos, kadangi ji tuos mokesčius ir sumokėjo V. J. vardu, nes jo vardu buvo išrašomos sąskaitos. Šios aplinkybės niekas nepaneigė ir nenuginčijo, todėl ji laikoma įrodyta. Taip pat įrodyta laikoma ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad po O. K. mirties ji su sutuoktiniu pradėjo naudotis visu butu, didesniajame kambaryje, kuriame iki mirties gyveno palikėja, įsirengė svetainę, taip pat pradėjo rūpintis buto remontu, susiremontavo tualeto patalpą, tvarkėsi ir prižiūrėjo kaip savas visas buto patalpas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos N. M. ir R. M. , taip pat suinteresuotas asmuo V. J. . Šių aplinkybių kiti suinteresuoti asmenys neginčijo. Todėl nustatoma, kad pareiškėja po O. R. mirties pradėjo valdyti ne tik dalį jai palikto turto (vieną buto kambarį), bet ir visą palikėjai priklausiusią jai paliktą ½ dalį buto, kadangi po palikėjos mirties naudojosi visu butu, visomis jo patalpomis, o naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta.
Šių įrodymų visuma ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėja R. M. palikėjos O. K. testamentu jai paliktą turtą - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Biržuose, dalį, yra priėmusi, nes po jos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Nustačius paminėtas aplinkybes, suinteresuoto asmens I. S. išsakyti argumentai tiek dėl to, kad R. M. bute gyvena tik kaip V. J. žmona, o ne kaip įpėdinė ir kad ji palikimą ne priėmė, o jį užvaldė, laikytini nepagrįstais, nes jiems pagrįsti ji nepateikė jokių įrodymų, testamento teisėtumo neginčijo.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).
Kadangi kitokia tvarka pareiškėja R. M. negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą, palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismo sprendimu. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, pareiškėjai R. M. nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po O. K. mirties 2008-02-05 ji priėmė testamentu jai paliktą turtą – ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Biržai, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d.).
Kadangi nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, pareiškėjos turėtos išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos. (CPK 443 str. 6 d.). Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 448 str., teismas
nusprendžia:
R. M. pareiškimą tenkinti pilnai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) po O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2008-02-05, priėmė testamentu jai paliktą turtą – ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Biržai, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš R. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) 60,70 Lt (šešiasdešimt litų septyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vida Agurkienė