Civilinė byla Nr. 2A-208-407/2015

            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01608-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 87.; 88.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,AutoRental LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1368-232/2014 pagal ieškovo Vokietijos bendrovės Bayer Aktiengesellschaft ieškinį nurodytam atsakovui dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Bayer AG 2013 m. liepos 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,AutoRental LT“, prašydamas uždrausti atsakovui naudoti domeną www.aspirinas.lt (toliau – ir Ginčo domenas); įpareigoti atsakovą perduoti Ginčo domeną ieškovui; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovui bet kokiu būdu perleisti Ginčo domeną tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti jo registraciją (I b. t., 1 – 5 l.).

Nurodė, kad ieškovas yra tarptautinis chemijos pramonės koncernas, kuriam priklauso visame pasaulyje plačiai žinomas prekių ženklas ,,ASPIRIN“; vaistas šiuo pavadinimu buvo sukurtas dar 1897 m. ir yra vienas plačiausiai naudojamų vaistų pasaulyje; Lietuvoje galioja žodinio prekių ženklo ,,ASPIRIN“ registracija Nr. 8053 (paraiškos padavimo data 1993-03-03; registracijos data – 2023-03-03; prekių ženklas registruotas 5 klasės prekėms ,,farmaciniai preparatai“ pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją žymėti; toliau – Ieškovo prekių ženklas).

Ieškovo teigimu, atsakovas UAB ,,AutoRental LT“ 2013 m. birželio 4 d. registravo domeną www.aspirinas.lt, šiam domenui yra sukūręs profilį www.facebook.com svetainėje. Pasak ieškovo, atsakovas Ginčo domeną įsigijo iš ankstesnio domeno savininko D. T., kuriam ieškovas buvo pateikęs pretenziją dėl Ginčo domeno registracijos, o 2013 m. gegužės 10 d. pretenzija dėl Ginčo domeno registracijos buvo pateikta ir atsakovui.

Pasak ieškovo, atsakovo nesąžiningumą registruojant domeną www.aspirinas.lt patvirtina šios aplinkybės: ieškovas turi ankstesnes teises į prekių ženklą ,,ASPIRIN“ (reg. Nr. 8053); atsakovas įregistravo iš esmės identišką ieškovo prekių ženklui domeną, sulietuvindamas ir pridėdamas galūnę ,,-as“. Ieškovo teigimu, atsakovas žinojo apie ieškovą ir jam priklausantį prekių ženklą, taigi Ginčo domeną pasirinko sąmoningai; įsigijo jį iš ankstesnio savininko D. T., kuriam ieškovo vardu buvo patikta pretenzija; atsakovas apie pretenziją buvo informuotas; atsakovas atsisakė ieškovo pasiūlytos 100 Lt kompensacijos, kuri padengtų realias domeno registracijos išlaidas ir pareikalavo 10 000 Lt dydžio sumos už Ginčo domeno pardavimą, taip siekdamas nesąžiningai pasipelnyti. Ieškovo teigimu, suvedus adresą www.aspirinas.lt, atsidaro šio domeno vardu sukurtas profilis www.facebook.com svetainėje, kuriame nurodoma, kad šis domenas yra parduodamas ir nurodomas atsakovo telefono numeris; tai, jog Ginčo domenas atsakovo vardu buvo įregistruotas 2013 m. birželio 4 d., o praėjus kelioms savaitėms po jo įsigijimo, jis siūlomas parduoti, patvirtina faktą, kad atsakovas Ginčo domeną registravo neturėdamas rimtų ketinimų jo naudoti.

Ieškovo teigimu, jam priklausantis prekių ženklas turi reputaciją Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą, todėl atsakovo veiksmai gali klaidinti vartotojus dėl interneto svetainės www.aspirinas.lt priklausomumo; vartotojų klaidinimas gali padaryti žalą ieškovo prekių ženklo reputacijai.

Pasak ieškovo, prašydamas teismo taikyti teisių gynimo būdą – uždrausti atsakovui naudoti Ginčo domeną ir įpareigoti atsakovą perduoti minėtą domeną ieškovui, jis gina savo teises visais CK 1.138 straipsnyje numatytais civilinių teisių gynimo būdais, prašydamas teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretus tos civilinės teisės gynimo būdo; tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą asmuo gali pasirinkti savo nuožiūra.

Atsakovas UAB ,,AutoRental LT“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 41–44 b. l.). Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, kartu su juo teismui nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes ar teisės normų, kurių pagrindu negaliotų ar kurioms prieštarautų Ginčo domeno įsigijimo sandoris; pareikštu ieškiniu siekiama be teisinio pagrindo neatlygintinai užvaldyti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovo teigimu, byloje netaikytinas 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos Reglamentas Nr. 874/2004, nustatantis .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Reglamentas Nr. 874/2004), kadangi jis nėra tinkamai paskelbtas ir neturi teisinės galios Lietuvoje. Atsakovo teigimu, ieškovas teises į Ginčo domeną galėjo įgyti dar 1993 m., kartu su prekių ženklo ,,ASPIRIN“ registracija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, uždraudė atsakovui UAB „AutoRental LT“ naudoti domeną www.aspirinas.lt; įpareigojo atsakovą perduoti Ginčo domeną ieškovui Bayer AG, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas:  288 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. 

Teismo teigimu, bylos duomenys patvirtina ieškovo prekių ženklo reputaciją; nustačius, kad žymuo „aspirinas“ yra klaidinamai panašus tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek ir tarimo aspektais į ieškovui priklausantį prekių ženklą „aspirin“, akivaizdu jog susidaro galimybė, kad vartotojai gali būti klaidinami, kad Ginčo domenas priklauso plačiai žinomai bendrovei, gaminančiai visame pasaulyje plačiai vartojamus vaistus.

Teismas nurodė, kad nors atsakovo veikla yra susijusi su automobiliu remontu ir nuoma, t.y. nepanaši į ieškovo bendrovės veiklą, nagrinėjamu atveju taikytinas PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nes ieškovo prekių ženklo teisinės apsaugos ribos dėl turimos reputacijos yra platesnės, todėl apsauga galioja ir veiklai, nesusijusiai su vaistų gamyba ir pardavimu. Be to, teismo teigimu, atsakovas, įsigijęs Ginčo domeną, paskelbė jį parduodąs, o tai rodo nesąžiningą jo siekį pasipelnyti, todėl taikytinas ir Reglamento 874/2004 21 straipsnis, reglamentuojantis ginčytinus ir piktnaudžiavimo atvejus domeno vardo panaikinimo procedūroje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,AutoRental LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti ir pritesti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (II b. t., 44 – 48 l.). Atsakovas, iš esmės pakartodamas atsiliepimo į ieškinį argumentus, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje nenurodytas juridinis ieškinio pagrindas; kad ieškovas nėra įgijęs išimtinių teisių į žymenį ,,aspirinas“, neregistravo tokio domeno savo vardu; kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl Ginčo domeno įsigijimo sandorio negaliojimo ar šio sandorio prieštaravimo imperatyvioms, Lietuvoje galiojančioms teisės normoms. Atsakovo teigimu, apygardos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad Lietuvoje nėra domenų vardų teisinio reglamentavimo, iš esmės pripažino, kad ieškinys yra teisiškai nepagrįstas.

Ieškovas Bayer AG atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (II b. t., 53–58l.). Ieškovas, iš esmės pakartodamas procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, argumentus, nurodo, kad apygardos teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje, Ginčo domeno vardas ,,aspirinas“ laikytinas klaidinamai panašiu į ieškovo prekių ženklą ,,ASPIRIN“, kadangi skiriasi tik galūne ,,-as“; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisėtas nuosavybės teises į Ginčo domeną. Ieškovas pažymi, kad pareikštu ieškiniu buvo siekiama apginti pažeistas ieškovo teises, tačiau nebuvo siekiama pripažinti negaliojančiu atsakovo sudaryto Ginčo domeno perleidimo sandorio, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai sandorio galiojimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.).

Dėl uždraudimo naudoti domeną

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje nesant domenų vardų teisinio reglamentavimo, pagrindiniai teisės aktai, kurie taikytini sprendžiant ginčus dėl neteisėto domenų vardų naudojimo, yra Civilinis kodeksas, Prekių ženklų įstatymas (toliau - PŽĮ) bei Konkurencijos įstatymas (toliau - KĮ), taip pat teisingai sprendė dėl taikytinos teisės analogijos bei Europos Sąjungos teisės – Reglamento Nr. 874/2004.

CK 1.8 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija), o vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija).

PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms, o pagal PŽĮ 50 straipsnio 1 dalį, prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti teises, įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Be to, pagal KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.

2004 m. balandžio 28 d. Komisijos Reglamento 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo įregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ir teisėtų interesų; b) buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai. To paties straipsnio 3 dalies (a) punkte  nustatyta, kad nesąžiningumas, kaip apibrėžta 1 dalies (b) punkte, gali būti įrodytas, kai iš aplinkybių matyti, kad domeno vardas buvo užregistruotas ar įsigytas visų pirma siekiant parduoti, išnuomoti ar kitaip perduoti tą domeno vardą pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nurodytame Reglamento 874/2004 21 straipsnyje nepateiktas baigtinis nesąžiningumo aplinkybių sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014). Pagal nurodyto Reglamento 874/2004 10 straipsnio 1 dalį, „ankstesnės teisės“, inter alia, reiškia ir registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas ir, tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisėtu interesu negali būti domeno vardo, kaip tokio, įregistravimo faktas per se. Domeno vardo įregistravimas gali būti nulemtas tiek teisėtų, tiek neteisėtų interesų; kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolimesnį naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog domeno vardas be savo tiesioginės techninės funkcijos atlieka ir identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas; domenų įkūrimo ir panaikinimo procedūra numatyta Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto (toliau – KTU ITPI) „.lt domeno“ procedūriniame reglamente (toliau – Procedūrinis reglamentas)(Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-90/2012; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-571/2014).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Ginčo domenas yra sudarytas prie ieškovo įregistruoto prekių ženklo ,,ASPIRIN“ pridedant lietuvių kalboje naudojamą galūnę –as ir dėl šios priežasties yra panašus į ieškovo prekių ženklą vizualiai, fonetiškai bei semantiškai, todėl gali klaidinti vartotoją dėl Ginčo domeno priklausomumo ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip registruoto prekių ženklo savininko, teises ir interesus, prieštarauja sąžiningai praktikai bei silpnina ieškovo prekių ženklo reputaciją. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė savo intereso naudoti ar įregistruoti Ginčo domeno vardą ar kad įgijo teisėtą interesą į tokį vardą, pagrįstai uždrausdamas atsakovui PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies pagrindu naudoti Ginčo domeno vardą komercinėje veikloje, o savo išvadas tinkamai motyvavo sprendime.

Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovo prekių ženklas ,,ASPIRIN“ yra plačiai žinomas Lietuvoje, kadangi šis prekių ženklas nėra pripažintas plačiai žinomu įstatymo nustatyta tvarka (PŽĮ 9 str.), tačiau tai nepaneigia teismo išvados, jog atsakovas neturi teisėto intereso į Ginčo domeną, kad ieškovas yra tikrasis žymens ,,ASPIRIN“ kilmės šaltinis ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo teismo sprendimo.

Bylos duomenimis, atsakovas Ginčo domeną savo vardu įregistravo 2013-06-04, registre nurodant, kad domeno užsakovo kontaktinis asmuo yra V. G., elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini) (I b. t., 14 l.); interneto svetainėje www.facebook.com sukurtame vartotojo profilyje ,,Aspirinas.lt“ nurodoma, kad ,,parduodamas domenas Aspirinas.lt, teirautis telefonu (duomenys neskelbtini)“ (I b. t., 19 l.), t. y. nurodomi tie patys atsakovo kontaktiniai duomenys. Ieškovo į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su atsakovu duomenimis, atsakovas nesutiko su ieškovo siūloma 100 Lt kompensacija už domeną ir nurodė, kad domenas parduodamas už 10 000 Lt sumą (I b. t., 23 l.).

Nurodytos aplinkybės patvirtina apygardos teismo išvadą, kad atsakovas, nebūdamas tikruoju žymens ,,aspirin“ ir (arba) ,,aspirinas“ šaltiniu, įregistravo Ginčo domeną savo vardu turėdamas ketinimų pasipelnyti, o tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi (Reglamento Nr. 874/2004 21 str. 3 d. (a) p.), juolab kad Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnyje nepateiktas baigtinis nesąžiningumo aplinkybių sąrašas.

Nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui ir apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas galėjo anksčiau už atsakovą įgyti teises į Ginčo domeną, registruodamas jį savo vardu, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, teismų praktikoje pripažįstama, jog principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolesnį naudojimą. 

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovui naudoti domeną www.aspirinas.lt (PŽĮ 38 str. 1 d. 1 p., KĮ 15 str. 1 d. 1 p., Reglamento Nr. 874/2004 21 str. 3 d. (a) p.).  

Dėl domeno perdavimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ir antrąjį ieškovo ieškinio reikalavimą dėl atsakovo vardu įregistruoto Ginčo domeno perdavimo ieškovui.

PŽĮ 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekių ženklo savininkas, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: pripažinti teises; įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

Procedūrinio reglamento 74 punktas numato, kad perdavimo procedūra domeno turėtojo teisės į domeną perduodamos kitam asmeniui ne domeno turėtojo laisva valia, o 76 punkto nuostatomis vienas iš pagrindų tokiai perdavimo procedūrai atlikti - įsiteisėjęs teismo (arbitražo) sprendimas, įpareigojantis domeno turėtoją perleisti nurodytam asmeniui teises į konkretų domeną (76.1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, įregistruodamas Ginčo domeną savo vardu, elgėsi nesąžiningai, teismas turėjo pagrindo aukščiau nurodytomis nuostatomis tenkinti ir antrąjį ieškinio reikalavimą dėl Ginčo domeno perdavimo ieškovui. Nesudaro pagrindo šios teismo sprendimo dalies panaikinimui apeliacinio skundo argumentai, kad nėra nuginčytas Ginčo domeno įsigijimo sandoris, kadangi pareikštu ieškiniu ginčijama Ginčo domeno teisinė registracija, o ne atsakovo nurodomo sandorio teisėtumas, juolab kad atsakovas, minėta, neįrodė teisėto intereso Ginčo domeno registracijai savo vardu (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl pasakyto nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo ieškovui nepateikus tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų (93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d., 178 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Danguolė Martinavičienė

Egidija Tamošiūnienė

Vigintas Višinskis