Baudžiamoji byla Nr. 1-295-633/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01914-2022-4

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos :

 (S)

                                                                                         1.1.6.3; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 21 d.

Vilkaviškis

        Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajam L. B., gynėjui advokatui Vytautui Paltanavičiui, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

        R. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią darbinę veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

        Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1.       Kaltinamasis R. M. 2022 m. sausio 15 d. apie 00.30 val. jo šeimos namų (duomenys neskelbtini) kieme, kilus asmeninio pobūdžio ginčui dėl santykių su broliu,  būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia sudavė kartą kumščiu į veidą bei iki penkių kartų nukritusiam į galvą nukentėjusiajam L. B., padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, ir tuo nesunkiai sutrikdė L. B. sveikatą.

        Šiais veiksmais kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos   

      Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2.       Kaltinamasis R. M. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir patį nukentėjusįjį, jiedu susitarę dėl žalos atlyginimo, tarpusavyje susitaikę ir nebesipykstantys. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą jo šeimos namuose svečiavosi jam jau keletą metų pažįstamas kartu gyvenančio brolio svainis L. B. su drauge, jie vartojo alkoholį – viskį, jautėsi lengvai apsvaigęs. Vaišių metu jis ėmė pyktis su savo broliu M. M., o nukentėjusysis šį užstojo, todėl toliau jis jau ėmė pyktis su L. B., kuris pasiūlė išeiti kieman išsiaiškinti santykius bei jį kepštelėjo per pakaušį, ką jis pats suprato kvietimu eiti muštis. Jiedu išėjo vienas paskui kitą į kiemą, ten dar stipriau pykosi, jis, nesusivaldęs dėl alkoholio bei apimtas staigaus pykčio, kumščiu sudavė stiproką smūgį L. B. į veidą, maždaug nosies srityje, todėl manantis, jog nosies kaulus jam sulaužė būtent šiuo pirmuoju smūgiu.  Nukentėjusysis krito, toliau jiedu susikibo vienas kitam į drabužius, parkrito ir jis pats, jiedu grūmėsi, šių grumtynių metu jis dar sudavė, mano, iki penkių smūgių kumščiais nukentėjusiam į galvą, šis jam atgal smūgių nesudavė. Po šito nukentėjusysis paprašė liautis bei įsikišo jo brolis ir jį atitraukė, konfliktas tuo ir pasibaigė, nueidamas vidun matė, kad nukentėjusiam iš nosies kraujuoja, detalesnių sužalojimų nematęs. Alkoholį vartojantis retai ir saikingai, artimiausius 6 mėn. išvyksta į mokymus rezervo kariuomenėje, su kuria siejantis ir tolimesnį savo gyvenimą. Jis prašantis patvirtinti jo su nukentėjusiu susitarimą dėl žalos atlyginimo, o jį patį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, viešai įsipareigojantis nebenusikalsti. 

3.       Nukentėjusysis L. B. teisme patvirtino, kad kaltinamasis po nusikaltimo įvykio jį atsiprašęs, jiedu susitarę dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalimis po 200 Eur per 5 mėn. laiką, jis jam atleidęs, jiedu susitaikę ir daugiau nebesipykstantys, jis tikintis, kad kaltinamasis daugiau nenusikals, todėl neprieštaraujantis kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės už byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jiems susitaikius. Duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka, nukentėjusysis L. B. nurodė iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis R. M. teisme (b. l. 23-24).

4.       Iš esmės tokias pačias esmines aplinkybes dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio paskatų, jo vietos, laiko, prieš nukentėjusįjį vartoto fizinio smurto pobūdžio ir juo sukeltų pasekmių byloje yra nurodę ir tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai G. R. (b. l. 44-46) bei M. M. (b. l. 41-42).  

5.       2022 m. sausio 16 d. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo R. M. šeimos namai yra (duomenys neskelbtini). Dešiniau bendro su gretima namų valda įvažiavimo esantis nuosavas gyvenamasis namas yra 2 aukštų, įėjimas į namą iš kiemo pusės betoniniais laiptais per prieangį. Kiemo danga asfaltas ir betonas, netoli laiptų į namą kieme yra šulinys, kairiau – vejos plotas su bordiūrais, už jos – medžio-akmenų pavėsinė, dar kairiau (priešais laikrodžio rodyklę) yra ūkinis pastatas su garažu, muštynių požymių kieme nerasta (b. l. 13-19).  

6.       2022 m. sausio 17 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) duomenis nukentėjusiajam L. B. konstatuotas nosies kaulų (pertvaros) lūžimas, sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu kad ir vienu trauminiu poveikiu, galimai 2022 m. sausio 15 d. nusikaltimo įvykio metu, nukentėjusiajam esant bet kokioje padėtyje, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant ranka, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitu kietų bukų savybių turinčiu daiktu, šis sužalojimas sukėlė nesunkų L. B. sveikatos sutrikdymą, kadangi jo sveikata šiuo atveju buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 38).

7.       2022 m. vasario 10 d., iki bylos nagrinėjimo teisme, rašytiniu susitarimu nukentėjusysis L. B. ir kaltinamasis R. M. susitarė (pripažino), jog kaltinamojo veiksmais (fiziniu smurtu) nukentėjusiam padaryta neturtinė žala, jos dydis įvertintas 1000 Eur, kaltinamasis įsipareigojo šią žalą nukentėjusiam atlyginti (išmokėti) lygiomis 200 Eur dalimis per 5 mėn. nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 90).

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8.       Kaltinamojo R. M. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitiems byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenims  (nukentėjusiojo parodymais, tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūra, teismo medicinos specialisto išvada) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms (punktas 1), kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.

9.       Nukentėjusiojo L. B. bei tiesioginių nusikaltimo įvykio liudininkų G. R. ir M. M. liudijimai byloje taip pat buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys dėl bylos esmės atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto išvadas), taip pat ir paties kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją, yra jais iš esmės patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.

10.       Visi aukščiau aptarti duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl apsvaigimo nuo alkoholio negebėdamas tinkamai savęs kontroliuoti bei ir provokuojamas rizikinga paties nukentėjusiojo laikysena ir veiksmais, tyčia smurtu užpuolė nukentėjusįjį, suduodamas jam kumščiais viso iki 6 smūgių į veidą ir kitas galvos sritis, sukėlė jam fizinį skausmą, padarė vidinį kūno sužalojimą bei juo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

        III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

11.       Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiais smūgius į veidą ir kt. galvos vietas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą, vidinio kūno sužalojimo padarymą ir nesunkų juo sveikatos sutrikdymą. Trečia, smūgiai kumščiais į veidą ir kt. galvos sritis, sukėlę nukentėjusiajam ženklų laiką trukusį fizinį skausmą, vidinį kūno (nosies kaulų) sužalojimą ir virš 10 dienų sutrikdę jo sveikatą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, vidinio kūno sužalojimo (nosies kaulų lūžimo) padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais, tiek teismo medicinos specialisto išvadomis, tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymais  bei ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį nesieja šeimos ar giminystės santykiai, nukentėjusysis yra pilnametis asmuo, nusikalstama veika įvykdyta privataus namo kieme nakties metu (ne viešojo pobūdžio erdvėje), byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veiksmai būtų sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką, jo, kaltinamojo, veiksmuose nebuvo nei chuliganiškų, nei savanaudiškų paskatų (jis veikė iš asmeninių paskatų) bei ir kt. kvalifikuotai aptariamo baudžiamojo įstatymo (BK 138 straipsnio) sudėčiai priskiriamų požymių, todėl sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo faktinio pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 138 straipsnio 2 dalis), ar sutaptį su nusikalstama veika, apibrėžta BK 284 straipsnyje. 

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

12.       Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir jais nukentėjusiajam sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio pats savo iniciatyva nukentėjusįjį  atsiprašė, susitarė su juo dėl nusikalstama veika padarytos nukentėjusiajam žalos (neturtinės)  atlyginimo dydžio, tvarkos ir termino, kaltinamasis ir nukentėjusysis visiškai susitaikė, ką teismui patvirtino ir pats nukentėjusysis. Kaltinamasis pagal bylos duomenis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės taip pat nebuvo (b. l. 61-62),  kaltinamasis R. M. taip pat nėra baustas ir už administracinius nusižengimus (b. l. 63-64), nuo 2016 m. su neženkliomis pertraukomis dirba, paskutiniu metu vykdo individualią darbinę veiklą (statybos (apdailos) rangos darbai) (b. l. 66-67), greitu metu dalyvaus ilgalaikiuose (6 mėn.) mokymuose rezervo kariuomenėje, joje planuoja ir tolimesnę savo tarnybą (profesinę), savo nekilnojamo turto ir kelių transporto priemonių neturi, yra dar labai jauno amžiaus, pakankamai savikritiškas savo nusikalstamam poelgiui, deklaruoja viešą pasižadėjimą  daugiau nebenusikalsti, sąlygas tam turėtų sudaryti ir profesinė tarnyba kariuomenėje, - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.

13.       Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos nesunkų pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį įvertindamas neviršijančiu rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens, pripažindamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis tris aplinkybes, - tai kad jis : a) visiškai prisipažino kaltas, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi, bei b) laisvanoriškai susitarė dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos (neturtinės) atlyginimo nukentėjusiajam artimiausiu metu, bei c) kad jo, kaltinamojo, nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo pripažįstamas rizikingu ir jį provokavusiu paties nukentėjusiojo elgesys, pasireiškęs raginimu eiti į kiemą ir kepštelėjimu kaltinamajam per pakaušį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktai, 2 dalis), kartu nustatęs tik vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjusį kaltinamojo lengvą apsvaigimą nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgdamas į išimtinai teigiamą kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą, kuriam neprieštarauja nukentėjusysis bei pritaria prokuroras, patenkinti ir atleisti kaltinamąjį R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 12), ypač kaltinamojo pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, taip pat pradedamą dalyvavimą  ilgalaikiuose mokymuose rezervo kariuomenėje, teismas sprendžia pirmą kartą nusikaltusiam ir atleidžiamam nuo atsakomybės kaltinamajam R. M. baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir numatytų BK 68 ir (ar) 72 straipsniuose, neskirti. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukiant, kartu patvirtintinas ir jo susitarimas su nukentėjusiuoju dėl nusikalstama veika pastarajam padarytos žalos atlyginimo (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14.       Kaltinamajam R. M. ligšioliniame bylos procese jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę jam skirti naujai iki pastarojo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo vertinimu, taip pat nėra jokio poreikio. Civilinių ieškinių šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nepareikšta, daiktinių įrodymų taip pat nėra.

15.       Dėl proceso išlaidų. 2022 m. sausio 31 d. teismo nutartimi kaltinamajam R. M. teisme ginti buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas Albinas Miliauskas) BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto juridiniu pagrindu, kai toks gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas. 2022 m. vasario 9 d. kaltinamasis sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų (gynybos teisme) su paties pasirinktu gynėju (advokatu Vaidu Paltanavičiumi), todėl 2022 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu protokoline teismo nutartimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas kaltinamajam buvo nutrauktas, šiai pagalbai (iki jos nutraukimo) valstybės išlaidas sudaro 160 Eur (2022 m. vasario 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). BPK 105 straipsnio 7 dalyje ir 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš kaltu pripažįstamo kaltinamojo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Kadangi bylos kaltinamasis likvidaus turto neturi, taip pat artimiausius 6 mėn. dėl tarnybos rezervo kariuomenėje nedirbs ir negaus pajamų, be to, yra laisvanoriškai prisiėmęs vykdytiną nukentėjusiam prievolę dėl ženklaus 1000 Eur dydžio žalos atlyginimo, valstybės gynėjas jam buvo paskirtas be jo paties valios pagal proceso įstatymo imperatyvą, teismas sprendžia aptariamų išlaidų iš kaltinamojo R. M. nepriteisti.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio  5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), baudžiamąją bylą nutraukti.

        Patvirtinti atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės R. M. susitarimą su nukentėjusiuoju L. B. dėl nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos (neturtinės) atlyginimo : 

„1. Nukentėjusysis L. B. (toliau ir – nukentėjusysis) ir kaltinamasis R. M. (toliau ir – kaltinamasis) susitaria, jog nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos.

        2. Kaltinamasis įsipareigoja 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos sumokėti nukentėjusiajam, mokėdamas po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo teismo procesinio sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos iki bus išmokėta visa nurodyta suma.

        3. Nukentėjusysis atsisako nuo reikalavimo teisių į kaltinamąjį dėl turtinės žalos (vaistų ir kt. išlaidų) bei proceso (teisinių konsultacijų) išlaidų atlyginimo.

        4. Nukentėjusysis L. B. ir kaltinamasis R. M. susitaria, jog, jiems tinkamai įvykdžius šį susitarimą, nebeturės ir nereikš vienas kitam jokių pretenzijų, susijusių su šia nusikalstama veika“.

         Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

        Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo R. M. nepriteisti.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                              Algis Vieraitis