Administracinė byla Nr. eA-522-968/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01057-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.3; 59.1.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja V. R. 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-518 (toliau – 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 68-335 (toliau – 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas); 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. S-50(7-4/2017) (toliau – 2017 m. kovo 6 d. sprendimas).

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1.                      Kauno AVMI pareiškėjos atžvilgiu vykdė gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų patikrinimą už 2007–2011 m. ir papildomai apskaičiavo pareiškėjai 7 281,63 Eur GPM, 1 796,22 Eur PSD įmokų ir su jais susijusių sumų (delspinigių), taip pat skyrė pareiškėjai GPM ir PSD įmokų baudas, tačiau šių papildomų mokesčių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

2.2.                      Pareiškėja 2009–2010 m. laikotarpiu iš UAB „Vardiklis“ (toliau – Bendrovė) gavo 157 627,08 Lt ir šiuos pinigus grąžino Bendrovei. Pareiškėja negrąžino Bendrovei tik 5 360 Lt, gautų 2010 m. Kauno AVMI neįvykdė pareigos objektyviais ir patikimais įrodymais paneigti pareiškėjos pateiktuose pinigų priėmimo kvituose užfiksuotą informaciją. Nagrinėjamu atveju kvitų galiojimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra įrodymų, kad kvitai buvo suklastoti, o taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėja minėtų pinigų neperdavė Bendrovei. Jei Bendrovės atskaitingas asmuo neįnešė iš pareiškėjos paimtų pinigų į Bendrovės kasą ar sąskaitą, pareiškėja už tai negali būti atsakinga. Be to, pati Kauno AVMI yra nustačiusi, kad vyko piniginių lėšų judėjimas tarp Bendrovės sąskaitos ir asmeninių R. R. (pareiškėjos sutuoktinio) sąskaitų.

2.3.                       Kauno AVMI objektyviais rašytiniais įrodymais nepagrindė išvados, kad pareiškėjos tikslas buvo nemokėti GPM ir PSD įmokų nuo pajamų, gautų iš Bendrovės ir gautus pinigus panaudoti savo poreikiams. Pareiškėjos iš Bendrovės gauti pinigai (45 651,96 Eur) – tai abiejų sutuoktinių bendros pajamos, kurios bet kuriuo atveju turi būti paskirstytos lygiomis dalimis pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad minėti pinigai yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Be to, pati Kauno AVMI minėtas lėšas patikrinimo akte priskyrė prie šeimos pajamų. Aplinkybė, kad lėšos buvo pervestos į pareiškėjos vardu atidarytą banko sąskaitą, pati savaime neįrodo, kad šios lėšos – tai asmeninė pareiškėjos nuosavybė.

2.4.                      Iš Kauno AVMI 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo nėra aišku, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta, vertinant 2009 m. balandžio 8 d. baigto statyti gyvenamojo namo statybos kainą, pritaikyti aritmetinį vidurkį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prarado galimybę ginčyti šią Kauno AVMI sprendimo dalį, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Be to, iš patikrinimo akto nėra aišku, kokiu būdu Kauno AVMI, taikydama 15 proc. tarifą, už 2009 m. pareiškėjos neva gautas 103 372,08 Lt pajamas nustatė 16 193 Lt dydžio mokėtiną GPM.

3.       Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. VMI atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Mokestinis ginčas kilo dėl pareiškėjos piniginių lėšų, gautų iš Bendrovės, pripažinimo pareiškėjos pajamomis, taip pat dėl gyvenamojo namo statybos vertės nustatymo. Mokesčių administratorius nustatė, kad Bendrovė pareiškėjai į jos banko sąskaitą 2009–2010 m. pervedė 113 920 Lt (mokėjimo pavedimuose nurodydama, kad „avansas“ arba „pagal sutartį“). Pareiškėja gautas lėšas išgrynindavo. Pareiškėja 2009 m. lapkričio 2 d. iš banko sąskaitos pervedė į Bendrovės sąskaitą 28 292,92 Lt, nurodydama, kad tai yra „avanso grąžinimas“. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis R. R. nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. dirbo Bendrovės vyr. buhalteriu, o nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. buvo Bendrovės direktorius. Mokesčių administratorius nustatė, kad pinigų priėmimo kvitus pasirašė su pareiškėja susijęs asmuo – pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėja neįrodė realaus pinigų perdavimo sutuoktiniui, todėl ji laikytina gavusi ginčo pajamas.

3.2.                      Mokesčių administratoriui nebuvo pateikta jokių dokumentų gyvenamojo namo statybai patirtoms išlaidoms pagrįsti, todėl gyvenamojo namo statybos kainą mokesčių administratorius nustatė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pritaikęs grynosios vertės metodą (duomenų šaltiniai – valstybės įmonės Registrų centro duomenys ir UAB „Sistela“ sudaryti kainynai). Apskaičiavęs minėtų duomenų šaltinių aritmetinį vidurkį, mokesčių administratorius nustatė, jog gyvenamojo namo statybos išlaidos sudarė 357 990 Lt, kurios dalijamos pareiškėjai ir jos sutuoktiniui lygiomis dalimis.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas konstatavo, kad nesant Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, mokesčių administratorius neturėjo galimybių nustatyti, ar pareiškėjai pervesti pinigai buvo sugrąžinti Bendrovei pagal pateiktas kvitų kopijas. Teismas vertino, kad mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė MAĮ 69 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos paaiškinimus teismas vertino kaip neįtikinamus. Teismas konstatavo, kad lėšų pervedimo (išgryninimo) datos nesutampa su pateiktų pinigų priėmimo kvitų išrašytomis datomis, taip pat nesutampa ir pinigų sumos. Be to, pinigų priėmimo kvitai neturi unikalių numerių, o visuose pareiškėjos pateiktuose kvituose, kaip pinigus gavęs asmuo pasirašė pareiškėjos sutuoktinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą, laikytinas su pareiškėja susijusiu asmeniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad galimybė sudaryti tarpinius sandorius, turint tikslą gauti mokestinę naudą, yra reali, o pinigų priėmimo kvitai galėjo būti išrašyti bet kuriuo metu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kvitų kopijas pateikė tik 2014 m. spalio 14 d., nors atvykti į mokesčių inspekciją dėl Bendrovės sandorių buvo kviečiama dar 2012 metais.

6.       Teismas darė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir pripažino, kad pareiškėja neįrodė realaus pinigų grąžinimo Bendrovei. Pinigai buvo pervesti į pareiškėjos sąskaitą ir pareiškėjos išimti grynais pinigais, todėl mokesčių administratorius turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėja laikytina gavusi minėtas pajamas. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir apmokestinti kiekvieno iš sutuoktinių faktiškai gautas pajamas.

7.       Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius, vienu iš netiesioginio įvertinimo šaltinių pasirinkęs nekilnojamojo turto kadastro duomenyse nurodytą gyvenamojo namo atkūrimo kaštų (statybinės vertės) sumą (219 000 Lt), paisė protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų (atkūrimo kaštų vertė buvo apskaičiuota tuo laikotarpiu, kai vyko statyba). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikus jokių statybos darbų sąnaudas pagrindžiančių dokumentų, tikslus išlaidų įvertinimas nėra įmanomas.

III.

8.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 33,75 Eur žyminio mokesčio.

9.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad: 

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas tiesiog perrašė Kauno AVMI, VMI ir MGK motyvus, kuriais vadovaujantis konstatuota apie pareiškėjos nedeklaruotas 45 651,96 Eur pajamas, iš esmės neargumentuojant, kodėl pareiškėjos skunde išdėstyti atsikirtimai į šiuos motyvus yra nepagrįsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-442/2017 buvo išaiškinta, kad laikoma, jog teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo tuo atveju, kai teismo sprendimas yra grindžiamas tik mokesčių administratorių ir MGK nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesiaiškinant skunde nurodytų argumentų pagrįstumo ir neargumentuojant, kodėl teismas vienareikšmiškai pripažįsta mokesčių administratorių ir MGK išvadų pagrįstumą.

9.2.                      Mokesčių administratorius turėjo objektyviais ir patikimais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėliojimais paneigti informaciją, užfiksuotą kvituose, kurių galiojimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno AVMI nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis į Bendrovės sąskaitą 2008–2009 m. pervedė 505 100 Lt, todėl nėra aišku, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta, kad minėtais pavedimais nebuvo pervestos pareiškėjos 2009 m. Bendrovei grąžintos ir kvituose nurodytos piniginės lėšos. Net ir paaiškėjus, kad Bendrovės atskaitingas asmuo (pareiškėjos sutuoktinis) neįnešė iš pareiškėjos paimtų pinigų į Bendrovės kasą ar banko sąskaitą, papildomu GPM turi būti apmokestintas būtent jis, o ne pareiškėja.

9.3.                      Kauno AVMI beveik 3,5 m. vykdžiusi pareiškėjos patikrinimą, nenustatė, kad pareiškėja iš Bendrovės gautas pinigines lėšas faktiškai būtų panaudojusi savo reikmėms. Be to, šie pinigai turėjo būti vertinami kaip sutuoktinių bendros pajamos, kurios turėjo būti paskirstytos sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos gali būti nukrypstama tik teismo sprendimu ir (ar) sutuoktinių susitarimu. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinio 2010 m. gauti 775 900 Lt buvo priskirti tik sutuoktinio pajamoms, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir neįrodo, kad pareiškėjos iš Bendrovės gauti 45 651,96 Eur buvo skirti pareiškėjos asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas teisiniais argumentais neatsakė, kokiu pagrindu Kauno AVMI turėjo teisę statybos išlaidas nustatyti taikant dviejuose informacijos šaltiniuose užfiksuotų ženkliai besiskiriančių duomenų vidurkį. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl toks išlaidų apskaičiavimo būdas neva yra tikslesnis ir patikimesnis, neva labiau atitinkantis protingumo ir teisingumo principus.

10.       Atsakovas VMI atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

IV.

11.       Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno AVMI 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota 7 281,63 Eur GPM, 4 658,42 Eur GPM delspinigių, 1 796,22 Eur PSD įmokų, 1 228,44 Eur PSD įmokų delspinigių, skirta 729 Eur GPM bauda ir 180 Eur PSD įmokų bauda, bei dėl šį sprendimą patvirtinusių VMI 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir MGK 2017 m. kovo 6 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. 

12.       Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų ginčijamiems sprendimams panaikinti, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai mokesčių administratoriaus išvadomis, nenurodydamas, kodėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus dėl pareigos vadovautis pateiktais kvitais, sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, dėl nepagrįsto vidurkio skaičiavimo nustatant statybos išlaidas ir kt. Pareiškėjos nuomone, teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

13.       Kauno AVMI pareiškėjos GPM ir PSD įmokų patikrinimą atliko už 2007–2011 metus. Mokesčių administratorius nustatė, kad 2009–2010 m. Bendrovė pervedė į pareiškėjos sąskaitą iš viso 185 920 Lt (mokėjimo pavedimuose nurodyta, kad pervedamas avansas arba pagal sutartį), o pareiškėja 2009 m. lapkričio 2 d. Bendrovei pervedė 28 292,92 Lt, mokėjimo pavedime nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas. Pareiškėja paaiškino, kad iš Bendrovės gautus pinigus (išskyrus 5 360 Lt) grąžino į Bendrovės kasą, atiduodama juos savo sutuoktiniui R. R.. Pareiškėja pateikė Bendrovės pinigų priėmimo kvitų kopijas 152 267 Lt sumai, tačiau R. R. mokesčių administratoriui Bendrovės apskaitos dokumentų nepateikė, todėl mokesčių administratorius negalėjo nustatyti, kad Bendrovės pareiškėjai pervesti pinigai buvo grąžinti Bendrovei ir apskaityti Bendrovės kasoje. Mokesčių administratorius sprendė, kad pareiškėjos pateiktos pinigų priėmimo kvitų kopijos neatitinka nustatytų pinigų priėmimo į juridinio asmens kasą reikalavimų, taip pat atsižvelgė į tai, kad R. R. yra asmuo, susijęs su pareiškėja (jos sutuoktinis). Mokesčių administratorius darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, jog jai Bendrovės pervesti pinigai buvo grąžinti Bendrovei. Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėja siekė nemokėti GPM nuo iš Bendrovės gautų 157 627,08 Lt (185 920 Lt – 28 292,92 Lt) ir taip gauti mokestinę naudą.

14.       Kauno AVMI 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patvirtino 2016 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-416 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiuotos GPM ir PSD įmokų sumos. Patikrinimo akte nurodyta, kad mokestinio patikrinimo laikotarpio pradžiai (2007 m. sausio 1 d.) turimo turto bei dovanoto turto vertė, uždirbtos pajamos ir patirtos išlaidos mokestinio patikrinimo laikotarpiu (2007–2011 m.) skiriamos lygiomis dalimis pareiškėjai ir R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 ir 3.117 straipsnių nuostatomis (MGK byla, I t., b. l. 76 antra pusė). Patikrinimo akte vertintos ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio (R. R.) vartojimo išlaidos (MGK byla, I t., b. l. 77 antra pusė). Mokesčių administratorius vertino, kad sutuoktiniai vartojimo išlaidoms išleido ne pateiktame paaiškinime nurodytą, o kitą sumą, taip pat vertino pareiškėjos sutuoktinio R. R. pateiktos vienkartinės gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijos duomenis, darė bendrą sutuoktinių pajamų ir išlaidų analizę pareiškėjos mokestiniu tikrinamuoju laikotarpiu (MGK byla, I t., b. l. 78–79, 85 antra pusė). Kauno AVMI 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendime taip pat nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu, gautos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą ir patirtos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu (2007–2011 m.) priskirtos abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, t. y. po 402 500 Lt. Mokesčių administratorius nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis nepateikė jokių dokumentų gyvenamojo namo statybai patirtoms išlaidoms pagrįsti, todėl namo statybos kaina nustatyta vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis (MGK byla, I t., b. l. 51). Kauno AVMI minėtame sprendime konstatavo, kad mokestinio patikrinimo metu atlikus pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2007–2011 m. pajamų ir išlaidų analizę, buvo nustatyta, kad minėtu laikotarpiu sutuoktiniams užteko gautų pajamų patirtoms išlaidoms padengti (MGK byla, I t., b. l. 52).

15.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį mokestinį ginčą, vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias ne tik su pareiškėjos bet ir su jos sutuoktinio pajamomis ir išlaidomis. Vadinasi, teismo sprendimas šioje byloje turi įtakos pareiškėjos sutuoktinio R. R. teisėms ir pareigoms.

16.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nors pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, jos sutuoktinis R. R. nenurodytas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau, atsižvelgiant į skundo dalyką bei faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo jį įtraukti į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 33 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad LVAT dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į administracinės bylos procesą tokio pobūdžio bylose nuosekliai laikosi nurodytos pozicijos (žr., pvz., 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-442/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-499-442/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-493-602/2019).

17.       ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ir dėl pareiškėjos sutuoktinio R. R., kuris nebuvo įtrauktas į procesą, teisių ir pareigų, tuo padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra besąlyginis pagrindas teismo sprendimui panaikinti.

18.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, pareiškėjos apeliacinio skundo prašymas priteisti iš atsakovo 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, šiuo metu nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė