Civilinė byla Nr. 3K-3-167-313/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00723-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“ ir K. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo pagal trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, A. Z., žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“, žemės ūkio bendrovės „Ekogrikis“ ir uždarosios akcinės bendrovės Skolų reguliavimo tarnybos ieškinius atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo taktika“ bankroto byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos aruodas“, T. K., S. B., R. C., K. K., J. K., V. R., S. P. (S. P.), S. R. (S. R.), uždaroji akcinė bendrovė „Proherus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tyčinio bankroto požymius ir kompetentingų asmenų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, A. Z., ŽŪB „Trakų artojas“, ŽŪB „Ekogrikis“, UAB Skolų reguliavimo tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti BUAB „Verslo taktika“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą tyčiniu.
3. Ieškovai nurodė, kad UAB „Verslo taktika“ tapo nemoki 2015 m. – Bendrovės turto vertė buvo 513 992 Eur, o skolos – 503 334 Eur, tačiau jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė, būdama nemoki, toliau vykdė veiklą, sudarinėjo produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis, blogino savo padėtį, su kreditoriais neatsiskaitinėjo, savo lėšomis atsiskaitinėjo už prekes ir paslaugas, nesusijusias su savo vykdoma veikla – grūdų supirkimu. Atsakovai neatliko savo, kaip vadovų, pareigų, kad būtų išsaugotas Bendrovės turtas. Iš UAB „Verslo taktika“ į UAB „Baltijos aruodas“ perėjo dirbti daugiau nei pusė darbuotojų, pastaroji įmonė verčiasi tokia pat veikla – supirkinėja grūdus, o jai nuo 2016 m. gruodžio 23 d. vadovauja K. K., iki 2017 m. birželio 1 d. buvęs UAB „Verslo taktika“ akcininku. UAB „Baltijos aruodas“ pradėjo aktyvią ūkinę veiklą tik tada, kai UAB „Verslo taktika“ susidūrė su finansiniais sunkumais. Šios aplinkybės patvirtina verslo perėmimą ir preziumuoja tyčinį bankrotą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu pripažino BUAB „Verslo taktika“ bankrotą tyčiniu.
5. Teismas konstatavo, kad nors UAB „Verslo taktika“ įsteigta 2014 metų pabaigoje, jau nuo 2015 metų ji buvo nemoki ir nuo tada Bendrovės finansinė padėtis nuolat blogėjo, tačiau jos valdymo organai ir dalyviai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2017 m. balandžio mėn. Bendrovė 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 1 d. dalimis iš A. D. pasiskolino iš viso 52 000 Eur. Teismo vertinimu, didelių sumų skolinimasis akivaizdžiai patvirtina, kad Bendrovė buvo susidūrusi su sunkumais ir apyvartinių lėšų trūkumu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonė nusipirko 2015 m. derliaus 42 320 kg grūdų už bendrą 8306,40 Eur sumą, tačiau už juos liko nesumokėta 1021,24 Eur iki pat bankroto bylos iškėlimo. Didžioji dalis BUAB „Verslo taktika“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų susidarė 2016 m., nesumokėjus ūkininkams ir pervežėjams už to sezono grūdų supirkimą ir pervežimą, todėl akivaizdu, kad po 2015 m. finansinės atskaitomybės sudarymo Bendrovės valdymo organams turėjo būti žinoma apie įmonės tolimesnės veiklos perspektyvas, tačiau, nepaisydama 2015 m. atsiradusio nemokumo, Bendrovė ir toliau didino savo įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
6. 2015 m. gegužės 6 d. „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir BUAB „Verslo taktika“ sudaryta automobilio „Audi Q7“, kuriuo naudojosi išimtinai buvęs bendrovės vadovas T. K., lizingo sutartis turėjo įtakos įmonės nemokumui. Teismas pažymėjo, kad prie įmonės turtinės padėties pablogėjimo prisidėjo ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. UAB Psichologijos akademijos, J. K. bei BUAB „Verslo taktika“ sudaryta studijų sutartis, pagal kurią BUAB „Verslo taktika“ mokėjo už J. K. organizacinės psichologijos studijas. Naujų įsipareigojimų prisiėmimas tik dar labiau pablogino Bendrovės turtinę padėtį.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „Verslo taktika“ darbuotojų, kaip kreditorių, 13 586,18 Eur dydžio reikalavimai ?susidarė per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., t. y. iš esmės iki bendrovės akcininkų kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Byloje nekilo ginčo, kad Bendrovė 2016 m. pabaigoje visiškai nutraukė veiklos vykdymą. Vadinasi, mažiausiai trečdalis bankroto byloje patvirtintų BUAB „Verslo taktika“ pirmos eilės (darbuotojų) kreditorių reikalavimų susidarė dėl Bendrovės valdymo organų delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ????????
8. 2017 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi BUAB „Verslo taktika“ pardavė UAB „Proherus“ lizingo būdu įgytą automobilį „Audi Q7“ už 36 500 Eur. Galutinai atsiskaičius su lizingo bendrove, šalys nutarė sudaryti tarpusavio atsiskaitymo aktą, pagal kurį UAB „Proherus“ iš likusios sumos įskaitė BUAB „Verslo taktika“ skolą ir pervedė BUAB „Verslo taktika“ 3648,31 Eur. Tuo pat metu bankrutuojanti bendrovė jau turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams: ūkininkui R. K. – 1021,24 Eur, ūkininkei G. J. – 11 093,04 Eur, ŽŪB „Ekogrikis“ – 13 147,62? Eur bei kitiems kreditoriams. Tai reiškia, kad ne tik automobilio lizingo sandoris buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas įmonei, bet ir siekis už jį atsiskaityti su lizingo bendrove ir apmokėti vėliau atsiradusią skolą patvirtina, jog Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatų, t. y. atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.??????
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. BUAB „Verslo taktika“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovės akcininkė J. K. pasiūlė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau Bendrovės vadovas ir akcininkas T. K. pasiūlė atidėti bankroto svarstymą, nurodęs, kad yra investuotojų ir vyksta derybos dėl investicijų pritraukimo, tačiau byloje nepateikti duomenys, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonei T. K. būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti įmonės mokumą. Priešingai, T. K. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. įnešė į Bendrovės sąskaitas 153 500 Eur, o išsigrynino 191 988,48 Eur sumą, t. y. skirtumas tarp jo įneštų ir išgrynintų įmonės lėšų sudaro 38 488,48 Eur. Vadovas negalėjo pagrįsti nurodytų lėšų panaudojimo. Teismas pažymėjo, kad nors 2016 m. vasario 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta padidinti BUAB „Verslo taktika“ įstatinį kapitalą nuo 2896 Eur iki 31 856 Eur, tačiau pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis (kasos pajamų orderius) įstatinis kapitalas buvo padidintas 7963,36 Eur suma. Teismas padarė išvadą, kad įstatinio kapitalo padidinimas neturėjo įtakos įmonės mokumui.
10. Įmonės vadovams nevykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir iš esmės nuo 2015 m. tęsiant įmonės nuostolingą veiklą, buvo gerokai padidinti finansiniai įsipareigojimai, o tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius, nes tokiais Bendrovės valdymo organų veiksmais buvo suvaržytos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės, kaip skolininkės, turtą.
11. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, kuria BUAB „Verslo taktika“ iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas po nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 13 d. Visi dokumentai ir turtas turėjo būti perduoti bankroto administratoriui iki 2017 m. birželio 26 d. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi Bendrovės dokumentai, tarp perduotų dokumentų nebuvo apskaitos registrų, avansinių apyskaitų, sąskaitų registracijos žurnalų. Šie duomenys pagrindė, kad buvo sąmoningai siekiama nuslėpti BUAB „Verslo taktika“ turto iššvaistymą ar pažeidimus, atsiskaitant su pasirinktais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nustačius byloje kitas aplinkybes, pagrindžiančias siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto ir nuslėpti įmonės turtinę padėtį bei galimą turto iššvaistymą, yra pakankamas įmonės bankrotui pripažinti tyčiniu, be kita ko, ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
12. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Bendrovės valdymo organai, kuriems geriausiai buvo žinoma apie įmonės finansinę padėtį, sąmoningai siekė tęsti įmonės veiklą bet kokia kaina, organizavo įmonės veiklą taip, kad jos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo faktiškai panaikintos. Dėl įmonės valdymo organų sąmoningų tyčinių veiksmų nebelikus apyvartinių lėšų ir kreditoriams atlikus aktyvius skolų išieškojimo veiksmus, Bendrovės tolimesnė veikla tapo neįmanoma ir buvo perkelta į kitą įmonę. Teismas konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Todėl bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ir 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais.
13. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs trečiųjų asmenų UAB „Baltijos aruodas“, S. B., J. K., K. K. apeliacinius skundus, 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai pažymėjo, kad 2016 m. vasario 17 d. akcijų dovanojimo sutartimi J. K. neatlygintinai perleido K. K. 13 vnt. Bendrovės akcijų. Nurodytos sutarties 3.2.2 punkte yra nurodyta, kad įgijėjas, prieš sudarydamas sutartį, susipažino su Bendrovės vykdoma ūkine komercine veikla, finansinės atskaitomybės ir kitais su Bendrovės vykdoma veikla susijusiais dokumentais, juos suprato ir (arba) turėjo galimybę konsultuotis su atitinkamos srities specialistais, todėl visą informaciją suprato. Šias ir kitas nuostatas K. K. patvirtino savo parašu, todėl laikytina, kad perleidžiant neatlygintinai akcijas jis buvo supažindintas su visa BUAB „Verslo taktika“ 2015 metų finansine atskaitomybe, todėl tai, kad Bendrovės skolos yra artimos jos turimo turto vertei, akcijų įgijėjui turėjo būti žinoma.
15. Bendrovės akcininkai aktyviai dalyvavo jos veikloje ir ją valdant. Su tiekėjais sutartis pasirašinėjo V. R., kuris buvo Bendrovės akcininkas, pirkimų ir logistikos direktorius, vėliau įsidarbinęs UAB „Baltijos aruodas“ vadybininku. K. K. bankrutavusioje Bendrovėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Tiek Bendrovės įstatai, tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ir ABĮ) įtvirtina akcininkams teisę gauti informaciją apie bendrovę, išskyrus nustatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog akcininkai, būdami ir įmonės darbuotojai, gana aktyviai dalyvavo valdant įmonę ir jos vykdomoje veikloje, todėl negalėjo nežinoti tikrosios jos turtinės padėties. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teko ne vien įmonės vadovui ir akcininkui T. K., bet ir visiems Bendrovės valdymo organams, neįrodžius, kad jie apie prastą įmonės finansinę padėtį nieko nežinojo.
16. Esant 38 488,48 Eur skirtumui tarp BUAB „Verslo taktika“ vadovo T. K. įneštų ir išgrynintų įmonės lėšų, Bendrovės akcininkai, žinodami šią situaciją, nesiėmė veiksmų buvusio vadovo pasisavintoms lėšoms susigrąžinti, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jie tokiais savo veiksmais nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, arba jas vykdė netinkamai.
17. Bankrutavusi įmonė nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio nesudarinėjo su tiekėjais pirkimo–pardavimo sutarčių, tačiau priėmė į darbą kitus direktorius, išpardavinėjo turimą turtą, rugsėjo mėnesį vyko išplėstinė grūdų realizacija už mažesnę nei pirkimo kainą, o prieš pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimą padavimą teismui buvo atleisti visi darbuotojai. Teismas nusprendė, kad Bendrovės valdymo organai veikė kryptingai siekdami užbaigti įmonės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, išparduoti jai priklausantį turtą, atsargas (grūdus), perkelti į kitą įmonę darbuotojus, kurie gali gauti naudos pareiškę pirmos eilės kreditoriaus reikalavimus bankrutavusiai Bendrovei, ir tik tuomet kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad UAB „Baltijos aruodas“ veikia tuo pačiu adresu, buvo įsteigta to paties asmens beveik tuo pačiu metu kaip ir bankrutavusi Bendrovė bei vykdo veiklą, identišką tai, kurią vykdė bankrutavusi įmonė, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog BUAB „Verslo taktika“ veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu tretieji asmenys UAB „Baltijos aruodas“ ir K. K. prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties motyvą „darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad BUAB „Verslo taktika“ veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“ (Nutarties 65 punktas), konstatuojant, kad byloje nebuvo nustatyta UAB „Verslo taktika“ veiklos perkėlimo į UAB „Baltijos aruodas“; 2) patenkinus kasacinio skundo 1 prašymą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo motyvus: „bendrovės tolimesnė veikla tapo neįmanoma ir buvo perkelta į kitą įmonę“ (sprendimo 88 punktas); „Bendrovės valdymo organai ir dalyviai bei trečiasis asmuo UAB „Baltijos aruodas“, bendrovės kreditorių argumentų dėl tyčinio bankroto ir veiklos perkėlimo nepaneigė, įrodymų, pagrindžiančių siekį išsaugoti bendrovės veiklą ir turto (lėšų) panaudojimą veiklos tikslais, nepateikė“ (sprendimo 89 punktas); 3) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties motyvą „BUAB „Verslo taktika“ <...> akcininkai, turėdami pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo“ (nutarties 47 punktas), konstatuojant, kad nėra nustatyta bendrovės dalyvio K. K. veiksmų ar neveikimo dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, lėmusių bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė ĮBĮ 2 straipsnį ir 20 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą, nes, nurodęs formalius ĮBĮ nustatytus tyčinio bankroto požymius (nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo ir verslo perkėlimą), nenustatė, kad šiais veiksmais tretieji asmenys sąmoningai siekė privesti Bendrovę prie bankroto ir šie veiksmai lėmė esminį nemokios Bendrovės padėties pablogėjimą. Teismai nekonstatavo priežastinio ryšio tarp Bendrovės padėties pasunkėjimo ir kasatorių veiksmų. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kaip pasikeitė Bendrovės padėtis, kai K. K., Bendrovei jau esant nemokiai, tapo jos akcininku ir nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, ar jos padėtis kaip nors pasikeitė perkėlus verslą (teismai konstatavo, kad iki Bendrovės darbuotojų įdarbinimo UAB „Baltijos aruodas“ Bendrovė jau buvo nutraukusi savo veiklą ir neturėjo jokio turto).
18.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį – kad bendrovės verslas buvo perkeltas. Teismas, nesant bankrutuojančios Bendrovės turto, sutarčių ar reikalavimo teisių perdavimo trečiajam asmeniui, nepagrįstai Bendrovės dalies darbuotojų įsidarbinimą UAB „Baltijos aruodas“ laikė pakankamu verslo perkėlimui, kaip jis apibrėžtas pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, konstatuoti. Pagal šią normą prezumpcijai būtina, kad veikla ir turtas į kitą įmonę būtų perkelti tam tikru būdu – įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus. Nagrinėjamu atveju Bendrovė dėl lėšų trūkumo iš esmės nutraukė savo veiklą, o UAB „Baltijos aruodas“ pradėjo savo veiklą niekaip nepasinaudodama Bendrovės įdirbiu. Bankroto administratorius nenustatė jokio Bendrovės turto, teisių ar reikalavimų perdavimo iš Bendrovės trečiajam asmeniui UAB „Baltijos aruodas“.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovės akcininkai, laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su Bendrovės valdymu, arba jas vykdė netinkamai, t. y. teismas nusprendė, kad atsakingi ne tik Bendrovės valdymo organai (vadovas ir valdyba), bet ir jos akcininkai, įskaitant K. K. ĮBĮ pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pirmiausia nustato įmonės vadovui. K. K., būdamas Bendrovės akcininkas, nedisponavo reikiama informacija, kuri leistų jam spręsti apie Bendrovės nemokumo situacijos atsiradimą. Jokie K. K. veiksmai, susiję su pavėluotu kreipimusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nelėmė jos būsenos pablogėjimo.
18.4. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje aptartų požymių. Tačiau jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo vertinti, kada atsirado mažųjų Bendrovės akcininkų pareiga imtis veiksmų dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, taip pat ar šios pareigos pažeidimas įrodo Bendrovės mažųjų akcininkų (K. K. turėjo 13 proc. Bendrovės akcijų) siekį privesti įmonę prie bankroto ir tai yra pakankama tyčiniam bankrotui konstatuoti, ar tyčinio bankroto požymių turintys neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, ar jų padarinius būtų galima pašalinti nepripažįstant bankroto tyčiniu, kitais įstatyme nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais.
19. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo S. B. prašo skundo netenkinti ir priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismui nustačius valdymo organų veiksmų visumą, lėmusią bankroto pripažinimą tyčiniu, kelių asmenų eliminavimas iš teismų sprendimo ir nutarties motyvų yra nepagrįstas ir negalimas, nes teismas iš esmės privalėtų pasisakyti dėl kiekvieno iš valdymo organų (4 akcininkų, 4 valdybos narių, 3 skirtingais laikotarpiais veikusių vadovų) veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo išsamiai pasisakyta dėl Bendrovės akcininko K. K. veiksmų. Be to, kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenagrinėja.
19.2. Kasacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai verslo perkėlimą konstatavo remdamasis su verslo perkėlimu nesusijusiomis aplinkybėmis, yra fakto klausimai, kurie nėra kasacijos objektas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.
19.3. K. K., būdamas 13 proc. akcijų savininkas, vadovaujantis ABĮ 18 straipsniu, turėjo teisę gauti informaciją apie Bendrovę, kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti Bendrovei žalą dėl Bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų netinkamo vykdymo. Aplinkybė, kad pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo teismui pateikė trys jos akcininkai, įskaitant K. K., patvirtina, kad tokia galimybė akcininkams buvo, tik akcininkai delsė ja pasinaudoti. Taigi, laikytina, kad teismai pagrįstai laikė atsakingais už pavėluotą kreipimąsi į teismą ne tik Bendrovės valdymo organus, bet ir jos akcininkus.
20. Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys A. Z., ŽŪB „Trakų artojas“ ir ŽŪB „Ekogrikis“ prašo skundo netenkinti, sutikdami su teismų padarytomis išvadomis bei pažymėdami, kad apeliacinės instancijos teismo motyvuojamoji dalis yra išsami ir pagrįsta, priimta tinkamai ir teisingai įvertinus visą nagrinėtos bylos medžiagą, todėl jokie nutarties motyvuojamosios dalies teiginiai neturi būti panaikinti, o priešingu atveju nutartis prarastų prasmę.
21. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo J. K. prašo tenkinti kasaciniame skunde nurodytą prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvą, kad Bendrovės akcininkai, turėdami pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, ir netenkinti prašymo dėl motyvų, kuriais pripažinta, kad Bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“, panaikinimo. Atsiliepimo argumentais sutinkama su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad nustatytų aplinkybių visuma (darbuotojų ir tiekėjų perėjimas į UAB „Baltijos aruodas“) suteikė pagrindą padaryti išvadą, kad Bendrovės veikla buvo perkelta. Kitais atsiliepimo argumentais nesutinkama su kasacinio skundo motyvais dėl K. K. nežinojimo apie Bendrovės nemokumą, tačiau prisidedama prie motyvų, kad Bendrovės akcininkai nėra atsakingi už nesikreipimą į teismą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų ir galimybės skųsti procesinių sprendimų motyvus
22. CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šio kodekso XVII skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. CPK 347 straipsnio 1 dalies 4 punktas reikalauja, kad kasaciniame skunde būtų nurodytas kasatoriaus prašymas. Tačiau įstatymas nedetalizuoja, koks gali būti kasatoriaus prašymo turinys, ar kasaciniu skundu galima prašyti peržiūrėti ne skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, o tik teismo nutarties motyvuojamosios dalies išvadas. Civilinis procesas yra skirtas pažeistai ar ginčijamai asmens materialinei subjektinei teisei ar įstatymų saugomam interesui ginti (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis). Taigi teismo procesas nėra savitikslis. Jame pirmiausiai siekiama atsakyti į klausimą, ar teisminės gynybos prašančio asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti, o jei taip – kokiais teisiniais būdais jie gali ir turi būti apginti.
23. Vadovaujantis CPK 331 straipsnio 5 dalimi, rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje turi būti nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi yra išreiškiama priimto teismo sprendimo (nutarties) esmė. Kitos apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalys yra loginiais ir struktūriniais ryšiais neatskiriamai susijusios su sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi, egzistuoja, turi prasmę ir reikšmę tik kartu su ja, nes yra skirtos rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo motyvams pateikti, situacijai ir kitoms aplinkybėms, kuriomis buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas, aprašyti. Vadinasi, lemiamą reikšmę bylos šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims turi apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis, ji šalims sukelia tiesioginius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
24. Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad paprastai gali būti skundžiama tik apeliacinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nes ja išsprendžiamas ginčas ir būtent teismo sprendimo rezoliucine dalimi sukuriama teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.
25. Tačiau kai kuriais atvejais ne tik sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir padarytos išvados gali turėti prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, teismas gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų.
26. Kasacinis teismas dėl galimybės skųsti kasacine tvarka teismo motyvus yra suformulavęs tokią taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
27. Nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys K. K. ir UAB „Baltijos aruodas“ kasaciniu skundu neprašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo UAB „Verslo taktika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, tačiau nurodo, kad tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismai sprendimų motyvuose nepagrįstai trečiuosius asmenis įvardijo tarp kitų Bendrovės valdymo organų, atsakingų už tyčinio bankroto situacijos sukėlimą, K. K., kaip akcininkui, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ir Bendrovės veiklą perkėlus į kitą įmonę – UAB „Baltijos aruodas“, tokiu būdu tyčia Bendrovę privedus prie bankroto.
28. Pagal ĮBĮ (čia ir toliau – 2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1962 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
29. Taigi, teismų sprendimais nustačius, kad būtent trečiųjų asmenų (kasatorių) veiksmais (neveikimu) Bendrovė tyčia buvo privesta prie bankroto, tokios išvados šiems asmenims galėtų sukelti teisines pasekmes, susijusias su žalos atlyginimu. Todėl laikytina, kad šioje byloje yra pagrindas nagrinėti bylą kasacine tvarka pagal trečiųjų asmenų skundus dėl teismo sprendimo motyvų.
30. Teisėjų kolegija, įvertindama aptartą situaciją ir teisinį reglamentavimą, toliau nutartyje pasisakys, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra reikšmingos tyčinio bankroto aspektu būtent trečiųjų asmenų (kasatorių) teisių ir pareigų apimčiai.
Dėl tyčinio bankroto požymio – įmonės vadovo ar kito kompetentingo asmens nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
31. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis apibrėžia subjektus, turinčius teisę ar pareigą teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); 3) likvidatorius.
32. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.
33. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).
34. Vienu iš tyčinio bankroto požymių įstatymas įvardija situaciją, kai įmonės vadovas ar kitas kompetentingas asmuo nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
35. Kasacinis teismas išaiškino, kad, atsižvelgdama į tai, jog įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).
36. Aptarta kasacinio teismo praktika ir teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą ir iš to kylantys padariniai visų pirma tenka įmonės vadovui, o kitiems subjektams – tiek, kiek tokia jų pareiga reglamentuota atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Trečiasis asmuo K. K. kasaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog tiek valdymo organai, tiek ir akcininkai nevykdė pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą, žinodami apie jos nemokumą nuo 2015 metų, ir tokiu būdu dar labiau blogindami Bendrovės finansinę situaciją. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu.
38. Įmonės nemokumo pradžios nustatymas yra fakto klausimas, o kasacinis teismas iš naujo faktinių aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl trečiojo asmens kasacinio skundo argumentai, kad jis nuo 2015 m. neturėjo galimybės žinoti įmonės finansinės situacijos, negali būti kasacinio teismo vertinami kaip teismo jau nustatyti faktai. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija gali vertinti, kiek faktinės situacijos (nemokumo) buvimas buvo reikšmingas trečiojo asmens, kaip akcininko, veiksmams dėl bankroto bylos Bendrovei inicijavimo.
39. Akcininko (bendrovės dalyvio) teises ir pareigas apibrėžia Akcinių bendrovių įstatymas. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas (ABĮ 3 straipsnis).
40. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės nustatytos ABĮ 15 ir 16 straipsniuose: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus ABĮ 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas ABĮ nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio; 6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises. Neturtinės akcininkų teisės: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Bendrovės įstatuose gali būti nustatytos ir kitos neturtinės teisės. Taip pat akcininkui suteikta teisė gauti informaciją, kuri apima ir teisę susipažinti su įmonės finansine padėtimi ir jos finansiniais dokumentais (ABĮ 18 straipsnis).
41. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad, analizuojant akcininko teisių apimtį sistemiškai su ĮBĮ normomis dėl teisės ir pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą ir iš to kylančius padarinius, darytina išvada, jog akcininkas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Tokia akcininko pareiga galėtų būti konstatuota tik tuomet, jei būtų nustatytos aplinkybės, kad įmonės vadovas de facto (faktiškai) nevadovauja įmonei, o jo funkcijas (pvz., sutarčių sudarymą, buhalterinių ataskaitų tvirtinimą ir pan.) faktiškai vykdo akcininkas ar akcininkai.
42. Byloje teismai nenustatė ir nebuvo įrodinėjama, kad faktinis vadovas T. K. ar kiti po jo vadovo pareigas ėję asmenys būtų tik formalūs vadovai ir kad tokias pareigas būtų atlikę akcininkai. Taip pat nenustatyta, kad akcininkai būtų atlikę kokius veiksmus, sudarinėję sandorius ir kitaip savarankiškai veikę kaip Bendrovės vadovai bei taip padarę finansinės žalos Bendrovei, priešingai, nustatyta, kad, įmonės situacijai esant prastai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus padidinti įstatinį kapitalą, šis buvo padidintas 7963,36 Eur suma.
43. Minėta, kad, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams, įstatyme nėra įtvirtinta akcininko (įmonės dalyvio) tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą, jeigu nustatomas įmonės nemokumas (ĮBĮ 5, 8 straipsniai). Tokia pareiga expressis verbis (aiškiais žodžiais) nenustatyta ir ABĮ.
44. Taigi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, kokie subjektai turi pareigą inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą, prasme akcininkai nei pagal šį įstatymą, nei pagal kitus akcininkų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus (šiuo atveju ABĮ) neturi tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu iškelti nemokios įmonės bankroto bylą.
45. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados, kad, nuo 2015 metų Bendrovei esant nemokiai, jos valdymo organai ir akcininkai (taip pat ir K. K.) turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti Bendrovei bankroto bylą, neatitinka aptartų materialiosios teisės normų ir iš apeliacinės instancijos teismo nutarties šios išvados šalintinos.
Dėl įmonės veiklos perkėlimo, kaip tyčinio bankroto prezumpcijos
46. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
47. Trečiųjų asmenų K. K. ir UAB „Baltijos aruodas“ kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų padarytos išvados, jog Bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“, yra nepagrįstos ir kad jokia veikla apskritai nebuvo perkelta, nes vien tik darbuotojų perėjimas į kitą įmonę neatitinka veiklos perkėlimo požymių. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
48. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes apie įmonių UAB „Baltijos aruodas“ ir UAB „Verslo taktika“ sąsają: abiejų įmonių steigėja ta pati – J. K.; UAB „Verslo taktika“ komercijos direktoriumi dirbo K. K., kuris nuo 2016 m. vasario 17 d. buvo UAB „Verslo taktika“ akcininku, o nuo 2016 m. lapkričio 30 d. jis tapo UAB „Baltijos aruodas“ direktoriumi; kitas UAB „Verslo taktika“ akcininkas V. R. taip pat tapo UAB „Baltijos aruodas“ darbuotoju. Taip pat teismai nustatė, kad, UAB „Verslo taktika“ jau tapus nemokiai (nustatyta, kad prie bankroto įmonė privesta tyčia), dauguma įmonės darbuotojų perėjo dirbti būtent į UAB „Baltijos aruodas“.
49. Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovės valdymo organai tyčiniais sąmoningais veiksmais, aplaidžiai tvarkydami buhalterinę apskaitą, netaupiai ir neekonomiškai naudodami įmonės lėšas, praradę Bendrovės buhalterinius dokumentus ir jų neperdavę bankroto administratoriui, siekė visiškai sužlugdyti Bendrovę, kad galėtų jos veiklą perkelti į susijusią bendrovę „Baltijos aruodas“.
50. Faktinių aplinkybių byloje nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija, kasacinis teismas faktinių aplinkybių iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
51. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl Bendrovės veiklos perkėlimo, neturi pagrindo kitokiai išvadai, nei byloje padarė žemesnės instancijos teismai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, tretieji asmenys K. K. ir UAB „Baltijos aruodas“, kasaciniu skundu skųsdami apeliacinės instancijos teismo motyvus, siekia apginti savo interesus nuo galimų tyčinio bankroto konstatavimo padarinių (žalos atlyginimo), tačiau nagrinėjamoje byloje teismai nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje sprendimo ir nutarties dalyse dėl šių asmenų teisių ir pareigų, kylančių iš Bendrovės veiklos perkėlimo, apskritai nepasisakė. Kasaciniu skundu prašoma pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo 89 punkte padarytą išvadą „Bendrovės valdymo organai ir dalyviai bei trečiasis asmuo UAB „Baltijos aruodas“, bendrovės kreditorių argumentų dėl tyčinio bankroto ir veiklos perkėlimo nepaneigė, įrodymų, pagrindžiančių siekį išsaugoti bendrovės veiklą ir turto (lėšų) panaudojimą veiklos tikslais, nepateikė“. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šią išvadą teismas padarė atsakydamas į atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimus, o ne konstatuodamas šiuos konkrečius veiksmus, kuriais Bendrovės veikla buvo perkelta.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvų matyti, jog teismai, remdamiesi nustatytomis netinkamo įmonės valdymo, ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo ir Bendrovės veiklos perkėlimo aplinkybių visuma, konstatavo Bendrovės tyčinį bankrotą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatų, įtvirtinančių tyčinio bankroto požymius, pagrindu. Teismai nenurodė motyvų, kuriais būtų konstatuotas pagrindas tyčinio bankroto prezumpcijai pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kurio nuostatos analizuojamos kasacinio skundo argumentuose. Dėl to šie argumentai nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
53. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, tretiesiems asmenims kasaciniu skundu neginčijant šioje byloje priimto sprendimo pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, skundžiami procesiniai sprendimai paliekami iš esmės nepakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pašalinant argumentus, kuriais konstatuota Bendrovės akcininkų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Teisėjų kolegija, pripažinusi pagrįstais dalį kasacinio skundo reikalavimų pašalinti kai kuriuos pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentus, konstatuoja, kad kasacinį skundą pateikusiems asmenims atlygintina pusė jų bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, o kitos dalies kasacinio skundo netenkinant, šiems bylos dalyviams tenka pareiga atlyginti atsiliepimus į kasacinį skundą pateikusių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinant kasacinio skundo reikalavimą, tapatų nurodytam trečiųjų asmenų UAB „Baltijos aruodas“ ir K. K. apeliaciniame skunde, atitinkamai perskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
55. Trečiasis asmuo J. K. neprašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo, be to, ji prisidėjo prie tenkinamo kasacinio skundo prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, susijusius su Bendrovės akcininkų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas nei J. K. iš UAB „Baltijos aruodas“ ir K. K., nei iš jos nurodytiems asmenims.
56. Byloje pateikti duomenys, kad UAB „Baltijos aruodas“ patyrė 2090,88 Eur išlaidų kasaciniame teisme ir 2686,20 Eur – apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo S. B. kasaciniame teisme patyrė 1314 Eur, o trečiasis asmuo ŽŪB „Trakų artojas“ – 653,40 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme. Šis bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus atlyginimų dydžių, kuriuos rekomenduojama priteisti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
57. Taigi trečiajam asmeniui UAB „Baltijos aruodas“ priteistina pusės išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – 1045,44 Eur. Šią sumą turi atlyginti su tenkintu kasacinio skundo reikalavimu nesutikę tretieji asmenys A. Z., ŽŪB „Trakų artojas“, ŽŪB „Ekogrikis“ ir S. B. lygiomis dalimis – po 261,36 Eur. UAB „Baltijos aruodas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2686,20 Eur išlaidų, todėl pusę jų – 1343,10 Eur turi atlyginti su analogišku apeliacinio skundo reikalavimu nesutikę tretieji asmenys A. Z., ŽŪB „Trakų artojas“ ir ŽŪB „Ekogrikis“ lygiomis dalimis – po 447,70 Eur. Sudėjus kasaciniame ir apeliacinės instancijos teismuose UAB „Baltijos aruodas“ priteistinus bylinėjimosi išlaidų atlyginimus, iš viso iš pastarųjų trijų asmenų UAB „Baltijos aruodas“ naudai priteistina po 709,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
58. Trečiajam asmeniui ŽŪB „Trakų artojas“ priteistina pusės išlaidų, patirtų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, atlyginimas – 326,70 Eur lygiomis dalimis – po 163,35 Eur iš trečiųjų asmenų UAB „Baltijos aruodas“ ir K. K. Trečiajam asmeniui S. B. priteistina pusės jos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, atlyginimas – 657 Eur lygiomis dalimis – po 328,50 Eur iš trečiųjų asmenų UAB „Baltijos aruodas“ ir K. K.
59. Įskaičius trečiųjų asmenų UAB „Baltijos aruodas“ ir ŽŪB „Trakų artojas“ bei UAB „Baltijos aruodas“ ir S. B. tarpusavyje mokėtinas sumas, UAB „Baltijos aruodas“ iš ŽŪB „Trakų artojas“ priteistina 545,71 Eur, o S. B. iš UAB „Baltijos aruodas“ – 67,14 Eur.
60. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 42,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus pusę kasacinio skundo reikalavimų, pusė nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteistina valstybės naudai iš trečiųjų asmenų UAB „Baltijos aruodas“ ir K. K. lygiomis dalimis – po 10,55 Eur iš trečiųjų asmenų UAB „Baltijos aruodas“ ir K. K., o kita pusė – iš trečiųjų asmenų A. Z., ŽŪB „Trakų artojas“, ŽŪB „Ekogrikis“ ir S. B. lygiomis dalimis – po 5,27 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistus, pašalinant iš jų motyvuojamųjų dalių argumentus, kuriais konstatuota UAB „Verslo taktika“ akcininkų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Verslo taktika“ iškėlimo.
Priteisti UAB „Baltijos aruodas“ iš A. Z. ir ŽŪB „Ekogrikis“ po 709,06 Eur (septynis šimtus devynis Eur 6 ct), o iš ŽŪB „Trakų artojas“ – 545,71 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 71 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti ŽŪB „Trakų artojas“ iš K. K. 163,35 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur 35 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti S. B. iš UAB „Baltijos aruodas“ 67,14 Eur (šešiasdešimt septynis Eur 14 ct), o iš K. K. – 328,50 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis Eur 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš UAB „Baltijos aruodas“ ir K. K. po 10,55 Eur (dešimt Eur 55 ct), o iš A. Z., ŽŪB „Trakų artojas“, ŽŪB „Ekogrikis“ ir S. B. – po 5,27 Eur (penkis Eur 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis