Civilinė byla Nr. e2-1136-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00561-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vilijos Mikuckienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtinti pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių bankas finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ bankroto bylose,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „Kretingalės mėsa“ iškėlė bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė D. B. (toliau – bankroto administratorius). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį paliko nepakeista. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti BUAB „Kretingalės mėsa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kretingalės mėsa“ hipotekos kreditorės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių bankas 3 606 701,59 Eur bei trečiosios eilės kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas 8 959 098,38 Eur finansinius reikalavimus.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grimeda“ atskirąjį skundą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perdavė klausimus dėl pareiškėjos AB Šiaulių bankas 3 606 701,59 Eur bei pareiškėjos AB SEB bankas 8 959 098,38 Eur finansinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi iš šios bylos išskyrė pareiškėjos AB SEB bankas prašymą patvirtinti 9 017 240, 72 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje ir ši bylos dalis prijungta prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-613-796/2020.

4.       Bankroto administratorius prieštaravimų dėl prašomo patvirtinti pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo nereiškė. 

5.       Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Hidrona“ (toliau – UAB „Hidrona“) atsiliepime prašė pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, sumažinti pareiškėjos AB Šiaulių bankas reikalaujamą tvirtinti delspinigių ir palūkanų dydį, atleisti bankrutuojančias bendroves nuo patvirtintų palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Kreditorės UAB „Hidrona“ manymu, pareiškėja AB Šiaulių bankas nepateikė finansinio reikalavimo dydį pagrindžiančių įrodymų, neteisingai paskaičiavo palūkanų, delspinigių dydį, nepagrindė prašomo patvirtinti teisinių išlaidų dydžio.  

6.       BUAB „Agrovet“ bankroto administratorius E. J. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinis reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas. BUAB „Agrovet“ bankroto administratorius priskaičiuotų delspinigių sumai prašė taikyti ieškinio senatį.

7.       2020 m. kovo 3 d. pareiškėja AB Šiaulių bankas patikslino reiškiamą finansinį reikalavimą ir prašė patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje, kurį sudaro 3 240 388,60 Eur, ir BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje – 3 819 391,59 Eur. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino 3 298 252 Eur pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinį reikalavimą BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje, taip pat 2 784 219 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje. 

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas su UAB „Kretingalės mėsa” buvo sudariusios tris kredito sutartis: 2011 m. birželio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05 (toliau – Kreditavimo sutartis Nr.1); 2011 m. birželio 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS-2011-032-05 (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2); 2012 m. kovo 13 d. Kreditavimo sutartį Nr. EIF-2012-625-05 (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 3). Pareiškėja AB Šiaulių bankas su BUAB „Agrovet“ buvo sudariusios dvi laidavimo sutartis: 2011 m. birželio 14 d. laidavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05-S (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 1), kuria laiduota už prievoles pagal 2011 m. birželio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1; 2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartį, kuria laiduota už prievoles pagal Kreditavimo sutartį Nr. 3 (toliau – Laidavimo sutartis Nr. 3).

10.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Agrovet“ sutartinių įsipareigojimų pagal su pareiškėja AB Šiaulių bankas sudarytas kreditavimo ir laidavimo sutartis neįvykdė. Teismo manymu, į bylą yra pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys teisingą pareiškėjos AB Šiaulių bankas paskaičiuotos skolos, palūkanų, delspinigių dydį. Byloje dalyvaujantys asmenys, tarp jų ir BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto administratorius, patikrinęs skolos dydį pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, nepateikė konkrečių prieštaravimų, pagrindžiančių, jog skolos, palūkanų, delspinigių dydis paskaičiuotas neteisingai.

11.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1 BUAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimas pareiškėjai AB Šiaulių bankas yra 2 544 080,84 Eur, kurį sudaro 1 759 755,38 Eur negrąžintas kreditas, 236 320,05 Eur palūkanos, 55 235,52 Eur delspinigiai už palūkanas, 492 769,89 Eur delspinigiai už kreditą. Pažymėjo, kad BUAB „Agrovet“ laidavimo sutartimi įsipareigojo tokia pačia apimtimi kaip ir BUAB „Kretingalės mėsa“ atsakyti pareiškėjai AB Šiaulių bankas pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1.

12.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2 įsiskolinimas pareiškėjai AB Šiaulių bankas sudaro 579 002,99 Eur, iš kurio 411 495,39 Eur yra negrąžintas kreditas, 70 078,53 Eur palūkanos, 10 521,33 Eur delspinigiai už palūkanas, 86 907,74 Eur delspinigiai už kreditą.

13.       Teismas taip pat nurodė, kad pagal Kreditavimo sutartį Nr. 3 BUAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimas pareiškėjai AB Šiaulių bankas yra 665 289,46 Eur, iš kurio 472 004,33 Eur yra negrąžintas kreditas, 65 149,52 Eur palūkanos, 9 741,28 Eur delspinigiai už palūkanas ir 118 394,34 Eur delspinigiai už kreditą. Pažymėjo, kad UAB „Agrovet“ Laidavimo sutartimi Nr. 3 įsipareigojo tokia pačia apimtimi kaip UAB „Kretingalės mėsa“ atsakyti pareiškėjai AB Šiaulių bankas pagal Kreditavimo sutartį Nr. 3.

14.       Pirmosios instancijos teismas atmetė kreditorės UAB „Hidrona“ argumentą, kad nors kredito sutartyse buvo nurodytos kintamos palūkanos, tačiau pareiškėja AB Šiaulių bankas taikė fiksuotas palūkanų normas. Teismo vertinimu, pareiškėjos AB Šiaulių bankas 2020 m. kovo 3 d. papildomai pateikti paskaičiavimai, pareiškėjos AB Šiaulių bankas atstovės paaiškinimai 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje pagrindžia, jog pareiškėja AB Šiaulių bankas skaičiavo kintamas palūkanas, kaip numato kredito sutarčių sąlygos, ir paskaičiavimai yra teisingi.

15.       Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „Hidrona“ nepagrindė aplinkybės, jog yra pagrindas mažinti prašomų priteisti palūkanų dydį.

16.       Analizuodamas kreditorės UAB „Hidrona“ argumentą dėl privalomumo mažinti palūkanų sumą, kadangi pareiškėja AB Šiaulių bankas nepagrįstai nurašė lėšas tuo metu, kai BUAB „Kretingalės mėsa“ buvo taikomos laikinosios apsaugos sprendžiant dėl bankroto bylos, restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir vykstant restruktūrizavimo procesui, teismas pažymėjo, kad pagal kreditavimo sutarčių nuostatas pareiškėjai AB Šiaulių bankas buvo įkeistos BUAB „Kretingalės mėsa“ tiek sąskaitoje esančios lėšos, tiek ir reikalavimo teisė į jas, pareiškėjai AB Šiaulių bankas suteikta teisė gauti bet kurioje sąskaitoje esančias BUAB „Kretingalės mėsa“ pinigines lėšas. Teismas nustatė, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas nurodytu laikotarpiu visus nuskaitymus atliko laikydamasi kreditavimo sutarčių sąlygų tarp šalių esant finansinio užtikrinimo susitarimui, kurio nuostatos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymu (toliau – FUSĮ). Kadangi FUSĮ 9 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad finansinio užtikrinimo susitarimas įsigalioja jame nustatytais terminais, nepaisant užstato davėjo ar užstato gavėjo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo priemonių taikymo, teismas pripažino, jog nėra pagrindo sutikti su kreditorės UAB „Hidrona“ argumentu ir mažinti pareiškėjos AB Šiaulių bankas paskaičiuotas palūkanas.  

17.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos AB Šiaulių bankas prašymo patvirtinti kaip finansinio reikalavimo dalį 31 018,30 Eur teisinių išlaidų, nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas laikyti pagrįstomis tik tas teisines išlaidas, kurios yra priteistos teismo sprendimais ir yra susijusios su civiliniu procesu, kuriame buvo sprendžiama tiesiogiai dėl BUAB „Kretingalės mėsa“ teisių ir pareigų. Todėl pagrįsta yra tik 3 993 Eur reikalavimo dalis.

18.       Teismas nurodė, kad kreditorė UAB „Hidrona“ prašė mažinti delspinigių dydį. Apskųstoje nutartyje teismas pažymėjo, kad BUAB „Kretingalės mėsa“ yra verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, paskola buvo paimta verslo tikslais. Šalys laisva valia pasirašė kredito sutartis, kuriose buvo nurodyti delspinigių dydžiai, t. y. šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią. Be to, BUAB ,,Kretingalės mėsa“, sudarydama su pareiškėja AB Šiaulių bankas papildomus susitarimus ir juos pasirašydama, nekeitė sutarčių sąlygos dėl delspinigių dydžio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad pagrindo, kuriuo remiantis kreditavimo sutartimis nustatytas delspinigių dydis galėtų būti pripažįstamas neprotingu, aiškiai per dideliu, nėra.

19.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su kreditorės UAB „Hidrona“ pozicija, kad delspinigius pareiškėja AB Šiaulių bankas pagal neapmokėtus mokėjimo dokumentus galėjo skaičiuoti ne daugiau nei už 180 dienų. Todėl nurodė, kad delspinigiai turi būti skaičiuotini tik už 6 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (nutarties įsiteisėjimo) BUAB „Kretingalės mėsa“, ir jie sudaro 279 456 Eur pagal visas tris kreditavimo sutartis.

20.       Atlikęs galutinius pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo paskaičiavimus, teismas nustatė, kad jis sudaro 3 298 252 Eur (3 294 259 Eur ir 3 993 Eur teisinės išlaidos).

21.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Agrovet“ prievolės solidarumą, patvirtino pareiškėjos AB Šiaulių bankas 2 784 219 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Kreditorė UAB „Hidrona“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išreikalauti iš pareiškėjos AB Šiaulių bankas duomenis apie tai, kokią lėšų sumą, kokiomis datomis ji buvo nurašiusi ir kokių įsipareigojimų dengimui nukreipė iš pagrindinės skolininkės UAB „Kretingalės mėsa“ sąskaitų nurašytas suma, bei įpareigoti pareiškėją AB Šiaulių bankas pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos reiškiamo reikalavimo dydį ir pagrindą, su išklotine apie palūkanų skaičiavimą, o to nepadarius – atmesti pareiškėjos AB Šiaulių bankas prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas savo sprendimo pripažinti apeliantės atstovo dalyvavimą būtinu, ignoruodamas pateiktame apeliantės prašyme atidėti posėdį išdėstytas aplinkybes, neatsižvelgdamas į būtinybę taikyti koronaviruso (COVID-19) infekcijos prevencijos priemones, bylos nagrinėjimo neatidėjo ir bylą išnagrinėjo apeliantei nedalyvaujant. Tokiu būdu teismas neužtikrino rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų civiliniame procese taikymo, ir nesurinkus reikalingų duomenų priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

22.2.                      Nei vienas iš pareiškėjos AB Šiaulių bankas pateiktų dokumentų nepagrindžia prašomų patvirtinti negrąžintų kreditų sumų bei kintamų palūkanų normos, kas suponuoja, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas neįrodė finansinio reikalavimo. Nei vienas iš pateiktų dokumentų nepagrindžia, kokia BUAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta.

22.3.                      Byloje nėra duomenų, kurie leistų paaiškinti, kodėl ginčo nutartimi patvirtinta pareiškėjos AB Šiaulių bankas reikalavimo dalis, kurią sudaro teisinės išlaidos, priskirtos tik prie vienos kreditavimo sutarties, o išlaidų, susijusių su kitomis dviem kreditavimo sutartimis, nenurodoma. Pareiškėja AB Šiaulių bankas turi tikslinti reikalavimą ir šias išlaidas proporcingai priskirti prie kiekvienos kredito sutarties.   

22.4.                      Pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-396-313/2018, nurodytu išaiškinimu dėl FUSĮ taikymo. Minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė apie bankroto ir reorganizavimo, bet ne apie restruktūrizavimo procedūras ir ne apie privilegijos netaikyti nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių suteikimą. Nepaisydamas draudimo nurašinėti pinigines lėšas nuo sąskaitos po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pareiškėja AB Šiaulių bankas veikė neteisėtai.

22.5.                      Pareiškėjos AB Šiaulių bankas skolos paskaičiavimo pažymose nurodoma, kad visam laikotarpiui buvo taikytos fiksuotos palūkanų normos, tačiau tai prieštarauja sudarytų kreditavimo sutarčių nuostatoms, todėl ši finansinio reikalavimo dalis laikytina nepagrįsta.

22.6.                      Pareiškėjos AB Šiaulių bankas prašoma tvirtinti delspinigių sumą yra neprotingai didelė ir sudaro net 30 procentų nuo negrąžintų kreditų sumos, UAB „Kretingalės mėsa“ įvykdė ženklią dalį įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis, todėl yra pagrindas mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį.  

22.7.                      Pareiškėja AB Šiaulių bankas, pareiškusi reikalavimą BUAB „Agrovet“, BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Grimeda“ bankroto bylose, įgyja absoliučią balsų daugumą, ir taip yra suabsoliutinama vienos kreditorės privilegijuota pozicija.

23.       Pareiškėja AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, apeliantės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu teise ir skirti penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų skiriant pareiškėjai AB Šiaulių bankas. Nurodė, kad:

23.1.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas svarstė, ar bylos nagrinėjimas gali vykti be apeliantės dalyvavimo, įvertinto bankroto proceso tikslus ir terminą, kiek tęsiasi ginčas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, bei priėmė protokolinę nutartį bylą nagrinėti apeliantei nedalyvaujat. Be to, apeliantė nenurodo, kaip buvo pažeistos jos teisės, kokius argumentus ji būtų nurodžiusi, kurie būtų turėję reikšmės teismui priimti kitokį sprendimą.

23.2.                      Byloje yra įrodymai dėl BUAB „Kretingalės mėsa“ grąžintų sumų (banko sąskaitų išrašai). Bankroto administratorius nenurodė, kad skolos dydis būtų kitaip apskaitytas apskaitoje arba kad būtų kitų įrodymų patvirtinančių, kad buvo grąžinta daugiau kredito, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad įrodymai yra pakankami patvirtinti negrąžinto kredito sumą.

23.3.                      Nėra pagrindo keisti kredito sutartis ir mažinti palūkanų normą, kadangi nei lėšų nurašymas, nei balsavimas prieš restruktūrizavimo plano tvirtinimą, nei atsisakymas pratęsti kredito grąžinimo terminą ar kredito sutarčių nutraukimas, nėra pagrindas skolininką atleisti nuo pareigos mokėti palūkanas už gautą kreditą.

23.4.                      Priešingai nei teigia apeliantė, niekada nebuvo teigiama, kad skaičiuojamos palūkanos buvo fiksuotos. Teismui buvo pateikti papildomi detalūs paaiškinimai ir palūkanų paskaičiavimai, kur atsispindi, kokia palūkanų norma buvo taikoma kiekvieną mėnesį. Palūkanų norma paskaičiuota laikantis kredito sutarties nuostatų.

23.5.                      Kreditavimo sutartimis sutarta delspinigių norma 0,05 proc. ir 0,03 proc. atitinka teismų praktikoje pripažįstamą kaip pagrįstą delspinigių normą. 

23.6.                      Apeliantė ginčija ne pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, o tiesiog atkartoja pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kas vertintina kaip piktnaudžiavimas teise, kuriuo siekiama ne apginti pažeistą teisę, o užvilkinti bankroto procesą ir apriboti kreditorių teisę gauti reikalavimo patenkinimą.

24.       BUAB „Agrovet“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį; skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą civiliniu procesu, pusę baudos skiriant BUAB „Agrovet“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėta, kad:

24.1. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos AB Šiaulių bankas reikalavimo pagrįstumą.

24.2. Apeliantė, reikšdama akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, dėstydama abstrakčius ir subjektyvius samprotavimus, piktnaudžiauja savo teisėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. kovo 9 d. prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ir teismo posėdžio atidėjimo, adresuotą pirmosios instancijos teismui, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria klausimas dėl pareiškėjų AB Šiaulių bankas 3 606 701,59 Eur bei AB SEB bankas 8 959 098,38 Eur finansinių reikalavimų tvirtinimo atsakovės BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kopiją. Teisėjų kolegijos manymu, apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų priėmimo klausimas nėra aktualus, kadangi 2020 m. kovo 9 d. prašymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ir teismo posėdžio atidėjimo buvo teiktas pirmosios instancijos teismui bei jau yra pridėtas prie bylos, o su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties turiniu teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali susipažinti pasinaudojus Lietuvos teismų informacinės sistema LITEKO.

      Dėl atskirajame skunde pareikšto prašymo išreikalauti įrodymus

28. Apeliantė atskirajame skunde pateikė prašymą išreikalauti duomenis iš pareiškėjos AB Šiaulių bankas, pagrindžiančius prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dydį.

29. Šio prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Pažymėtina, kad teikdama prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus apeliantė turi pagrįsti aplinkybę, jog pati minėtų dokumentų gauti negali.

29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga nustatė, kad apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą įpareigoti pareiškėją AB Šiaulių bankas pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dydžio skaičiavimo teisingumą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi tenkino šį apeliantės prašymą ir nustatė terminą pareiškėjai AB Šiaulių bankas pateikti skaičiavimus ir paaiškinimus raštu, detaliai pagrindžiančius prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dydžio skaičiavimą, delspinigių sumą, palūkanų sumos suformavimo metodą. Pareiškėja AB Šiaulių bankas, vykdydama teismo nutartį, 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė papildomus paaiškinimus su įsiskolinimo, palūkanų skaičiavimo detalizacija. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas teismui buvo pateikusi ir pažymą apie nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nurašytas iš BUAB „Kretingalės mėsa“ sąskaitų lėšas, kaip finansinio užtikrinimo priemonę. 

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės prašymas dėl duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinį reikalavimą, pateikimo buvo tenkintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja AB Šiaulių bankas įpareigojimą buvo įvykdžiusi, apeliantė atskirajame skunde prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus nepagrindė objektyviais argumentais, nenurodė, kodėl, jos manymu, pareiškėjos AB Šiaulių bankas pateiktų duomenų nepakanka keliamo ginčo išsprendimui, apeliantės prašymo išreikalauti iš pareiškėjos AB Šiaulių bankas duomenis, pagrindžiančius prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dydį, netenkina. 

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas ir BUAB „Kretingalės mėsa“ sudarė: 1) 2011 m. birželio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05 su pakeitimais ir papildymais (Kreditavimo sutartis Nr.1), kurios pagrindu pareiškėja AB Šiaulių bankas išmokėjo BUAB „Kretingalės mėsa“ 2 274 956,14 Eur kreditą; prievolės pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1 buvo užtikrintos kilnojamojo turto įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka ir UAB „Agrovet“ laidavimu (2011 m. birželio 14 d. laidavimo sutartis Nr. EIF-2011-429-05-S (Laidavimo sutartis Nr. 1)); 2) 2011 m. birželio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. KS-2011-032-05 (Kreditavimo sutartis Nr.2), kurios pagrindu pareiškėja AB Šiaulių bankas suteikė BUAB „Kretingalės mėsa“ 868 860,06 Eur kreditą; prievolės pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2 buvo užtikrintos kilnojamojo turto įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka ir UAB „Grimeda“ laidavimu (2011 m. birželio 29 d. laidavimo sutartis Nr. LAI-2011-032-05); 3) 2012 m. kovo 13 d. kreditavimo sutartį Nr. EIF-2012-625-05 su pakeitimais ir papildymais (Kreditavimo sutartis Nr.3), kurios pagrindu pareiškėja AB Šiaulių bankas suteikė BUAB „Kretingalės mėsa“ 651 645,04 Eur kreditą; prievolės pagal Kreditavimo sutartį Nr. 3 buvo užtikrintos kilnojamojo turto įkeitimu, nekilnojamojo turto hipoteka ir laidavimu: UAB „Agrovet“ (2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartis) bei UAB „Grimeda“ (2012 m. kovo 13 d. laidavimo sutartis). Byloje ginčo, kad BUAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų, prisiimtų pagal minėtas kreditavimo sutartis neįvykdė, nėra. Šalys byloje neginčija ir šių sutarčių nutraukimo pagrįstumo. 

 Dėl pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo

32. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

34. Pareiškėja AB Šiaulių bankas 2020 m. kovo 3 d. patikslinusi reiškiamo finansinio reikalavimo dydį nurodė, kad BUAB „Kretingalės mėsa“ skola pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1 ir BUAB „Agrovet“ pagal Laidavimo sutartį Nr. 1 yra 2 544 080,84 Eur, kurią sudaro 1 759 755,38 Eur negrąžintas kreditas, 236 320,05 Eur palūkanos, 55 235,52 Eur delspinigiai už palūkanas, 492 769,89 Eur delspinigiai už kreditą; pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2 BUAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimas pareiškėjai AB Šiaulių bankas sudaro 579 002,99 Eur, iš kurio 411 495,39 Eur yra negrąžintas kreditas, 70 078,53 Eur palūkanos, 10 521,33 Eur delspinigiai už palūkanas, 86 907,74 Eur delspinigiai už kreditą; ir pagal Kreditavimo sutartį Nr. 3 BUAB „Kretingalės mėsa“ bei BUAB „Agrovet“ pagal Laidavimo sutartį Nr. 3 skola sudaro 665 289,46 Eur, t. y. 472 004,33 Eur yra negrąžintas kreditas, 65 149,52 Eur palūkanos, 9 741,28 Eur delspinigiai už palūkanas ir 118 394,34 Eur delspinigiai už kreditą. Skolos apskaičiavimo teisingumui pagrįsti, pareiškėja AB Šiaulių bankas pateikė skolų išklotines, suformuotas banko elektroninėje sistemoje 2020 m. kovo 2 d. Šiose išklotinėse detaliai nurodytos įsiskolinimo atsiradimo data, taikomų palūkanų norma, negrąžinto kredito suma, palūkanų skaičiavimo laikotarpiai. Be to, pareiškėja AB Šiaulių bankas kartu su 2019 m. lapkričio 14 d. atsiliepimu dėl finansinio reikalavimo, pateikė pirmosios instancijos teismui BUAB „Kretingalės mėsa“ banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius skolininkės kredito lėšų grąžinimo apimtis. 

35. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Apeliantė teismui nepateikė atskirajame skunde išdėstytus teiginius pagrindžiančių įrodymų, nenurodė, kodėl pareiškėjos AB Šiaulių bankas pateikti reikalavimą patvirtinantys įrodymai yra ydingi, ir kodėl jais negalima vadovautis.

36.  Apeliantė atskirajame skunde apeliuoja į pareiškėjos AB Šiaulių bankas 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. liepos 8 d. teiginius, pareikštus UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byloje, apie tai, kad UAB „Kretingalės mėsa“ laiku grąžina kreditą bei moka palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip neturintį teisinės reikšmės, kadangi jis nepaneigia pareiškėjos AB Šiaulių bankas reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad iš byloje esančių pareiškėjos AB Šiaulių bankas 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 5 d. pranešimų dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo matyti, jog UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis nevykdo ir kredito negrąžina nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. nemoka palūkanų už naudojimąsi kreditu. Akcentuotina, kad būtent šios datos yra nurodytos pareiškėjos AB Šiaulių bankas pateiktose skolų išklotinėse kaip įsiskolinimo susiformavimo pradžia.  

37. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pareiškėjos AB Šiaulių bankas paskaičiuotų palūkanų suma teigdama, kad pareiškėjos pažymose nurodyta, jog visam laikotarpiui buvo taikoma fiksuota palūkanų norma (4,629 proc., 4,801 proc.), o ne kintama, kaip susitarta kreditavimo sutartimis. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės teiginį pripažįsta deklaratyviu bei neįrodytu, kadangi iš pareiškėjos AB Šiaulių bankas pateiktos palūkanų skaičiavimo išklotinės matyti, kad palūkanų norma buvo kintama (4,629 proc., 4,801 proc.). Apeliantė išklotinėje nurodytų duomenų nepaneigė, nenurodė, kokios palūkanos, jos manymu, turėjo būti taikomos skolininkės UAB „Kretingalės mėsa“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad palūkanų norma buvo skaičiuojama vadovaujantis kreditavimo sutarčių nuostata, pagal kurią sutarties sudarymo dieną nustatyta kintama palūkanų norma, kuri yra lygi 6 mėnesių trukmės EURIBOR plius palūkanų norma proc.; palūkanų norma keičiama du kartus metuose (Kreditavimo sutarčių 2.2. punktas).   

Dėl pagrindo atleisti skolininkes nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo ar jų dydžio sumažinimo

38. Apeliantės nuomone, neteisėti pareiškėjos AB Šiaulių bankas veiksmai, kai po restruktūrizavimo bylos iškėlimo BUAB „Kretingalės mėsa“ ji nepaisė taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, draudimo vykdyti išieškojimus iš restruktūrizuojamos įmonės, ir nuo skolininkės sąskaitų nurašė lėšas savo naudai siekdama pabloginti bendrovės finansinę padėtį, suponuoja pagrindą atleisti BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Agrovet“ nuo pareigos mokėti palūkanas pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad FUSĮ nuostatos, leidžiančios pareiškėjai AB Šiaulių bankas gauti bet kokioje sąskaitoje esančias BUAB „Kretingalės mėsa“ lėšas, yra taikoma nagrinėjamu atveju, kadangi šalys savo susitarimu negali nepaisyti imperatyvių teisės normų, draudžiančių vykdyti pinigines prievoles nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos.

39. Teisėjų kolegija, analizuodama išdėstytų argumentų apie FUSĮ taikymo pagrįstumą nagrinėjamoje byloje, nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2010 pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Volunta Parket“ ieškinį atsakovui AB bankui „Snoras“ dėl nepagrįstai iš banko sąskaitos nurašytų lėšų ir palūkanų priteisimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Byloje kilo ginčas dėl to, ar bankas, sudaręs su juridiniu asmeniu sąskaitos kreditavimo sutartį ir šios pagrindu – sąskaitoje esančių lėšų įkeitimo sutartį, turi teisę, remdamasis Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatomis, patenkinti savo finansinius reikalavimus, nurašydamas iš to asmens sąskaitos lėšas tuo metu, kai juridiniam asmeniui jau iškelta restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegija sprendė, kad finansinio užtikrinimo susitarimų teisinis reguliavimas, pagal kurį tais atvejais, kai sandorio šalys yra FUSĮ 3 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyti asmenys (asmenys, išskyrus fizinius asmenis, su sąlyga, kad kita šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1–8 punktuose), netaikomi ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) įtvirtinti draudimai bei apribojimai vykdyti bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės prievoles ir išieškoti iš jos skolas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui, 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam valstybinio ūkinės veiklos reguliavimo bendros tautos gerovės labui principui bei teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams. Konstitucinis teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi nurodė, kad FUSĮ, kurio nuostatos ginčijamos šioje konstitucinės justicijos byloje, buvo priimtas įgyvendinant Direktyvą 2002/47/EB, kurioje nustatytos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikytinos vienodos finansinio užstato teikimo taisyklės, taip siekiant palengvinti tokio užstato realizavimą. Konstatavo, kad FUSĮ 3 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 9 straipsnio 8 dalies, ĮRĮ 1 straipsnio 6 dalies ir ĮBĮ 1 straipsnio 4 dalies neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, tokia kaip finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kurią vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, visam šalies ūkiui. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šalyje veikiančios finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad finansinio užtikrinimo susitarimo subjektams netaikomas kitiems subjektams privalomas draudimas įmonei nuo pradėto bankroto ar restruktūrizavimo procedūros vykdyti visas iki tol neįvykdytas finansines prievoles. Jiems yra taikomos specialaus teisės akto – FUSĮ – nuostatos. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi įstatymų leidėjas gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų kategorijų asmenims, jeigu siekiama pozityvių visuomenei tikslų. Finansinio užtikrinimo šalys ir kiti restruktūrizuojamų arba bankrutuojančių įmonių kreditoriai priklauso skirtingoms kategorijoms, nes jų vykdomos ūkinės veiklos pobūdis, jos reikšmė finansų sistemos stabilumui yra didesnė nei kitų kreditorių. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama išlaikyti finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą, veiksmingą funkcionavimą, mažinti sisteminę finansų sektoriaus riziką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas byloje Nr. 135/2010).

40. Pažymėtina ir tai, kad ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalį, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tačiau kaip matyti iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ĮRĮ nuostatos taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja FUSĮ (ĮRĮ 1 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad ĮRĮ suteikia FUSĮ nuostatoms prioritetą.

41. Byloje neginčijama, kad 2015 m. kovo 25 d. UAB „Kretingalės mėsa“ ir pareiškėja AB Šiaulių bankas buvo sudariusios finansinio užtikrinimo susitarimą. Pareiškėja AB Šiaulių bankas 2018 m. spalio 17 d. pažymoje apie nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nurašytas lėšas iš UAB „Kretingalės mėsa“ sąskaitų detaliai nurodė, kada ir kokia apimtimi buvo nurašomos lėšos. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas, nurašiusi lėšas nuo UAB „Kretingalės mėsa“ sąskaitos galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, įmonei turint restruktūrizuojamos bendrovės statusą, veikė teisėtai bei nepažeidė imperatyvių draudimų. Todėl apeliantės reikalavimas šiuo pagrindu sumažinti ar atleisti skolininkes nuo pareiškėjos AB Šiaulių bankas apskaičiuotų palūkanų yra atmestinas kaip nepagrįstas.

       Dėl reikalavimo sumažinti delspinigių dydį

42. Byloje apeliantė taip pat prašė sumažinti pareiškėjos AB Šiaulių bankas taikomą delspinigių dydį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju privalu atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, bei likusios negrąžintos pagrindinės skolos ir prašomų tvirtinti delspinigių sumos santykį. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

44. Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis) (Kreditavimo sutarties Nr. 1 9.1. punktas, Kreditavimo sutarties Nr. 2 7.7. punktas, Kreditavimo sutarties Nr. 3 9.1 punktas). Iš kreditavimo sutarčių nuostatų matyti, kad Kreditavimo sutartimi Nr. 1 šalys susitarė dėl 0,05 proc. delspinigių dydžio (2.14 punktas), Kreditavimo sutartimi Nr. 2 – 0,03 proc. (2.13 punktas), Kreditavimo sutartimi Nr. 3 – 0,03 proc. (2.14 punktas).

45. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).

46. Taigi, minėta, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

47. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

48. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

49.  Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustatė, kad kreditavimo sutartys sudarytos laisva šalių valia, UAB „Kretingalės mėsa“ – verslo subjektas, turinti verslo patirties, todėl manė, kad ši bendrovė, sudarydama sutartis, turėjo įvertinti kredito sutarčių nuostatas, finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir papildomai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Kretingalės mėsa“, sudarydama kreditavimo sutartis, neturėjo galimybės derėtis dėl kreditavimo sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), kad sutarčių sudarymo metu 0,05 proc., 0,03 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų.

50. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

51. Pažymėtina ir tai, kad šalys buvo sudariusios papildomus susitarimus prie kreditavimo sutarčių tačiau nenustatyta, kad UAB „Kretingalės mėsa“ sutarčių keitimo metu būtų kėlusi klausimą dėl sutartyse sulygtų delspinigių dydžio. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad UAB „Kretingalės mėsa“ sudarant kreditavimo sutartis, kuriose įtvirtintas netesybų dydis ginčijamas šioje byloje, ir sutartis keičiant, tačiau jomis susitariant dėl tokio paties delspinigių dydžio, delspinigių dydis nelaikytinas nesąžiningu. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra pagrindo mažinti pareiškėjos AB Šiaulių bankas apskaičiuotą delspinigių sumą.

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius pateiktus rašytinius įrodymus, bei tai, kad pareiškėjos AB Šiaulių bankas pateikti rašytiniai įrodymai nėra nuginčyti ar ginčijami įstatymo nustatyta tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Agrovet“ bankroto bylose (BUAB „Kretingalės mėsa“ – 3 294 259 Eur, BUAB „Agrovet“ – 2 780 226 Eur) patvirtino pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo dalį, kildinamą iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių.

Dėl teisinių išlaidų dydžio pagrįstumo

53. Dalis pareiškėjos AB Šiaulių bankas pareikšto finansinio reikalavimo buvo grindžiama teisinėmis išlaidomis, patirtomis nagrinėjant ginčus, inicijuotus kreditavimo bei laidavimo sutarčių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas iš 31 018,30 Eur prašomų patvirtinti išlaidų pagrįstomis pripažino tik 3 993 Eur teisines išlaidas, t. y. tas, kurios yra priteistos teismo sprendimais ir yra susijusios su civiliniu procesu, kuriame buvo sprendžiama tiesiogiai dėl BUAB „Kretingalės mėsa“ teisių ir pareigų. 

54. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas nepagrįstai visas išieškojimo išlaidas priskyrė tik vienai kreditavimo sutarčiai, kas leidžia abejoti apskaičiuotų teisinių išlaidų teisingumu. Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių dėl 3 993 Eur teisinių išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės RUAB „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankas dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarčių pakeitimo, pagrįstumo. Šių bylinėjimosi išlaidų priteisimą pareiškėjos AB Šiaulių bankas naudai patvirtina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimti minėtoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo dalies, susijusios su teisinėmis išlaidomis, nepagrįstumo pripažintini deklaratyviais ir negalinčiais paneigti pirmosios instancijos teismo išvados teisingumo.

       Dėl teismo posėdžio neatidėjimo

55. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepasydama savo sprendimo pripažinti apeliantės dalyvavimą būtinu ir neatidėjus bylos nagrinėjimo, neužtikrino rungtyniškumo bei lygiateisiškumo principų civiliniame procese, kas lėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

56. Pagal CPK 162² straipsnį, bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas dėl svarbių priežasčių. Byloje dalyvaujančio asmens neatvykimo į teismo posėdį svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, byloje dalyvaujančio asmens ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

57. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą. Pažymėtina, kad šią teisę turi tiek ieškovas, tiek atsakovas. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas yra įpareigotas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jei tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Taigi, įstatymas įpareigoja teismą siekti tinkamos pusiausvyros tarp proceso operatyvumo ir būtinybės teisingai išspręsti kilusį ginčą.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek CPK nuostatos teikia prioritetą žodiniam bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, ši aplinkybė nereiškia, kad byloje dalyvaujančio asmens teisė būti išklausytam gali būti realizuojama tik šiam asmeniui teikiant teismui paaiškinimus žodžiu. Asmuo gali realizuoti savo teisę būti išklausytam ir teikdamas teismui rašytinius paaiškinimus, nebent būtų nustatyta, kad dėl byloje tirtinų aplinkybių pobūdžio arba byloje dalyvaujančio asmens negebėjimo raštu tinkamai suformuluoti savo poziciją, rašytinė paaiškinimų forma konkrečiu atveju akivaizdžiai nėra tinkama.

59. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi dėl apeliantei pratęsto termino atsiliepimui pateikti atidėjo 2020 m. vasario 7 d. teismo posėdį 2020 m. vasario 25 d. Į 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdį apeliantės atstovai neatvyko, nors apie jį apeliantė buvo informuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė ginčija pareiškėjos AB Šiaulių bankas finansinį reikalavimą ir jos paaiškinimai yra svarbūs siekiant atskleisti nesutikimo motyvus, nutarė apeliantės atstovo dalyvavimą pripažinti būtinu. Apeliantė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme dieną, t. y. 2020 m. kovo 9 d., pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodama jį bendrovės direktoriaus atostogomis ir būtinybe grįžusiems iš užsienio šalių asmenims laikytis saviizoliacijos dėl koronaviruso (COVID – 19). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu šį prašymą atmetė, nurodęs, kad teismas nutarė nepripažinti apeliantės atstovo dalyvavimo būtinu, kadangi šis būtinumas išnyko pareiškėjai AB Šiaulių bankas pateikus papildomus duomenis apie finansinio reikalavimo apskaičiavimą. Pažymėjo, kad apeliantė, žinodama apie bylos nagrinėjimą nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, dalyvauti teismo posėdžiuose nepageidavo, nors apie juos jai buvo pranešta tinkamai. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantei buvo suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė savo poziciją teismui buvo išdėsčiusi teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, taigi apeliantės pozicija ginčo klausimu pirmosios instancijos teismui buvo žinoma. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė nenurodo iš esmės naujų aplinkybių, kurių ji nebuvo nurodžiusi raštu (ir būtų išdėsčiusi teismo posėdžio metu) bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, pažeidė proceso teisės normas ar nepagrįstai apribojo apeliantės procesines teises.

60. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu taip pat nustatė, kad jame apeliuojama į bankroto bylą nagrinėjančio teismo aktyvumą nagrinėjant bankroto bylas. Šiuo aspektu akcentuojama, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, šiame procese taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Vadinasi, aktyvus teismo vaidmuo bankroto byloje neatleidžia šalies nuo pareigos teikti įrodymus, pagrindžiančius dėstomus teiginius. Nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo teiginiai pripažintini neįrodytais, nesudarančiais procesinių sąlygų naikinti ar keisti peržiūrimą pirmosios instancijos teismo nutartį.

61. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

 Dėl procesinės bylos baigties

62. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

63. Pareiškėja AB Šiaulių bankas ir BUAB „Agrovet“ bankroto administratorius atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą civiliniu procesu teikiant nepagrįstus skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimamų procesinių sprendimų.

64. CPK

65. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apeliantės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymai skirti baudą atmestinas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67. Apeliantės atskirasis skundas atmestinas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo iš apeliantės BUAB „Agrovet“ ir pareiškėjos AB Šiaulių bankas naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

68. Pareiškėja AB Šiaulių bankas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius 800 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą (2020 m. gegužės 29 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2020 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymas). Iš BUAB „Agrovet“ pateiktos 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos – faktūros, 2020 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad jos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudarė 240 Eur.

69. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos BUAB „Agrovet“ buvo patirtos 2020 m. gegužės 6 d., pareiškėjos AB Šiaulių bankas – 2020 m. birželio 16 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 358,60 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai surašymą maksimalus atlygis yra 543,44 Eur (1 358,60 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16. punkte, parengimui. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjos AB Šiaulių bankas patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjos AB Šiaulių bankas prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš apeliantės 543,44 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame teisme atlyginti, o BUAB „Agrovet“ prašymas tenkintinas visiškai priteisiant jos naudai iš apeliantės 240 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

70. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi apeliantei atidėjo 50 Eur dydžio žyminio mokesčio už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties byloje pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties priėmimo. Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantės valstybei priteistinas atidėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą, t. y. 50 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

n u t a r i a:

        Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

       Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ (juridinio asmens kodas 302466074) pareiškėjai akcinei bendrovei Šiaulių bankas (juridinio asmens kodas 112025254) 543,44 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. 

       Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ (juridinio asmens kodas 302466074) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ (juridinio asmens kodas 163185392) naudai 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

       Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ (juridinio asmens kodas 302466074) valstybei 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. 

Teisėjai                                         Artūras Driukas

                                        Vilija Mikuckienė

                                        Jūratė Varanauskaitė