Civilinė byla Nr. 2S-1816-413/2019

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-03431-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.38.; 3.1.17.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-60-736/2018, kurioje patvirtinta taikos sutartis dėl 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo vykdymo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. J. ir V. J. teismui pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2016 m. balandžio 20 d. žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos Kėdainių rajono 2-ame notarų biure, registro Nr. 0-1717, pagrindu iš atsakovų R. F. ir V. F. įsigyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ūkio pastato unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kokybę neatitinkančią sutarties sąlygų dėl daikto kokybės; 2) pripažinti ieškovams teisę reikalauti sumažinti paminėto nekilnojamojo turto įsigijimo kainą 5624,40 Eur; 3) priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu priėmė ieškovų V. J. ir R. J. ieškinio atsisakymą dėl 4375,60 Eur nuostolių atlyginimo ir šią bylos dalį nutraukė, patikslintą ieškinį tenkino, priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 5624,40 Eur nuostolių ir iš kiekvieno atsakovo atskirai – po 584,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 12,81 Eur valstybei.

3.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų V. F. ir R. F. apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priteisė ieškovams V. J. ir R. J. solidariai iš atsakovų V. F. ir R. F. 3864,40 Eur nuostolių ir iš kiekvieno atsakovo atskirai po 296,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, iš kiekvieno atsakovo po 8,83 Eur bei ieškovams V. J. ir R. J. iš kiekvieno atsakovo po 64 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

4.       Atsakovai R. F. ir V. F. 2019 m. gegužės 29 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą sumą išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 200 Eur.

5.       Ieškovai R. J. ir V. J. su pateiktu prašymu nesutiko.

6.       Šalys 2019 m. liepos 19 d. teismo posėdyje išreiškė norą bylą užbaigti taikos sutartimi, todėl teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir paskyrė kitą teismo posėdį 2019 m. liepos 24 d. 13.00 val.

7.       Šalys 2019 m. liepos 24 d. pateikė teismui atskirai ieškovų ir atsakovų pasirašytus prašymus patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (5 t., b. l. 54–59).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi šalių prašymą patenkino, patvirtino ieškovų R. J. ir V. J. bei atsakovų R. F. ir V. F. sudarytą rašytinę taikos sutartį ir bylą nutraukė.

9.       Teismas nurodė, kad iš pateiktos rašytinės taikos sutarties sąlygų matyti, jog sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.).

III.       Atskirojo skundo argumentai

10.       Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo grąžinti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau ieškovams abiejų šalių pasirašyta taikos sutartis nebuvo išduota kartu su priimta nutartimi. Byloje yra du taikos sutarties variantai, ant kurių ir po vienos šalies parašus, bet sutarčių 2 punktas yra skirtingos redakcijos.

1.2.                      Ieškovas negavo teismo nutarties, kuria teismas nutarė paskelbti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo 2019 m. liepos 24 d., kadangi teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka.

1.3.                      Ieškovas 2019 m. liepos 25 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų 128 Eur, kurie buvo priteisti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi, tačiau teismas dėl šio prašymo iš viso nieko nepasisakė. Tą pačią dieną, kai pateikė prašymą teismo raštinėje, jam nebuvo įteikta teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis ir jis nebuvo informuotas apie jos priėmimą.

1.4.                      Teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ši nutartis neskundžiama, tačiau pagal CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatas tokios nutartys yra skundžiamos per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

11.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl teismo sprendimo vykdymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančia.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovams V. J. ir R. J. solidariai iš atsakovų V. F. ir R. F. 3864,40 Eur nuostolių atlyginimo ir iš kiekvieno atsakovo atskirai - po 296,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteista ieškovams V. J. ir R. J. iš kiekvieno atsakovo po 64 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai, įsiteisėjus teismo sprendimui, kreipėsi į teismą su prašymu dėl ieškovams priteistų sumų išdėstymo, mokant jas kas mėnesį tam tikromis dalimis. Klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimo eigoje šalys sudarė taikos sutartį, kurią pateikė teismui tvirtinti.

16.       CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju taikos sutartis sudaryta po teismo sprendimo priėmimo, tačiau dar neprasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Taigi, savo turiniu ieškovų ir atsakovų sudaryta sutartis laikytina taikos sutartimi, kuria išspręstas teismo sprendimo įvykdymo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-751-330/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog priverstinio vykdymo procesas prasideda tada, kai vykdomasis dokumentas yra pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Analizuojamu atveju, įsiteisėjus teismo sprendimui, vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas antstoliui vykdyti, taigi vykdymo procesas nebuvo pradėtas, tačiau įstatymas nedraudžia taikos sutartį sudaryti ir iki priverstinio vykdymo proceso (CK 6.983 str. 1 d.).

17.       Apelianto teigimu, šalių atskirai pasirašytų ir teismui pateiktų taikos sutarčių 2 punktas yra skirtingos redakcijos.

18.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismui ieškovų R. J. ir V. J. pasirašytos taikos sutarties 2 punkte nurodyta: „šalys susitarė ir sudarė šią taikos sutartį, toliau tekste vadinamą Sutartimi“ (5 t., b. l. 56–57). Atsakovų R. F. ir V. F. pasirašytos taikos sutarties 2 punkte nurodyta: „remiantis LR CK 6.983 str. 1 d. ir siekdamos tarpusavio nuolaidomis išspręsti ginčą bei užbaigti visus esamus ir/ar galimus nesutarimus ateityje, šalys susitarė ir sudarė šią taikos sutartį, toliau tekste vadinamą Sutartimi“ (5 t., b. l. 58–59).

19.       Sutiktina su apelianto argumentais, kad pažodinis taikos sutarčių 2 punkto tekstas yra skirtingas, tačiau savo esme jis atitinka šalių suderintą valią – sudaryti taikos sutartį. Taigi, šalių pasirašyta taikos sutartis turi formos trūkumų, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti šalių tikrąją valią pasirašant taikos sutartį.

20.       Pagrindinės sutarties sąlygos dėl priteistų sumų išieškojimo yra nustatytos III dalyje, kuri abejuose šalių pasirašytuose variantuose yra identiška. Abi šalys taikos sutarčių 5 punkte susitarė, kad šioje byloje iš atsakovų R. F. ir V. F. ieškovų R. J. ir V. J. naudai turi būti išieškotos sekančios sumos: 3864,40 Eur solidariai; po 296,10 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal teismo sprendimą; 100 Eur advokato pagalbai apmokėti, sprendžiant prašymą dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo; 88,51 Eur dokumentų surinkimo išlaidų. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovai įsipareigoja visą šią sumą sumokėti ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d., nenustatant atskirų mokėjimo dalių, tačiau paliekant atsakovams teisę šią sumą sumokėti ir anksčiau nustatyto termino. Sutarties 5.2 punkte nustatyta, jog atsakovams suprantama, kad jiems neįvykdžius prievolės iki nustatyto termino – 2019 m. gruodžio 31 d., ši suma bus išieškota pilnoje apimtyje kartu su vykdymo išlaidomis. Sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad iki nustatyto termino pabaigos ieškovai neteiks prašymo teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo priverstiniam sumos išieškojimui (5 t., b. l. 57, 59).

21.       Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą (CPK 13 str.). Sudarydamos taikos sutartį dėl sprendimo vykdymo, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų. Teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, kurios sąlygos arba sudarymo aplinkybės prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui.

22.       Įvertinus šalių pasirašytą taikos sutartį, darytina išvada, kad šalys susitarė būtent dėl tokio taikos sutarties turinio ir jos sąlygų, t. y. kad atsakovai dalį įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos ir po teismo sprendimo atsiradusias ieškovų išlaidas atlygins iki 2019 m. gruodžio 31 d. Apeliacinio teismo vertinimu, nustačius, kad ieškovai išreiškė sutikimą būtent tokiomis sąlygomis sudaryti taikos sutartį, darytina išvada, kad taikos sutarties sąlygos tenkina visų proceso šalių interesus.

23.       Ieškovas skunde nurodo, kad jis negavo teismo nutarties, kuria teismas nutarė paskelbti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo 2019 m. liepos 24 d., kadangi teismo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka.

24.       Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimas buvo paskirtas nagrinėti teisme žodinio proceso tvarką 2019 m. liepos 24 d. 13.00 val. Šalys tą pačią dieną pateikė teismui prašymus patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį ir klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Taip pat šalys taikos sutarties 7 punkte nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Taigi, teismas rašytinio proceso tvarka patvirtindamas šalių pasirašytą taikos sutartį jokių proceso teisės normų nepažeidė, nes būtent bylos šalys pačios išreiškė valią, kad klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Įstatymas nenumato pareigos teismui informuoti šalis apie tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimą (CPK 140 str. 3 d.).

25.       Apeliantas teigia, kad teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog teismo nutartis nėra skundžiama. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (5 t., b. l. 60-61).

26.       CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ji gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, tačiau rašytinio proceso tvarka priimta nutartis galėjo būti skundžiama per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo, šis rašymo apsirikimas apelianto teisių nepažeidė, nes apelianto pateiktą atskirąjį skundas teismas priėmė, įstatymo nustatyta tvarka išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, kitaip tariant, ieškovo teisės į apeliaciją nebuvo suvaržytos, o formalus CPK normos pažeidimas nesudaro pagrindo nutartį panaikinti (CPK 328 str.).

27.       Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas iš viso nieko nepasisakė dėl jo 2019 m. liepos 25 d. pateikto prašymo dėl papildomų 128 Eur, kurie buvo priteisti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi.

28.       Bylos duomenimis, skundžiamą nutartį teismas priėmė 2019 m. liepos 24 d. Sekančią dieną – 2019 m. liepos 25 d. teisme yra gautas ieškovų prašymas išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovų ieškovams priteistų 128 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 64 Eur) išlaidų klausimą, kadangi ši suma nebuvo įtraukta į taikos sutartį. Teisėjo rezoliucija šis prašymas yra pridėtas prie bylos (5 t., b. l. 64). 

29.       Pažymėtina, kad apelianto 2019 m. liepos 25 d. prašymas pateiktas po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl spręsti Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovams priteistų 128 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kai šalys dėl dalies išlaidų atlyginimo susitarė taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino iki prašymo pateikimo, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kita vertus, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria ieškovams iš atsakovų yra priteista 128 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 64 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų yra įsiteisėjusi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,  šalims sudarius taikos sutartį tik dėl dalies ieškovams teismo sprendimu priteistų sumų atlyginimo, laikytina, kad dėl likusios sumos mokėjimo atidėjimo šalys nesusitarė (nesitarė). Todėl atsakovams gera valia šios sumos nesumokėjus, ieškovai turi teisę dėl šios teismo nutarties dalies prašyti pirmosios instancijos teismo išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį antstoliui priverstiniam vykdymui (CPK 646 str. 1 d.).

30.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad apelianto interesai pateikti argumentus dėl taikos sutarties tvirtinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti, apelianto teisė būti išklausytam, nesutinkant su priimta nutartimi, buvo realizuota pateikus atskirąjį skundą ir išdėsčius savo argumentus, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko ši nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintaustas Koriaginas