Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-953/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05460-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.1.; 1.2.20.3.3.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,

dalyvaujant prokurorui A. P.,

nuteistajam G. P. ir jo gynėjui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024-11-22 nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių, civilinių ieškinių ir daiktinių įrodymų klausimai.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 3 dalį nuteistas E. S., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       G. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., panaudodamas psichinį smurtą darė poveikį nukentėjusiam, o būtent: 2023 m. birželio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 23 val. - 01 val., E. S. tęsiant savo nusikalstamus veiksmus ir telefonu paskambinus N. L. bei pasiūlius susitikti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiajam sutikus su tokiu pasiūlymu, E. S., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su G. P. padaryti poveikį nukentėjusiajam N. L., atvažiavo kartu su G. P. automobiliu „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą, pasiūlė N. L. įlipti į jų automobilį. N. L. įlipus į automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) E. S. paklausė nukentėjusiojo, ar jis parašė jo atžvilgiu pareiškimą dėl 2023-03-18 įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo, po ko G. P. pareikalavo nukentėjusiojo nerašyti pareiškimo E. S. atžvilgiu ir neduoti parodymų apie E. S. grasindamas, kad priešingu atveju jo draugai grąžtu pragręš N. L. abiejų kojų kelius, bei žadėjo pagalbą, jei nukentėjusysis nerašys pareiškimo E. S. atžvilgiu dėl 2023-03-18 įvykdyto N. L. sužalojimo ir turto grobimo bei neduos parodymų prieš E. S.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. ir jo gynėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024-11-22 nuosprendžio dalį dėl G. P. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 3 dalyje ir priimti naują nuosprendį – G. P. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1.       Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis ir mano, kad neteisingas aplinkybių traktavimas bei neteisingas įrodymų vertinimas ir analizė turėjo esminės įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui. Analizuojant galimai nusikalstamą veiką tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme ištirtus įrodymus, akivaizdu, kad neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių G. P. galimai padarytus nusikalstamus veiksmus, nėra. Visi į bylą surinkti įrodymai betarpiškai patvirtina, kad G. P. buvo vieną kartą, dalyvaujant kitam nuteistajam E. S., susitikęs su nukentėjusiuoju N. L., tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kad susitikimo metu būtų daromas poveikis nukentėjusiajam, byloje nėra, išskyrus išimtinai paties nukentėjusiojo N. L. parodymus.

2.2.       Nurodo, kad byloje labai svarbūs liudytojų parodymai. Visi liudytojai aiškiai įvardijo nukentėjusįjį N. L. kaip nepatikimą asmenį, linkusį meluoti, su kuriuo nesinori turėti jokių reikalų. Netgi paties nukentėjusiojo motina apie savo sūnų nurodė, kad jis yra sunkaus charakterio, nesutariantis, mėgstantis meluoti ir t. t. Byloje nustatytos aplinkybės dėl galimai nukentėjusiojo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Pats teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai dėl dalies aplinkybių kito ikiteisminio tyrimo metu.

2.3.       Apeliantas teigia nekvestionuojantis teismo padarytos išvados dėl galimo poveikio nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau principingai laikosi nuomonės, kad vienintelio susitikimo su nukentėjusiuoju metu joks poveikis nukentėjusiajam daromas nebuvo, kadangi iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad to poveikio susitikimo metu daryti ir nereikėjo, nes susitikimas įvyko po pusmečio kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir akivaizdu, kad šioje bylos tyrimo stadijoje iš esmės nieko pakeisti negalima. Be to, nuteistojo E. S. ir nukentėjusiojo N. L. susitikimas, dalyvaujant G. P., neįvyko spontaniškai, t. y. jis buvo suplanuotas iš anksto, o tai paneigia išvadą, kad nukentėjusysis bijojo nuteistojo E. S., kitu atveju akivaizdu, jog jis nebūtų planavęs susitikimo arba tikrai nebūtų atvykęs.

2.4.       Pažymi, jog kaltinimo formuojamas nusikalstamos veikos tikslas – grasinimas dėl pareiškimo policijai nerašymo, yra ne tik kad neteisingas, bet ir nelogiškas. Kaip galima reikalauti nerašyti pareiškimo, jei susitikimas (kada inkriminuojami apelianto atlikti nusikalstami veiksmai) įvyko po pusmečio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą negauta.

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. P. ir jo gynėjas advokatas A. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras A. P. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5.       Nuteistasis G. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2023-03-18, apie 21 val. G. P., kartu su E. S. buvo susitikę su nukentėjusiuoju N. L., tačiau neigia G. P. kaltę dėl poveikio nukentėjusiajam N. L. darymo, panaudojus psichinį smurtą, kadangi neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių G. P. galimai padarytus nusikalstamus veiksmus nėra, išskyrus išimtinai paties nukentėjusiojo N. L. parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6.       BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme, arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas minėtą nusikalstamą veiką padarė panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą.

7.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-102/2010, Nr. 2K-140/2009, Nr. 2K-529/2008, Nr. 2K-440/2008, Nr. 2K-665/2007 ir kt.). Poveikiu BK 233 straipsnio prasme negalima pripažinti bet kokio pasikalbėjimo su liudytoju apie vykstančio ikiteisminio tyrimo aplinkybes, turi būti aiškiai nustatyta, dėl kokių reikšmingų bylai aplinkybių liudytojas veikiamas teikti į bylą melagingą informaciją. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti asmenį duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-488/2014, Nr. 2K-348-303/2015, Nr. 2K-11-697/2023). Paprastai praktikoje dažnesni atvejai, kai neteisėtą poveikį liudytojui, nukentėjusiam asmeniui daro tos pačios bylos įtariamieji (kaltinamieji) (turėdami suinteresuotumą, tikslą išvengti atsakomybės, palengvinti savo padėtį), vis dėlto tai nereiškia, kad kiti asmenys, t. y. ne įtariamieji (kaltinamieji) toje byloje, negali būti šios nusikalstamos veikos subjektai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-628/2022). BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, jog šie pateiktų ar perduotų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika – bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-523/2010).

8.       Nors tiek nuteistasis G. P., tiek nuteistasis, dėl kurio apeliacinis skundas nepaduotas, E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog 2023 m. birželio mėn. įvykusio susitikimo metu negrasino ir nedarė poveikio nukentėjusiajam N. L., siekiant, kad jis nerašytų pareiškimo E. S. atžvilgiu, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje surinktus duomenis vertino priešingai ir konstatavo, jog nukentėjusiojo N. L. duoti parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, o nuteistųjų ir kitų liudytojų parodymai buvo vertinti kritiškai.

9.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, tiriant nuteistojo E. S. nusikalstamą veiką, padarytą 2023-03-18 nukentėjusiojo N. L. atžvilgiu, liudytojo papildomos apklausos, vykusios 2023-12-06, protokolu užfiksuota, jog N. L. parodė, kad 2023 m. birželį jam parašė E. S. ir pasiūlė susitikti. N. L. tuo metu buvo vienas, o su E. S. automobiliu atvažiavo jam nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad jeigu N. L. parašys pareiškimą E. S. atžvilgiu, tai jam su grąžtu pragręš abi kojas per „kelėnus“. Kol draugas jį gąsdino, E. S. visą laiką tylėjo (t. 3, b. l. 27-28). Pažymėtina, jog nuteistasis E. S. 2023-12-18 pateikė rašytinius parodymus, kuriuose be kita ko, parodė, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje kaltės nepripažįsta, su N. L. 2023 m. birželį buvo susitikę, tačiau jokio poveikio jam nedarė, kartu su juo buvo ir visą pokalbį girdėjo G. P., kuris gali patvirtinti šias aplinkybes (t. 4, b. l. 91-92). Iš 2023-12-20 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusiajam N. L. pateikus keturių asmenų nuotraukas ir pasiūlius atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, nukentėjusysis parodė asmenį Nr. 1, kaip asmenį, kuris 2023 m. birželį buvo atvykęs kartu su E. S. ir grasino jam grąžtu pragręžti kelius, jei šis parašys pareiškimą, tačiau jo vardo ir pavardės nežino. Nukentėjusiajam buvo pagarsinta, jog jo atpažintas asmuo yra G. P. (t. 3, b. l. 49-51). Be to, nukentėjusysis N. L. savo parodymus dėl G. P. neteisėto poveikio patvirtino ir 2024-02-15 apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t 3, b. l. 33-34).

10.       Nors apeliantas G. P. ir jo gynėjas A. J. apeliaciniame skunde teigia, jog apelianto kaltė negali būti grindžiama išimtinai tik nukentėjusiojo N. L. parodymais, kadangi visi kiti byloje apklausti liudytojai nukentėjusįjį apibūdino kaip nepatikimą asmenį, linkusį meluoti, su kuriuo nenori turėti jokių reikalų, aukštesniojo teismo vertinimu, tai yra tik gynybinė nuteistojo pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmiausia, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis N. L. iš esmės iškart po 2023-03-18 jam padaryto sužalojimo nurodė, kad jam buvo grasinama. Šias aplinkybes patvirtina tiek baudžiamosios bylos medžiagoje esančios SMS žinutės (t. 2, b. l. 139-144, 145-163), tiek nukentėjusiojo mamos V. L. (t. 2, b. l. 12-14), tiek ir paties nukentėjusiojo N. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, davus priesaiką. Antra, nukentėjusiojo N. L. parodymai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu išliko nuoseklūs, tuo tarpu G. P. ir E. S. duodami parodymus įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. Kaip minėta aukščiau, E. S., 2023-12-18 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2023 m. birželį įvykusio susitikimo metu jokio poveikio N. L. nedarė, o tai gali paliudyti visą laiką buvęs kartu ir girdėjęs pokalbį G. P. (t. 4, b. l. 91-92), papildomos įtariamojo apklausos metu E. S. vėlgi nurodė, kad G. P. stovėjo šalia, tylėjo, bet visą jų pokalbį girdėjo. G. P. žinojo, kad jis buvo sužalojęs N. L. koją, apie tai buvo anksčiau jam sakęs (t. 4, b. l. 104-105). Tuo tarpu pats G. P. 2023-12-29 jam pareiškus įtarimą parodė, jog jie visi trys išlipo iš automobilio, G. P., būdamas toliau nuo jų, rūkė, o E. S. kalbėjosi su N. L., pokalbio negirdėjo, bet girdėjo kaip E. S. atsiprašinėjo N. L., o už ką atsiprašinėjo – nežino (t. 4, b. l. 12-13). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, E. S., duodamas parodymus apie šią nusikalstamą veiką, parodė, kad su N. L. jis kalbėjo dviese, G. P. buvo toliau, jis tame reikale, tame pokalbyje nedalyvavo (t. 6, b. l. 161-167), o G. P. parodė, kad E. S. ir N. L. išlipę iš automobilio kalbėjosi, o jis buvo toliau nuo jų. E. S. jam pasakojo, kad buvo tarp jų konfliktas, kad jis jį sužalojo peiliu (t. 6, b. l. 161-167). Taigi, akivaizdu, jog nuteistieji viso proceso metu davė skirtingus parodymus, juos keitė tai teigdami, jog G. P. buvo šalia, į pokalbį nesikišo, tačiau viską girdėjo, tai sakydami, jog jis buvo toliau ir pokalbio negirdėjo. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai išliko nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jais remtis, kaip įrodančiais G. P. ir E. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiojo N. L. parodymai turėtų būti vertintini kritiškai, kadangi jis nėra patikimas asmuo, ką patvirtino ir kiti liudytojai R. Š., D. B., T. J., tačiau akivaizdu, jog šie liudytojai yra E. S. draugai, kurie be parodymų, jog E. S. labai geras žmogus, draugiškas, parodė ir tai, jog jo prisibijo (t. 3, b. l. 102-103, 116-118, 177-178, t. 6, b. l. 69-74). Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu E. S. gynėja 2024-03-18 pateiktu prašymu, atsižvelgiant į N. L. parodymus apie savo psichinę sveikatos būklę, prašė skirti nukentėjusiajam psichologinę – psichiatrinę ekspertizę (t. 5, b. l. 115). Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 1) prokuroro A. P. 2024-03-20 nutarimu gynėjos prašymas atmestas, kadangi buvo gauta VšĮ „Raseinių psichikos ir priklausomybės sutrikimų centras“ registracijos pažyma dėl N. L., kurioje fiksuoti duomenys bei kitų byloje surinktų duomenų visuma nesudaro pagrindo abejoti N. L. parodymų patikimumu (t. 5, b. l. 117-118).

11.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo N. L. parodymais, kritiškai vertino nevienareikšmius nuteistųjų E. S. ir G. P. parodymus bei pagrįstai pripažino, kad G. P., veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., darė poveikį nukentėjusiajam N. L., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuteistajam G. P. paskirtos bausmės

12.       Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma nuteistąjį G. P. išteisinti, pasisakytina dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

13.       Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

14.       Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas BK 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo, be kita ko, pakeistas ir šioje nagrinėjamoje byloje aktualus padarytos nusikalstamos veikos straipsnis. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis turi grįžtamąją galią.

15.       Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje, veikos padarymo metu (2004-03-30 įstatymu Nr. IX-2093, redakcija nuo 2004-04-15), buvo baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už nusikalstamą veiką, BK 233 straipsnio 3 dalyje (2024-11-07 įstatymu Nr. XIV-3060, redakcija nuo 2025-02-01), baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje, padarymą, baudžiamoji atsakomybė asmeniui sunkėja, šiuo atveju taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija.

16.       Pirmosios instancijos teismas G. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaudė 30 parų arešto bausme ir, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo 4 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Skirdamas bausmę G. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tai, jog G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, jog G. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra dirbantis (t. 4, b. l. 33-34), anksčiau neteistas (t. 4., b. l. 31-32), nusikalstamos veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 35-43), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 66) ir paskyrė prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant mažesnį nei vidurkis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, švelnesnės bausmės, nei numato įstatymo leidėjas, skyrimas neužtikrintų teisingumo principo bei bausmės paskirties, tačiau, atsižvelgus į tai, jog asmuo dirbantis, pirmą kartą teisiamas, bausmės vykdymą atidėjo.

17.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo G. P. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, mažesnę už sankcijos, įtvirtintos BK 49 straipsnio 3 dalyje, vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Be to, atsižvelgus į asmenį charakterizuojančius duomenis, teismas pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas bei skirtos arešto bausmės vykdymą atidėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. P. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Dėl civilinio ieškinio

18.       Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. ir jo gynėjas A. J. civilinio ieškinio priteisimo klausimo nekelia, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu buvo prašoma nuteistąjį G. P. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo.

19.       Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis N. L. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį kaltinamiesiems dėl 6 600 Eur neturtinės žalos (6 300 Eur iš kaltinamojo E. S. ir 300 Eur iš kaltinamojo G. P.) priteisimo (5 t., b. l. 168-169). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nutarė nukentėjusiojo N. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam iš E. S. priteisė 3000 Eur, o iš G. P. 200 Eur neturtinės žalos.

20.       Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad būtent dėl E. S. ir G. P. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam N. L.. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus, iš G. P. priteista suma yra proporcinga dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms kompensuoti, atitinka kaltininko galimybes atlyginti padarytą žalą, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bei teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam vertinti kaip aiškiai per mažą ar per didelį nėra pagrindo.

21.       Įvertinus visumą aptartų aplinkybių daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024-11-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Martynas Galvičius

                                                                                                                           Gražvydas Poškus

                                                                                            Laisvydas Zederštremas