Civilinė byla Nr. e2A-1034-921/2024

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02343-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.8.11.1; 2.6.7; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvida“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas (toliau – ir pirkėjas) teismo prašė nutraukti tarp jo ir atsakovės (toliau – ir pardavėja) 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą automobilio „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 3 500 Eur už sumokėtą automobilį ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei minėtą automobilį, priteisti iš atsakovės 491,09 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas su atsakove sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovės už 3 500 Eur įsigijo naudotą automobilį „Volvo V50“. Šį automobilį surado pagal skelbimą. Atsakovės darbuotojas garantavo, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas, tik dalyvavęs autoįvykyje, turi minimalius defektus: prastos būklės priekiniai amortizatoriai, neveikia kondicionierius, reikalingas remontas automobilio važiuoklei. Ieškovas automobilį apžiūrėjo vizualiai, akivaizdžių ir esminių automobilio defektų nesimatė. Ieškovui automobilis patiko, jį tenkino atsakovės vadovo pasiūlyta kaina, todėl nusprendė automobilį pirkti. Autoservise automobilio netikrino, nes atsakovės vadovas prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pasisiūlė atlikti automobilio techninę apžiūrą. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2021 m. rugpjūčio 17 d., t. y. dieną prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Ieškovas teigia, kad tik išvažiavus iš VĮ „Regitra“, automobilio priekinė dalis pradėjo suptis, dingo trauka, todėl ieškovas tą pačią dieną dėl šio nutikimo paskambino atsakovės atstovui. Atsakovės atstovas atsakė, kad automobilyje buvo remontuota įpurškimo sistema ir pasiūlė ieškovui kartu nuvykti į automobilių remonto servisą. Susitikus atsakovės atstovas perdavė nupirktą amortizatorių, ieškovas sutiko pats jį pasikeisti. Kitą dieną ieškovas nuvažiavo pas savo draugą į jo dirbtuves garažuose ir ten atliko ginčo automobilio remonto darbus: pakeitė amortizatorius, tepalus, oro ir degalų (kuro) filtrus, stabdžių kaladėles. Už detales ir priemones sumokėjo 209,68 Eur. Už automobilio stabdžių kaladėles sumokėjo 38,80 Eur, kondicionieriaus freoną papildė už 42 Eur. Ieškovas dėl papildomo automobilio būklės įvertinimo nuvažiavo į autorizuotą „Volvo“ automobilių servisą UAB „Sostena“. Čia buvo atlikta automobilio patikra, kuri ieškovui kainavo 146,41 Eur. Be to, už 15 Eur iš CarVertical užsakė transporto priemonės ataskaitą. 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Sostena“ nustatė, kad automobilis turi ne vieną defektą, kurių šalinimas kainuotų apie 1 457,86 Eur. Ieškovas teigia, kad daikto trūkumai išaiškėjo per kelias dienas nuo jo įsigijimo. Automobilis eksploatuotas buvo tik vieną dieną ir trumpais atstumais Marijampolės mieste. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydamas grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir padengti patirtus nuostolius. Atsakovė su pateikta pretenzija nesutiko, sutiko tik iš dalies kompensuoti remonto išlaidas. Kadangi ieškovo įsigytas automobilis turi paslėptų trūkumų ir negali būti eksploatuojamas, jo kokybė neatitinka nurodytos sutartyje, ieškovas prašė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, taip pat atlyginti patirtas išlaidas.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškovui automobilis parduotas už žemą kainą – 3 500 Eur. Perkant transporto priemonę už tokią kainą yra normalu, kad ji gali turėti defektų. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas atvyko apžiūrėti automobilio. Automobilį aprodė atsakovės vadybininkas, kuris paaiškino ieškovui, kad automobilis yra apgadintas eismo įvykio metu, yra 10 metų senumo, todėl gali turėti įvairių defektų, trūkumų. Ieškovas patikino, kad jei automobilis bus parduotas už 3 500 Eur, jį visi transporto priemonės defektai tenkina, jokių pretenzijų dėl automobilio defektų neturės ir pats juos pašalins. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovas patvirtino, kad eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, jam yra žinomi, dėl defektų ieškovas yra įspėtas ir dėl to jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. 2021 m. rugpjūčio 16 d. automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir valstybės įgalioti ekspertai padarė išvadą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Automobilis ieškovui buvo perduotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., o 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas susisiekė su atsakove ir pranešė, kad keitė variklio tepalą, kuro filtrą ir atliko kitus remonto darbus, po kurių dingo automobilio variklio trauka. 2021 m. rugpjūčio 20 d. šalys susitiko apžiūrėti automobilio. Užvedus automobilį variklis dirbo tvarkingai. Pakėlus variklio dangtį jautėsi dyzelino kvapas, viskas buvo apibėgę dyzelinu, ant variklio matėsi susikaupęs kuras. Ieškovas paaiškino, kad po kuro filtro keitimo per variklio purkštukus nuorino sistemą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas po automobilio įsigijimo netinkamai atlikdamas serviso darbus, galimai pats sugadino automobilį. Šias aplinkybes patvirtina IĮ „Remapas“ 2022 m. sausio 26 d. ekspertinė išvada ir profesoriaus, technikos mokslų daktaro V. J. išvada dėl galimų automobilio variklio galingumo, sumažėjimo priežasčių. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovė jam sudarė galimybes patikrinti perkamo automobilio kokybę ieškovo pasirinktu būdu, tačiau ieškovas šia teise nenorėjo pasinaudoti. Ieškovas neįrodė, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 111,97 Eur nuotolių atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.  

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas iš atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. už 3 500 Eur nusipirko 2011 m. gamybos naudotą automobilį „Volvo V50“. Pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio defektų nurodyta nebuvo, tik pažymėta, kad jis dalyvavęs eismo įvykyje ir atlikta techninė apžiūra. Ieškovas žodžiu buvo informuotas, kad neveikia kondicionierius ir yra prasti amortizatoriai. Teismas nurodė, kad ieškovas yra fizinis asmuo, kuris pirko automobilį savo reikmėms, todėl ieškovą pripažino vartotoju.

6.       Teismas nustatė, kad automobilio trūkumai nustatyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. autorizuotame „Volvo“ centre UAB „Sostena“. Transporto priemonės apžiūros lape nurodyta daugiau trūkumų, negu sutartyje nurodė atsakovė, kurie privalėjo būti nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, jeigu egzistavo sudarant sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, kitą dieną jį remontavo pas savo draugą M. G., neturintį kvalifikacijos, susijusios su automobilių remontu ir jų technine priežiūra. M. G. patvirtino, kad jis automobiliui pakeitė visus filtrus, stabdžių diskus, padarė išsamų techninį patikrinimą. Teismas nustatė, kad remontui ieškovas pirko tokias detales – priekinį amortizatorių, priekinio amortizatoriaus apsaugą, amortizatoriaus atraminį guolį, priekinių amortizatorių atramą, alyvos, oro, dyzelino filtrus, priekinę stabilizatoriaus traukę, dvi stabdžių trinkeles. Viena iš pirktų detalių – paskirstymo diržo komplektas.

7.       Teismas iš interneto portalo automobiliodalys24.lt komentaro nustatė, kad paskirstymo diržas yra reikalingas dyzeliniam varikliui. Nurodoma, jog „patiems keisti automobilio paskirstymo diržą griežtai draudžiama. Net mažos klaidos diržo keitimo metu, ypač varikliuose, veikiančiuose su dyzeliniu varikliu, gali sukelti variklio gedimą. Naujo diržo montavimo metu, jums reikia profesionalios įrangos: raktų, veržliarakčių skirstomajam ir alkūniniam velenui bei kitų įrankių. Ritinėliai ir vandens siurblys keičiami kartu su paskirstymo diržu. Norint tinkamai sumontuoti įtempimo mechanizmo dalis, jums reikia gerai išmanyti įvairių automobilių dalis. Po paskirstymo sistemos detalių keitimo reikia atlikti skirstomojo ir alkūninio veleno sureguliavimo darbus, taip pat atlikti alkūninio veleno diržo įtempimą. Kitu atveju, variklio vožtuvai ir stūmokliai gali būti deformuoti.“

8.       Teismas vadovavosi atsakovės pateikta Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, technikos mokslų daktaro V. J. išvada dėl galimų automobilio galios variklio galingumo (vadinamosios traukos) sumažėjimo priežasčių. Joje nurodyta, kad automobilio variklyje sumontuota netradicinė bei sudėtinga degalų purkštuvų valdymo sistema „Piezo-Siemens“; iš pjezokristalais valdomais purkštuvais sistemos negalima išleisti oro klasikiniu būdu – atsukant degalų tiekimo vamzdelį į kiekvieną iš purkštuvų, iki iš jo pasišalina oras. Degalų tiekimo sistema yra sudėtingiausias variklio elementas, kuriame sudaromas 1400 barų ir didesnis slėgis, todėl dirbti su šiomis sudėtingomis sistemomis gali tik reikiamą kvalifikaciją įgiję specialistai, o degalų (kuro) filtrą keičiant tinkamos kvalifikacijos neturinčiam asmeniui, gali būti užteršta sistema, taip pat iš sistemos netinkamai išleidžiant orą gali būti sugadinti purkštuvai. Išvadoje nurodoma, kad labai tikėtina, jog šiuo atveju buvo užteršta sistema ir (arba) netinkamai išleidžiant orą iš sistemos buvo sugadinti purkštuvai, todėl sumažėjo variklio galingumas.

9.       Teismas pažymėjo, kad išvada duota neapžiūrėjus konkretaus ginčo automobilio ir neįvertinus atliktų remonto darbų, tačiau teismas ja vadovaujasi kaip informacija apie technines ginčo automobilio savybes ir rekomendacijomis, kaip turi būti atliekami remonto darbai. Paneigiant ieškovo dvejones, buvo išreikalauti duomenys, siekiant įsitikinti, ar V. J. nėra artimas atsakovės vadovo ar jo sutuoktinės giminaitis, tačiau tokios aplinkybės nepasitvirtino.

10.       Teismas iš IĮ „Remapas“ 2022 m. sausio 26 d. ekspertinės išvados nustatė, kad, prieš parduodant ieškovui automobilį, 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta detali ir išsami automobilio patikra, bandomasis važiavimas, įskaitant ir kompiuterinę diagnostiką. Patikrą atliko transporto inžinerijos krypties bakalauro laipsnį įgijęs S. A.. Specialistas nustatė, kad automobilis atitinka visus techninius reikalavimus, visi mazgai, prietaisai, įskaitant variklio ir pavarų dėžės darbą, techniškai yra tvarkingi. Taigi 2021 m. rugpjūčio 11 d. automobilis neturėjo jokių techninių trūkumų. Be to, likus vienai dienai iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atlikta jo techninė apžiūra ir konstatuota, kad automobilis techniškai tvarkingas.

11.       Teismas nurodė, kad tiek iš liudytojo E. S. paaiškinimų, tiek iš sutartyje nurodytų pastabų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog automobilis pardavimo metu turėjo trūkumų. Ieškovas nurodė, kad apžiūrėjo automobilį prieš pirkdamas, nebuvo pastebėta išorinių ar vidinių trūkumų, automobilis veikė tvarkingai, sklandžiai, automobilis ieškovui patiko.

12.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai – dingusi automobilio trauka – galėjo atsirasti po automobilio įsigijimo, keičiant variklio paskirstymo diržą, automobilio degalų (kuro) filtrą ir iš sistemos netinkamai išleidžiant orą reikiamos kvalifikacijos neturinčiam meistrui M. G.. 

13.       Teismas nurodė, kad UAB „Sostena“ akte nurodyti trūkumai – nesureguliuoti žibintai, netinkami priekinių šakių šarnyrai, netinkamos vairo traukės – yra iš esmės važiuoklės trūkumai, kurie turėjo būti pastebėti ir nustatyti techninės apžiūros metu, bet atliekant techninę apžiūrą nustatyti nebuvo, vadinasi, arba atsirado vėliau, arba techninė apžiūra buvo atlikta netinkamai. Kiti trūkumai yra mažareikšmiai ir gali būti gana nedidelėmis sąnaudomis pašalinami. 

14.       Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo įvertinti, jog perka naudotą, 2011 m. pagamintą, nuvažiavusį daugiau kaip 200 000 km automobilį, kad automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuotas, jo mazgai, detalės yra nusidėvėję, gali būti remontuoti arba remontuotini, ir turėjo būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų tuo, kokia yra automobilio techninė būklė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytus automobilio variklio trūkumus susieti su atsakovės nenurodytais ginčo sutartyje transporto priemonės trūkumais nėra teisinio pagrindo. 

15.       Teismas konstatavo, kad parduotas ir 10 m. intensyviai naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus ir buvo parduotas be paslėptų trūkumų, o kiti trūkumai galimai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, automobilį remontuojant ir galbūt sugadinant nekompetentingų asmenų. Teismo nuomone, UAB „Sostena“ akte nurodyti trūkumai (be aptartųjų) yra mažareikšmiai. Teismas vertino, kad nėra pagrindo nutraukti naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties dėl mažareikšmių trūkumų, jeigu jie ir buvo sudarant sutartį. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog ieškinyje minimi trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu. Priešingai – ieškovas, nesilaikydamas techninių automobilio specifikacijoms keliamų reikalavimų, pats sukėlė automobilio gedimus, todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. 

16.       Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 491,09 Eur nuostolių, patirtų remontuojant transporto priemonę, atlyginimą, teismas vertino, kad ieškovas

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:  

17.1.       Teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio gedimų atsiradimo momento. Byloje nėra informacijos apie tai, dėl kokių priežasčių automobilis nuo 2021 m. kovo 15 d. nebuvo eksploatuojamas. Ieškovas CarVertical užsakė automobilio ataskaitą, iš kurios tapo žinoma, jog automobilis yra dalyvavęs autoįvykiuose. Atsakovė automobilį įsigijo už 2 900 Eur, kai tokio automobilio kaina yra apie 5 500 Eur. Automobilis dalyvavo eismo įvykyje bei nuo 2021 m. kovo 15 d. nebuvo eksploatuojamas. Todėl tikėtina, kad jis turėjo gedimų. Atsakovė šių faktinių aplinkybių teismui neatskleidė ir iki šiol nėra žinoma, kokie remonto darbai buvo atlikti automobiliui. Kadangi atsakovė sąmoningai nepateikė jokios informacijos apie ginčo automobilio remonto darbų mastą ir kainą, laikytina, kad šioje byloje yra įrodyta, jog ginčo automobilis turėjo defektų, apie kuriuos atsakovė ieškovo neinformavo. Šie defektai buvo nustatyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. specializuotame servise atlikus ginčo automobilio patikrą. Ieškovas pažymi, kad jis po įsigijimo su automobiliu nuvažiavo vos 320 km, todėl mažai tikėtina, kad, eksploatuojant automobilį 320 km, būtų atsidarę visi automobilio defektai, išvardinti 2021 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros akte.

17.2.       Teismas daugelį į bylą pateiktų įrodymų ir paaiškinimų vertino atsakovės naudai, ieškovo argumentus laikydamas tik prielaidomis ir neįrodytais faktais. Dėl informavimo apie automobilio trūkumus ieškovas nurodė, kad apie pastebėtus automobilio trūkumus informavo atsakovę pirkimo dieną telefonu, tačiau teismas šį argumentą vertino atsakovės naudai, argumentuodamas, kad nėra įrodymų kokio turinio pokalbis telefonu vyko su atsakove ir, ar tikrai ieškovas kreipėsi dėl automobilio defektų. Teismas darė prielaidą, kad gedimas atsirado dėl pirkėjo veiksmų, nors ši prielaida nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus apie ieškovo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įsigytas automobilio remontui reikalingas detales, išskyrė vieną iš pirktų detalių – paskirstymo diržo komplektą ir padarė išvadą, kad šių detalių įsigijimas patvirtina aplinkybę, kad po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pirkėjo iniciatyva buvo remontuojamas ginčo automobilis, dėl ko atsirado automobilio defektai (dingo automobilio trauka). Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik prekės įsigijimo kvitu, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad toks remontas galėjo įtakoti automobilio variklio gedimus, kadangi nėra nustatyta, kada atsirado automobilio variklio gedimai.

17.3.       Ieškovas teigia, kad automobilis nebuvo tokios geros būklės, kokią deklaravo pirkėjas. Įsigydamas automobilį ieškovas turėjo lūkestį be trukdžių ir saugiau juo naudotis, tačiau dėl atsakovės tyčinių veiksmų, nuslepiant esminius trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas.

17.4.       Ieškovas, sudarydamas sutartį, nematė automobilio trūkumų. Trūkumai buvo nustatyti tik atlikus patikrą specializuotoje įmonėje. Tai patvirtina, kad ieškovas neturėjo galimybės pats savarankiškai nustatyti automobilio gedimus ir juos fiksuoti, t. y. daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs, šių trūkumų įprastai, apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti. Ieškovo nurodytų trūkumų dalis negalėjo būti nustatyta ir atliekant technine apžiūrą, kadangi apžiūros metu variklis nėra tikrinamas ir kt. Automobilio trūkumai nėra mažareikšmiai, kadangi trūkumų turi variklis ir kėbulas, o jų pašalinimui reikalingas brangus remontas.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.       Apeliantas neįrodė, kad automobilis pardavimo metu turėjo trūkumų, o atsakovė įrodė, kad pardavė techniškai tvarkingą automobilį.

18.2.       Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog automobilio gedimai atsirado dėl ieškovo veiksmų. Priešingai, įrodymų visuma šioje byloje leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas po automobilio įsigijimo, netinkamai atlikdamas automobilio remonto darbus, t. y. darbus patikėjęs atlikti savamoksliui meistrui, pats sugadino automobilį. Šiuo atveju atsakovė įrodė, kad automobilio gedimai atsirado dėl ieškovo kaltės.

18.3.       Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis negali automobilio eksploatuoti dėl to, jog atsakovė jį pardavė su paslėptais trūkumais. Teismas teisingai nurodė, kad parduotas ir 10 metų intensyviai naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus bei buvo parduotas be paslėptų trūkumų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimo priėmimo

25.                      Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1021-343/2023, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinė skundą, paliko nepakeistą pirmosios instancijos 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą. Ieškovas, nesutikdamas su priimta nutartimi, kasaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškinio dalį dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024 Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

26.                      Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi nustatė šalims terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, atsižvelgiant į anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, pateiktus išaiškinimus.

27.                      2024 m. rugpjūčio 13 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Atsakovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė IĮ „Remapas“ 2024 m. rugpjūčio 7 d. patikslintą ekspertinę išvadą ir susirašinėjimą elektroniniais laiškais apie galimybę apžiūrėti transporto priemonę (DOK–18452). 2024 m. rugpjūčio 20 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai (DOK-18774).

28.                      2024 m. rugpjūčio20 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl nutartyje nurodytų aplinkybių, t. y. nurodyti ar surašant patikslintą ekspertinę išvadą buvo apžiūrėtas automobilis, taip pat pateikti paaiškinimus dėl anksčiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, 65 punkte, nurodytų aplinkybių.

29.                      2024 m. rugpjūčio 23 d. teisme gauti atsakovės papildomi paaiškinimai. Kartu su paaiškinimais atsakovė pateikė susirašinėjimą dėl galimybės apžiūrėti transporto priemonę (DOK–19084).

30.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys pateikė rašytinius paaiškinimus, o ieškovė ir papildomus įrodymus po to, kai apeliacinės instancijos teismas 2024 m. liepos 25 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimis nustatė terminą rašytiniais paaiškinimais ir papildomiems įrodymams pateikti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas minėtus dokumentus pridėti prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:

-       ieškovas ir atsakovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė pardavė, o ieškovas nupirko 2011 m. gamybos naudotą automobilį „Volvo V50“ už 3 500 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio defektų nenurodyta, tik pažymėta, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje;

-       2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, kuri galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. (DOK-42689);

-       2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas iš UAB „Autoaibė“ ir UAB RSD AUTO pirko: priekinį amortizatorių, priekinio amortizatoriaus apsaugą, amortizatoriaus atraminį guolį, priekinių amortizatorių atramą, alyvos, oro dyzelino filtrus, paskirstymo diržo komplektą, priekinę stabilizatoriaus traukę, dvi stabdžių kaladėles, atitinkamai už 209,68 Eur ir 38,80 Eur;

-       buvo atlikta automobilio apžiūra UAB „Sostena“. 2021 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros akte nurodyta, kad reikia reguliuoti žibintus, neveikia kondicionierius, nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra, netinkami priekinių šakių šarnyrai, netinkamos vairo traukės, ardytas variklis, nesandarus ir problemos su tarpine (neaišku kuria), variklio oro srauto defektai, dingusi variklio trauka, tepalų išsiliejimas. UAB „Sostema“ pasiūlyme nurodyta, kad pašalinti trūkumus kainuotų 1 457,86 Eur;

-       2022 m. sausio 26 d. IĮ „Remapas“ surašė ekspertinę išvadą, kurioje nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. įpurškimo sistemos diagnostikai ir pilnai patikrai buvo pristatytas ginčo automobilis. 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta detali ir pilna automobilio patikra bei bandomasis važiavimas, įskaitant ir kompiuterinę diagnostiką. Buvo pilnai patikrinti visi automobilio mazgai, prietaisai, įskaitant variklio ir pavarų dėžės darbą. Atlikus detalią patikrą, buvo nustatyta, kad automobilis atitinka visus techninius reikalavimus, visi mazgai, prietaisai, įskaitant variklio ir pavarų dėžės darbą, techniškai yra tvarkingi. Automobilis neturėjo jokių trūkumų (DOK-758);

-       UAB „Zapyškio dyzelistai“ elektroniniu laišku pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad automobilis servise pristatytas nebuvo, galimai buvo pristatyti tik kuro purkštukai patikrai (DOK-5686);

-       Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, technikos mokslų daktaras V. J. pateikė patikslintą išvadą į civilinę bylą Nr. e2-174-329/2022, kurioje nurodyta, kad 2021 m. liepos 19 d. patikrinti automobilio variklio purkštuvai jokių techninių trūkumų neturėjo. Pažymėta, kad labai tikėtina, jog šiuo atveju buvo užteršta sistema ir (ar) netinkamai nuorinant sistemą buvo sugadinti purkštuvai (DOK-6107).

Dėl apeliacijos objekto

32.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės sudarytą naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, taip pat priteisti nuostolius. Nurodė, kad, įsigijus automobilį, paaiškėjo automobilio trūkumai, kurių atsakovė nebuvo nurodžiusi pirkimo–pardavimo sutartyje, jų ieškovas negalėjo pastebėti pirkimo metu ir jie trukdė ieškovui naudoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį.

33.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovės 111,97 Eur nuostolių atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.  

34.                      Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

35.                      Kaip minėta anksčiau, Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1021-343/2023, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

36.                      Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo reikalavimo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (ne)pagrįstumo  

37.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, konstatavo, kad ieškovui parduotas ir 10 metų intensyviai naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus ir buvo parduotas be paslėptų trūkumų, defektų, o kiti trūkumai galimai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, jį remontuojant ir galbūt sugadinant nekompetentingų asmenų. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, fiksuoti UAB „Sostena“ akte trūkumai yra mažareikšmiai.

38.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus, byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos tinkamu ir visapusišku bylos faktinių aplinkybių, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, įvertinimu.

39.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, be bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos. Taip pat pažymėta, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 33 punktas).

40.                      Be to, kasacinis teismas anksčiau minėtoje nutartyje išaiškino, kad šiuo atveju ginčo santykiams taikytina CK 6.363 straipsnio, reglamentuojančio daikto kokybę (atitiktį sutarčiai) ir pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, 2016 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XIII-64 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. (galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 34 punktas).

41.                      Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis).

42.                      Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

43.                      Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).

44.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, grąžindamas šią civilinę bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, taip pat konstatavo, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės ir suformuluotas reikalavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pasirinko CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynybos būdą (nutarties 44 punktas). Be to, minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad šiuo atveju ieškovas yra vartotojas ir įstatymas (pirkimo–pardavimo sudarymo metu galiojantis teisinis reglamentavimas) jam suteikia teisę nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį palankesnėmis sąlygomis (nėra būtina nustatyti, kad įsigyto daikto trūkumai yra esminiai) negu įprastą pirkimo–pardavimo sutartį (nutarties 49 punktas).

45.                      Pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 61 punktas). 

46.                      CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

47.                      Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas).

48.                      Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 51 punktas).

49.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas (pirkėjas) šiuo atveju įrodė, kad atsakovės (pardavėjos) parduota prekė (automobilis) buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiškas. Be to, ieškovas įrodė, kad atsakovė, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jo apie visus automobilio trūkumus.

50.                      CK 6.4311 straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

51.                      Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti automobilio trūkumai, tik deklaruota, kad automobilis dalyvavęs eismo įvykyje, taip pat pažymėta, kad yra atlikta ir galioja automobilio techninė apžiūra. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas žodžiu buvo informuotas, jog neveikia kondicionierius ir yra prasti amortizatoriai. Apie jokius kitus automobilio trūkumus atsakovė ieškovo neinformavo.

52.                      Ieškovas, prašydamas nutraukti šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, įrodinėjo, kad automobilis turėjo šiuos trūkumus, kurie nebuvo nurodyti šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje: 1) reikia reguliuoti žibintus; 2) neveikia kondicionierius; 3) nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra; 4) netinkami priekinių šakių šarnyrai; 5) netinkamos vairo traukės; 6) ardytas variklis, nesandarus ir problemos su tarpine; 7) variklio oro srauto defektai; 8) dingusi variklio trauka; 9) tepalų išsiliejimas, būtina variklio mechaninė diagnostika. Nurodytų trūkumų šalinimas kainuotų apie 1 457,86 Eur. Ieškovo nurodyti automobilio trūkumai buvo nustatyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. autorizuotame „Volvo“ centre UAB „Sostena“, kuri taip pat pateikė trūkumų šalinimo sąmatą. Taigi, darytina išvada, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Sostena“ transporto priemonės apžiūros akte nurodyta daugiau trūkumų, negu atsakovė nurodė ieškovui. Minėti trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, privalėjo būti nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, jeigu egzistavo ją sudarant.

53.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad ieškovui automobilis buvo parduotas už ypatingai žemą kainą, t. y. 3 500 Eur, kuri buvo 46 proc. mažesnė nei panašaus automobilio kaina. Apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad automobilio pardavimo kaina buvo sumažinta būtent dėl trūkumų, nustatytų 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Sostena“, juolab, kad atsakovė įrodinėjo priešingai – jog ieškovui perdavė techniškai tvarkingą automobilį, o trūkumai galėjo atsirasti dėl paties ieškovo kaltės.

54.                      Ieškovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad automobilio trūkumai išaiškėjo iškart po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jam išvažiavus iš VĮ „Regitra“ – pradėjus važiuoti priekinė automobilio dalis ėmė suptis, dingo automobilio trauka. Ieškovas taip pat teigė, kad apie kai kuriuos įsigyto automobilio trūkumus (sumažėjusią trauką) jis informavo pardavėją žodžiu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną. Tačiau pardavėja šias aplinkybes neigė. Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas atsakovę, kaip pardavėją, apie pastebėtus automobilio gedimus ir defektus raštu informavo 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus vos dviem dienoms po sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad apie dingusią automobilio trauką ieškovas ją informavo žodžiu jau sekančią dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d. 16 val. Kiti automobilio trūkumai, kaip minėta sprendimo 52 punkte, buvo užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Sostena“ apžiūros akte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Sostena“ darbuotojai apžiūrėjo automobilį praėjus vos 9 dienoms po automobilio įsigijimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros akte nurodyti automobilio trūkumai galėjo susidaryti per tokį trumpą automobilio eksploatavimo terminą.

55.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai kuriuos trūkumus, užfiksuotus UAB „Sostena“, būtų galima vertinti kaip mažareikšmius, pavyzdžiui, reikia reguliuoti žibintus. Tačiau kai kurie iš užfiksuotų trūkumų yra susiję su pagrindine transporto priemonės dalimi, t. y. varikliu. Pavyzdžiui, UAB „Sostena“ apžiūros akte nurodyta, kad variklis remontuotas, leidžia tepalą, paskirstymo velenas nesandarus, nustatyti oro srauto daviklio defektai, nėra traukos, variklis, pajudėjus iš vietos, užgęsta ir kt. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma, kokiu tikslu buvo įsigyta transporto priemonė, t. y. dalyvavimui viešajame eisme. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, dėl tokio trūkumo, kuris nurodytas UAB „Sostena“ apžiūros akto 9 punkte (nėra traukos, variklis, pajudėjus iš vietos, užgęsta), net nėra galimybės tinkamai eksploatuoti automobilį pagal jo paskirtį.

56.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trūkumai, kurie buvo užfiksuoti UAB „Sostena“ apžiūros akte, ne tik, kad nebuvo nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau jie vizualiai, apžiūrint transporto priemonę, nesimatė. Apeliacinės instancijos teismas minėtą išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad tikslūs automobilio defektai paaiškėjo tik atlikus automobilio patikrą specializuotame autoservise.

57.                      Kaip minėta sprendimo 48 punkte, atsakovė šiuo atveju turėjo pateikti įrodymus, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už ieškovo nurodytus ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Sostena“ apžiūros akte užfiksuotus automobilio trūkumus.

58.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė tvirtino, kad pirkimo–pardavimo sutarties metu trūkumų, užfiksuotų UAB „Sostena“, nebuvo, o jie atsirado ieškovui netinkamai atliekant automobilio remonto darbus. Savo teiginius atsakovė grindė aplinkybe, kad kitą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovas automobilį remontavo pas savo draugą, neturintį reikiamos kvalifikacijos, M. G. garaže; IĮ „Remapas“ 2022 m. sausio 26 d. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta detali automobilio patikra, įskaitant ir kompiuterinę diagnostiką, atliktas bandomasis važiavimas, nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus; aplinkybe, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikta automobilio techninė apžiūra; 2021 m. liepos 19 d. UAB „Zapyškio dyzelistai“ pateikta variklio keturių purkštuvų patikros technine ataskaita („CR-JET Test report“, pateikta priede) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, technikos mokslų daktaro V. J. išvada, kurioje nurodyta, kad 2021 m. liepos 19 d. patikrinti automobilio variklio purkštuvai jokių techninių trūkumų neturėjo, labai tikėtina, jog buvo užteršta sistema ir (arba) netinkamai išleidžiant orą iš sistemos buvo sugadinti purkštuvai, todėl sumažėjo variklio galingumas.

59.                      Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime sutiko su atsakovės argumentais ir padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti trūkumai – dingusi automobilio trauka – galėjo atsirasti jau po automobilio įsigijimo, keičiant variklio paskirstymo diržą, automobilio kuro filtrą ir netinkamai nuorinant sistemą, reikiamos kvalifikacijos neturinčiam M. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą, netinkamai įvertindamas byloje esančius įrodymus.

60.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš karto po ginčo automobilio įsigijimo pakeitė visus filtrus, stabdžių diskus, padarė techninį aptarnavimą pas savo draugą M. G.. M. G. buvo apklaustas kaip liudytojas 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu. Minėto teismo posėdžio metu M. G. nurodė, kad jis dirba automobilių remonto meistru 10 metų. 2021 m. rugpjūčio mėn. jis pakeitė ginčo automobilio amortizatorių, stabdžių kaladėles, lygino diskus, tepalus, pakeitė kuro, oro filtrus. Variklio taisymo darbų neatliko, purkštukų nekeitė, neatidarinėjo. Automobilis pas jį buvo tik vieną dieną. Ieškovas jį vežė kaip keleivį namo. Tuo metu ieškovas pasakė, kad automobilis silpnai traukia. Taigi, M. G., kuris atliko tam tikrus automobilio remonto darbus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, neigė, kad atliko variklio taisymo darbus, taip pat neigė, kad keitė purkštukus.

61.                      Iš ginčijamo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog automobiliui buvo pakeistas paskirstymo diržas, kurio metu daroma intervencija į variklį. Minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad viena iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovo įsigytų detalių buvo paskirstymo diržas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paskirstymo diržas yra reikalingas dyzeliniam varikliui. Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog faktas, kad ieškovas įsigijo paskirstymo diržą, patvirtina aplinkybę, kad jis automobilyje ir buvo pakeistas. Juolab, kad, kaip minėta anksčiau, M. G., kuris atliko remonto darbus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, neigė, jog darė bet kokius variklio taisymo darbus. Įrodymų, patvirtinančių, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo atlikti variklio remonto darbai, nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dingusi automobilio trauka galėjo atsirasti jau po automobilio įsigijimo, keičiant variklio paskirstymo diržą, padaryta nesant tam visiškai jokių pagrįstų įrodymų.

62.                      Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad automobilio trauka taip pat galėjo dingti keičiant automobilio kuro filtrą ir netinkamai nuorinant sistemą, reikiamos kvalifikacijos neturinčiam M. G.. Kaip minėta anksčiau, M. G., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu, neneigė, kad keitė automobilio kuro filtrus. Atsakovė pateikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, technikos mokslų daktaro V. J. išvadą dėl automobilio. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad degalų tiekimo sistema yra sudėtingiausias variklio elementas, kuriame sudaromas 1400 barų ir didesnis slėgis, todėl dirbti su šiomis sudėtingomis sistemomis gali tik reikiamą kvalifikaciją įgiję specialistai, o degalų (kuro) filtrą keičiant tinkamos kvalifikacijos neturinčiam asmeniui gali būti užteršta sistema, taip pat netinkamai nuorinant sistemą gali būti sugadinti purkštuvai. Išvadoje nurodoma, kad labai tikėtina, jog šiuo atveju buvo užteršta sistema ir (arba) netinkamai nuorinant sistemą buvo sugadinti purkštuvai, todėl sumažėjo variklio galingumas.

63.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės pateikta (sprendimo 63 punkte paminėta) išvada buvo surašyta neapžiūrėjus automobilio, neįvertinus kuro filtro keitimo darbų, kuriuos atliko M. G.. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtas įrodymas negali patvirtinti, kad M. G. netinkamai atliko automobilio kuro filtro keitimo darbus, netinkamai nuorino sistemą, dėl ko ir sumažėjo variklio galingumas (automobilio trauka). Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. netinkamai atliko kuro filtro keitimo darbus.  

64.                      Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė IĮ „Remapas“ ekspertinę išvadą. Minėtoje IĮ „Remapas“ išvadoje yra nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. atlikus detalią patikrą nustatėme, jog automobilis atitinka visus techninius reikalavimus, visi mazgai, prietaisai, įskaitant variklio ir pavarų dėžės darbą, techniškai yra tvarkingi, automobilis neturėjo jokių techninių trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas įrodymas nepatvirtina, kad dėl trūkumų, kurie buvo užfiksuoti UAB „Sostena“, yra atsakingas pats ieškovas ir (a) jie atsirado dėl ieškovo kaltės. Visų pirma, pažymėtina, kad minėta išvada yra vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas, nes buvo surašyta ir parengta ne teismo paskirto eksperto CPK nustatyta tvarka, o specialisto S. A.. Taigi, minėtas įrodymas neturi jokios didesnės įrodomosios galios. Antra, minėtas įrodymas tik patvirtina faktą, kad atsakovė galimai buvo pristačiusi automobilį į autoservisą patikrinimui prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, t. y. 2021 m. rugpjūčio 11 d. Tačiau minėtas įrodymas nepatvirtina, kad parduoto daikto trūkumai, kurie buvo užfiksuoti UAB „Sostena“ apžiūros akte, atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl ieškovo kaltės ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų ir kt. (žr. šios sprendimo 47–48 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65.                      Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 13 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė IĮ „Remapas“ patikslintą išvadą, kurioje papildomai nurodyta, kad buvo patikrinti visi automobilio mazgai, važiuoklė, prietaisai, variklio ir pavarų dėžės darbais, įskaitant: 1) žibintų sureguliavimą; 2) kondicionieriaus veikimą; 3) palaikomą aušinimo skysčio temperatūrą; 4) priekinių šakių šarnyrų būklę; 5) vairo traukių būklę; 6) variklio būklę, įskaitant sandarumą ir tarpines; 7) variklio oro srauto veikimą; 8) variklio traukos veikimą; 9) variklio mechaninę diagnostiką. Pažymėta, kad atlikus pilną ir detalią patikrą nustatyta, kad ateityje rekomenduojama pakeisti vieną iš automobilio amortizatorių, kondicionierius veikia tinkamai, tačiau turi žemą freono lygį ir ateityje reikės kondicionierių papildyti freonu. Dėl nurodytų aplinkybių tvirtina, kad automobilis, išskyrus nurodytų amortizatorių ir kondicionieriaus papildymą freonu, neturėjo jokių techninių trūkumų, tinkamai jį eksploatuojant galėjo tarnauti pakankamai ilgą laiką.

66.                      Pažymėtina, kad IĮ „Remapas“ patikslinta išvada apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta po to, kai 2024 m. liepos 25 d. nutartimi buvo pasiūlyta šalimis pateikti rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024 pateiktus išaiškinimus. Minėtos kasacinio teismo nutarties 66 punkte buvo nurodyta, kad dingusi variklio trauka nebuvo vienintelis 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Sostena“ surašytame automobilio trūkumų akte, kuris nėra nuginčytas, nurodytas trūkumas, dėl kurio ieškovas prašė nutraukti šalių sudarytą sutartį. Atsakovė įrodinėjo, dėl ko galėjo dingti variklio trauka, tačiau neteikė įrodymų dėl kitų ieškovo nurodytų trūkumų (nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra, ardytas variklis, variklio nesandarumas, problemos su variklio tarpine, variklio oro srauto defektai), nors būtent pardavėjui kyla pareiga įrodyti, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba kad trūkumai yra mažareikšmiai. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad atsakovė minėtą IĮ „Remapas“ patislintą išvadą pateikė, siekdama pagrįsti, kad visi UAB „Sostena“ nurodyti trūkumai, įskaitant ir dingusią variklio trauką, atsirado dėl ieškovo kaltės.  

67.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis atsakovės pateikta IĮ „Remapas“ patikslinta išvada, nes jos, kaip įrodymo, patikimumas kelia pagrįstų abejonių dėl kelių priežasčių. Visų pirma, pirminėje IĮ „Remapas“ išvadoje nėra nurodyta, kad atlikus patikrinimą buvo užfiksuoti du automobilio trūkumai, t. y. kad reikia keisti amortizatorių ir užpildyti kondicionierių freonu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodžiusi, kad automobilio trūkumai, kuriuos nurodė žodžiu ieškovui (kad reikia pasikeisti amartozitorių ir užpildyti kondicionierių freonu), buvo nustatyti atliekant patikrą IĮ „Remapas“. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė pati ieškovui jau po atliktos automobilio patikros IĮ „Remapas“ nurodė, kad neveikia kondicionierius, yra prasti amortizatoriai. Antra, atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, niekada nebuvo nurodžiusi, kad IĮ „Remapas“, be kita ko, atlikdama automobilio patikrą, patikrino ir: 1) žibintų sureguliavimą; 2) kondicionieriaus veikimą; 3) palaikomą aušinimo skysčio temperatūrą; 4) priekinių šakių šarnyrų būklę; 5) vairo traukių būklę; 6) variklio būklę, įskaitant sandarumą ir tarpines; 7) variklio oro srauto veikimą; 8) variklio traukos veikimą; 9) variklio mechaninę diagnostiką. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė įrodinėjo dėl ko galėjo dingti automobilio trauka, tačiau neteikė įrodymų dėl kitų trūkumų, užfiksuotų UAB „Sostena“. Minėti įrašai IĮ „Remapas“ buvo padaryti tik po to, kai, kaip minėta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti rašytinius paaiškinimus, papildomus įrodymus, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad automobilis S. A. buvo apžiūrėtas tik vieną kartą, t. y. 2021 m. rugpjūčio 11 d. Tuo tarpu patikslinta išvada parengta praėjus beveik trims metams po automobilio apžiūros, t. y. 2024 m. rugpjūčio 7 d. Apeliacinės instancijos teismas abejoja, kad minėtas asmuo galėjo tiksliai prisiminti ir tiksliai įvardinti, ką konkrečiai patikrino, atlikdamas automobilio apžiūrą 2021 m. Abejonių kelia ir tai, kad patikslintoje išvadoje yra akcentuota, kad buvo patikrintos tos automobilio dalys ir elementai, kurie buvo nurodyti UAB „Sostena“ apžiūros akte ir kurie buvo nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje (žr. šio sprendimo 52 ir 66 punktus).

68.                      Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei pirminė IĮ „Remapas“ išvada, nei IĮ „Remapas“ patikslinta išvada negali niekaip patvirtinti ir nepatvirtina, kad UAB „Sostena“ akte užfiksuoti trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės arba kad trūkumai yra mažareikšmiai. Minėti įrodymai gali patvirtinti ir patvirtina tik vieną aplinkybę, kad automobilis buvo patikrintas prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, tačiau automobilis po 2021 m. rugpjūčio 27 d. (UAB „Sostena“ apžiūros akto surašymo) nebuvo apžiūrėtas. 

69.                      Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad tai, jog ieškovui parduotas automobilis buvo tinkamas eksploatuoti ir tinkamos kokybės, be kita ko, patvirtina ir tai, kad likus vienai dienai iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo atlikta jo techninė apžiūra ir konstatuota, kad automobilis yra techniškai tvarkingas.

70.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytų aplinkybių (kad ieškovui perduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti) nepatvirtina ir negali patvirtinti tai, kad automobilis turėjo galiojančią Techninės apžiūros rezultatų kortelę, t. y. kad jam buvo atlikta techninė apžiūra. Iš Techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 300-0649 nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Techninė apžiūra galioja iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. D. K., kuris 2021 m. atliko automobilio techninę apžiūrą, buvo apklaustas kaip liudytojas 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu. Minėtas liudytojas paaiškino, kad, atliekant techninę apžiūrą, tikrina akivaizdžius, matomus gedimus – važiuoklę, žibintus, dūmingumą, šarnyrus, vairo traukes, taršumą. Variklio būklės netikrina. Automobiliu salėje pravažiuoja apie 30 m. Tokiu atstumu važiuojant neįmanoma nustatyti traukos, variklio būklės ir pan. Patikrinimo tikslas yra saugumas kelyje ir poveikis aplinkai. Taigi, automobilio techninės apžiūros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai. Todėl net ir atlikus techninę apžiūrą, negalima teigti, kad jokie automobilio trūkumai, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, neegzistavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta techninės apžiūros rezultatų ataskaitos kortelė, kurioje buvo nurodyta, jog automobilis yra be defektų, gali patvirtinti tik tai, kad atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y., kad automobilis yra be trūkumų. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, ji nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų UAB „Sostena“ apžiūros akte.

71.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „Sostena“ neteisingai užfiksuotas trūkumas – neveikia kondicionierius – nėra freono. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nurodė, jog kondicionierių jis susitvarkė, užpildęs jį freonu ir už tai sumokėjęs 42 Eur. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad automobilis po 2021 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo apžiūrėtas, todėl byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Sostena“ akte  neteisingai užfiksavo trūkumus, be kita ko, ir tai, kad neveikia kondicionieriaus sistema, nėra freono. Juolab, pavyzdžiui, kad freonas iš kondicionieriaus sistemos dėl įvairių priežasčių (nesandarumo ar kt.) galėjo ir išbėgti.

72.                      Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir atsisakė jo ekspertams leisti apžiūrėti ginčo automobilį. Minėta aplinkybė, atsakovės teigimu, patvirtina, ieškovo draugo M. G. padaryti automobilio sugadinimai yra slepiami, o ieškovas prašo priteisti žalą iš atsakovės nepagrįstai.

73.                      Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei ne vieną kartą buvo išaiškinta teisė prašyti byloje paskirti ekspertizę (žr. 2024 m. liepos 25 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis). Atsakovė šia teise nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad atsakovei, atstovaujamai profesionalaus atstovo advokato, buvo aišku, žinoma ir suprantama, kad, teismui paskyrus ekspertizę CPK nustatyta tvarka, ieškovas privalėtų pateikti automobilį apžiūrai tam, kad būtų tinkamai atlikta teismo paskirta ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad aplinkybė, jog ieškovas neleido apžiūrėti automobilio jos pasirinktiems asmenims, patvirtina, kad sugadinimai buvo padaryti ieškovo draugo M. G..

74.                      Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji siūlė ieškovui pasitikrinti perkamo automobilio kokybę jo pasirinktu būdu, tačiau ieškovas šia teise nenorėjo pasinaudoti. Mano, kad įsigydamas naudotą automobilį, ieškovas turėjo būti maksimaliai apdairus ir rūpestingas.

75.                      Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad ieškovas prieš sutarties sudarymą nesikreipė į (specializuotą) servisą.

76.                      Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad: 1) ieškovas įsigyto automobilio negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį; 2) įsigyjant automobilį, ieškovas UAB „Sostena“ užfiksuotų automobilio trūkumų nežinojo, atsakovė jų neatskleidė, trūkumai išaiškėjo iš esmės iš karto po sutarties sudarymo; 3) trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialaus tyrimo; 4) didžioji dalis UAB „Sostena“ akte nurodytų trūkumų nėra mažareikšmiai, nes yra susiję su varikliu, be to, trūkumų pašalinimas sudaro 42 proc. už automobilį sumokėtos kainos. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kad trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl ieškovo veiksmų, jo kaltės ir (ar) kitų asmenų kaltės, taip pat tai, kad nustatyti trūkumai yra mažareikšmiai.

77.                      Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo ieškinio reikalavimą tenkinti ir nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat yra pagrindas taikyti restituciją, t. y. grąžinti atsakovei automobilį, o ieškovui iš atsakovės priteisti sumokėtus už automobilį pinigus (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl nuostolių atlyginimo

78.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 491,09 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad jo prašomus priteisti nuostolius sudaro: 209,68 Eur automobilio dalys, pirktos UAB „Auto aibė“, 38,80 Eur už pirktas stabdžių kaladėles, 146,41 Eur už įvertinimą UAB „Sostena“, 15 Eur už Carvertical ataskaitą, 39,20 Eur už įmokas VĮ „Regitra“ ir 42 Eur už kondicionieriaus papildymą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį.

79.                      CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

80.                      Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir dvišalės restitucijos taikymo, sprendžia papildomai ieškovui iš atsakovės priteisti 200,61 Eur nuostolių atlyginimą (146,41 Eur už automobilio įvertinimą UAB „Sostena“, 15 Eur už Carvertical ataskaitą, 39,20 Eur už įmokas VĮ „Regitra“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos išlaidos yra ieškovo nuostoliai, patirti dėl netinkamos kokybės automobilio įsigijimo.

81.                      Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovės dalį nuostolių, pažymėjo, kad byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad visos išlaidos atsirado dėl to, kad parduotas automobilis buvo netinkamos kokybės ir reikėjo keisti tepalus, filtrus, paskirstymo diržą dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas priteisė 69,97 Eur už antro amortizatoriaus keitimą ir 42 Eur už kondicionieriaus užpildymą freonu, iš viso 111,97 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde visiškai nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu turėtų būti priteista likusi nuostolių suma už įsigytas automobilio detales. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovui iš atsakovės priteisti daugiau nei buvo priteista pirmosios instancijos teismo, t. y. 111,97 Eur. Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 312,58 Eur (200,61 Eur + 111,97 Eur) nuostolių atlyginimas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

82.                      Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl proceso baigties

83.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trūkumus nustatančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, padarė neteisingas išvadas, o tai nulėmė neteisingą ir kartu nepagrįstą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau aptartais argumentais, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priima naują sprendimą, kuriuo nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį, taiko restituciją – atsakovei grąžina automobilį, o ieškovui priteisia iš atsakovės 3 500 Eur sumokėtą sumą, taip pat ieškovui iš atsakovės priteisia 312,58 Eur nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. 

21.       Priėmus naują teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju laikytina, kad patenkinta 96 proc. (priteista 3 812,58 Eur iš prašomos 3 991,09 Eur sumos) ieškinio reikalavimų, o atmesta 4 proc.  

22.       Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1 700 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (700 Eur advokatei I. B. bei 500 Eur advokato padėjėjui A. S., 500 Eur advokatui V. P. už apeliacinio skundo surašymą). Ieškovas taip pat sumokėjo 240 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei 240 Eur už apeliacinį skundą, iš viso 480 Eur. Taigi, ieškovas iš viso patyrė 2 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas advokatui M. Pakamaniui sumokėjo 2 813,25 Eur.

23.       Šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 092,80 Eur (2 180 Eur x 96 proc.), o atsakovei iš ieškovo 112,53 Eur (2 813,25 Eur x 4 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 980,27 Eur (2 092,80 Eur - 112,53 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

24.       Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirta 18,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 96 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovės priteistina 17,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pažymėtina, kad likusi dalis išlaidų, t. y. 0,74 Eur, valstybei iš ieškovo nepriteistina, kadangi minėta suma neviršija minimalaus priteistino valstybei bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

25.       Vertinant bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant trečią kartą apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad ieškovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 306 Eur žyminį mokestį, o už kasacinį skundą – 87 Eur žyminį mokestį, be to, patyrė 544,50 Eur išlaidas už rašytinių paaiškinimų surašymą. Taigi, ieškovas pateikė įrodymus, kad iš viso turėjo 937,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 089 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taip pat 1 210 Eur išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 149,50 Eur išlaidas už rašytinių paaiškinimų surašymą. Iš viso atsakovė patyrė 3 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26.       Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 111,97 Eur sumą iš 3 991,09 Eur prašomos sumos. Ieškovas, kaip ne kartą minėta, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimo dalį, kuria jo ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog ginčijama suma yra 3 879,12 Eur. Apeliacinės intencijos teismas ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės iš jo ginčijamos sumos, t. y. iš 3 879,12 Eur, – 3 700,61 Eur (3 500 Eur + 200,61 Eur). Taigi, darytina išvada, kad buvo patenkinta 95 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atitinkamai atmesta 5 proc.

27.       Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 890,63 Eur (937,50 Eur x 95 proc.), o atsakovei iš ieškovo 172,43 Eur (3 448,50 Eur x 5 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 718,20 Eur (890,63 Eur - 172,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 698,47 Eur (718,20 Eur + 1 980,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:         

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nutraukti tarp ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvida“, juridinio asmens kodas 304105927, 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

Taikyti restituciją – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvida“ grąžinti automobilį „Volvo 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui V. Ž. priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvida“ 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) sumokėtą kainą.

Priteisti ieškovui V. Ž. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvida“ 312,58 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų ir 58 ct) nuostolių atlyginimą ir 2 698,47 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvida“ 17,79 Eur (septyniolikos eurų ir 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.