Civilinė byla Nr. e2YT-3397-1080/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33630-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.13

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. E. L. pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas L. E. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl gimimo akto įrašo atkūrimo, kuriuo prašo: 1) atkurti pareiškėjo senelės E. S. (taip pat žinomos kaip C. / C. / E. Š. / S.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvai G. S. (taip pat žinomas kaip G. / G. / G. Š. / Š.) (gimimo data (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir P. B. S. (taip pat žinoma kaip P. B. S.) (gimimo data nėra žinoma), gimimo akto įrašą; 2) pavesti gimimo akto įrašą atkurti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

2.       Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo. Minėtu prašymu pareiškėjas prašė atkurti savo senelės E. S. (taip pat žinomos kaip C. / C. / E. Š. / S.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą, nes šis įrašas nėra išlikęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė išvadą Nr. A136-2731/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“, kurioje nurodė, kad, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose E. S. vardu nėra įrašyto nei vieno civilinės būklės aktų įrašų pagal kuriuose būtų galima nustatyti E. S. gimimą (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo jos gimimo įrašą atkurti. Pareiškėjas, neturėdamas kitos galimybės atkurti civilinės būklės aktą, pateikė teismui pareiškimą dėl gimimo akto įrašo atkūrimo. Pareiškėjo teigimu, jo senelės gimimo akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, nes pareiškėjas ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečio, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (vaikaitis).

3.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime pareiškimą prašė nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

        Pareiškimas tenkintinas

5.       Byloje pareikštas reikalavimas dėl civilinės būklės akto – gimimo akto įrašo atkūrimo. CPK 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

6.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė atkurti savo senelės E. S. (taip pat žinomos kaip C. / C. / E. Š. / S.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą, nes šis įrašas nėra išlikęs. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2021 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. A136-2731/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“, patvirtintą 2021 m. lapkričio 23 d., kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, kuriuose E. S. vardu nėra įrašyto nė vieno civilinės būklės aktų įrašų pagal kuriuose būtų galima nustatyti E. S. gimimą (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo jos gimimo įrašą atkurti.

7.       Byloje pateiktas Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas nesutrumpintas gimimo liudijimas Nr. F5971738 patvirtina, kad pareiškėjas L. E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra D. R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduoto gimimo liudijimo Nr. H1006801 matyti, kad pareiškėjo motina R. D. S. yra E. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. A. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimusio Pietų Afrikoje, dukra. Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas L. E. L. yra E. S. vaikaitis.

8.       Byloje pateiktame išraše iš santuokos registro nurodyta, kad pareiškėjo seneliai E. S. ir E. A. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad E. S. gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

9.       Pietų Afrikos Respublikos Vyriausybės institucijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. išduotame E. S. tapatybės dokumente Nr. 180412 0056 08 4 nurodyta, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

10.       Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento 2013 m. kovo 18 d. išduotame E. S. mirties liudijime nurodyta, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). 

11.       Žydų organizacijos Pietų Afrikoje C. K. 2020 m. lapkričio 30 d. išduotame rašte, nurodyta, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); jos vardas hebrajų kalba – C. B., G. duktė.

12.       Pietų Afrikos Respublikoje išduotame pranešime apie G. S. mirtį nurodyta, kad G. S. pilietybė – Lietuvos, paskutinės santuokos vieta – (duomenys neskelbtini); G. S. tėvai – O. S. ir D. S.; G. S. sutuoktinė – P. S.; G. S. dukra – E. S. (gimusi S.); G. S. amžius mirties metu ((duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini).

13.       Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomo 1921 m. liepos 29 d. keleivių, vykusių „Kinfanns Castle“ laivu sąrašo kopija, patvirtina, kad G. S. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kartu su savo sutuoktine B. S. ((duomenys neskelbtini)metų amžiaus) ir vaikais C. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), C. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), G. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), J.  ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) 1921 m. išvyko į Pietų Afriką.

14.       Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su 2021 m. lapkričio 19 d. raštu „Dėl duomenų apie G. Š. pateikimo“ Nr. 4-3996 pareiškėjui pateikė (duomenys neskelbtini) valsčiaus 1921 m. tarybos ir valdybos narių sąrašo ištraukos kopiją, kuriame, be kita ko, įrašytas G. Š. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Rašte nurodyta, kad daugiau žinių apie G. (G. Z., G.) Š. (Š., S.) gyvenimą (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje, jo asmens dokumentų pasams gauti, išduotų vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta.

15.       Kauno regioninis valstybės archyvas kartu su 2020 m. lapkričio 16 d. raštu „Dėl pilietybės“ pareiškėjui pateikė 1914 m. (duomenys neskelbtini) apskrities verslo mokesčių mokėtojų knygos lapo kopiją, kuriame įrašytas G. Š., O. sūnus, turėjęs vaistinę (duomenys neskelbtini).

16.       Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. (P1-587)P2-1140 nurodyta, kad archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1919–1920 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie E. (C.) Š. (S., S.), G. (G.) dukters gimimą negali. 

17.       Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 4 d. raštuose Nr. R4-429 ir R4-430, nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, jog B. P. Š. (S., Š.), gimusi apie (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), bei E. (C., C.) Š. (S.), G. Z. duktė, gimusi apie (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), iki išvykimo 1921 m. į Pietų į Pietų Afriką gyveno (duomenys neskelbtini), dokumentų apie joms išduotus vidaus ar užsienio pasus, pačių pasų bei dokumentų, patvirtinančių išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) faktus, pagal pateiktus duomenis archyvo saugomuose fonduose nerasta.

18.       Pažymėtina, kad nors aptartuose Lietuvos archyvų raštuose nurodyta, jog nerasta duomenų apie pareiškėjo senelės E. S. gimimo ir gyvenimo Lietuvoje faktus, vien tik ši aplinkybė savaime neužkerta pareiškėjui kelio prašomas nustatyti aplinkybes įrodinėti kitomis leistinos įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant netiesioginius įrodymus (sprendimo 6–13 punktai). Be to, tiek Lietuvos centriniame valstybės archyve, tiek Kauno regioniniame valstybės archyve rasta duomenų ir apie tiesiogines E. S. tėvo G. S. (G. Š.) sąsajas su Lietuva: G. S. buvo (duomenys neskelbtini) valsčiaus tarybos narys, (duomenys neskelbtini) turėjo vaistinę (sprendimo 14–15 punktai).

19.       Civilinės būklės aktų įrašai atkuriami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 ir Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 140 punkte nustatyta, kad atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodomi remiantis santuokos sudarymo įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Šių Taisyklių 141 punkte numatyta, kad atkuriant gimimo įrašą nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.

20.       Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atkuriant neišlikusius gimimo įrašus būtina pateikti atitinkamus civilinės būklės aktus ir/ar kitus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti asmens vardą ir pavardę bei gimimo datą. Įstatymas nenumato pagal kokius dokumentus turėtų būti nustatoma gimimo vieta, atkuriant gimimo įrašą, taip pat ar pastaroji turėtų būti nustatyta tiksliai, ar užtektų nurodyti tik valstybę. Taisyklių II skyriuje, skirtame gimimo registravimui, numatyta, jog vaiko gimimo vieta registruojant gimimą, nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta (42 punktas).

21.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

22.       Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

23.       Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareiškėjo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo senelė E. S. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o jos tėvai buvo G. S. ir P. B. S. Priešingų duomenų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo L. E. L. prašymas tenkintinas – pareiškėjo senelės E. S. gimimo akto įrašas atkurtinas.

24.       Vadovaujantis CPK 516 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas atkurti E. S. gimimo akto įrašą yra pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui šį įrašą atkurti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas atkurti E. S. gimimo akto įrašą, nurodant, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvų vardai – G. S. ir P. B. S., ir išduoti pareiškėjui jo mirusios senelės E. S. gimimo akto įrašą liudijantį išrašą (CPK 516 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 514–516 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

patenkinti pareiškimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. A136-2731/21(2.4.1.52-AD21), patvirtintą 2021 m. lapkričio 23 d.

Atkurti E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvų vardai – G. S. ir P. B. S., gimimo akto įrašą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių atkurti E. S. gimimo akto įrašą, nurodant, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvų vardai – G. S. ir P. B. S., ir išduoti gimimo akto įrašą liudijantį išrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                 Dovilė Sadauskaitė