Civilinė byla Nr. 2-748-567/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02576-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
sekretoriaujant Robertai Valkauskienei, Justei Gibavičiūtei,
dalyvaujant ieškovams E. Z. ir T. Z.,
atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Z. ir T. Z. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai E. Z. ir T. Z. pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydami: priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovui T. Z. 261 377,45 Eur draudimo išmoką už sudegusį namą, ieškovui E. Z. 83 816,04 Eur draudimo išmoką už sudegusio namo daiktus, 150 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų teigimu, teismas turi įvertinti atsakovo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams ieškovų atžvilgiu, nes ieškovų padėtis buvo mažiau palanki nei atsakovo, sudarant draudimo sutartį, tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio. Nustačius, kad atsakovo taisyklės nesąžiningos, konstatuoti tai ir panaikinti jų galiojimą ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016). Nurodė, kad tarp ieškovo T. Z. ir atsakovo 2011 m. spalio 16 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria naudos gavėjo „Swedbank“, AB naudai buvo apdraustas gyvenamasis namas ir pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini). Namas apdraustas nauja verte 334 511,12 Eur sumai. 2013 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovo E. Z. ir atsakovo buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria nauja verte buvo apdraustas tame pačiame name esantis namų turtas 92 388,79 Eur sumai. 2014 m. sausio 12 d. sudegė namas, apdegė daržinė. 2014 m. sausio 16 d. atsakovo atstovas apžiūrėjo namą ir surašė defektinį aktą, nurodydamas, kad dėl namų turto apžiūrėjimo ir defektinio akto surašymo atvyks kitas atsakovo atstovas. Kitas atsakovo atstovas namų turtą atvyko apžiūrėti tik 2014 m. balandžio 10 d., surašė defektinį aktą ir žodžiu leido pasiimti iš namo visus daiktus. Daiktai iš namo nebuvo išvežti, kadangi atsakovo atstovas nepateikė rašytinio sutikimo juos išvežti, todėl vėliau būtų sunku įrodyti daiktų buvimą name. Gaisro metu nesudegė: ispaniškas miegamojo komplektas, virtuvės baldai su įranga, vaiko kambarys su baldais, darbo kambarys su baldais, kiti baldai, knygos, virtuvės baldų komplektas rūsyje. Atsakovas už sudegusį namą naudos gavėjui „Swedbank“, AB išmokėjo 51 965,11 Eur draudimo išmoką, nors ieškovai nebuvo pateikę atsakovui sutikimo dėl namo neatstatymo ar atstatymo ūkio būdu. Atsakovo pasirinktas žalos vertintojas UAB „Statybos procesų valdymas“ paskaičiavo, kad namui buvo padaryta 81 492,99 Eur žala, tačiau ieškovams nebuvo pateiktas turto žalos įvertinimo aktas, iš kurio būtų galima spręsti apie paskaičiuotos žalos dydžio pagrįstumą. Paaiškėjo, kad žalos dydis paskaičiuotas 2013 m. kainomis. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2015 m. birželio 17 d. sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovas nederino su ieškovais pastato atstatymo būdo ir nepagrįstai neišmokėjo likusios draudimo išmokos dalį, t. y. 29 469,95 Eur. Atsakovas 2015 m. liepos 28 d. įvykdė Lietuvos banko sprendimą, išmokėdamas ieškovui T. Z. 29 469,95 Eur sumą. Atsakovas sumokėjo 1 841,14 Eur palūkanų už 29 469,95 Eur draudimo išmokos neišmokėjimą nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. liepos 28 d., todėl patikslintame ieškinyje reikalavimas dėl 1 841,14 Eur palūkanų nereiškiamas. 2014 m. balandžio 29 d. atsakovas pervedė ieškovui E. Z. 8 572,75 Eur draudimo išmoką už sunaikintą turtą, t. y. 9,28 procentus nuo namų turto draudimo sumos. Tokia suma neatitinka protingumo, teisėtumo ir teisingumo kriterijų, nes visi likę daiktai yra sugadinti nepataisomai. Atsakovas neįrodė, kad namų turtas buvo sunaikintas tik 8 572,75 Eur sumai. Namų turtas buvo apdraustas nauja verte 92 388,79 Eur sumai, todėl, atsižvelgiant į jau išmokėtą sumą, ieškovui turi būti papildomai atlyginta 83 816,04 Eur suma. Daržinės, kuri buvo apdrausta namų turto draudimu, vertė 4 633,92 Eur, tačiau atsakovo atstovai iki 2018 m. jos neapžiūrėjo. Namas buvo sunaikintas visiškai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad namas buvo apdraustas nauja verte, atsakovas privalėjo skaičiuoti gaisro padarytą žalą namui nuo draudimo liudijime nurodytos 334 511,12 Eur draudimo sumos. Atsakovas neįrodė, kad namui buvo padaryta 81 492,99 Eur žala, t. y. 24,36 procentai nuo draudimo sumos. UAB „Ukmergės statyba“ skaičiavimais, namo atstatymo į pradinę padėtį kaina sudarytų 342 870,44 Eur, todėl iš jos atėmus išmokėtą 81 492,99 Eur sumą, atsakovas ieškovui T. Z. privalo sumokėti 261 377,45 Eur sumą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie draudimo išmokų sumažinimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, todėl privalo atlyginti ieškovams turtinę žalą. Teismas turėtų įvertinti atsakovo draudimo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams ieškovo atžvilgiu, nes, sudarant draudimo sutartis, ieškovų padėtis dėl galimybių derėtis ir informacijos lygio buvo mažiau palanki, nei atsakovo. Atsakovas penkis metus nevykdė savo prievolių, rašė skundus dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, klastos būdu pasiūlė išvežti namo daiktus, bandė įrodinėti daiktų nebuvimą name, sunaikino ieškovų tėvų atminimo daiktus, nes knygos, kurias sunaikino gamta, buvo kauptos visos kartos. Atsakovas, nevykdydamas sutartinių sąlygų, pasityčiojo iš ieškovo, kuriam kilo dideli psichologiniai, dvasiniai skausmai, išgyvenimai, emocinės depresijos, fiziniai nepatogumai. Visa tai patenka į neturtinės žalos sąvoką, todėl ieškovo E. Z. naudai priteistinas 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.38 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.245 str., 6.256 str., 6.998 str., Draudimo įstatymo 92 str., 96 str., 101 str.).
2. Atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškovų T. Z. ir E. Z. ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad už sudegusį namą išmokėta 83 276,20 Eur suma yra pakankama namui atstatyti draudėjo dėl gaisro apgadintą namą. Tą pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu. Apdraustas namas nuosavybės teise priklausė T. Z. ir buvo įkeistas „Swedbank“, AB. Bankas turėjo teisę gauti draudimo išmoką už sudegusį namą, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas būtų pasirinkęs (ne)atstatinėti namą, nes bankas buvo naudos gavėjas ir hipotekos kreditorius. UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertai nustatė, kad sudegusio namo atstatymo kaina ūkio būdu būtų 81 492,99 Eur. Tokia suma ir buvo išmokėta draudėjui T. Z. ir naudos gavėjui „Swedbank“, AB. Draudėjas neginčijo UAB „Statybos procesų valdymas“ paskaičiavimų. Byloje atliktos ekspertizės metu nustatyta, kad sudegusio gyvenamojo namo atstatymo vertė 2018 m. kainomis yra 224 912 Eur. Ekspertizė yra deklaratyvaus pobūdžio, nes ekspertas nevertino pastato būklės. Ekspertas turėjo atsakyti į klausimą, kokie yra nuostoliai dėl 2014 m. sausio 12 d. kilusio gaisro, o ne kiek kainuoja pastatyti naują namą. Atsakovas papildomai kreipėsi į UAB „Smart Claims“, kurio ekspertai nustatė, kad ginčo namui dėl gaisro buvo padaryta 87 837 Eur žala. Neturtinė žala negali būti priteista, nes tai prieštarautų turto draudimo kompensavimo principui, kuris aprėpia tik finansinius draudėjo nuostolius. Draudėjas po gaisro paliko namą neprižiūrėtą, todėl namas buvo apgadintas dėl gamtos poveikio. Atsakovo atstovas 2014 m. sausio 16 d. surašė ir E. Z. pasirašė defektinį aktą, kuriame nustatė, kad gaisro metu namo antrame aukšte apdegė dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda, veidrodis. Pirmame aukšte vandeniu buvo aplieti mikrobangų krosnelė, rašomasis stalas, kilimai, žurnalinis staliukas, minkštų baldų komplektas. 2014 m. pavasarį ieškovas E. Z. pateikė atsakovui sąrašą visų sudegusių daiktų, kurių vertė 243 193,64? Eur. Kadangi greitai nepavyko nustatyti sudegusio namų turto vertės, nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių daiktų turėjimą nurodytai sumai, buvo priimtas spendimas išmokėti avansinę išmoką. Vėliau ieškovas pateikė duomenis apie sudegusius daiktus, jų vertę, įsigijimo vietas, laiką, tačiau ši informacija buvo neišsami ir netiksli, todėl atsakovas negalėjo nustatyti, kur buvo įsigyti daiktai bei kokia jų vertė. Atsakovas kreipėsi į draudėjo nurodytas turto įsigijimo vietas, tačiau pagal prekybininkų pateiktus atsakymus nustatyta, kad draudėjas nebuvo įsigijęs nurodytų daiktų 38 924,93 Eur sumai (vyriški kirpto bebro kailiniai, drabužinė, miegamojo baldų komplektas, itališki darbo kambario baldai, du televizoriai, kompiuteris, kavos aparatas). Draudėjas bando gauti draudimo išmoką už daiktus, kurių greičiausiai nebuvo įgijęs, todėl atsakovas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Pagal draudimo taisykles atsakovas turi teisę nuo 15 iki 50 procentų mažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas nesiėmė priemonių žalai sumažinti, nepateikė informacijos apie turėtą turtą (CK 4.171 str., 6.193 str.; Draudimo įstatymo 96 str.).????????????
3. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į ieškovų T. Z. ir E. Z. ieškinį, prašydamas ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2014 m. kovo 28 d. gavo atsakovo pranešimą apie „Swedbank“, AB nekilnojamajam turtui padarytą žalą ir paskaičiuotą preliminarią maksimalią 66 612,60 Eur dydžio išmoką. 2014 m. balandžio 28 d. atsakovas pervedė 51 965,11 Eur sumą, iš kurios 33 700,99 Eur suma buvo apmokėti visi T. Z. įsipareigojimai bankui pagal 2009 m rugsėjo 16 d. kredito sutartį, o likusi suma buvo pervesta į T. Z. sąskaitą.??????????????????
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. 2011 m. spalio 16 d. tarp ieškovo T. Z. ir atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria naudos gavėjo „Swedbank“, AB (hipotekos kreditoriaus) naudai buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Namas apdraustas nauja verte 334 511,12 Eur sumai. Pagalbinių pastatų draudimu nauja verte bendrai 27 224,28 Eur sumai buvo apdrausti pagalbiniai ?pastatai: daržinė (4 633,92 Eur?), tvartas (14 770,62), ūkinis pastatas (6 082,02 Eur), šulinys (1 737,72 Eur).???????????????
5. 2013 m. gruodžio 15 d. tarp ieškovo E. Z. ir atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria nauja verte buvo apdraustas name (duomenys neskelbtini), esantis turtas 92 388,79 Eur sumai.
6. 2014 m. sausio 12 d. kilo gaisras name (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko apžiūros protokole nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), antro aukšto langų paketai išdužę, stogo konstrukcijos apdegusios. Pirmas aukštas ir garažas nuo ugnies nenukentėjo, vandeniu apipilti baldai, sienos, lubos, kiti daiktai. Rūsio patalpos nuo gaisro nenukentėjo. Prie katilo šalia pelenų skyriaus ant betoninių grindų guli stiklinis butelis su skysčiu, iš kaklelio kyšo medžiagos skautė. Šalia vakarinės sienos trijų rietuvių malkų galai apdegę. Tarp rietuvių ant grindų guli stiklo šukės, išsilydžiusios plastmasės liekanos, stiklinės talpos kakliuko liekanos su kyšančia medžiagine skiaute. Laiptai, vedantys į antrą aukštą, nuo gaisro nenukentėjo. Antrame aukšte apdegė baldai, sienos, perdenginys, stogo konstrukcijos, ant grindų guli apšiltinimo medžiaga. Medinėje ūkinio pastato dalyje, viduje ties pietine siena, stovi lengvojo automobilio padangos. Ties jomis apdegusi 0,5 kv. m sienos dalis. Nuo ūkinio pastato 5 metrai į vakarus ant pievelės guli lengvojo automobilio padanga, dviejose vietose apdegęs protektorius. Du metrai į pietus nuo ūkinio pastato stovi automobilis BMW, kuris nuo gaisro nenukentėjo.
7. 2014 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pranešime nurodyta, kad 2014 m. sausio 12 d. 6.40 val. Ukmergės rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba užgesino degantį namą (duomenys neskelbtini), ir reikalinga apsaugoti turtą, nes nėra namo šeimininkų. Sudegė namo antras aukštas, stogas. Gaisrininkai pirminės apžiūros metu gaisro židinio ir priežasties nerado. Rūsyje rastos apdegusios kelios malkos, tačiau rūsys ir pirmas aukštas neapdegęs. Ūkiniame pastate, esančiame šalia namo, viduje apdegusi siena, kuri nuo namo užsidegti negalėjo. Visą dieną E. Z. į policiją nesikreipė, su juo susisiekti nepavyko. Apklaustas liudytojas, kuris iškvietė gaisrinę, nurodė, kad apie 19 val. E. Z. buvo atvažiavęs prie namo, tačiau išvažiavo ir su juo vėliau susisiekti ir apžiūrėti namo nepavyko.
8. 2014 m. sausio 16 d. atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, surašė du defektinius aktus dėl namo ir namo turto sugadinimo. Namo defektiniame akte nurodyta, kad: gaisro metu sudegė, apdegė, įgriuvo šlaitinis stogas; antrame aukšte sudegė, įgriuvo apie 130 kv. m dažytų lubų; sudegė, aprūko apie 200 kv. m dažytų sienų; apdegė 40 kv. m grindų laminato; sudegė apie 90 kv. m grindų kiliminės dangos; pirmame aukšte aplieta 130 kv. m dažytų lubų, 200 kv. m dažytų sienų, 80 kv. m grindų laminato; aprūko 50 kv. m grindų plytelių; aprūko, pažeisti mediniai laiptai. Bendras namo plotas 398,15 kv. m, paskutinio remonto data – 2012 m. Namo turto defektiniame akte, kurį pasirašė E. Z., nurodyta, kad gaisro metu namo antrame aukšte apdegė dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda, veidrodis. Pirmame aukšte vandeniu buvo aplieti mikrobangų krosnelė, rašomasis stalas, kilimai, žurnalinis staliukas, minkštų baldų komplektas.
9. 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 15 d. raštais ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įpareigojo E. Z. pateikti gaisro metu pažeisto turto įsigijimo dokumentus ir pažeisto turto sąrašą.
10. 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkūrimo sąnaudų vertės nustatymo akte nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), statybos resursų sąnaudos, reikalingos namo atkūrimui pagal pateiktus inventorizacijos duomenis į buvusią iki sugadinimo padėtį, sudaro 81 492,99 Eur. Namo apžiūra atlikta 2014 m. sausio 29 d. Tyrimą užsakė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Namo konstrukcijų vizualinę ekspertizę atliko ekspertas E. L., turintis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą ypatingo statinio specialiųjų statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą. Statybos kainos atkuriamosios vertės nustatymą atliko ekspertė L. S., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo pareigas.
11. 2014 m. balandžio 7 d. raštu „Swedbank“, AB informavo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantį per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kad sutinka su paskaičiuota 66 612,60 Eur draudimo išmoka už bankui hipotekos lakštu įkeistą namą (duomenys neskelbtini), kuriam taikoma draudimo apsauga pagal 2011 m. gruodžio 15 d. draudimo liudijimą. Rašte nurodyta, kad draudimo išmoka pervestina į banko sąskaitą, mokėjimo paskirį nurodant – kredito ir kitų pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį mokėtinų sumų dengimui, kredito gavėjas T. Z..
12. 2014 m. balandžio 25 d. ieškovas E. Z. pateikė atsakovui sugadintų/dingusių daiktų sąrašą, kuriame nurodyta, kad gaisro metu sudegė arba buvo aplieti iš viso 129 kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė, garso, vaizdo ir organizacinė technika, drabužiai, namų apyvokos daiktai, knygos, pinigai, juvelyriniai dirbiniai, papuošalai, vertybiniai popieriai ir pan.) bendrai 243 193,64 Eur sumai. Sąraše nurodyta, kad turtas už grynuosius pinigus buvo įsigytas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m.??????
13. 2014 m. balandžio 28 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, už sudegusį namą pervedė „Swedbank“, AB 51 965,11 Eur draudimo išmoką, iš kurios 33 700,99 Eur suma buvo apmokėti visi T. Z. įsipareigojimai bankui pagal 2009 m rugsėjo 16 d. kredito sutartį, o likusi 18 264,12 Eur suma buvo pervesta į T. Z. sąskaitą.?????????????
14. 2014 m. balandžio 29 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, už sugadintą namų turtą išmokėjo E. Z. 8 572,75 Eur draudimo išmoką.
15. 2014 m. birželio 3 d. raštu ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įpareigojo E. Z. pateikti papildomą informaciją apie sudegusių daiktų tikslią įsigijimo datą, vertę ir vietą.
16. 2015 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31161-15 dėl E. Z. galimo sukčiavimo, siekiant išvilioti iš ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, draudimo išmoką už 2014 m. sausio 12 d. name (duomenys neskelbtini), sudegusius daiktus.
17. 2014 m. birželio 6 d. raštais ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į E. Z. nurodytas prekių įsigijimo vietas: 1) UAB „Bgn, Kintvilė parduotuvė“ dėl 1 563,95 Eur vertės vyriškos odinės striukės pardavimo 2013 m. rudenį; 2) UAB „Karališkas tigras“ dėl 5 213,16 vertės moteriškų audinės puskailinių 2012 m. ir 1 679,80 Eur vyriško kašmyro palto pardavimo 2013 m. rudenį; 3) UAB „Vitedra“ dėl 2 548,66 Eur vertės vyriškų bebro kailinių pardavimo 2013 m. rudenį; 4) UAB „Senukų prekybos centras“ dėl 1 303,29 Eur vertės lyginimo sistemos Philips pardavimo 2013 m. rudenį; 5) UAB „Tošva“ dėl 3 475,44 vertės drabužinės pardavimo 2013 m. vasarą; 6) UAB „Aneroidas“ dėl 13 322,52 Eur vertės miegamojo komplekto, 9 267,84 Eur vertės darbo kambario itališkų baldų pardavimo 2013 m. vasarą; 7) UAB „Mediashop“ dėl dviejų 5 386,93 Eur ir 3 620,25 Eur vertės Samsung televizorių įsigijimo 2013 m. vasarą ir rudenį; 1 013,67 Eur vertės De Longhi kavos aparato, 868,86 Eur vertės Ecomputers kompiuterio, 781,97 Eur vertės namų kino Samsung pardavimo 2013 m. rudenį. UAB „Mediashop“ pateikė atsakymą, kad 1) nurodyto modelio Samsung televizorius 2013 m. vasarą nebuvo parduotas, tačiau buvo parduotas 2013 m. gruodžio mėn. už 3 918,25 Eur; 2) kito modelio televizoriai buvo parduoti 2013 m. rudenį, tačiau jų kaina buvo 2 693,47 Eur; 3) 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo parduota po vieną kompiuterį Elektromarkt bazėje ir Elektromarkt Akropolyje, tačiau jų kaina buvo 810,93 Eur ir 789,61 Eur; 4) 2013 m. rugpjūčio–spalio mėn. nebuvo parduotas DeLonghi kavos aparatas. UAB „Aneroidas“ ir UAB „Tošva“ pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad nurodytu laikotarpiu nurodytų prekių nepardavė. UAB „Senukų prekybos centras“ pateikė atsakymą, nurodydamas, kad pagal pateikus duomenis neturi galimybės atsakyti į pareiškėjo užklausą.
18. 2015 m. birželio 17 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendimu iš dalies patenkintas pareiškėjų E. Z. ir T. Z. reikalavimas, rekomenduojant draudikui išmokėti neišmokėtą 29 469,95 Eur draudimo išmoką, kuri visa apimtimi atlygintų 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkūrimo sąnaudų vertės nustatymo akte nurodytas apdrausto pastato atstatymo išlaidas, dalį.
19. 2015 m. liepos 28 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pervedė į T. Z. sąskaitą 29 469,95 Eur draudimo išmoką už sudegusį namą.
20. 2015 m. rugsėjo 25 d. antstolės N. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. 9.30 val. pradėjo vykdyti E. Z., atstovaujančio T. Z. pagal 2014 m. sausio 23 d. įgaliojimą, prašymą konstatuoti faktines aplinkybes name (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad namas yra be stogo, nėra antro aukšto šoninių sienų, langų. Prieškambario sienos, lubos, grindys šlapios, atsilupusios ir nukritusios sušlapusios gipso kartono plokštės. Fojė sienos ir lubos šlapios, gipso kartono plokštės nukritusios, ant grindų tinko krūvos. Svetainės sienos ir grindys šlapios, perdengimo plokštės šlapios, ant grindų vanduo, baldai šlapi ir supeliję. Vaiko kambario sienos, lubos, knygos, baldai šlapi, supeliję. Darbo kambario lubos, sienos ir grindys šlapios, ant baldų nukritęs tinkas. Tualete šlapia. Laiptai, vedantys į antrą aukštą, šlapi, supeliję, apkritę tinko gabalais. Antras aukštas neturi sienų, pertvarų, langų, išorinėje pusėje aprūkęs kaminas. Rūsio lubos, sienos, grindys šlapios, daiktai ir baldai supeliję, šlapi, sienos pajuodusios.
21. 2016 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31161-15, nustačius, kad E. Z. veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymių. 2016 m. balandžio 13 d. Vilniau apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti.
22. 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas nusprendė ieškovų E. Z. ir T. Z. ieškinį tenkinti iš dalies: 1) priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovui T. Z. 1 841,14 Eur palūkanų už laiku neišmokėtą draudimo išmokos dalį; 2) likusioje dalyje ieškinį atmesti; 3) priteisti valstybei iš ieškovo E. Z. 14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; 4) iš teismo depozitinės sąskaitos atsakovui grąžinti 2016 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu pervestą 30 Eur įmoką.
23. 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutarė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; 2) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes bylą išnagrinėjo, nedalyvaujant ieškovams, nepareikalavo papildomų įrodymų, nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės.
24. 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė pavesti 2018 m. sausio 25 d. nutartimi paskirtą ekspertizę žalos dydžiui nustatyti atliki ekspertui S. M. (UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“), atsakant į klausimą, kokia 2014 m. sausio 12 d. gaisro metu apdegusio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atstatymo kaina.
25. 2018 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė pakeisti 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį; pavesti atlikti 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtą ekspertizę žalos dydžiui nustatyti ekspertui D. K.; pavesti ekspertui atsakyti į klausimą, kokia 2014 m. sausio 12 d. gaisro metu apdegusio gyvenamojo namo ir daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), atstatymo vertė 2018 metų kainomis (konkrečiai kiekvieno nekilnojamojo turto objekto).
26. 2018 m. liepos 26 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsakyme į E. Z. elektroninį laišką dėl namų turto defektinio akto nesurašymo, nurodyta, kad defektinis aktas buvo surašytas 2014 m. sausio 12 d. ir už sugadintą namų turtą buvo išmokėta 8 572,75 Eur išmoka. Dėl papildomos draudimo išmokos išmokėjimo vyksta ginčas, todėl jokie papildomi žalos administravimo veiksmai nebus atliekami.
27. 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo eksperto D. K. pateiktame teismo ekspertizės akte nurodyta, kad, praėjus 4 metams nuo gaisro, namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijos buvo pažeistos drėgmės ir jas būtina keisti. Statinio išorinės laikančios konstrukcijos yra gelžbetonio plokštės su polistirolo užpildu, kurios prisigėrė vandens ir prarado šilumos izoliacines savybes. Surenkamos perdangos plokštės buvo veikiamos drėgmės ir šalčio ciklų ir yra nesaugios eksploatuoti. Statinio laikančiosios konstrukcijos ir apdailiniai sluoksniai yra pažeisti drėgmės, pelėsio ir yra netinkamai tolimesnei eksploatacijai. Atlikus sąmatinius skaičiavimus 2018 m. kainomis, nustatyta, kad namo atstatymo vertė yra 224 912 Eur, daržinės – 50 Eur.
28. 2018 m. rugpjūčio 9 d. antstolės N. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad, E. Z. prašymu, namo (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto kambariuose, rūsyje ir garaže 53 nuotraukose buvo užfiksuota esamų daiktų (baldų, knygų ir kt.) būklė 2018 m. rugpjūčio 9 d.
29. 2018 m. rugsėjo 19 d. UAB „Ukmergės remontas“ pasiūlyme ir lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), nugriovimo darbus bendrovė gali atlikti už 49 238,53 Eur sumą.
30. 2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „Ukmergės remontas“ pasiūlyme ir objektinėje bei lokalinėje sąmatose nurodyta, kad bendrovė namo (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir atstatymo darbus, šildymo–vėdinimo, vandentiekio–nuotekų, elektrotechnikos darbus gali atlikti už 342 870,44 Eur sumą.
31. 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „Smart Claims“ nuostolių nekilnojamajam turtui įvertinime nurodyta, kad namui (duomenys neskelbtini), dėl gaisro buvo padaryta 87 837 Eur žala. Nuostolių suma namo atstatymo verte apskaičiuota 2014 m. vidutinėmis rinkos kainomis. Nuostoliai apskaičiuoti, remiantis 2014 m. sausio 16 d. objekto apžiūros aktu ir 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ padaryta objekto apžiūra, fotonuotraukomis, sąmatiniais skaičiavimais.
32. 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė paskirti byloje papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui D. K., atsakant į klausimą, kokia 2014 m. sausio 12 d. gaisro metu apdegusio gyvenamojo namo ir daržinės (duomenys neskelbtini) atstatymo kaina.
33. 2019 m. gegužės 3 d. teismo eksperto D. K. pateiktame papildomos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad, praėjus 5 metams nuo gaisro, namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir apdailiniai sluoksniai buvo pažeisti drėgmės, pelėsio ir yra netinkami tolimesnei eksploatacijai. Esamos pastato konstrukcijos nėra apsaugotos nuo atmosferos poveikio ir yra netinkamos tolimesnei eksploatacijai. Pastato šiltinamasis sluoksnis buvo veikiamas drėgmės ir šalčio, pažeistas gaisro ir ardymo padarinių. Daugiasluoksnės sieninės fasado ir rūsio plokštės nebuvo apsaugotos nuo atmosferos poveikio ir į šiltinamąjį sluoksnį prisigėrusi drėgmė pažeidė šilumos sluoksnio savybes, todėl plokštes būtina keisti. Pastato perdangos plokštės yra prisigėrusios drėgmės ir ant jų matyti gausu pelėsių. Keičiant sienines plokštes, yra tikimybė, kad jos bus pažeistos ir bus netinkamos antriniam panaudojimui. Pirmo aukšto apdaila (dažai, tinkavimas, plytelės, lubų karkasas) yra pažeista neatstatomai. Šildymo, vandentiekio–nuotekų ir elektros inžinerinės sistemos nuo lietaus ir šalčio poveikio yra pažeistos neatstatomai. Pastato durys ir laiptai keistini, kadangi yra pažeisti drėgmės. Rūsio mūrinės konstrukcijos ir kaminai paliekamos ir dezinfekuojamos. Daržinėje medinės konstrukcijos yra valomos, o pažeistos ugnies – keičiamos naujomis lentomis. Perskaičiavus sąmatinius skaičiavimus atstatymo verte 2019 m. kainomis, nustatyta, kad namo atstatymo vertė yra 232 323 Eur, daržinės – 42 Eur.
34. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokų išmokėjimo už gaisro metu apdegusį gyvenamąjį namą, daržinę ir namų turtą. Atsakovas kompensavo ieškovams dalį išmokėtų draudimo išmokų, t. y. ieškovui T. Z. už gaisro metu sugadintą namą, o ieškovui E. Z. už tame pačiame name gaisro metu sugadintą turtą. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovams išmokėtinų draudimo išmokų už namą ir namų turtą dydžių.
35. Pagal CK 6.987 str. 1 d. draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
36. Draudimo įstatymo 102 str. nurodyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimą išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009). Turto draudimo teisiniuose santykiuose yra įgyvendinamas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris iš esmės reiškia, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes, nustačius mažesnį už tikruosius nuostolius žalos dydį, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
38. Ieškovo T. Z. ir atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, sudarytos draudimo sutarties sudėtinė dalis yra Gyventojų turto draudimo taisyklės (ERGO, GTDT, 2010), kuriose nustatyta nuostolio dydžio nustatymo tvarka ir draudimo išmokos apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka ir terminai. Ginčo namas buvo apdraustas naująja verte 334 511,12 Eur sumai, daržinė – 4 633,92 Eur. Draudimo taisyklių 17.1.1 p. nustatyta, kad nauja vertė – tai apskaičiuoti pastato atkuriamieji kaštai, kurių reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkurti, pagaminti arba pastatyti, įskaitant visas papildomas išlaidas (konstravimo, planavimo, projektavimo, derinimo ir kt.), galinčias atsirasti naujo pastato statyboje. Draudimo taisyklių 27.4.3 p. nurodyta, kad kai pastatas apdraustas naująja verte ir yra sugadintas, tai nuostolio suma yra pastato remonto kaina. Siekdamas nustatyti draudimo išmokos dydį, atsakovas rėmėsi 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkūrimo sąnaudų vertės nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini), statybos resursų sąnaudos, reikalingos namo atkūrimui pagal pateiktus inventorizacijos duomenis į buvusią iki sugadinimo padėtį, sudaro 81 492,99 Eur. Atsakovas 33 700,99 Eur sumą išmokėjo hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB, padengdamas visus T. Z. įsipareigojimus bankui pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį, o likusi 47 734,07? Eur draudimo išmoka buvo išmokėta T. Z. ????????
39. Teismas pažymi, kad, kilus ginčui dėl paskaičiuotos išmokos dydžio pagrįstumo, draudėjui išliko teisė ginčyti draudiko atliktus paskaičiavimus. CPK 177 str. 2 d. išvardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys. CPK 177 str. 3 d. įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei CPK, nei kituose įstatymuose, nei draudimo sutarties taisyklėse nenustatyta, kad namo atstatymo išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu atsakovo nurodytose taisyklėse įrodinėjimo priemonėmis.
40. Kilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir papildoma teismo ekspertizė namo atstatymo vertei nustatyti.????? Teismo ekspertas pateikė papildomą išvadą, kad, atlikus sąmatinius skaičiavimus 2019 m. kainomis, nustatyta, kad namo atstatymo vertė yra 232 323 Eur, daržinės – 42 Eur.
41. Draudimo taisyklių 27.4.1.1 p. nurodyta, kad pastatas laikomas sunaikintu, jeigu jo remonto kaina viršija naujo tokio paties pastato statybos kainą iki draudžiamojo įvykio, išskaičiavus išlikusio turto naują vertę. Teismas pažymi, kad ginčo namas buvo apdraustas naująja verte 334 511,12 Eur sumai, o daržinė 4 633,92 Eur sumai. Teismo eksperto nustatyta namo atstatymo vertė yra 231 322,96 Eur, daržinės – 41,56 Eur. Vadinasi, namas ir daržinė pagal draudimo taisyklių nuostatas laikytini ne sunaikintu, o sugadintu turtu, kadangi atstatymo darbų kaina neviršija nurodyto turto vertės iki draudžiamojo įvykio.
42. CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas byloje teismo priimame sprendime.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime (CPK 218 str.). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir panašiai. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
44. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
45. Teismas konstatuoja, kad byloje pateikta teismo eksperto papildomos ekspertizės išvada yra išsami, aiški, išplaukianti iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Teismas pažymi, kad teismo eksperto apklausa žodžiu teismo posėdžio metu nėra būtina, nes žodinis paaiškinimas pagal raštu išdėstytą išvadą yra perteklinis. Papildomos ekspertizės išvada patvirtina, kad namo ir daržinės atstatymo kaštai apskaičiuoti pagal statybinę sąmatų skaičiavimo programą Sistela. Eksperto sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyti paskaičiuoti griovimo, ardymo darbai 13 704 Eur sumai, atstatymo darbai 147 651 Eur sumai, šildymo, katilinės įrengimo darbai ir medžiagos 13 552 Eur sumai, vandentiekio ir nuotekų įrengimo darbai ir medžiagos 3 475 Eur sumai, elektros sistemos montavimo darbai ir medžiagos 12 794 Eur, viso – 231 322,96 Eur. Daržinės lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad jos atstatymui būtina atlikti medienos paviršiaus mechaninį valymą, išardyti sienų apkalimą ir apkalti dailylentėmis, darbų vertė – 41,56 Eur. Atsakovas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, vadinasi, sutiko su atliktos ekspertizės išvadomis. Atsakovo argumentai, kad kitokią atstatymo kainą patvirtina 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkūrimo sąnaudų vertės nustatymo aktas (namo atkūrimo į buvusią padėtį kaina 81 492,99 Eur) ir 2018 m. rugsėjo 25 d. UAB „Smart Claims“ nuostolių nekilnojamajam turtui įvertinimu (87 837 Eur), kuris iš esmės buvo parengtas 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ konstrukcijų atkūrimo sąnaudų vertės nustatymo akto duomenimis, atmestini, kadangi nurodytų turto vertintojų paskaičiavimai negali paneigti didesnę įrodomąją galią turinčio įrodymo – papildomos teismo ekspertizės išvados.
46. Teismas pažymi, kad turto draudimo tikslas yra apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo nuostolius. Iki draudimo išmokos gavimo draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, todėl tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto darbus. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui, neatsižvelgiant į tai, ketina jis atkurti draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne, t. y. draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju draudimo išmokos išmokėjimas užtruko ilgą laiką iš esmės dėl atsakovo kaltės (net pagal atsakovo nustatytą atstatymo vertę draudimo išmokos dalis buvo neišmokėta iki Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo), todėl atsakovo argumentai dėl namo atstatymo kaštų yra visiškai nepagrįsti.
47. Teismas nesutinka su ieškovo T. Z. argumentais, kad už gaisro metu sugadintą namą ir daržinę jam turi būti išmokėta visa draudimo sutartyje (liudijime) nurodyta suma, t. y. už namą – 334 511,12 Eur, daržinę – 4 633,92 Eur. Draudimo įstatymo 102 str. nurodyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių. Atsakovo draudimo taisyklių 18.1 punkte nurodyta, kad gyventojų turto draudimo sutartyje nurodyta pastato draudimo suma yra draudiko įsipareigojimų riba, kuria pastarasis atsako pagal sudarytą draudimo sutartį. Vadinasi, draudimo išmokos dydis yra susietas ne su draudimo sutartyje nustatyta turto draudimo suma, o su realiai patirtais nuostoliais. Papildomos teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad gaisro metu sugadintam namui ir daržinei atstatyti reikalinga bendra 231 364,52 Eur, t. y. būtent nurodyta suma laikytina nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti draudikas.?????
48. CK 6.259 str. reglamentuoja skolininko atsakomybės mažinimą arba visišką atleidimą nuo atsakomybės, atsižvelgiant į kreditoriaus kaltę. CK 6.1013 str. 1 d. nurodyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas turi imti jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Draudimo taisyklių 29.7 p. nurodyta, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką nuo 15 iki 50 procentų, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė protingų priemonių žalai sumažinti. Draudimo taisyklėse nenurodyti konkretūs reikalavimai, kurių turėtų imtis draudėjas, siekiant nedidinti nuostolių, atsiradusių po draudžiamojo įvykio.
49. Papildomos teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad praėjus 5 metams nuo gaisro, namo konstrukcijos ir apdailiniai sluoksniai buvo pažeisti drėgmės, pelėsio ir yra netinkami tolimesnei eksploatacijai. Esamos pastato konstrukcijos nėra apsaugotos nuo atmosferos poveikio ir yra netinkamos tolimesnei eksploatacijai. Pastato šiltinamasis sluoksnis buvo veikiamas drėgmės ir šalčio, pažeistas gaisro ir ardymo padarinių. Daugiasluoksnės sieninės fasado ir rūsio plokštės nebuvo apsaugotos nuo atmosferos poveikio ir į šiltinamąjį sluoksnį prisigėrusi drėgmė pažeidė šilumos sluoksnio savybes, todėl plokštes būtina keisti. Pastato perdangos plokštės yra prisigėrusios drėgmės ir ant jų matyti gausu pelėsių. Pirmo aukšto apdaila (dažai, tinkavimas, plytelės, lubų karkasas) yra pažeista neatstatomai. Šildymo, vandentiekio–nuotekų ir elektros inžinerinės sistemos nuo lietaus ir šalčio poveikio yra pažeistos neatstatomai. Pastato durys ir laiptai keistini, kadangi yra pažeisti drėgmės. Teismas pažymi, kad turto savininko pareiga yra rūpintis turtu net ir po draudiminio įvykio, kad žala nedidėtų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas T. Z. 5 metus nesiėmė priemonių apsaugoti namą nuo gamtos poveikio (pvz., užkalti langus, uždengti antrą aukštą nuo kritulių ir pan.), turėjo įtakos nuostolių padidėjimui, todėl yra teisinis pagrindas mažinti draudimo išmokos dydį. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, teismas konstatuoja, kad draudimo išmokos dydis mažintinas 15 procentų, kadangi gaisro metu praktiškai sudegė namo stogas ir antras aukštas, o pirmas aukštas ir rūsys buvo aplietas vandeniu, gesinant gaisrą. Vadinasi, namo konstrukcijų ir apdailos sugadinimui didžiausią įtaką turėjo gaisras ir jo padarinių šalinimas padariniai, o nuostolių padidėjimui ieškovo neveikimas ženklios įtakos nepadarė, todėl 15 procentų (34 704,68 Eur nuo teismo eksperto paskaičiuotos 231 364,52 Eur sumos) draudimo išmokų mažinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų esmę (CK 1.5 str.).
50. Darytina, kad teisinga ir pagrįsta draudimo išmoka už gaisro metu sugadintą ginčo namą ir daržinę yra 196 659,84 Eur. Atsakovas iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios išmokėjo iš viso 81 435,06 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovui T. Z. priteistina ?115 224,78? Eur draudimo išmokos dalis (CK 6.987 str. 1 d., 6.1013 str. 1 d., 6.259 str., Draudimo įstatymas, CPK 177-179 str.).????????
51. Ieškovas T. Z. nurodė, kad atsakovas dalį draudimo išmokos trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, išmokėjo, nederindamas su ieškovu draudimo išmokėjimo ir namo atstatymo būdo sąlygų.
52. Pagal Draudimo įstatymo 85 str. 1 d. (redakcija, galiojusi ginčo draudimo sutarties sudarymo metu) draudimo sutartyje galima nustatyti naudos gavėjo ir nukentėjusio trečiojo asmens pareigas, kurias jie privalo vykdyti, įgyvendindami savo teisę į draudimo išmoką, bei apdraustojo pareigas. Naudos gavėju laikomas draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 str. 49 d.).
53. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeičiamas daiktas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas. Hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimą (CK 4.171 str. 4 d., 5 d.). jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai. Gavus raštišką visų kreditorių sutikimą, draudimo suma gali būti išmokama įkeisto daikto savininkui.
54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai pagal draudimo sutartį nurodytas naudos gavėjas – hipotekos kreditorius, tai jo gaunama draudimo išmoka, nustatyta draudimo sutartimi, nekeičia hipotekos kreditoriaus teisės į išmoką apimties, garantuojamos įstatymu, t. y. ši išmoka negali viršyti jo reikalavimų, užtikrintų hipoteka. Hipotekos kreditorius – naudos gavėjas pagal draudimo sutartį – kreipiasi į draudiką dėl išmokos, atlieka žalos sureguliavimo procedūras tokia apimtimi, kokia jam nustato jo teisę į draudimo išmoką įtvirtinančios teisės normos. Naudos gavėjo nurodymas draudimo sutartyje, kai apdraudžiamas hipoteka suvaržytas turtas, nepanaikina draudėjo teisės gauti likusią draudimo išmokos dalį, viršijančią hipotekos kreditoriaus, kaip naudos gavėjo pagal turto draudimo sutartį, reikalavimą, bet ne didesnę (kartu su išmokėta dalimi) kaip draudimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-706/2016).
55. Nurodytas reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, hipotekos kreditorius įstatymo pagrindu įgyja teisę į draudimo išmokos dalį, neviršijančią jo reikalavimų, užtikrintų hipoteka. Nagrinėjamu atveju ginčo namo draudimo liudijime naudos gavėju yra nurodytas „Swedbank“, AB, kadangi banko naudai buvo nustatyta hipoteka, užtikrinant ieškovo T. Z. prievoles pagal 2009 m rugsėjo 16 d. kredito sutartį. Vadinasi, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudikas turėjo teisę neginčijamą draudimo išmokos dalį, neviršijančią hipotekos kreditoriaus reikalavimų sumos, išmokėti tiesiogiai hipotekos kreditoriui. Byloje nekilo ginčo, kad hipotekos kreditoriui išmokėtos draudimo išmokos dalis, kuri buvo įskaičiuota į ieškovo prievolių sumą kreditoriui, viršijo jo reikalavimus, užtikrintus hipoteka. Aplinkybė, kad atsakovas trečiajam asmeniui išmokėjo išmokos dalį, viršijančią jo reikalavimų sumą pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. kredito sutartį ar nederino namo atstatymo būdo, nereiškia ieškovo teisių ir teisėtų interesų esminio pažeidimo, kadangi trečiasis asmuo grąžino ieškovui T. Z. likusią draudimo išmokos dalį. Kita vertus, naudos gavėjo nurodymas draudimo sutartyje, kai apdraudžiamas hipoteka suvaržytas turtas, nepanaikina draudėjo teisės gauti likusią draudimo išmokos dalį, viršijančią hipotekinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi pareigą išmokėti draudėjui likusią draudimo išmokos dalį (115 224,78? Eur), neviršijančią draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių (kartu su bankui ir ieškovui jau išmokėta draudimo išmoka) draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos.
56. Ieškovas E. Z. reikalauja priteisti 83 816,04 Eur draudimo išmoką už sudegusiame name buvusį namų turtą, nurodydamas, kad išmokėta dalis (8 572,75 Eur) yra nepakankama žalai atlyginti, o atsakovo atsisakymas išmokėti likusią draudimo išmokos dalį yra nepagrįstas. Tai reiškia, kad ieškovas iš esmės siekia, kad jam būtų atlyginta draudimo liudijime nurodyta namų turto draudimo suma (92 388,79 Eur), atskaičius jau išmokėtą sumą. Ieškovai taip pat nurodė, kad teismas turėtų įvertinti atsakovo draudimo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams ieškovo atžvilgiu, nes, sudarant draudimo sutartis, ieškovų padėtis dėl galimybių derėtis ir informacijos lygio buvo mažiau palanki, nei atsakovo.
57. Gyventojų turto draudimo taisyklių (ERGO, GTDT, 2013) 27.4.12.2 p. nurodyta, kad jei namų turtas yra apdraustas naująja verte ir yra sunaikinamas, tuomet draudimo išmoka yra lygi daiktų įsigijimo kainai. Naujoji vertė – tai išlaidos tokios pat paskirties, rūšies, tipo, kokybės, galingumo ar analogiškų parametrų turėtam turtui įsigyti (Draudimo taisyklių 17.2.1 p.). Vadinasi, draudimo išmoka už namų turtą turi būti skaičiuojama pagal turėtų daiktų ar analogiškų parametrų daiktų įsigijimo kainą, o draudimo liudijime nurodyta kilnojamojo turto suma yra draudiko įsipareigojimų riba, iki kurios draudikas turi atsakyti, atsižvelgiant į draudėjo patirtus nuostolius, nes draudimo sutartimi nesusitarta dėl konkrečių sumų, pripažintinų minimaliais nuostoliais.
58. Pagal Draudimo įstatymo 96 str. 1 d. draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį.
59. Draudimo taisyklių 3.9.4. p. nurodyta, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo per tris darbo dienas dingusių, sugadintų ar sunaikintų daiktų sąrašą, nurodant daiktų įsigijimo metus, vietą ir kainą. Draudikas turi teisę mažinti nuo 15 iki 50 procentų draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei draudėjas nepateikia 3.9.4 punkte nurodytų įrodymų apie dingusių ar sunaikintų daiktų turėjimą ir jų vertę (Draudimo taisyklių 29.15 p.).
60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai namų turto draudimo suma yra nustatoma pagal bendrąjį plotą, draudiko reikalavimas draudėjui įrodyti, jog prieš gaisrą name buvo draudimo liudijime nurodytos vertės daiktai, nelaikytinas nesąžiningu. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Draudėjui, sudarant kilnojamojo turto draudimo sutartį, neužpildžius kilnojamojo namų turto sąrašo ir nenurodžius daiktų įsigijimo vertės, dėl draudimo išmokos dydžio turi būti sprendžiama pagal pateiktus įrodymus, vadovaujantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014).
61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. sausio 16 d. atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovas surašė defektinį aktą dėl namų turto sugadinimo, kurį pasirašė ieškovas E. Z.. Namų turto defektiniame akte nurodyta, kad gaisro metu namo antrame aukšte apdegė dvigulė lova, dvi spintelės prie lovos, komoda, veidrodis. Pirmame aukšte vandeniu buvo aplieti mikrobangų krosnelė, rašomasis stalas, kilimai, žurnalinis staliukas, minkštų baldų komplektas. 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. balandžio 15 d. raštais atsakovas įpareigojo E. Z. pateikti gaisro metu pažeisto turto įsigijimo dokumentus ir pažeisto turto sąrašą. 2014 m. birželio 3 d. raštu įpareigojo E. Z. pateikti papildomą informaciją apie sudegusių daiktų tikslią įsigijimo datą, vertę ir vietą. 2014 m. birželio 6 d. raštais kreipėsi į E. Z. nurodytas prekių įsigijimo vietas: 1) UAB „Bgn, Kintvilė parduotuvė“ dėl 1 563,95 Eur vertės vyriškos odinės striukės pardavimo 2013 m. rudenį; 2) UAB „Karališkas tigras“ dėl 5 213,16 vertės moteriškų audinės puskailinių 2012 m. ir 1 679,80 Eur vyriško kašmyro palto pardavimo 2013 m. rudenį; 3) UAB „Vitedra“ dėl 2 548,66 Eur vertės vyriškų bebro kailinių pardavimo 2013 m. rudenį; 4) UAB „Senukų prekybos centras“ dėl 1 303,29 Eur vertės lyginimo sistemos Philips pardavimo 2013 m. rudenį; 5) UAB „Tošva“ dėl 3 475,44 vertės drabužinės pardavimo 2013 m. vasarą; 6) UAB „Aneroidas“ dėl 13 322,52 Eur vertės miegamojo komplekto, 9 267,84 Eur vertės darbo kambario itališkų baldų pardavimo 2013 m. vasarą; 7) UAB „Mediashop“ dėl dviejų 5 386,93 Eur ir 3 620,25 Eur vertės Samsung televizorių įsigijimo 2013 m. vasarą ir rudenį; 1 013,67 Eur vertės De Longhi kavos aparato, 868,86 Eur vertės Ecomputers kompiuterio, 781,97 Eur vertės namų kino Samsung pardavimo 2013 m. rudenį. UAB „Mediashop“ pateikė atsakymą, kad 1) nurodyto modelio Samsung televizorius 2013 m. vasarą nebuvo parduotas, tačiau buvo parduotas 2013 m. gruodžio mėn. už 3 918,25 Eur; 2) kito modelio televizoriai buvo parduoti 2013 m. rudenį, tačiau jų kaina buvo 2 693,47 Eur; 3) 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo parduota po vieną kompiuterį Elektromarkt bazėje ir Elektromarkt Akropolyje, tačiau jų kaina buvo 810,93 Eur ir 789,61 Eur; 4) 2013 m. rugpjūčio–spalio mėn. nebuvo parduotas DeLonghi kavos aparatas. UAB „Aneroidas“ ir UAB „Tošva“ pateikė atsakymus, kuriuose nurodė, kad nurodytu laikotarpiu nurodytų prekių nepardavė. UAB „Senukų prekybos centras“ pateikė atsakymą, nurodydamas, kad pagal pateikus duomenis neturi galimybės atsakyti į pareiškėjo užklausą. 2014 m. balandžio 25 d. ieškovas E. Z. pateikė atsakovui sugadintų/dingusių daiktų sąrašą, kuriame nurodyta, kad gaisro metu sudegė arba buvo aplieti iš viso 129 kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė, garso, vaizdo ir organizacinė technika, drabužiai, namų apyvokos daiktai, knygos, pinigai, juvelyriniai dirbiniai, papuošalai, vertybiniai popieriai ir pan.) bendrai 243 193,64 Eur sumai. Sąraše nurodyta, kad turtas už grynuosius pinigus buvo įsigytas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m.?? ????
62. Teismas pažymi, kad draudimo sutartys tiek, kiek jomis užtikrinami ieškovų, kaip fizinių asmenų, sudariusių su bankais kredito kortelių sutartis su savo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, interesai, yra laikytinos vartojimo sutartimis. Ieškovai teisingai nurodė, kad teismas pagal pareigas turi vertinti vartojimo sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016). Teismas pažymi, kad atsakovo Draudimo taisyklių 29.15 p. nurodyta taisyklė dėl namų turto draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo, jei nepateikiami įrodymai apie dingusių ar sunaikintų daiktų turėjimą ir jų vertę, yra įtvirtinta standartinėse draudimo sutarties sąlygose. Pagal CK 6.185 str. 2 d. ir 6.992 str. 1 d. standartinės sutarties sąlygos yra kitai šaliai privalomos, jeigu buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Gyventojų turto draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo sutarčiai yra taikomos Gyventojų turto draudimo taisyklės (ERGO, GTDT, 2013). Draudimo liudijime nurodyta, kad draudėjas, sumokėdamas draudimo įmoką (jos dalį) patvirtina, jog susipažino su draudimo liudijime nurodytomis draudimo sąlygomis ir Gyventojų turto draudimo taisyklėmis, jų turinys suprantamas ir aiškus. Vadinasi, draudimo taisyklėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos sąlygos draudimo išmokos mokėjimo, todėl nėra pagrindo draudimo taisyklių nuostatas pripažinti nesąžiningomis. Teismas pažymi, kad, įvertinęs atsakovo taisyklių esminių sąlygų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, sudarant draudimo sutartį, tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, nėra nustatyta, kad atsakovo taisyklės nesąžiningos, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti jų galiojimą ex officio.
63. Darytina išvada, kad atsakovo sprendimas nemokėti ieškovui likusios draudimo išmokos dalies, atlyginančios žalą dėl sunaikinto ieškovo sąraše nurodyto namų turto, kurio įsigijimo ieškovas nepagrindė įrodymais, yra pagrįstas ir teisėtas. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Antro baudžiamojo persekiojimo skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31161-15 medžiagos nustatyta, kad 2009 m.–2014 m. E. Z. pajamos buvo nedidelės, ieškovo turima UAB praktiškai veiklos nevykdė. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovas E. Z. nurodytu laikotarpiu disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Teismas nesiremia liudytojų V. Č. ir Z. Č. parodymais apie ieškovo namų turtą ir pomėgį į prabangą, kadangi šių liudytojų parodymuose nėra konkrečių duomenų ir aplinkybių, teisiškai reikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje neįrodyta, kad iki gaisro kilimo ieškovo E. Z. gaunamos pajamos leido 5 metų laikotarpyje už grynuosius pinigus įsigyti turto, kuris buvo sugadintas ar sudegė, už 243 193,64 Eur sumą. Atsakovo pateikti įrodymai, t. y. atsakymai dėl daiktų, nurodytų ieškovo sąraše, pardavimo, patvirtina, kad dalis ieškovo sąraše nurodytų daiktų nebuvo įsigyta sąraše nurodytomis aplinkybėmis (iš viso nebuvo parduota, parduota skirtingu laiku už kitą kainą ir pan.). Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad name buvo 243 193,64 Eur vertės kilnojamojo turto (įskaitant grynuosius pinigus, juvelyrinius dirbinius ir pan.), ir atsižvelgiant į tai, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmoką, jei nepateikiami įrodymai apie daiktų įsigijimą/turėjimą, teismas daro išvadą, kad atsakovo priskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka dėl namų turto yra pakankama nuostoliams atlyginti, todėl reikalavimai išmokėti papildomą 83 816,04 Eur draudimo išmoką dėl sudegusio namų turto, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atmestini (CPK 178 str.).
64. Teismas pažymi, kad ieškovas E. Z. nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė didesnius nuostolius nei draudiko apskaičiuota ir išmokėta suma, kad jis turi teisę į visą draudimo sumą ir patyrė tokio dydžio nuostolius dėl namų turto.
65. Ieškovas E. Z. prašė priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad atsakovas ilgą laiką nevykdė sutartinių prievolių, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo ieškovui E. Z. pradėjimo. Dėl nurodytų veiksmų ieškovui kilo dideli psichologiniai, dvasiniai skausmai, išgyvenimai, emocinės depresijos, fiziniai nepatogumai.
66. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą t. y. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 str.), teisės pažeidimu padarytą žalą.
67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
68. Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir pan.
69. Nagrinėjamu atveju ieškovas E. Z. nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, kad buvo reikalingas gydymas ar ieškovas patyrė intensyvius išgyvenimus. Ieškovo nurodyti nepatogumai dėl neišmokamos draudimo išmokos ir dėl kreipimosi pradėti ikiteisminį tyrimą patys savaime negali sukelti neturtinės žalos, nes tarp šalių vyko ginčas dėl draudimo išmokos dydžio išmokėjimo, o atsakovo veiksmai iš esmės buvo nukreipti į realų draudimo išmokos dydžio nustatymą. Ieškovo E. Z. argumentai dėl sugadinto namų turto yra turtinio pobūdžio, todėl savaime nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atmestini, kaip neįrodyti.
70. Ieškovo T. Z. pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl procesinių palūkanų tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovo T. Z. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės sumokėti draudimo išmoką nevykdė geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Teismas nepriteisia procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nes įstatymas numato galimybę priteisti procesines palūkanas tik nuo civilinės bylos iškėlimo teisme. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.; CPK 179 str.).
71. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
72. Ieškovas T. Z. už ieškinį sumokėjo 2 026,48? Eur (1 t., b. l. 64) ir 1789 Eur (1t., b.l. 72), už apeliacinį skundą 2 026 Eur (2 t., b. l. 45) ir 1789 Eur (2 t., b.l. 38).
73. Ieškovas T. Z. patikslintu ieškiniu prašė priteisti 261 377,45 Eur draudimo išmoką. Šiuo sprendimu yra priteisiama ?115 224,78? Eur suma. Ieškovas T. Z. ieškiniu prašė priteisti 1 841,14 Eur palūkanų sumą, kurią Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu priteisė, o apeliacinės instancijos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nurodytų palūkanų nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovui T. Z. už 117 065,92 Eur patenkintus turtinius reikalavimus atsakovas turi atlyginti 2471 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 2471 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4 d.) išlaidų, apskaičiuotų pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. pagal patenkintą reikalavimų sumą, atsižvelgiant į tai, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos, didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. ?
74. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi nutarta atidėti iki teismo sprendimo priėmimo ieškovui E. Z. 1 200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovo E. Z. reikalavimai yra atmetami, todėl iš ieškovo E. Z. valstybės naudai priteisina 1 200 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).
75. Ieškovo E. Z. ieškinio reikalavimai yra atmetami visiškai, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovo E. Z. naudai iš atsakovo nepriteistinos.
76. Teik ieškovo T. Z., tiek atsakovo patirtos po 400 Eur bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės atlikimą (2 t., b.l. 132, 179-180, 199-200) nepriteistinos, kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies ir šios išlaidos paliekamos kiekvienai iš šalių.
77. Nagrinėjamu atveju ieškovo T. Z. turtinio pobūdžio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, o ieškovo E. Z. reikalavimas atmestas visiškai, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, valstybės naudai 45,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš abiejų ieškovų ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 15,11 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str.).
78. 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovai E. Z. ir ieškovas T. Z. pateikė pareiškimą dėl įrodymų suklastojimo – atsakovo 2018 m. lapkričio 20 d. pateikto UAB „Smart Claims“ 2018 m. rugsėjo 20 d. Nuostolių nekilnojamajam turtui vertinimo ir apie tai pranešti prokurorui pagal CPK 300 str. Teismas pažymi, kad pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB „Smart Claims“ 2018 m. rugsėjo 20 d. Nuostolių nekilnojamajam turtui vertinimu, pagal kompetenciją tiria ikiteisminio tyrimo įstaigos arba prokuratūra. Teismas pažymi, kad ieškovų nurodytu dokumentu teismas, priimdamas šį sprendimą, nesivadovavo. Teismas neatlieka baudžiamojo persekiojimo funkcijų, todėl ieškovai turi teisę patys kreiptis dėl baudžiamojo persekiojimo inicijavimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas arba prokuratūrą.
79. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 115 224,78? Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 115 224,78? Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4942 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio ieškovo T. Z. naudai.
Atmesti ieškinį likusioje dalyje.
Priteisti iš ieškovo E. Z. 1 200 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovų T. Z., E. Z. ir atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, po 15,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Neringa Švedienė