Administracinė byla Nr. I2-1496-776/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00405-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1.; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 13 d.

Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei

dalyvaujant pareiškėjai V. Z.,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei Jurgitai Rainienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-125978 (b. l. 12, toliau – ir Panevėžio skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3268 (b. l. 8, toliau – ir VSDFV sprendimas). Įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti V. Z. socialinio draudimo senatvės pensijos bazinę dalį, įskaitant į socialinio draudimo stažą darbo laiką inžinieriaus mechaniko kvalifikacijos įgijimo Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d., su atostogomis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d., ir perskaičiuoti individualią dalį, išmokėti įsiskolinimą, įrašyti į „Registrą“ V. Z. visus duomenis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d.

Pareiškėja skunde (b. l. 47-55, 57) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Panevėžio skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas yra nepagrįsti, nes įskaitant į socialinio draudimo stažo darbo laiką turėjo būti įskaičiuotas mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. su atostogomis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. Laikotarpiu nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. atlikinėjo darbo praktiką už kurią buvo mokama, ir nuo sumokėto atlyginimo buvo mokami valstybinio socialinio draudimo įnašai, su atostogomis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d., bet šie laikotarpiai nėra įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą. Be to atostogų metu, laikotarpiu nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d., taip pat buvo mokami atostoginiai, nuo kurių buvo mokami valstybinio socialinio draudimo įnašai.

Pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatas, socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje: 1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (šio įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Jeigu teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui, bet negali būti mažesnis už vienetą. Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui; 2) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis (Pensijų įstatymo 17 straipsnis). Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 18 straipsnyje nurodytą formulę V · p, kurioje: 1) V – asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius; 2) p – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė.

Laikotarpių įskaitymą į stažą reglamentuoja Pensijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis), o laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).

Nuostatų 6 punkte įtvirtinta, jog sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis joje nurodytais dokumentais ir duomenimis. Nuostatų 6.4 punkte nurodyta, jog asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, asmuo turi pagrįsti patvirtinančiais dokumentais. Nuostatų 6.5 punkte numatyta, jog sprendimas dėl pensijos priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d. ir tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokas ir draudžiamąsias pajamas.

Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, tarp jų – mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje (2.4 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tvirtina, kad mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. turi būti įskaitomas į darbo stažą. Bet mokymasis Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute akivaizdžiai nėra tapatus mokymuisi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje (Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2.4 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpį nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. įskaityti į jos pensijų socialinio draudimo stažą. Analogiškų nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1203-756/2021). Pažymėtina, kad teisės aktai, išskyrus Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2.4 punktą, apskritai nenumato galimybės įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą mokymosi laikotarpius.

Taip pat pareiškėja tvirtina, kad laikotarpiu nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. atlikinėjo darbo praktiką už kurią buvo mokama, ir nuo sumokėto atlyginimo buvo mokami valstybinio socialinio draudimo įnašai, su atostogomis nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d., bet šie laikotarpiai nėra įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą. Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas ir Nuostatų 1 priedo 26 punktą, į stažą įskaitomas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nei VSDFV Panevėžio skyriui, nei VSDFV, nei teismui pareiškėja nepateikė. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja pradėjo dirbti tik 1982 m. rugsėjo 15 d. metalo dirbinių gamybiniame susivienijime „Nemunas“, o duomenų apie ankstesnius pareiškėjos darbo laikotarpius nėra. Remiantis tuo, nėra teisinio pagrindo laikotarpius nuo 1977 m. rugsėjo 1 d. iki 1982 m. liepos 2 d. ir nuo 1982 m. liepos 3 d. iki 1982 m. rugsėjo 14 d. įskaityti į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad Panevėžio skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, tai yra jie yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo juos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

Nustačius, kad Panevėžio skyriaus sprendimas ir VSDFV sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių atlikti veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos V. Z. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                                             Erminijus Baziulis