(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU

2020 m. spalio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovų atstovei Midai Vengeliauskaitei,

atsakovės atstovei advokatei Linai Zubovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Tyrana“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Prezidiumo 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 6.2. Dėl prezidiumo nario M. R. įgaliojimų panaikinimo „Laikinai sustabdyti (suspenduoti) asociacijoje „LINAVA“ prezidiumo nario M. R. įgaliojimus, laikinai apribojant jam prezidiumo nario teises ir pareigas, nustatytas Prezidiumo darbo reglamento, patvirtinto prezidiumo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 11-05, 8 punkte“ panaikinimo, bei ieškovų Uždarosios akcinės bendrovės „SOLOTRANSA“, Uždarosios akcinės bendrovės „Rasmada“, Uždarosios akcinės bendrovės „Miklux“ ir M. R. ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ dėl atsakovės generalinio sekretoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimų dėl prezidiumo nario M. R. įgaliojimų netekimo ir R. V. kvietimo tapti prezidiumo nariu, panaikinimo, su trečiuoju asmeniu byloje R. V..

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Tyrana“ kreipėsi į teismą 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikslintame ieškinyje prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 6.2 dėl prezidiumo nario M. R. įgaliojimų panaikinimo „Laikinai sustabdyti (suspenduoti) asociacijoje „LINAVA“ prezidiumo nario M. R. įgaliojimus, laikinai apribojant jam prezidiumo nario teises ir pareigas, nustatytas prezidiumo darbo reglamente, patvirtintame prezidiumo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 11-05 8 punkte, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog atsakovės įstatuose nustatytas prezidiumo narių teisių ir pareigų ribojimas yra regioninių susirinkimų kompetencija tik prezidiumo nario atšaukimo forma, o atsakovės kongresas naudodamasis įstatų 7.2.4. punkte suteikta teise kolegialiam valdymo organui/prezidiumui nėra nustatęs prezidiumo formavimo tvarkos, kurioje būtų galimai suteikta galimybė prezidiumui sustabdyti/suspenduoti prezidiumo nario įgaliojimus, kas lemia neišplėtotos prezidiumo kompetencijos spręsti dėl suformuotos prezidiumo narystės pakeitimo faktinę aplinkybę. Pažymėjo, jog vadovaujantis įstatų 9.5. punktu prezidiumo narys dėl juridinio asmens narystės asociacijoje praradimo savo įgaliojimų sąlyginai netenka tik po trijų mėnesių, jeigu netampa kito asociacijos nario vadovu, savininku ar dalyviu atitinkamame regione, todėl jos atstovo - prezidiumo nario M. R. įgaliojimų iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė riboti negalėjo, o prezidiumo nariui M. R. 2018 m. liepos 18 d. tapus kito asociacijos nario – jos (ieškovės) vadovu Kauno regione, jo - M. R. įgaliojimų prezidiumas negalėjo ir negalės riboti iki prezidiumo kadencijos pabaigos.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad skundžiamą sprendimą prezidiumas privalėjo priimti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, remiantis asociacijos prezidiumo nuostatais, asociacijos įstatų 9.5 punktu. M. R. buvo paskirtas prezidiumo nariu kaip atstovas nuo UAB „Biominvija“, todėl pašalinus nurodytą juridinį asmenį iš asociacijos narių, trečiasis asmuo neturėjo teisinio pagrindo dalyvauti atsakovo valdymo organų veikloje.

Trečiasis asmuo M. R. atsiliepimo į ieškinio reikalavimus nepateikė.

2018 m. lapkričio 28 d. teismo administracijos nutartimi nagrinėjama byla sujungta su civiline byla Nr. e2-33565-820/2018 pagal ieškovių UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Rasmada“, UAB „Miklux“ ir M. R. ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ dėl juridinio asmens vienasmenio valdymo organo sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, R. V. (bylos teisminio proceso Nr. 2-68-3-27347-2018-3). 

Prijungtoje byloje ieškovai UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Rasmada“, UAB „Miklux“ ir M. R. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą dėl prezidiumo nario M. R. įgaliojimų netekimo ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą dėl trečiojo asmens R. V. kvietimo tapti prezidiumo nariu. Nurodė, kad UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Rasmada“, UAB „Miklux“ yra atsakovo nariai. M. R. atsakovo prezidiumo nariu buvo išrinktas asociacijos Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkime, kaip asociacijos nario UAB „Biominvija“ akcininkas. Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkimo nutarimas, kuriuo M. R. išrinktas atsakovo prezidiumo nariu, ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-765-868/2019 pagal ieškovo UAB „Mečys“ ieškinį. Atsakovo generalinis sekretorius nuo 2018 m. gegužės 4 d. pašalino UAB „Biominvija“ iš asociacijos narių, konstatavus, jog įmonei narystė asociacijoje buvo perduota neteisėtai. 2018 m. gegužės 30 d. atsakovo prezidiumas taip pat nusprendė panaikinti įmonės narystę asociacijoje ir sustabdyti M. R., kaip prezidiumo nario, įgaliojimus. M. R. 2018 m. liepos 16 d. tapo kito asociacijos nario UAB „Tyrana“ vadovu, todėl prezidiumo nario įgaliojimų jis neprarado. Nepaisant to, atsakovo generalinis sekretorius ginčijamu sprendimu nusprendė panaikinti M. R., kaip prezidiumo nario, įgaliojimus, kadangi UAB „Biominvija“ niekada nebuvo teisėta asociacijos nare. Kitu ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta prezidiumo nario įgaliojimus suteikti R. V., kuris sutiko būti prezidiumo nariu. Teigia, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti, kadangi prezidiumo nutarimo, kurio pagrindo UAB „Biominvija“ tapo asociacijos nare, pripažinimas neteisėtu savaime nereiškia M. R. teisės būti prezidiumo nariu panaikinimo, kadangi ieškovo UAB „Tyrana“ nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-765-868/2019 nebuvo sprendžiama dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių grįžtamosios galios iki nutarimo pripažinimo negaliojančiu šio nutarimo pagrindu atsiradusiems teisiniams santykiams, juolab, nurodytoje byloje M. R. net nedalyvavo. Ginčijamo sprendimo dėl prezidiumo nario įgaliojimų suteikimo trečiajam asmeniui R. V. nepagrįstumas ir neteisėtumas iš esmės yra išvestinis iš sprendimo dėl prezidiumo nario M. R. įgaliojimų panaikinimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nes R. V. neįgytų prezidiumo nario įgaliojimų, jei jie nebūtų atimti iš M. R.. Iki tol R. V., kaip ir M. R., į prezidiumą buvo išrinktas tame pačiame Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkime, tačiau 2018 m. gegužės 31 d. neeiliniame susirinkime buvo atšauktas iš prezidiumo narių, kaip praradęs pasitikėjimą. Nepaisant to, kad R. V. buvo atšauktas iš prezidiumo, jis tame pačiame Kauno regiono vežėjų 2018 m. gegužės 31 d. susirinkime vėl kandidatavo ir užėmė antrą vietą. 2018 m. birželio 15 d. R. V. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, prašydamas panaikinti visus Kauno regiono vežėjų 2018 m. gegužės 31 d. susirinkimo sprendimus. Nors R. V. yra apskundęs visus Kauno regiono vežėjų 2018 m. gegužės 31 d. susirinkimo sprendimus, tačiau pagal šioje byloje ginčijamą atsakovo generalinio sekretoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą jis vis tiek išrinktas atsakovo prezidiumo nariu, kaip 2018 m. gegužės 31 d. susirinkime daugiausiai gavęs neišrinktas kandidatas. Mano, jog tokia situacija prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams bei yra nenormali, paradoksali, vertinant geros moralės kontekste.

Atsakovė su ieškovų reikalavimais ir procesine pozicija nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog byloje nagrinėjama situacija apskritai tiesiogiai nėra reglamentuojama įstatuose. Įstatai numato kokiais atvejais bei pagrindais prezidiumo nariai praranda narystę prezidiume, tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kai M. R. apskritai negalėjo būti išrinktas į prezidiumą, nes teisiniu požiūriu rinkimų metu neatstovavo jokiam asociacijos nariui. Dėl minėto, šiuo atveju netaikytinos įstatų taisyklės, reglamentuojančios narystės prezidiume praradimo atvejus, nes M. R. narystė teisiniu požiūriu apskritai nebuvo įgyta. Mano, jog ieškovų pateikiami argumentai, kad tokiu atveju M. R. atšaukimo iš prezidiumo klausimas turėtų būti patikėtas jį rinkusiam regioniniam susirinkimui, yra nepagrįsti ir galimai sudarytų prielaidas susiklostyti teisiškai ydingai bei grėsmę visai asociacijos veiklai keliančiai situacijai, kai regioninis susirinkimas nepriimtų sprendimo atšaukti be teisinio pagrindo į prezidiumą išrinktą narį. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju generalinis sekretorius siekė neleisti susiklostyti aukščiau nurodytai situacijai, kai prezidiumo sudėtyje būtų be teisinio pagrindo išrinktas narys, nesant jokių garantijų, kad regioninis susirinkimas jį atšauks. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatai tiesiogiai atitinkamos situacijos nereglamentuoja, atsakovės generalinis sekretorius tinkamai įgyvendino juridinio asmens vadovui nustatytas fiduciarines pareigas ir priėmė asociacijos interesus (o ne atskirų asmenų) geriausiai atitinkantį sprendimą konstatuoti M. R. prezidiumo nario įgaliojimų neįgijimo faktą. Priešingu atveju visiems prezidiumo priimamiems sprendimams iškiltų grėsmė dėl jų nuginčijimo, remiantis pagrindu, kad jų priėmime dalyvavo asmuo, kuris negalėjo būti išrinktas į prezidiumą. Tokiu atveju susidarytų teisinio neapibrėžtumo situacija ir būtų paneigti bet kokie tiek asociacijos, tiek visų jos narių teisėti lūkesčiai. Pažymėjo, jog generalinio sekretoriaus sprendimas dėl R. V. buvo pagrįstas įstatų 9.7. punktu, kuriame numatyta, kad prezidiumo nariui atsistatydinus, netekus įgaliojimų ar jį atšaukus, jo pareigas likusiam kadencijos laikui eina paskutiniuose iki prezidiumo nario atsistatydinimo (atitinkamai - iki įgaliojimų netekimo, atšaukimo) vykusiuose rinkimuose daugiausiai balsų gavęs i prezidiumą neišrinktas kandidatas, o šiam atsisakius arba per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo pasiūlymo gavimo dienos, nepateikus sutikimo - sekantis daugiausiai balsų gavęs kandidatas ir t. t. Paaiškino, jog paskutinieji rinkimai iki generalinio sekretoriaus sprendimų priėmimo, kuriais buvo konstatuotas M. R. prezidiumo nario įgaliojimų neteikimas ir R. V. pakviestas tapti prezidiumo nariu, buvo 2018 m. gegužės 31 d. Kauno regiono vežėjų rinkimai. Šiuose rinkimuose į Linavos prezidiumo nario vietą R. V. liko antras, t. y. buvo daugiausiai balsų gavęs į prezidiumą neišrinktas kandidatas. Pastebėjo, jog civilinė byla Nr. Nr. 2-24850-872/2018, kurioje buvo ginčijamas 2018 m. gegužės 31 d. Kauno regiono vežėjų susirinkimo teisėtumas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutraukta. Taigi, 2018 m. gegužės 31 d. Kauno regiono vežėjų susirinkimas laikytinas teisėtai įvykusiu. Kartu pažymėjo, jog ieškovai ieškiniu reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiais generalinio sekretoriaus sprendimus, tačiau nereiškia reikalavimų dėl prezidiumo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, net ir ieškinio patenkinimo atveju susiklostytų teisinė situacija, kurioje, nepaisant to, kad generalinio sekretoriaus sprendimai būtų panaikinti, prezidiumo nutarimas dėl M. R. įgaliojimų perdavimo R. V. liktų galioti su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2019 m. sausio 23 d. nutartimi teismas sustabdė bylą pagal ieškovų UAB „Tyrana“ ir UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Rasmada“, UAB „Miklux“, M. R. ieškinius atsakovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ dėl nutarimo ir sprendimų panaikinimo iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-765-868/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17144-2018-7). Teismas nustatė, kad susijusioje byloje yra nagrinėjamas ieškovų UAB „Jotvainis“ ir UAB „Mečys“ ieškinys atsakovui asociacijai „LINAVA“ dėl Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkime priimto sprendimo M. R. išrinkti asociacijos prezidiumo nariu panaikinimo.

2020 m. balandžio 28 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustačius, kad Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė apeliantų M. R. ir UAB „Mečys“ apeliacinius skundus ir Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ta pačia teismo nutartimi ieškovai įpareigoti pateikti teismui poziciją dėl ieškinyje išdėstytų reikalavimų palaikymo.

2020 m. gegužės 7 d. ieškovai pateikė pranešimus, kad ieškinio reikalavimus palaikys, jei tarp šalių nebus pasirašyta taikos sutartis.

2020 m. gegužės 7 d. nutartimi teismas nutarė nutraukti bylą dalyje pagal ieškovo UAB „Tyrana“ ieškinį dėl atsakovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 6.2. „Laikinai sustabdyti (suspenduoti) asociacijoje „LINAVA“ prezidiumo nario M. R. įgaliojimus, laikinai apribojant jam prezidiumo nario teises ir pareigas, nustatytas prezidiumo darbo reglamento, patvirtinto prezidiumo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 11-05, 8 punkte, panaikinimo ir pagal ieškovų UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Rasmada“, UAB „Miklux“ ir M. R. ieškinio reikalavimą dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dėl prezidiumo nario M. R. įgaliojimų netekimo panaikinimo; toliau bylą nagrinėti dalyje dėl ieškovų UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Rasmada“, UAB „Miklux“ ir M. R. reikalavimų dėl atsakovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ generalinio sekretoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dėl R. V. kvietimo tapti prezidiumo nariu, panaikinimo.

2020 m. birželio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino byloje priimtą 2020 m. gegužės 7 d. nutartį dėl bylos nutraukimo dalyje dėl sprendimų, susijusių su M. R., teisių ribojimu, ir grąžino bylą nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pirminis atsakovo sprendimas, susijęs su ieškovo M. R., kaip atsakovo prezidiumo nario teisėmis ir pareigomis, buvo pripažintas negaliojančiu, nereiškia, kad kiti atsakovo sprendimai savaime nesukelia ieškovams teisinių pasekmių, juolab, kad ieškovai M. R. teisėtą buvimą atsakovo prezidiumo nariu įrodinėja ir kitais pagrindais (pvz., kaip kito, teisėto, atsakovo nario deleguotas asmuo ir pan.).

Įvertinus apeliacinės instancijos nurodytas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, bylą nagrinėjant iš esmės ieškovams pasiūlyta pasisakyti dėl materialinių teisinių pasekmių, kurių siekiama, pareikštais reikalavimais dėl atsakovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu šalių atstovės nurodė, jog per bylos nagrinėjimą pasikeitė faktinės aplinkybės, tačiau palaikė procesiniuose dokumentuose išreikštas pozicijas.

Ieškovių atstovė papildomai paaiškino ir pažymėjo, jog prezidiumo narių išrinkimas ar atšaukimas yra išimtinai regionų teisė, prezidiumas tokių įgalinimų turi, kaip ir neturi įgalinimų stabdyti narių įgalinimų. Dėl minėto mano, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti šaukiamas Kauno regiono vežėjų susirinkimas, kuris turėtų spręsti M. R. įgaliojimų klausimą, o priimtas sprendimas galėtų būti skundžiamas nustatyta tvarka. Tuo tarpu generalinis sekretorius turi vykdomąsias funkcijas, sprendimų priėmimas dėl nario įgalinimų sustabdymo nėra priskirtas jo kompetencijai. Pažymėjo, jog Kauno regiono vežėjai turi teisę, kad jų teises prezidiume atstovautų jų išrinktas atstovas, o atsakovės sprendimai būtų teisėti ir priimami nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, jog 2018 m. rugpjūčio 20 d. M. R. darbo sutartis nebuvo nutraukta, todėl nebuvo jokių prielaidų siųsti jam pranešimą dėl įgalinimų netekimo. Tokio pranešimo siuntimas turėtų būti vertinamas kaip išvestinis veiksmas po to, kai prezidiumas priima sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju toks sprendimas buvo priimtas tik 2018 m. rugsėjo 22 d. Pasisakydama dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atstovė nurodė, jog net tuo atveju, jei ieškinys bus atmestas, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos atsakovei, o jei ir atlyginamos, tai ne visa apimtimi. Mano, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės, atkreipė dėmesį, jog tarp šalių yra daug civilinių bylų, visose atsakovę atstovauja tie patys atstovai, todėl faktinė situacija ir jos teisinis vertinimas jiems yra gerai žinomas, pasiruošimas bylai nėra sudėtingas ir neužima daug laiko. Taip pat pažymėjo, jog ginčas yra dėl atsakovės priimto sprendimo, atsakovė yra išlaikoma iš jos narių įnašų, todėl būtų neteisinga iš jų priteisti tokias dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog įstatuose nėra sureglamentuota situacija, kuomet nario narystė pripažįstama neteisėta, todėl po 2018 m. gegužės 3 d. teismo sprendimo 2018 m. gegužės 30 d. susirinkęs prezidiumas turėjo nuspręsti ką daryti. Pagal įstatus į prezidiumą gali būti išrinktas tik nario atstovas. Pripažinus nario išrinkimą neteisėtu, kilo klausimas dėl jo atstovo – M. R. įgalinimų, nebuvo aišku nuo kada turėtų atsirasti pasekmės, ar ab initio ar nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiam neaiškumui pašalinti buvo kreiptasi į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, o tam laikui buvo nuspręsta sustabdyti M. R. įgaliojimus, kad vėliau nekiltų abejonių dėl sprendimų, priimtų jam dalyvaujant galiojimo. Teismui išaiškinus, jog pasekmės atsiranda nuo sprendimo priėmimo, tapo aišku, jog M. R. negalėjo būti išrinktas į prezidiumą. Situacija buvo netipinė ir teko ją spręsti, todėl generalinis sekretorius priėmė sprendimą dėl pranešimo dėl įgaliojimų netekimo išsiuntimo. Nurodė, jog įvertinus tai, jog M. R. negalėjo tapti prezidiumo nariu, jam negalėjo būti taikomas narystės išsaugojimas 3 mėnesiams. Mano, jog ieškovai pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes šioje byloje yra ginčijamas tik pats pranešimas, tuo tarpu prezidiumo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra ginčijamas kitoje byloje, todėl vien pranešimo nuginčijimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo ir tai, jog ieškovai nenurodė, kokias teisines pasekmes galėtų turėti jiems palankus sprendimas šioje byloje. Pažymėjo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, jog M. R. negalėjo būti išrinktas į prezidiumą, todėl šiandien jis negalėtų būti grąžintas į prezidiumą. Be to, prezidiumo nariai yra renkami 2 metų kadencijai, tad šiandien jo ir R. V. kadencijos jau yra pasibaigusios. Dėl prašomų bylinėjimosi išlaidų atkreipė dėmesį, jog ieškinį pareiškė tik keli Kauno regiono vežėjai ir pats M. R., kai tokių vežėjų asociacijos narių tik Kauno regione yra 100, todėl būtų nesąžininga visų regionų vežėjų atžvilgiu, jei bylinėjimosi išlaidos atsakovei nebūtų priteistos, nes bylinėjamasi yra visų asociacijos narių išlaidomis.

Ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės chronologine seka.

2016 m. birželio 29 d. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (toliau – Linava arba asociacija) prezidiumo posėdžio metu buvo priimtas 2016 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 11-17 dėl narystės perdavimo, kuriuo UAB „Minvija“ narystė asociacijoje buvo perduota UAB „Biominvija“. Šis Linavos prezidiumo nutarimas įformintas Linavos prezidiumo 2016 m. birželio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 3 (288).

2018 m. vasario 8 d. Kauno regiono vežėjų susirinkimo metu, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtas sprendimas išrinkti į Linavos prezidiumą UAB „Biominvija“ vadovą M. R..

2018 m. gegužės 3 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 Linavos prezidiumo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą dėl UAB „Minvija“ narystės perdavimo UAB „Biominvija“ pripažino neteisėtu.

2018 m. gegužės 30 d. Linavos prezidiumas priėmė nutarimą Nr. 12-27, kuriuo, be kita ko, nusprendė „ Laikinai sustabdyti (suspenduoti) asociacijoje ,,Linava “ prezidiumo nario M. R. įgaliojimus, laikinai apribojant jam prezidiumo nario teises ir pareigas, nustatytas prezidiumo darbo reglamento, patvirtinto prezidiumo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 11-05, 8 punkte.“ (2018 m. gegužės 30 d. prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 8(326) 6.2. punktas).

2018 m. birželio 7 d. Linavos prezidiumas nutarė 2018 m. gegužės 30 d. Linavos prezidiumo nutarimo punktą, kuriuo buvo nutarta laikinai sustabdyti (suspenduoti) prezidiumo nario M. R. įgaliojimus, laikyti negaliojančiais. Šis prezidiumo nutarimas buvo apskųstas teismui, tačiau civilinė byla Nr. 2-25277-934/2018 buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio.

2018 m. birželio 19 d. Linava kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 išaiškinimo dėl panaikinto nutarimo teisinių padarinių atsiradimo momento. 

2018 m. liepos 16 d. ieškovės UAB „Tyrana“ vienintelio akcininko sprendimu M. R. paskirtas šios bendrovės direktoriumi, pakeistas registro duomuo dėl valdymo organo VĮ Registrų centras juridinių asmenų registre įregistruotas 2018 m. liepos 18 d.

2018 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 išaiškino, kad pripažinus negaliojančiu 2016 m. birželio 29 d. Linavos prezidiumo protokole Nr. 3 (288) pagal darbotvarkės 6 punktą priimtą prezidiumo nutarimą dėl UAB „Minvija“ narystės perdavimo UAB „Biominvija“, jis neteko galios nuo šio nutarimo priėmimo momento, t. y. 2016 m. birželio 29 d.

2018 m. rugpjūčio 17 d. Linavos generalinis sekretorius išdavė įgaliojimą Nr. S-1760 advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai advokatams parengti teisinį vertinimą dėl M. R. kaip asociacijos nario įgaliojimų, Vilniaus apygardos teismui pateikus 2018 m. rugpjūčio 16 d. išaiškinimą bei vadovaujantis šiuo išaiškinimu atlikti visus būtinus veiksmus, įgyvendinant asociacijos įstatų 9.7. punkto reikalavimus (...).

2018 m. rugpjūčio 20 d. el. paštu prezidiumo nariui M. R. išsiųstas pranešimas dėl jo kaip prezidiumo nario įgaliojimų netekimo (pasibaigimo), kuriame nurodyta, kad dėl to, jog UAB „Biominvija“ niekada neįgijo narės teisių, M. R. negalėjo būti išrinktas į prezidiumo narius ir dėl to nebeturi (praranda) savo prezidiumo nario įgaliojimų.

2018 m. rugpjūčio 20 d. R. V., kaip paskutiniuose vykusiuose rinkimuose daugiausiai balsų gavęs į prezidiumą neišrinktas kandidatas, išsiųstas „Kvietimas tapti prezidiumo nariu“, su kuriuo pastarasis tą pačią dieną sutiko, atsiuntęs „Sutikimą tapti prezidiumo nariu“.

2018 m. rugpjūčio 22 d. įvyko Linavos prezidiumo posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas (įformintas nutarimu Nr. 12-45) nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutraukti su M. R. 2018 m. vasario 14 d. sudarytą sutartį dėl Linavos prezidiumo nario veiklos, nes M. R., vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kuria išaiškintas pastarasis sprendimas, negalėjo įgyti ir neįgijo prezidiumo nario įgaliojimų; taip pat nutarta pripažinti, kad M. R. turėti įgaliojimai pagal Linavos įstatų 9.7 punktą buvo nedelsiant perduoti R. V., kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d., esant pastarojo sutikimui, pradėjo eiti prezidiumo nario pareigas. Sprendimas dėl sutarties nutraukimo su M. R. pagal ieškovių UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Rasmada“, UAB „Miklux“ ir UAB „Tyrana“ ieškinį yra ginčijamas Vilniaus miesto civilinėje byloje Nr. e2-389-294/2020, kuri yra sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo.

Ieškovai sujungtose civilinėse bylose pareikštais ieškininiais reikalavimais ginčija Linavos valdymo organų priimtus sprendimus: 2018 m. gegužės 30 d. prezidiumo sprendimą dėl M. R. įgaliojimų sustabdymo bei 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus, įformintus pranešimais dėl M. R. informavimo apie įgalinimų netekimą bei R. V. pakvietimo tapti prezidiumo nariu M. R. vietoje.

Dėl ieškovų pareikštų materialių reikalavimų pagrįstumo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Ieškovė UAB „Tyrana“ kaip asociacijos narė ginčija asociacijos kolegialaus valdymo organo – prezidiumo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą dėl prezidiumo nario M. R. įgaliojimų sustabdymo. Tokį reikalavimą ginčija sprendimo prieštaravimu asociacijos įstatams, nes pastarieji nenumato prezidiumo teisės riboti – stabdyti prezidiumo nario veiklą.

Ieškovai UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Rasmada“, UAB „Miklux“ ir M. R. ginčija generalinio sekretoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą dėl pranešimo M. R. išsiuntimo apie įgaliojimų netekimą bei tos pačios dienos sprendimą dėl prezidiumo nario įgaliojimų suteikimo R. V..

Teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai dažniausiai įtvirtina minimalius bendrovės organizacinės struktūros ir veiklos reikalavimus, todėl steigimo dokumentuose šie reikalavimai gali būti sugriežtinti, taip pat juose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms.

Atsakovės kaip juridinio asmens veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – Asociacijų įstatymas). Pagal įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas valdymo organo narius skiria (renka) ir atšaukia visuotinis narių susirinkimas. Atsakovės įstatai numato tokias asociacijos prezidiumo narių rinkimo ir atšaukimo taisykles:

Įstatų 9.3 punktas inter alia numato, jog prezidiumo narius renka regioniniai susirinkimai; prezidiumo nariais gali būti tik juridinių asmenų – asociacijos narių atstovai, atitinkantis tam tikrus patirties transporto versle ir akcijų / pajų turėjimo reikalavimus (...);

Įstatų 9.5 punktas numato, jog prezidiumo narys gali atsistatydinti kadencijai nesibaigus; prezidiumo narys netenka savo įgaliojimų, jei jis nutraukia darbo ar turtinius santykius su juridiniu asmeniu – asociacijos nariu, esančiu tame regione, nuo kurio prezidiumo narys buvo išrinktas, arba juridinis asmuo, kurį atstovavo išrinktasis į prezidiumą, prarandą narystę asociacijoje, jeigu per tris mėnesius netampa kito asociacijos nario vadovu, savininku ar dalyviu atitinkamame regione. Prezidiumo nariui atsistatydinus arba netekus įgaliojimų, darbo sutarties (jeigu ji sudaryta) nutraukimo klausimus sprendžia prezidiumas.

Įstatų 9.6 punktas numato, jog prezidiumo narys nesibaigus jo kadencijai gali būti atšauktas regioniniame susirinkime (...).

Įstatų 9.7 punktas numato, kad prezidiumo nariui atsistatydinus, netekus įgaliojimų ar jį atšaukus, jo pareigas likusiam kadencijos laikui eina paskutiniuose iki prezidiumo nario atsistatydinimo vykusiuose rinkimuose daugiausia balsų gavęs į prezidiumą išrinktas kandidatas (...).

Už kvietimo tapti prezidiumo nariu išsiuntimą atsako generalinis sekretorius (...).

Įvertus minėtas įstatų nuostatas sutiktina su ieškovės atstovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju įstatai nenumato kitokios prezidiumo formavimo tvarkos nei numatyta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. prezidiumo nariai yra renkami ir atšaukiami asociacijos narių, o prezidiumo narių įgalinimų sustabdymas nenumatytas nei įstatyme nei įstatuose, tačiau tai nereiškia, jog prezidiumo nario įgalinimų netekimas priklauso tik nuo asociacijos narių valios. Kaip minėta, įstatai numato kelis atvejus, kuomet prezidiumo nario įgalinimų netekimas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kaip pavyzdžiui darbo ar turtinių santykių su asociacijos nariu nutraukimas arba juridinio asmens, kuriam atstovavo prezidiumo narys, narystės asociacijoje netekimas, ir netapimas kito asociacijos nario vadovu, savininku ar dalyviu atitinkame regione per tris mėnesius; Esant tokiai juridinių faktų sutapčiai prezidiumo narys netenka įgaliojimų automatiškai.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog sprendimas dėl UAB „Biominvija“ narystės asociacijoje yra neteisėtas ir negaliojantis ab initio, t. y. nuo 2016 m. birželio 29 d. Galutinis sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas 2018 m. gegužės 3 d., todėl remiantis šiuo sprendimo pagrindu su prezidiumo nariu M. R. turėjo būti nutraukta darbo sutartis, nes pastarasis negalėjo tapti prezidiumo nariu. Šiuo požiūriu sprendimas dėl minėto prezidiumo nario įgaliojimų sustabdymo buvo priimtas tikslu kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo išsakinimo dėl panaikinto nutarimo teisinių padarinių atsiradimo momento; sprendimas dėl darbo sutarties su M. R. buvo priimtas po teismo išaiškinimo pateikimo. Tokiu būdu prezidiumo sprendimas dėl įgaliojimų sustabdymo, nors ir nereglamentuotas nei įstatymu nei atsakovės įstatų, tik atidėjo tam tikram laiko tarpui darbo sutarties su M. R. nutraukimą, tačiau jo teisių ir interesų niekaip nepažeidė. Atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 17 d. generalinio sekretoriaus sprendimas dėl informavimo M. R. apie jo įgaliojimų netekimą jokių teisių ir pareigų jam nesukūrė, tokiu pranešimu pastarasis tik buvo informuotas apie teismo sprendimu jam sukeltas pasekmes, o sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas prezidiumo 2018 m. rugpjūčio 22 d., tačiau tai jau nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atitinkamai konstatuotina, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti 2018 m. rugpjūčio 17 d. generalinio sekretoriaus sprendimą dėl informavimo apie įgaliojimų netekimą negaliojančiu.

Vadovaujantis atsakovės įstatų 9.7 punkto nuostatomis taip pat nėra jokio teisinio pagrindo vertinti neteisėtu generalinio sekretoriaus sprendimą dėl prezidiumo nario įgaliojimų suteikimo R. V., nes susiklosčius esamai faktinei situacijai generalinis sekretorius privalėjo vadovautis asociacijos veiklą steigimo dokumente numatytomis elgesio taisyklėmis ir išsiųsti pakvietimą asmeniui, kuris buvo antras surinkęs daugiausia balsų ir neišrinktas į prezidiumą narys. Šiuo atveju ieškovai ieškinyje patys nurodė, jog reikalavimas dėl šito generalinio sekretoriaus sprendimo pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu tos pačios dienos sprendimą dėl M. R. įgaliojimų netekimo. Todėl nesant pagrindo pastarąjį sprendimą pripažinti negaliojančiu, išvestinis reikalavimas taip pat turėtų būti netenkinamas. Ieškovų papildomai nurodomos aplinkybės apie tai, jog R. V. buvo atšauktas iš prezidiumo nario pareigų ir vėliau vėl kandidatavo į prezidiumą, niekaip neįtakoja jo atžvilgiu priimto generalinio sekretoriaus sprendimo dėl jo kvietimo tapti prezidiumo nariu vietoj M. R., nes ginčo dėl jo galėjimo kandidatuoti į prezidiumo narius iš karto po jo atšaukimo byloje nėra.

Ginčijamų generalinio sekretoriaus sprendimų teisėtumui taip pat niekaip neįtakoja aplinkybė, jog M. R. nuo 2018 m. liepos 16 d. tapo Kauno regiono vežėjo ir asociacijos nario – ieškovės UAB „Tyrana“ vadovu, nes kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-352-614/2020, Kauno regiono susirinkimo sprendimo dėl jo išrinkimo į prezidiumą priėmimo metu  - 2018 m. vasario 8 d. - tokios aplinkybės nebuvo.

Įvertinus byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių visetą, konstatuotina, jog nenustatyta ginčijamų asociacijos valdymo organų sprendimų negaliojimo pagrindų.

Dėl ieškovų subjektinių teisių ginčyti byloje ginčijamus atsakovės valdymo organų sprendimus

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog juridinio asmens dalyvis, reikšdamas ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą – ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė dalyvio teise ir teisėtus interesus. Dėl šios priežasties ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama reikalavimu pripažinti bendrovės organo sprendimą negaliojančiu. Todėl jei ieškiniu neprašoma taikyti sprendimo negaliojimo teisinių pasekmių ir nenurodoma, kokiu būdu bus apgintos asmens reiškiančio minėtą reikalavimą, teisės, yra pagrindas tokį ieškinį pripažinti neatitinkančiu ieškiniui keliamų reikalavimų. Byloje, kurioje akcininkė prašė konstatuoti, kad bendrovės vadovas, priimdamas sprendimą sudaryti paskolos sutartis, pažeidė bendrovės ir jos, kaip akcininkės, teises, nes dėl tokio sprendimo sudaryti sandoriai sukūrė bendrovei neigiamus teisinius padarinius, kasacinis teismas pažymėjo, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. <…> kasatorės reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas negali būti prilygintas civilinių teisių pripažinimui, nes jis sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, nesant prašymo CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria. Ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio tenkinimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad toks ieškinio reikalavimas, kokį kasatorė pareiškė, minėtų reikalavimų neatitinka, todėl jis, neištaisius trūkumų, negalėjo būti nagrinėjamas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalgoje Nr. AC-50-1 9Teismų praktika. 2019, 50, p. 523-596) yra paaiškinta, jog bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutui kaip akcininko civilinių teisių gynimo būdui taikyti būtinos šios sąlygos: teisės normoms, įstatams ar principams prieštaraujantis bendrovės organo sprendimas, teisinis akcininko suinteresuotumas sprendimo negaliojimu – jo konkrečių subjektinių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų nemažareikšmis ir neformalus pažeidimas (t. y. sprendimo rezultatas) ir priežastinis ryšys tarp bendrovės organo sprendimo bei jo rezultato, t. y. kad akcininko teisės buvo pažeistos dėl priimto sprendimo. Kadangi akcininko, pareiškusio ieškinį, teisinį suinteresuotumą lemia būsimo teismo sprendimo įtaka jo teisėms ir pareigoms, pagrįsdamas teisinį suinteresuotumą, akcininkas ieškinyje turėtų konkretizuoti subjektinės teisės ir (ar) teisėto intereso pažeidimą, t. y. nurodyti ne tik subjektines teises ir (ar) interesus pažeidžiantį atsakovo elgesį, bet ir tokiu elgesiu akcininkui sukeliamus įstatyme nenurodytus neigiamus padarinius. 

Analogiškai asociacijos dalyvis/iai, ginčydami asociacijos valdymo organų sprendimų teisėtumą privalo ne tik nurodyti ginčijamų sprendimų negaliojimo pagrindus, t. y. kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamus sprendimus, bet ir kuo tokių sprendimų priėmimas pažeidė dalyvių teises ir teisėtus interesus ir kokių materialių pasekmių yra siekiama byloje.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-765-868/2019 panaikino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkimo, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtą sprendimą, kuriuo M. R. (UAB „Biominvija“ vadovas) išrinktas UAB „Linava“ prezidiumo nariu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-352-614/2020 pirmos instancijos sprendimą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog kadangi M. R. ginčijamu 2018 m. vasario 8 d. asociacijos Kauno regiono vežėjų susirinkimo sprendimu asociacijos prezidiumo nariu buvo išrinktas kaip UAB „Biominvija“ vadovas, teismui konstatavus UAB „Biominvija“ narystės asociacijoje perėmimo (UAB „Minvija“ narystės perdavimo) neteisėtumą ir negaliojimą nuo šio nutarimo priėmimo momento, t. y. nuo 2016 m. birželio 29 d., konstatuotina, jog ginčijamas Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkimo sprendimas 5 darbotvarkė klausimu prieštarauja asociacijos įstatų 9.3 punkto reikalavimams (nutarties 33 punktas). Įvertinus įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas aplinkybes apie M. R. išrinkimo į atsakovės prezidiumą neteisėtumą nuo 2018 m. vasario 8 d., konstatuotina, jog vėliau šio asmens, kaip prezidiumo nario atžvilgiu, priimtų sprendimų panaikinimas, nereiškiant jokių kitų susijusių reikalavimų (pvz. dėl žalos atlyginimo ar pan.), nesukels jam jokių materialių teisinių padarinių. Kiti ieškovai savarankiškų jų kaip asociacijos narių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo priimtais sprendimais byloje nenurodė, taip pat nereiškė reikalavimų dėl materialinių teisinių pasekmių taikymo. Dėl minėto darytina išvada, jog byloje ginčijamų sprendimų neteisėtumo konstatavimas galimai reikštų prejudicinio fakto kitai ieškovų civilinei bylai nustatymą, tačiau tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Atitinkamai ieškovų pareikšti reikalavimai negalėtų būti tenkinami ir dėl šios priežasties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovų atstovė prašė įvertinti aplinkybes dėl kurių kilo ginčas byloje ir vertinti, kad ginčo atsiradimo prielaidos yra atsakovės prezidiumo neteisėtas sprendimas, dėl kurio panaikinimo kilo daug kitų ginčų, kurie nagrinėjami įvairiose bylose.

Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, vertina, jog nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo, nes ieškovų atstovės nurodomas atsakovės prezidiumo 2016 m. birželio 29 d. nutarimas dėl UAB „Minvija“ narystės perdavimo UAB „Biominvija nėra nagrinėjamos bylos dalyku ir negali įtakoti nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kita vertus sutiktina su atsakovės atstovės pozicija, jog įvertinus tai, jog ieškininius reikalavimus byloje pareiškė tik keli asociacijos dalyviai, bylinėjimosi išlaidų asociacijai neatlyginimas (kaip teismo posėdžio metu siūlė ieškovių atstovė) būtų nesąžiningas visų kitų asociacijos narių atžvilgiu, iš kurių įnašų asociacija išlaikoma.

Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie abiejose sujungtose byloje patirtas 9 535,63 Eur advokato pagalbos išlaidas už dviejų atsiliepimų į ieškinius, tripliko, atsiliepimų dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymo dėl bylos sustabdymo, atsiliepimo į atskirąją skundą, rašytinių paaiškinimų dėl bylų sujungimo ir kitų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu.

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, į bylą pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį, teismas visas minėtas atsakovės atstovų pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis. Atitinkamai atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš ieškovų lygiomis dalimis – po 1 907,12 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Trečiasis asmuo R. V. prašymo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 31,72 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Atmetus ieškinius byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos iš ieškovų, t. y. po 6,33 Eur. 

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“, juridinio asmens kodas 121053434, lygiomis dalimis iš ieškovų UAB „SOLOTRANSA“, juridinio asmens kodas 135723325, UAB „Rasmada“, juridinio asmens kodas 135556292, UAB „Miklux“, juridinio asmens kodas 302615575, UAB „Tyrana“, juridinio asmens kodas 233857910, ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 535,63 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų; iš kiekvieno ieškovo po 1 907,12 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septynis eurus ir 12 euro centų) atsakovės naudai.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų UAB „SOLOTRANSA“, juridinio asmens kodas 135723325, UAB „Rasmada“, juridinio asmens kodas 135556292, UAB „Miklux“, juridinio asmens kodas 302615575, UAB „Tyrana“, juridinio asmens kodas 233857910, ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 72 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 6,33 Eur (šešis eurus ir 33 euro centus) iš kiekvieno ieškovo valstybės naudai. Išaiškinti šalims, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Kristina Lysionok